Versta iš: A. L. Tait THE MAPMAKER CHRONICLES: PRISONER OF THE BLACK HAWK Lothian Children’s Books, Sydney, 2015
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). © Tekstas, A. L. Tait, 2015 Pirmą kartą anglų kalba 2015 metais pavadinimu The Mapmaker Chronicles: Prisoner of the Black Hawk išleido Lothian Children’s Books, Hachette Australia Pty Ltd leidybos ženklas, Sidnėjus, Australija. Lietuvių kalba išleista susitarus su Hachette Australia Pty Ltd per Graal Literary Agency, Lenkija. © Viršelio iliustracija, Jeremy Reston © Viršelio dizainas, Blacksheep-UK.com © Vertimas į lietuvių kalbą, Rita Bakanienė, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 ISBN 978-609-441-391-9
A. L. Tait
Iš anglų kalbos vertė Rita Bakanienė
Vilnius 2017
Maksui, Nojui, Arabelai, Deklanui, Šarlotei, Džeikui, Džemai ir Eliotui Žaviuosi jūsų stiprybe
P irmasis
skyrius
Kvinas Frymanas net pritūpė, kai jam virš kairiosios ausies prašvilpė medinis vėzdas. Rankomis prisidengęs veidą, jis stovėjo plačiai išskėtęs kojas, sunkiai alsuodamas, ruošdamasis kitam varžovo smūgiui. Laukti ilgai nereikėjo, nes šis ir vėl užsimojo, ir šįkart pakankamai žemai, kad išverstų berniuką iš kojų. Kvinas pašoko, įsikibo į artimiausią stiebą, įsisupęs užšoko ant buomo, nutiesto tarp šio ir gretimo, žemesnio stiebo, ir mikliai juo perbėgo, kad tik išvengtų savo priešininko. Pasiekęs kitą buomo galą, Kvinas kūliu persivertė per galvą – vien tik todėl, kad visai neseniai suprato galįs tai padaryti – ir triumfuodamas atsisuko į savo „priešą“. Zeinas nuleido savo lazdą ir persimetė ją per petį. – Šaunuolis, Kvinai Frymanai, – šypsodamasis puse lūpų pagyrė jis. Kvinas net nosį užrietė – juk tokias pagyras retai kada išgirsi iš savo kapitono. – Tačiau kitą kartą, – tęsė Zeinas, išsišiepdamas taip, kad Kvinui net šiurpuliukai perbėgo per kūną, – gal pasistenk apsieiti be akrobatinių triukų. Pernelyg 7
pasitikėdamas savo jėgomis geriausiu atveju tiesiog apsijuoksi, o blogiausiu – mirsi baisiose kančiose. Nepamiršk – visada geriausia tvirtai stovėti ant kojų. Kvinas nuraudo ir apsidairė. Jo draugė Aiša ir visi kiti Laisvės įgulos nariai, dalyvaujantys rytinėje mankštoje, bandė apsimesti labai užsiėmę, mokydamiesi puolimo ir gynybos judesių, bet Kvinas puikiai žinojo, kad mintyse jie visi dabar iš jo šaiposi. – Ak, Zeinai, – jiems už nugarų pasigirdo drebantis balsas, – juk tai tik per kraštus besiliejanti jaunystės energija. Visų akys susmigo į žilaplaukį senolį tėvą Grinfildą, kurį karalius skyrė prižiūrėti šio laivo kelionėje. Laisvė – vienas iš trijų laivų, metams išplaukusių į lenktynes, kurių tikslas kuo greičiau sudaryti pasaulio žemėlapį, o laimėjusio laivo kapitonas galės pareikalauti pasirinkto apdovanojimo. Džonas Dolanas, Klajojančios sielos kapitonas, pasirinko auksą ir šlovę; Odilonas iš Blenheimo su savo Skaisčiosios mergelės įgula tikėjosi gauti vietą karaliaus taryboje – o kartu su ja, žinoma, ir valdžios. Nei Dolanas, nei Odilonas visai neapsidžiaugė, kai lenktynėse buvo leista dalyvauti ir Zeinui, nes abu šventai tikėjo, kad jis, kaip vergas, nėra jiems lygiavertis varžovas. 8
O tai, kaip jau spėjo įsitikinti Kvinas, grynų gryniausia tiesa – tik kiek kitokia, nei įsivaizdavo abu garsieji keliautojai. Tiek Dolanas, tiek Odilonas jau spėjo pasirodyti kaip klastingi išdavikai, o to Kvinas tikrai nepasakytų apie savo kapitoną, užsitarnavusį visos Laisvės įgulos pagarbą ir susižavėjimą. Tėvas Grinfildas buvo atsiųstas į Laisvę tariamai „prižiūrėti“ Zeino, kad šis nesumanytų pasprukti ir niekada nebesugrįžti. Bet juk karaliaus rūmuose Verdanijoje liko Zeino žmona ir dukra, o šis mielas seniokas tikrai nebūtų sugebėjęs sustabdyti jokių Zeino veiksmų, todėl visiems iki vieno Laisvėje buvo aišku kaip dieną, kad tėvo Grinfildo vaidmuo šioje kelionėje tik simbolinis. Ir vis dėlto laive visi jam rodė deramą pagarbą. – Taip, žinoma, – sutiko Zeinas nulenkdamas galvą. – Tačiau tas energijos perteklius gali pridaryti daugybę rūpesčių. Dvasininkas taip nusikvatojo, kad iš juoko visas jo kūnas net sutirtėjo po ruda šiurkščia sutana. – O kaipgi jaunas būdamas neprisidarysi rūpesčių? – mirktelėjo jis, apstulbindamas Kviną. Berniukui niekada net netoptelėjo mintis, jog dvasininkas kadaise irgi buvo jaunas, o juk akivaizdu, kad taip ir buvo. Ir sprendžiant iš tokių jo žodžių, panašu, kad jaunystėje tėvas Grinfildas ir pats spėjo nemažai košės prisivirti. 9
Zeino juokas nugriaudėjo per visą denį. – Kas tiesa, tas ne melas, – pritariamai linktelėjo jis dvasininkui. – Beje, kalbant apie rūpesčius, – tęsė Zeinas, atsigręždamas į jau išsirikiavusią įgulą, – jei vis dar nesusidūrėme su dželiniečiais, dar nereiškia, kad galime jaustis saugūs. Privalome išlikti budrūs, akyli ir viskam pasiruošę. Akimirką denyje stojo tyla, nes visi prisiminė paskutinį susitikimą su nuožmiaisiais kaimyninio Dželino gyventojais, pasiryžusiais ne tik žūtbūt kuo greičiau sudaryti pasaulio žemėlapį, bet ir pakeliui nušluoti visus ir viską, kas tik pasipainios jiems po kojomis. Prisiminus susitikimą su Morpetu, milžiniško ūgio ir stoto deslondiečiu, grėsmingojo dželiniečių keliautojo Chuano Fordeno „patarėju“, Kviną net šiurpas nukrėtė. Jam visai nesinorėjo susidurti nė su vienu iš jų – kad ir koks budrus, akylas ir viskam pasirengęs jis jaustųsi. – O dabar, – pridūrė Zeinas, – išsiskirstyt! Murmėdami įgulos nariai išsiskirstė kas sau. Pakeliui į savo kajutę Kvinas pastebėjo, jog Kokas su Diliu vis dar iš kailio neriasi, kad tik nereikėtų su juo susitikti. Berniukas atsiduso. Būtent tokios reakcijos ir baiminosi Kvino šeima, todėl jau keturiolika metų rūpestingai saugojo jo paslaptį ir niekam niekada nepasakojo apie neįtikėtinai 10
gerą berniuko atmintį. Tačiau, deja, nuo Laisvės įgulos Kvinui jos nuslėpti nepavyko, kai teko pasitelkti savo nepaprastus gabumus ir vos per dieną išmokti niekam nežinomą kalbą, kad tik apsaugotų savo bičiulius nuo gresiančios mirties. Bet nors dauguma su šia Kvino keistenybe sugebėjo susitaikyti – o sugebėjo tik todėl, kaip neabejojo Kvinas, kad su ja susitaikė pats Zeinas, o visa įgula tiesiog pasekė jo pavyzdžiu – Kokas su Diliu, priešingai nei visi kiti, taip išsigando to, ką regėjo, kad nusprendė paprasčiausiai Kvino vengti. Kaip tik nuo tokios aplinkinių reakcijos Kvino šeima iki šiol ir bandė jį apsaugoti. Prisiminęs namiškius, Kvinas ėmė ilgėtis savo saugių, jaukių namų. Tokiu metu rytais jo tėtis su broliais jau būdavo laukuose – ardavo, taisydavo tvorą ar ganydavo savo nedidukę gyvulių bandą. Mama smagiai niūniuodama sau po nosimi darbuodavosi jaukioje virtuvėlėje, kur akmeninėje krosnyje kepdavo šviežius pyragėlius prie arbatos pusryčiams, o didžiulį medinį stalą nuklodavo pro langus prasibrovę saulės spinduliai. Ar bent jau dabar taip savo namus įsivaizdavo Kvinas. Tačiau, tiesą pasakius, jis net nenutuokė, kiek dabar Markhame valandų arba kodėl naktį spindinčios žvaigždės čia atrodo kitaip, kodėl gilūs vandenyno vandenys keitė spalvą jiems plaukiant tolyn į pietus ir kur jie apskritai atsidūrė.
11
Lenktynės jūromis tęsiasi. Laimės tie, kuriems pavyks pargabenti tiksliausią ir geriausią pasaulio žemėlapį. Jaunasis kartografas Kvinas turi išskirtinę atmintį, todėl varžovams atrodo pavojingas. Juk jį pagrobus, Kvino komanda nebegalėtų laimėti. O galbūt viskas ne taip paprasta. Skaitytojų laukia netikėtumai, pavojai, paslaptingos ir pavojingos nematytos šalys bei tikra draugystė. Tai antroji australų rašytojos A. L. Tait nuotykių serijos „Kartografo kronikos“ knyga.
Redaktorė Elvyra Kutanovienė Korektorė Rūta Lazauskaitė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Bet nepamiršk: spąstuose įkalintas tik tas, kuris net nebando ką nors daryti. Jei nors ką darai – bet ką – pokyčiai neišvengiami. Kartografas Kvinas – toli nuo saugių namų. Nuotykių pilna kelionė laivu tęsiasi, priešaky – keistos žemės, grėsmingi padarai ir netikėti pavojai. Ar Kvino bendražygei Aišai, apsimetusiai berniuku, kad patektų į laivą, pavyks išsaugoti savo paslaptį? Ar kapitonui Zeinui pavyks laimėti lenktynes ir atgauti laisvę? Ar ypatinga Kvino atmintis ir gebėjimas greitai mąstyti padės įveikti iššūkius? Lenktynėse iki pasaulio krašto visuomet turi išlikti budrus. Kiti Kvino Frymano nuotykiai:
ISBN 978-609-441-391-9