K aržygiuko
Ingrida Vizbaraitė
i storij a
Iliustravo Marija Smirnovaitė
UDK 821.172-93 Vi369
Skiriu Ūliukei ir Onutei
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Trečiasis leidimas © Tekstas, Ingrida Vizbaraitė, 2012 © Iliustracijos, Marija Smirnovaitė, 2012 © Leidykla „Nieko rimto“, 2015 ISBN 978-609-441-080-2
2
© VšĮ „Menų valtys“, 2015
K aržygiuko Ingrida Vizbaraitė
i storij a Iliustravo Marija Smirnovaitė
Vilnius 2015
3
4
Vienas vienintelis debesis Didelėje didelėje pievoje gyveno mažas mažutėlis karžygiukas,
vardu Bagulis. Ir turėjo Bagulis mažą mažutėlį obuolmušį arkliuką Ragulį. Ragulis buvo Ragulis, nes kaktoje turėjo ragą.
55
6
Bagulis dienų dienomis vaikščiodavo po pievą ir ja rūpindavosi. Jo mažas ištikimas arkliukas sekdavo iš paskos ir garsiai rupšnodavo žolę. Vos prašvitus jie apžiūrėdavo, ar visiems užtenka rasos lašų, ir ištraukdavo iš jų skęstančias blusas bei prisigėrusius amarus. Paskui kantriai šukuodavo susivėlusius kamanių kailiukus ir pudruodavo sparnus drugeliams. Priešpiet blizgindavo sraigių namelius, šluodavo kukurbezdalių dulkes, o popiet ilsėdavosi ir kartu su boružėlėmis dėliodavo domino. Vakarop padėdavo skruzdėms, įpildavo į jonvabalių žibintuvėlius žibalo, o tada, atsisėdę ant kalno, stebėdavo
debesis.
77
Vieną vakarą pavargęs karžygiukas atsirėmė į snūduriuojantį arkliuką ir ėmė ieškoti debesų. Dangus buvo giedras. Jame kabojo tik vienas vienintelis debesėlis, apvalus kaip kamuolys. – Kažin, ką jis galėtų reikšti?.. – paklausė Bagulis. Arkliukas tingiai atsimerkė ir tarė: – Manau, šis debesis reiškia debesį. – Chm... Debesys būna drambliais, kupranugariais, laivais, bet šitas... Tokio apvalaus ir vienišo dar niekada nesu matęs, – palingavo galva karžygiukas. Keisčiausia, kad tuo šis paprastas pokalbis nesibaigė. Karžygiukas staiga pajuto, kad tas baltas apvalus debesėlis ėmė jį persekioti. Vos tik Bagulis atsigulė miegoti, akyse iškilo debesis. Kai paryčiais pagaliau užmigo – sapnavo debesį. O kai pabudo ir pažvelgė į arkliuką, tiksliau, į jo obuolmušius šonus, ir vėl galvojo apie debesį. Rasos lašai priminė debesį, boružių taškai priminė debesį, balti kukurbezdaliai priminė debesį. Viskas priminė debesį.
8
99
Bagulis nebegalėjo nei ramiai miegoti, nei valgyti, nei dirbti. Jis visur regėjo debesį, net jei niekas kitas jo nematė. Karžygiukas sulyso, paakiai pajuodo, o darbai krito iš rankų. Vieną rytą pievoje niekas neberideno rasos lašų. Pasišiaušusios kamanės, nesulaukusios karžygiuko, garsiai burgzdamos pačios jį susirado. – Bzzzuuummm zuuum... o kaip mūsų šukuosenos?! Bet ne mažiau pasišiaušęs Bagulis tik papurtė galvą ir toliau tvirtino prie balno dėžutę su medumi: – Ne, ne... Kamanėlės, pykit nepykit, tik ne šiandien. Mudu su Raguliu išjojam… Ir Bagulis papasakojo apie visur šmėkščiojantį debesį. – Vajeeeee... bzzzt, – seniausia kamanė plumptelėjo ant lapo ir pasikasė pasišiaušusią galvą. – Ar grįšit? – tyliai paklausė. – Žinoma, – dar tyliau atsakė karžygiukas. – Na, o jei negrįžtume, ar galėtumėte pasirūpinti mūsų pieva? – Bzzzzz taip... taip... žinoma, – susigraudinusios linksėjo kamanės. Ir karžygiukas
išjojo.
101 0
1 111
121 2
Šlamandijos giria . ir Skarabejaus . pranašyste Jojo, jojo. Jojo, jojo. Kol prijojo tankią ir tamsią Šlamandi-
jos girią. Knibždanti besislapstančių padarėlių ir paslaptingų garsų, traškančių samanų ir susikibusių brūzgynų Šlamandija buvo svetima ir bauginanti vieta. Bagulis su Raguliu sunkiai ir ilgai per ją brovėsi. Baisiausia buvo, kad nė vienas nežinojo, ar tikrai jiems reikėjo čia brautis. Pajuodusiam karžygiukui ir toliau nepaliaujamai vaidenosi debesis, o ištikimasis arkliukas, būdamas toks ištikimas, nė už ką negalėjo jo palikti.
13
Tur inys Vienas vienintelis debesis
5 13
Šlamandijos giria ir Skarabėjaus pranašystė Pelkė
23
Kaktusų giraitė ir didysis atradimas
30
Silpstanti Gėlė ir Bzicingijos seniūnės pagalba Liūtis
42
Sugrįžimas
46
Stebuklas
50
Vienas vienintelis debesis
54
52
39
Kai gimsta vaikai, gimsta ir pasakos. Išplaukia iš pasąmonės kartu su lopši-
nėmis ir begaliniu švelnumu. Gyvenome toli, gražiojoje Škotijoje, ten gimė Ūliukė ir ėmiau jai pasakoti. Apie karžygius ir stebuklingą savo vaikystės pievą. Juk kai esi mažas ir smilgos dar kutena nosį, pasaulis atrodo visai kitaip nei tada, kai jos vos tesiekia kelius. Kai augi, pasaulis mažėja ir daug ko nebepastebi, bet kaip pievos kvapas įsigeria į plaukus, taip įsigeria į širdį vaikystėje patirtas gerumas, garbės suvokimas ir kuklaus kilnumo pavyzdys. Įsigeria ir įkvepia toliau tuo gerumu dalintis, saugoti ir gelbėti kitus mažus ir didelius pasaulius. Tokie yra mūsų kasdienybės karžygiai. Apie tokį ir parašiau – tik mažą mažutėlį, kad su visais savo žygdarbiais tilptų į kvapnią vaikystės pievą. Ingrida Vizbaraitė
Aš savy jaučiu labai daug vaikiškumo. Suaugęs – jau profesija, o vaiką
savo viduje ne kiekvienas randa. Noriu, kad žiūrėdami į mano pieštas iliustracijas ne tik vaikai, bet ir visi su jais esantys žmonės klaustų, smalsautų. O karžygiukas... Visa istorija labai panaši į vaiko pasaulį, kai jis, eidamas kasdien tuo pačiu gerai pažįstamu miško takučiu, ten visada tiek daug naujo atranda. Mažų pasaulių tyrinėjimai prilygsta labai dideliems atradimams, todėl karžygiuko istorija tokia pat įdomi, kaip tikro karžygio ar riterio, su savais ne ką menkesniais iššūkiais ir užduotimis. Nesvarbu, ar didelį pasaulį reikia išvaduoti, ar tik mažą pūkuotą gėlytę, tam būtina turėti ir drąsos, ir ryžto, ir kilnumo, ir amžinai kažkur į tolimas keliones viliojantį širdies kuždesį. Marija Smirnovaitė
Vi369
Vizbaraitė, Ingrida Karžygiuko istorija / Vizbaraitė, Ingrida; iliustravo Marija Smirnovaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 56 p.: iliustr.
Ingrida Vizbaraitė – lietuvių autorė, debiutuojanti vaikų literatūroje mažu, bet tvirtu žingsneliu. Tokiu kaip karžygiukas Bagulis, kuris nusprendžia ieškoti debesėlio pievose ir miškuose, kol suras. „Karžygiuko istorija“ – spalvingomis ir meniškomis iliustracijomis papuoštas pasakojimas mažiesiems apie tai, kad galbūt svarbiau ne surasti, bet išsaugoti, o tam kartais reikia mažo ar net didelio stebuklo.
Redaktorė Bronė Vinevičienė Korektorė Irena Plaušinaitytė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 2000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
S taiga Ragulis suprunkštė iš nuostabos, o Bagulis
pasitrynė akis. Giraitės viduryje kybojo mažas baltas debesėlis! Debesėlis, labai panašus į tada pievos danguje matytą debesį. – Ar ir tu jį matai? – sušnabždėjo karžygiukas. – Taip, – nustebęs linktelėjo arkliukas. Kiekvienas karžygiukas anksčiau ar vėliau turi išjoti į svarbiausią gyvenimo žygį. Net tuomet, kai kelionės tikslas kaip niekad mįslingas. Net tuomet, kai dar daugiau painiavos įneša Skarabėjus, išpranašaudamas kelionę į spygliuotą, skambančią salą, iš kurios Bagulis parsiveš nebe tai, ką rado. Ką reiškia ši pranašystė? Ar karžygiukas pasiruošęs įveikti išbandymus?
s inuota kaip geriausia 201 3 m. knyga vaikam Nom Metų knygos rinkimuose.
ISBN 978-609-441-080-2
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai 9 786094 410802