Kur nuejo
as pnas
a k s w o m i h c rballo i a t z n S a k na O styna Lip
Anstravo Kry iliu
Anna Onichimowska
Iliustravo Krystyna Lipka-Sztarbałło Iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė
Vilnius 2015
Versta iš: Anna Onichimowska SEN, KTÓRY ODSZEDŁ EZOP Agencja Edytorska, Warszawa, 2011
UDK 821.162.1-93 On-12
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
© Agencja Edytorska Ezop © Tekstas, Anna Onichimowska © Iliustracijos, Krystyna Lipka-Sztarbałło Pirmą kartą lenkų kalba 2011 metais pavadinimu Sen, który odszedł (ISBN 978-83-89133-55-7) išleido Agencja Edytorska Ezop. Išleista susitarus su Agencja Edytorska Ezop. © Vertimas į lietuvių kalbą, Aldona Baliulienė, 2015 © Leidimas lietuvių kalba, leidykla „Nieko rimto“, 2015 ISBN 978-609-441-279-0
Miegaliams, sapnuojantiems graﾅｾius ir keistus sapnus, ir visiems, kurie norﾄ葉ﾅｳ sapnuoti
Varčiausi nuo vieno šono ant kito ir stebėjau ant
lubų slankiojančias šviesos dėmes. Be galo norėjau užmigti, bet jaučiau, kaip miegas tvirtais kariškais žingsniais tolsta nuo manęs. Patuskinau už ausų savo draugą kiškį Pilypą. – Kelkis, Pilypai, eime ieškoti miego. Negi taip gulėsim ir gulėsim nežinia kiek, – nesmarkiai niuktelėjau jam, bet jis net nepasislinko. Tyliai šnarpavo krutindamas ūsus. – Pilypai, bėgam gaudyti miego, eikš gi pagaliau, – įkalbinėjau kaip mokėdamas, bet jis neatsiliepė. Nuliūdau ir pasijutau vienišas. – Ak tu, bjaurus Pilypai, tu... – plūdau jį patyliukais, kad nepažadinčiau. Staiga išgirdau mieguistą spigų balselį: – Ko rėki ant manęs? Juk liepei pagauti miegą. O vos tik man tai pavyko, ėmei širsti.
– Bet aš, suprask, aš negaliu užmigti, – puoliau aiškinti. – Miegas nuo manęs pasitraukė. Apsisuko ir nuėjo sau. Pamaniau, kad kartu, tai yra pamaniau, galbūt ir tu... Bet tu sugebi jį pasigauti tik sau, – pabaigiau vildamasis, kad jis ims prieštarauti.
Tačiau Pilypas žiūrėjo į mane tylomis ir taip įtemptai mąstė, kad jam net visi plaukeliai pasišiaušė. Tada apsiaviau šlepetes ir leidausi ieškoti miego vienas. Pirmiausia kruopščiai apžiūrėjau savo kambarį. Iš pradžių vaikščiojau pirštų galiukais, vėliau paprastai, o galiausiai keturpėsčia. Ir viską atidarinėjau – didelius, vidutinius ir visai mažyčius daiktus. Ir žvilgtelėjau į visus plyšius – net į tą, kur pernai buvo pasislėpęs ne visai prijaukintas žiurkėnas. Tada nuėjau į vonią. Ten buvo balta, tuščia ir šalta. Virtuvė... Taip, čia jau visai kas kita. Tačiau net ir medaus stiklainėlyje jo nebuvo. Nė vyšnių uogienėje. Nė gardžiajame mamos obuolių pyrage. – Labai garsiai čepsi, – pasiskundė Pilypas.
Jis stovėjo man už nugaros ir atrodė, lyg būtų pasirengęs išvykti. – Iš... iškeliauji kur nors? – net užspringau iš nuostabos. – Taip, beje, ir tu iškeliauji, – pareiškė kiškis ir, man nespėjus paprieštarauti, pridūrė: – Tu juk norėjai surasti miegą. O čia jo nėra. Turbūt tai jau aišku? – jis iškalbingai dėbtelėjo į obuolių pyrago likučius. – Tavo tiesa, Pilypuk, – nuolankiai pripažinau, kišdamas stiklainius į spintelę.
Lauke buvo labai tuščia ir labai tamsu. Tvirtai laikiau Pilypo
letenėlę, kad jis nebijotų ir nesijaustų vienišas. – Gal pabėgėjam truputį? – pasiūlė kiškis.
– Nekalbėk taip garsiai, – sušnibždėjau. – Dar išgąsdinsime jį. – Ką tu, – pasipiktino Pilypas. – Jis jau tikriausiai toli. Turim paskubėti, – sucypsėjo plonu balseliu, ir aš pajutau, kad kiškio nebelaikau. Nei tvirtai, nei apskritai. Tik jo kulnai sumirgėjo prieš mane. Likausi vienas. – Palauk, Pilypuk... – leidausi iš paskos kiek įkabindamas. – Žiūrėk, – išgirdau. Jis ramiai sėdėjo ant suolelio. – Čia upė. Atsargiai žengiau kelis žingsnius į priekį. Upė. Sidabriškai juoda ir tokia sustingusi, tarsi niekada nebūtų tekėjusi.
– Ar žinai, ką aš pastebėjau? – Pilypas šiąnakt buvo šnekus kaip niekada. – Nežinau, – atvirai prisipažinau. – Kad kuo greičiau bėgi, tuo jis labiau tolsta. – O gal jis bėgo taip greitai... taip greitai... ir nebuvo, kas jį sustabdo, kaip kad tu mane... Ar supranti? Jaučiau, kaip iš siaubo linksta kojos. Atsisėdau greta Pilypo ir apsisupau minkštomis jo ausimis. – Manai, kad jis prigėrė? – krūptelėjo kiškis. – Šitame šaltame vandenyje? Jau norėjau klausti, iš kur jis žino, kad vanduo šaltas, bet pasigirdo artėjantys žingsniai. Priešais sustojo didelis storas Policininkas ir įsistebeilijo į mus. – Kas prigėrė?! – staiga suriaumojo jis. – Aš... tik šiaip pasakiau... – ėmė išsisukinėti Pilypas. – Gal jis ką nors žino? – sušnibždėjau.
– Nesišnibždėti ir atsistoti, kai su jumis kalbama! – niršo Policininkas, nors nelabai supratau kodėl. Dėl viso pikto atsistojau ir apsitampiau pižamos švarkelį. – Ir tas ilgom ausim – taip pat, – ūsuotis parodė į vis dar sėdintį Pilypą. – Tai mano draugas kiškis Pilypas, – tariau drąsiai. – Ir prašom ant jo nerėkti, nes jis taip išsigąs, kad nepajudės iš vietos. – Visai aš nebijau, – paprieštaravo Pilypas šiek tiek drebančiu balsu. – Kiškis?! Mieste?! Laisvėje?! Tuoj aš jums parodysiu! Ponas Policininkas net paraudo iš pykčio. Paskui išsitraukė mažą užrašų knygutę su virvele pririštu pieštuku ir ėmė kažką rašyti. Retkarčiais jis vis stabteldavo, įdėmiai mus nužvelgdavo ir vėl įnikdavo rašyti. Nelabai nutuokiau, ką daryti, – ar jau galima sėstis, ar dar ne, – bet klausti nenorėjau.
Onichimowska, Anna On-12 Kur nuėjo sapnas / Onichimowska, Anna; iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė; iliustravo Krystyna Lipka-Sztarbałło. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 40 p.: iliustr.
Anna Onichimowska (g. 1952) – lenkų rašytoja, užburianti tekstais ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. Parašiusi virš trisdešimties knygų ir scenarijų spektakliams, Anna niekada nepamiršta, kad knygą vaikams skaito suaugę. „Kur nuėjo sapnas“ ne išimtis – istorija nukels skaitytojus į sapnų ir miego pasaulį, kur trinasi riba tarp realybės ir pasakos ir kur kiekvienas randa dalelę savo sapno.
Redaktorė Danutė Ulčinskaitė Korektorė Giedrė Kmitienė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius
www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Ką daryti, jei vieną naktį miegas pabėga, ir tu niekaip jo nerandi – nei po pagalve, nei po lova, nei už spintos ar ant lentynos? Mažasis Tomas su draugu kiškiu Pilypu ryžtasi žūtbūt jį surasti. Jiedu išsiruošia į pasakišką kelionę – iki sidabrinės upės, per paslaptingas pievas, keistais traukiniais, kol suras miegą... Kita autorės knyga:
ISBN 978-609-441-279-0
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai