Nr. 5 (109) rugsėjis ir spalis 2023 nuotaikingos istorijos gausu įdomių faktų smagios užduotėlės 3,49€ žurnalas skaitančiam vaikui Lisos Aisato iliustracija iš Klauso Hagerupo knygos „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“, „Nieko rimto“, 2018 m.
Šiame numeryje
SKAITYKITE:
Tiesiai į dešimtuką! (arba Siaubas! Visai prašovei!) su Indre Šalčiūte ir Viktorija Ežiuku 4–7 psl.
Mokslo makaronai. Gudrūs augalai 8–9 psl.
Marius Čepulis. „Keistieji augalai“ 10–11 psl.
Pažink didžiuosius Lietuvos kūrėjus.
Maironis 12–13 psl.
„Chat GPT“ 14–15 psl.
Svarbiausios 2023-iųjų metų vaikų literatūros sukaktys 16–17 psl.
Užduotėlės ir žaidimai 18–21 psl.
Danguolė Garnienė. „Varliukas Izadoras“ 22–23 psl.
Dalia Bieliauskaitė. „Dingęs Čiurlionis“ 24–25 psl.
Asta Gricė. „Noriu žydėti“ 26–29psl.
Kuo mano klasė ypatinga? 30–31 psl.
Gidės pasakojimai 32–33 psl.
Animė 34–35 psl.
Kaip susirasti draugų, išdrįsti užkalbinti ir susipažinti? 36–37 psl.
Ekstremaliausios sporto šakos 38–39 psl.
Gretos Alice komiksas! 40–41 psl.
Maži Laimiuko juokai 42–43 psl.
VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ projekto „Skaitymas atveria kelius kūrybai“ temoms žurnalo „Laimiukas“ puslapiuose 2022 m. skyrė 10 000 Eur paramą.
Šio numerio autoriai ir dailininkai: Greta Alice, Danutė Aniulienė, Dalia Bieliūnaitė, Marius Čepulis, Rasa Dapkutė, Justina Džiuvytė, Viktorija Ežiukas, Danguolė Garnienė, Asta Gricė, Goda Rukšytė, Giedrė Sujetaitė, Indrė Šalčiūtė, Virgis Šidlauskas, Paulius Uziela. Tekstų redaktorė Eglė Devižytė. Vyr. redaktorius Virgis Šidlauskas. Dizainerė Rasa Dapkutė. Edukacinių renginių vadovas Martynas Burneika.
Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti renginių metu mokyklose, leidykloje „Nieko rimto“, el. knygynėlyje www.niekorimto.lt arba prenumeruodami Lietuvos pašte.
© „Laimiukas“, nr. 5 (109) rugsėjis–spalis. © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. +370 646 19944 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt. www.niekorimto.lt
Tiražas 3000 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“
„LAIMIUKO“ ADRESAS
Leidykla „Nieko rimto“
„Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius
štai ruduo ir vėl atšlepsėjo balomis, čežindamas nukritusius lapus, margindamas viską aplink lyg spalvingo komikso kūrėjas. Tai reiškia, kad apsigaubusi paryčio miglomis, lydima išskrendančių paukščių giesmių ir blėstančios šilumos išdykėlė vasara vėl atsisveikina ir užleidžia vietą vėsai ir drėgmei. O po atostogų siautulio ir pramogų laikas vėl kibti į naujus darbus ir susikaupti naujiems iššūkiams.
Nauji mokslo metai neabejotinai dovanos glėbį naujų patirčių ir pažinčių. Sužinosite daug negirdėto, ne kartą nustebsite, atrasite pomėgių, kurie anksčiau nežavėjo arba kuriems pritrūkdavo laiko, o savo pasiekimais džiuginsite tėvus, senelius ir mokytojus. Vėl pasimatysite su išsiilgtais draugais, pasidžiaugsite, ką nuveikėte per atostogas, stropiai kibsite į mokslus ir šėliosite pertraukų metu. Žodžiu, viskas vėl grįš į senas vėžes.
O jūsų bičiulis Laimiukas kaip visada bus kartu. Rudenį pradėsime su pluoštu naujų istorijų, įdomybių, galvosūkių ir linksmų nuotykių.
Šiame numeryje IBBY Lietuvos skyriaus už reikšmingiausią metų debiutą apdovanotos knygos „Lelijos nuodija miestą“ autorė Indrė Šalčiūtė ir iliustruotoja Viktorija Ežiukas pamėgins išsiaiškinti, kaip gerai pažįsta viena kitą. „Mokslo makaronuose“ sužinosime, kokie gudrūs gali būti augalai. Pasidomėsime pokalbių roboto programa „ChatGPT“. Marius Čepulis papasakos apie įdomiausius Lietuvos augalus. Švęsime svarbiausias 2023 metų vaikų literatūros sukaktis. Susipažinsime su mielu varliuku Izadoru. Mūsų laukia nauja istorijos apie M. K. Čiurlionį dalis. Po ilgos tylos į svečius vėl užsuks Astos Gricės papūga Lora. Žvilgtelėsime, kuo japoniškas animė skiriasi nuo kitų šalių animacijos. Daugiau sužinosime apie ekstremaliausias
sporto šakas pasaulyje. Sulauksime patarimų, kaip susirasti draugų ir išdrįsti susipažinti. Vėl ruošimės į kelią su gide ir nekantrausime pamatyti naują spalvingą Gretos Alice komikso dalį.
Gerų ir sėkmingų naujų mokslo metų! Bičiuliaukimės ir nepamirškim vieni kitų! Iki naujų susitikimų!
Virgis Šidlauskas
Žurnalo redaktorius
Kiekvienas žmogus – mįslė. Todėl Laimiukas nusprendė išsiaiškinti, kaip gerai viena kitą pažįsta 2022 metų „IBBY Lietuva“ Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią debiutą apdovanotos knygos „Lelijos nuodija miestą“ kūrėjos rašytoja Indrė Šalčiūtė ir iliustruotoja Viktorija Ežiukas. O mums belieka palyginti atsakymus ir įsitikinti – prašauta pro šalį ar viskas sutampa.
Apie Indrę Šalčiūtę
Kada Indrė sėda prie knygos rankraščio? Ryte, vakare, o gal vėlai naktį?
Viktorija: Indrė knygas rašo vakarais, su arbata ir sausainiais. Jeigu ji turi katiną, tai ir su katinu ant kelių. Nors gali rašyti ir naktį, kai įkvėpimas pagauna.
Indrė: Dažniausiai vėlai vėlai naktį, kai namuose visi jau sumigę.
Ar Indrei pavyksta paisyti disciplinos? O gal laukia, kol idėjos pačios pasibels į galvą?
Viktorija: Manau, ne visada paiso disciplinos, jai, tikriausiai, kaip ir daugumai kūrėjų, idėjos pasibeldžia kur nors, tik ne prie rašomojo stalo.
4
Indrė Šalčiūtė Viktorija Ežiukas
Indrė: Idėjų beldimo nelaukiu, nes rašyti yra darbas. Norėtųsi tvirtesnės disciplinos. Geriausiai padeda nustatyti terminai.
Kokių ritualų Indrė laikosi pradėdama rašyti?
Viktorija: Spėju, kokių nors slaptų, net negaliu sugalvoti, kokių.
Indrė: Dienoje tiek mažai valandų, kad ritualų laiką bandau skirti rašymui. Bet prieš rašant visada reikia išglostyti ir išmaigyti katiną, kad nesimaišytų prie klaviatūros.
Indrė rašo ranka, kompiuteriu, o gal mintis įamžina garso įrašuose?
Viktorija: Indrė užsirašinėja į užrašų knygutę idėjas, kurios šauna į galvą netikėtai, o vėliau kompiuteryje jos virsta istorijomis.
Indrė: Kompiuteriu – dažniausiai, rankomis – niekada, o savo balso klausytis nemėgstu. Retkarčiais, belaukiant eilėje ar radus kelių minučių pertraukėlę nuo kitų darbų, parašinėju išmaniajame telefone. Taip ir gimsta istorijos – kur ir kada papuola.
Koks literatūros žanras, stilius Indrei artimiausias?
Viktorija: Indrę pažįstu kaip fantastiškos istorijos vaikams autorę.
Indrė: Knygų lentynose daugiausia dalykinės literatūros, o rašau tik vaikams.
Kokių temų Indrė imasi su malonumu ir kuriomis jos nesužavėsi?
Viktorija: Manau, Indrė galėtų bet kokia tema papasakoti įdomią istoriją.
Indrė: Mane traukia nerimtai aprašytos rimtos temos. Kiekviena tema gali sužavėti, jeigu puikiai aprašyta!
Jei Indrė įkrenta kūrybinėn duobėn, kur ieško įkvėpimo?
Viktorija: Įsivaizduoju, kad Indrė, kaip ir aš, iš kūrybinių duobių lipa padedama gamtos, draugų, sapnų ir vaizduotės.
Indrė: Idėjas žvejoju kitų kūryboje – muzikoje ir iliustracijose.
5
MOKSLO MAKARONAI
GUDRŪS AUGALAI
Įprasta manyti, kad patys gudriausi Žemės gyventojai yra žmonės. Po jų – visi kiti žinduoliai. Kai kurie gyvūnai, pvz., dramblys ar banginis, pasižymi gerokai didesniu smegenų tūriu nei mes, tačiau kol kas jie neišrado daugybos lentelės, rašto ir nenuskrido į mėnulį. Taip pat labai protingais laikomi bendruomeniniai vabzdžiai ir vabalai (skruzdės, termitai, bitės). Bet, kalbėdami apie gudrumą ir gebėjimą prisitaikyti prie gamtos, retai pagalvojame apie augalus. O visai be reikalo. Kai kurie iš jų tokie apsukrūs, kad gudrumo varžybose neabejotinai laimėtų auksą.
Džiunglės – negailestinga vieta, kur visi kovoja už būvį. Augalai taip pat. Pvz., vijoklinis figmedis raizgydamasis aplink medį rungiasi su šiuo dėl saulės šviesos ir vandens. Neretai tai baigiasi medžio žūtimi, nes vijoklis taip stipriai apglėbia kamieną, kad medis po juo ima pūti.
Kai kurių augalų, kaip antai orchidėjų, lapai yra padengti panašia į vašką plėvele tam, kad vanduo garuotų lėčiau. O kiti patys pasirūpina vandens atsargomis, nes savo nepersigeriančiose lapų taurelėse jį saugo ir užėjus kaitrai pamažėle naudoja.
Tokie augalai kaip amalas ar džioveklė vandenį ir maisto medžiagas vagia iš kitų augalų, nors drąsiai galėtų pasirūpinti jais patys. Tačiau parazituodami sutaupo energijos. Taigi nenaudėlių yra ir floroje.
Milžiniškais ryškiais žiedais akį traukianti raflezija taip pat priklauso parazitinių augalų rūšiai. Ji neturi stiebo. Žiedas kyla tiesiai iš žemės arba nuo kitų augalų stiebų ir šaknų. Prie jų augalas prisitvirtina tankiu smulkių siūlų tinklu ir taip vagia maistą bei vandenį iš kitų.
Augalai gudrūs dar ir tuo, kad nesiruošia kiekvienam pasitaikiusiam gyvūnui tapti lengvu grobiu. Kai kurie iš jų kliaujasi nuodais, stebina originaliomis maskuotėmis ar apgaudinėja ieškančius maisto ryškiomis spalvomis, signalizuodami, kad yra nevalgomi.
Kai kurios pasiflorų rūšys ant lapų augina kažką panašaus į drugių kiaušinėlius. Tokia apgaulė veikia, nes drugiai tokius lapus aplenkia ir skrenda ieškoti kitų. Taip augalas save apsaugo nuo vikšrų. O štai jautriosios mimozos gali akimirksniu suglausti žiedus ir juos nulenkti, taip pasislėpdamos nuo žolėdžių padarų.
Kaktusai savo dygliais, kurie iš tiesų yra lapai, įsigudrino prie savęs nieko neprisileisti. Nebent nori skaudžiai susibadyti snukutį. O nemaža dalis grybų – nuodingi, kad kas nesumanytų jais užkandžiauti.
Yra augalų, kurie patys medžioja vabzdžius ir smulkius gyvius. Privilioja svaigiu kvapu, dailiomis spalvomis. Ant saulašarės nutūpęs vabzdys prilimpa prie lipnių lašelių ir jau nebegali ištrūkti. Musėkautai, vos aukai prisilietus prie jautrių plaukelių, užsivožia su visu grobiu tarsi tikri nasrai.
Virgis Šidlauskas Iliustravo Paulius Uziela 8
• Orchidėjos – ypatingos gėlės. Kai kurios jų rūšys geba žydėti net po žeme. Gaila, kad tuo negalime pasigėrėti. Nebent su savimi turėsime kastuvėlį.
• Kai kurių gėlių žiedai bites vilioja tik šioms suprantamais ženklais ir mūsų akims nepastebimomis spalvomis. Užtat bitės puikiai orientuojasi, kur nutūpti ir rasti saldaus nektaro.
Ąsoteniai vilioja skysčiu indą primenančioje taurėje, o vidun įsmukusius gyvius suvirškina.
Taigi augalai moka ne tik slapukauti, kovoti, bet ir būti plėšrūs. Visai kaip ir kiti gyvi mūsų planetos sutvėrimai.
ĮDOMŪS FAKTAI:
• Lianos gali užaugti tokio ilgio, kad jas pavyktų ištempti net iki Vilniaus televizijos bokšto viršūnės. Ir išlaikyti jos gali ne tik Tarzaną ar būrį beždžionių, sumaniusių pasisupti, bet net ir suaugusį dramblį.
• Kai kurios džiunglių tyrinėtojų nelaimės apauga gandais ir virsta pasakiškomis istorijomis apie žmones, galinčius sučiupti ir traiškyti medžius. Arba tokius, po kuriais geriau nesnausti, nes jie skleidžia nuodingus garus. Žinoma, visa tai tik legendos.
• Kaktusai stulpeniai gali pasigirti ne tik tuo, kad ilgai ištveria be vandens, bet ir ypatingu dydžiu – jie gali užaugti net iki 15 metrų aukščio. Jei gyvenate penkiaaukštyje, toks kaktusas be vargo pasiektų jūsų namo stogą!
9
PAŽINK DIDŽIUOSIUS LIETUVOS KŪRĖJUS!
Vaikų rašytojai vaikystėje
Rimtasis Maironis –– beveik slaptas agentas
Jeigu pažvelgsite į Lietuvos romantiko Maironio (Jono Mačiulio) fotografiją, pamatysite malonaus veido, bet visada labai rimtą, susimąsčiusį dvasininką. Jo eilėraščiuose atverta Lietuvos praeitis, apdainuota mūsų gimtinės gamta, viltingai žvelgiama į ateitį. 1895 metais, dar lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu, išleistame eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ išaukštinta vienintelė mylimoji – Tėvynė.
Nejučiomis kyla klausimas, kaip iš Raseinių krašto kilęs mažasis Jonukas išaugo į didįjį lietuvių poetą, kas lėmė jo meilę ir pagarbą gimtajam kraštui.
Jonas Mačiulis gimė 1862 metais Pasandravio dvarelyje, kur dirbo jo tėvas. Labai greitai sumanus ūkininkas netoliese nusipirko ūkelį Bernotuose ir ten persikėlė su šeima. Greta sūnaus Jonuko stiebėsi trys seserys: Pranciška, Marcelė ir Kotryna. Nors nuo mažumės pagal jėgas teko dirbti visus ūkio darbus, bet vaikams užteko laiko išlandžioti visas Sandravos ir Luknės pakrantes, grožėtis pavasariais atbundančiais medžiais, pirmaisiais žolynais, klausytis parskridusių paukštelių giesmių. Vasarom po sunkių darbų visa šeimyna arkliais važiuodavo maudytis į Dubysą. Gražioji Raseinių krašto upė vėliau ne kartą bus minima eilėraščiuose – juk tėvų namai ten, už Dubysos: Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, Miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja. („Lietuva brangi“)
Paaugęs būsimasis poetas labai mėgdavo vaikščioti pėsčias. Šis pomėgis išliko visam gyvenimui. Dabar Raseinių rajone yra nutiestas kiek ilgesnis nei 13 kilometrų pažintinis takas „Maironio kelias Padubysiu“ nuo Dubysos regioninio parko Kaulakiuose iki pat Betygalos miestelio, iki kurio kitados keliaudavo ir pats poetas. Pamėginkite ir jūs paėjėti šiuo pažintiniu taku ir žvilgsniu paklaidžioti mėgstamomis Maironio vietomis.
Vaikystėje Jonukui artimiausia tapo jo giminaitė auklė Onytė Palkevičiūtė, vėliau seserys, ypač Marcelė, kuriai kur nors parugėje, toli nuo kitų, atverdavo savo širdies godas, nerimą, kylančias mintis. Vėliau kaip tik ši sesutė taps viso gyvenimo palydove, bus savo brolio kunigo šeimininkė ir atminimo saugotoja. Didžiulę pagarbą sūnus jautė tėvui, sumaniam ūkininkui, pas kurį skolintis pinigų atvažiuodavo net dvarininkai. Tėvas skolindavo, bet kalbėdavosi tik lietuviškai. Aišku,
Danutė Aniulienė
12
gerai suprato ir rusiškai, ir lenkiškai, bet jautė tokią didelę savivertę, kad niekaip nenusileisdavo ponams ir svetimomis kalbomis nekalbėjo. Prasidėjus Spaudos draudimui, noras išsaugoti lietuvių kalbą dar labiau sustiprėjo. Didelį autoritetą Mačiuliams turėjo gerai pažįstamas vyskupas Motiejus Valančius, pas kurį Kaune su tėvu svečiavosi ir Jonukas, net ant kelių vyskupui sėdėjo. Kadangi vyskupas skatino knygnešių veiklą, knygnešiai slapta lankydavosi ir Bernotuose.
Tėvas gerai suprato, kad sūnų reikia leisti mokytis, todėl vienuolikmetis Jonukas iškeliavo į Kauno gimnaziją. Čia teko mokytis svetimomis kalbomis, bet gimtosios niekada neužmiršo. Įsivaizduokite, tuomet carinės Rusijos žandarai persekiojo knygnešius, stengėsi ištrinti Lietuvą iš žemėlapio ir žmonių atminties, bet jaunasis gimnazistas domėjosi istorija, bandė eiliuoti. Tai buvo jo pasipriešinimas svetimai santvarkai. Tuo metu budo tikėjimas, kad ateis Lietuvai pavasaris, nušvis aušra, prasidės nauji laikai. Reikia tikėti ir mokytis. Vėliau poetas rašys:
Vaikeli, mokinkis, Lietuviu vadinkis, Vilties nenustok niekados!
O, mokslas daug gali! Jis vargstančią šalį Išpančios iš amžių skriaudos. (poema „Raseinių Magdė“)
Pabaigęs Kauno gimnaziją, Jonas Mačiulis pusmetį mokėsi Kijevo universitete, bet kitais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, baigęs išvyko studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją, ten pasiliko dirbti dėstytoju. Kaip tik tuo laikotarpiu, gyvendamas paties caro panosėje, jis parašys pačius liepsningiausius eilėraščius, skirtus Lietuvai. „Trakų pilis“, „Oi neverk, matušėle“, „Kur bėga Šešupė“. Virtę dainomis jie taps ta jėga, kuri galutinai įsiūbuos tautinį lietuvių judėjimą. Pasivadinęs Maironio slapyvardžiu, poetas visus lietuvius pakvies ginti svarbiausias vertybes: ,,Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!“. Jo slapta išleistus eilėraščius kartu su maldaknygėmis po visą Lietuvą išnešios knygnešiai.
Galbūt kaip tik tuomet, išgyvenant romantinį pakilimą, dvasininkas Jonas Mačiulis taps labai atsargus, rimtas, uždaras. Juk reikėjo saugotis caro žandarų. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad poetas Maironis yra kunigas. Galima sakyti, kad poetas buvo lyg koks slaptasis lietuvių agentas Rusijos sostinėje Peterburge, paties caro pašonėje.
1909 metais grįžęs į Lietuvą Maironis nusipirko namus Kauno centre. Dabar čia įsteigtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Netoliese sustingusi marmurinė poeto skulptūra, o už Rotušės aikštės Katedra, kur poetas ir kunigas laikė mišias. Būtinai užsukite, kai lankysitės Kaune. Apžiūrėję muziejų, išeikite į vešlų sodelį. Čia žydi visos poeto mėgstamos gėlės: rūtos, neužmirštuolės, žemčiūgai, jurginai. Čia poeto rymota, čia apie gyvenimą mąstyta.
MAIRONIS N u o t r au ka išVikipedijos 13
Iliustravo Justina Džiuvytė
Kuo mano klasė ypatinga?
O štai kai kurios klasės mielai prisistato eiliuotai. Regis, šie 4a mokiniai nevengia iššūkių ir apie save pasakoja eilėmis. Žvilgtelėkime, kaip jiems sekasi!
Kaune įsikūrusioj mokykloj „Rūtelė”
Dūzgia šauniausi vaikai lyg bitelės.
Mokomės čia visi mes gerai
Ir laiką leidžiam be galo smagiai!
Čia mokytoja Laima pati geriausia, Išaiškina uždavinį net patį sunkiausią!
Anksčiau Goda mus mokė anglų kalbos, Dabar – ji ir Jolanta – pavaduotojos.
Asta ir Jurgita anglų kalbos moko, Tikybos – Vilma, Gavilė – šokio.
Su muzika Rūta supažindina mus Ir gali išmokyti ji visus!
Nemunas smuiku griežia, Rugilė nuostabiai piešia. Arnas ir Herkus į krepšį mėto, O Arvydas ramiai prie knygos atsisėdo.
Baseine plaukia Ąžuolas, Lina, Tenise geriausios Felicia ir Ieva.
Benas, Tadas, Joris žaidžia futbolą, O karatė mėgsta Justina.
Jurgis ir Deimantė dviračius vairuoja, Luka, Augustė ir Patricija su žirgu šuoliuoja.
Klasėje visi gyvūnėlius myli, O Ainė dar mėgsta ir tinklinį.
Čiuožia ledu Aistė ir Marija, Balete žiba Gracija ir Sofija.
Grytė mėgsta gaminti Plokštainį ir virtinį.
„Rūtelės“ šauniausia 4a klasė ir mokytoja Goda
30
31
Freken Bok prašo gydytojo:
– Na, pasakykite, koks aš gyvūnas...
– Ponia, jūs gi žmogus!
– Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip šakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju kaip zuikis ir stumdausi kaip vilkė... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip tigrė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip puma, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia: „Katyte, valgis paruoštas?“ O kai susėdam žiūrėti filmo, visi sugriūva ant sofos ir sako: „Priimk ir mus – įsitaisei kaip meška.“ Na, argi aš žmogus, gydytojau?
Vyksta žaidimas „Kas laimės milijoną“. Anikai lieka paskutinis žingsnis iki milijono. Laidos vedėjas užduoda klausimą:
– Kuris iš šių paukščių nesuka lizdo? Atsakymo variantai: žuvėdra, balandis, žvirblis, gegutė.
– Nežinau… Bet dar turiu skambutį draugui!
– Gerai, pirmyn.
Anika skambina Pepei, užduoda klausimą, ši iš karto sako:
– Aišku, gegutė!
Atsako teisingai, Anika laimi milijoną. Kitą dieną
Pepės Vilaitėje visi švenčia pergalę. Anika klausia Pepės:
– Iš kur žinojai, kad gegutės nesuka lizdo?
– Visi žino, kad jos gyvena laikrodžiuose, kam joms tas lizdas?
Močiutė klausia Kaspariuko su Zepuku:
Ką man pasiimti prie jūros, kad visi pamatę išsižiotų?
Rogutes.
* * *
*
* *
*
* *
–
–
42
Karlsonas pamiršo užsisegti motoriuką
ir krenta nuo stogo žemyn. Krisdamas rėkia
freken Bok:
– Pietų šiandien netaisyk!
Freken Bok klausia:
– Kodėl?!
Karlsonas:
– Ligoninėj pavalgysiu. * * *
Kiškis ant viso miško rėkia:
– Kas davė į kailį mano broliui?!
Išlenda meška iš tankumyno:
– Na, aš daviau. Ir ką?
– Nieko. Taip jam ir reikia! * * *
Ateina mamulė Mū prie perėjos ir prašo policininko:
– Gal galite mane pervesti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui?
Policininkas sako:
– Palaukit žalios – tada galėsit sau ramiai eiti.
– Juokaujat? Per žalią aš ir pati moku. * * *
Mažylis skambina savo mokytojai ir sako:
– Atleiskit, bet šiandien dėl oro sąlygų negalėsiu ateiti į mokyklą.
Mokytoja:
– Bet juk oras puikus – lauke šviečia saulė.
Mažylis:
– Būtent! * * *
Ateina Muminukas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima laikrodį, atidaro, iš jo iškrenta nudvėsęs tarakonas. Meistras sako:
– Dabar suprantu, kodėl jūsų laikrodis neina. Mašinistas galą gavo.
* * *
Programuotojas užeina į biblioteką:
– Kur bibliotekos direktorius?
– Archyve.
– Na, tai prašom man jį išarchyvuoti!
*
* *
43
Luca Tortolini
Iliustravo Marco Somà
Ar tau patinka eiti į mokyklą? Ar turi mėgstamiausią pamoką? O gal labiausiai džiaugiesi pertraukomis, kai gali dūkti su draugais? Jei į nors vieną klausimą atsakei TAIP, tuomet ši knyga – TAU! Mokiniai žvėreliai kviečia truputį pasvajoti ir pasikalbėti apie tai, kuo svarbi mokykla.
Kate DiCamillo
Viršelio dailininkė Amy June Bates
„Beverlė čia“
Keturiolikmetė Beverlė pabėga iš namų, nes nori pradėti gyvenimą iš naujo. Mergaitė nenori niekam šypsotis ir visai netrokšta, kad kas nors jos lauktų ar ilgėtųsi. Tačiau, radusi darbą ir kur apsistoti, pamažu ima susidraugauti su miestelio gyventojais. Tai prasmingas pasakojimas apie tai, kad iš tiesų esame kur kas svarbesni vieni kitiems, negu atrodo.
Kira Gembri
Iliustravo Verena Körting
„Rubinė. Magiškosios įlankos sergėtojai“
ISSN 1392-9674
Rubinė, jos teta ir Nojus rūpinasi šunimis, katėmis ir paukščiais, juos prižiūri ir gydo. Be to, saloje pilna magiškų būtybių, kurioms irgi reikia pagalbos. Bet tai –didžiausia paslaptis! Į salą pavaduoti tetos atvyksta nauja veterinarė, kuri patinka visiems, tik ne Rubinei ir Nojui. Kaip įrodyti, kad ji iš tiesų visai nemyli gyvūnų?
Katrina Leno
Viršelio dailininkė Rūta Dumalakaitė
„Viskas iš karto“
Mylima Lotės teta – garsi vaikų rašytoja, kurios knygos populiarios visame pasaulyje. Prieš mirtį ji Lotei palieka savo dienoraščius ir laiškus, kuriuose – didžiulė paslaptis ir daugybė užduočių, kurias mergaitė turės išdrįsti atlikti. Lotei teks ne tik įveikti liūdesį ir baimes, bet ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį.
„Laimiukas“ su skaitytojais susitinka 6 kartus per metus. Žurnalo prenumeratos užsakymą pateikite
„Lietuvos pašto“ sistemoje prenumeruok.lt.
Paspaudę mygtuką „Leidinio pasirinkimas“ iš leidinių sąrašo pasirinkite žurnalą „Laimiukas“.
9 771392 967004