žurnalas skaitančiam vaikui
Nr. 5 (97) rugsėjis ir spalis 2021
nuotaikingos istorijos
gausu įdomių faktų
Elinos Warstos iliustracija iš Tomi Kontio knygos „Šuo vardu katė“
smagios užduotėlės
Šiame numeryje SKAITYKITE: Diena su vaikų rašytoja Indre Pavilonyte
4–5 psl. „Vieno autobusiuko istorija”
20–21 psl.
Siaubo pasaka. Konkursas!
Mokslo makaronai. Didžėjai
6–7 psl.
22–23 psl.
Interviu su Dariumi Mileriu-Nojumi
8–9 psl.
24 psl.
Žaidimas
25–27 psl.
Užduotėlės Pamokų tvarkaraštis
28 psl.
Konkurso nugalėtojai
29 psl.
Parašyk pasakai šiuolaikinę pabaigą (Indrė Zaleckienė, Šarūnė Baltrušaitienė, Raimondas J. Nabus)
10– 11 psl. KINGS Lietuva olimpiados rašiniai
Pažintis su Kornelija
12–13 psl. „Lora šoka“
31–33 psl.
Didžėjaus pultas su Justu Grėbliūnu
14–15 psl. „Sraigė ir stebuklingas kalnas“
34–35 psl.
Gidės pasakojimai
16–17 psl.
Išmanieji pusryčiai
36–37 psl.
Poezija. Eilės rudeniui
18-19 psl.
Interviu su vaikais
38–39 psl.
Komiksas
40–41 psl.
Maži Laimiuko juokai
42–43 psl.
Všį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ projekto „Knyga – tavo veidrodis“ temoms žurnalo „Laimiukas“ puslapiuose 2020 m. skyrė 8 000 Eur paramą.
30 psl.
Mes jau „Facebook“!
Šio numerio autoriai ir dailininkai: Sigutė Ach, Danutė Aniulienė, Justina Džiuvytė, Eidvilė, Ina Fomenko-Volodko, Vaiva Frančiakaitė, Paulius Juodišius, Asta Gricė, Justinas Mažūnas, Indrė Pavilonytė, Renata Petkevičienė, Roberta Railaitė, Neringa Vaitkutė, Gertrūda Šernaitė, Virgis Šidlauskas, Paulius Uziela, Viktorija Ošikaitė, Kornelija Žalpytė. Tekstų redaktorė Eglė Devižytė. Vyr. redaktorius Virgis Šidlauskas. Dizainerė Kornelija Žalpytė. Edukacinių renginių vadovas Martynas Burneika. Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti renginių metu mokyklose, leidykloje „Nieko rimto“, el. knygynėlyje www.niekorimto.lt arba prenumeruodami Lietuvos pašte. © „Laimiukas“, nr. 5 (97), rugsėjis – spalis © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. +370 646 19944 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt. www.niekorimto.lt Tiražas 3000 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“
„LAI MIU KO“ ADR ESA S Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius
gaila, bet kad ir kaip šauniai, nutrūktgalviškai, ramiai ar jaukiai leistum laiką – viskas vieną dieną baigiasi. Taip jau yra. Bet ir puiku – tik taip išmoksti vertinti akimirkas! O vasaros akimirkos, kur tiek daug laisvės, spalvų, kvapų, naujų pažinčių ir ilgų vakarų su bičiuliais – pačios pačiausios! Juk vasarą džiugu net kai surūgusi už debesies slepiasi saulė. O dar labiau, kai plieskia taip, jog, rodos, Lietuva pasislinko arčiau Viduržemio jūros. Smagu ir tada, kai gali šokti šiltame lietuje, ir kai keliaujant į žygį prakaitas srūva upeliais, bet žinai, jog laukia maudynės ir smagios istorijos prie laužo. O kaip šaunu aplankyti visus metus nematytus draugus, vėl keliauti, traukti į koncertus ar degintis pajūryje! Galbūt šią vasarą visko nuveikėte tiek daug, kad mokytojos paprašyti prisiminti, negalėsite išskirti vieno dalyko, nes jų buvo visa galybė? O gal ramiai nuotykiavote keliaudami knygose sukurtais pasauliais? Kaip ten bebūtų, prisiminimai apie nerūpestingą vasaros laiką lydės dar ilgai, švies ir šildys ne blogiau už tikrą saulę. Tik nemanykit, kad Laimiukas jus pamiršo. Nieku gyvu! Todėl vos grįžus į mokyklos suolą pasitiks naujomis istorijomis bei žaidimais ir tikrai neleis nuobodžiauti. Šįsyk pasisvečiuosime pas meilučių „Marmių“ autorę Indrę Pavilonytę ir sužinosime, koks Pipiras padeda jai ieškoti įkvėpimo. „Mokslo makaronuose“ perskaitysime, iš kur atsirado didžėjai (jei manėt, kad juos į Žemę atskraidino ateiviai, baisiai klystat). Trys knygų vaikams autoriai mėgins sukurti gerai žinomoms pasakoms šiuolaikines pabaigas. Susipažinsime su naująja „Laimiuko“ dizainere Kornelija. Pasikalbėsime su buvusiu grupės „Airija“ lyderiu, atlikėju Dariumi Mileriu Nojum. Tikras didžėjus Justas papasakos daugiau apie šią paslaptingą profesiją. Skaitysime siaubo istorijas ir naujame konkurse rašysime jas patys. Nenuorama Astos Gricės papūga Lora įsivels į naujus nuotykius. Sužinosime, ką sraigės veikia ant stebuklingo kalno. Mėgausimės poezija, nauju komiksu, žaisime žaidimus, galynėsimės su užduotimis ir pilnu šaukštu kabinsime išmaniuosius pusryčius. O su gide pakeliausime po Anykščius. Jau girdžiu jus linksmai šurmuliuojant ir dalijantis vasaros įspūdžiais! Todėl susimatysime lapkritį. Nepameskite geros nuotaikos ir nepamirškite knygų. Iki susitikimo!
Virgis Šidlauskas Žurnalo redaktorius Virgis Šidlauskas Žurnalo redaktorius
Ind
rė
tė ny o l i v Pa
Kiekvienas mano rytas prasideda taip pat. Ir nors iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti visai nekūrybiškas – viskas yra atvirkščiai. Pirmiausia pabundu pati, o tada jau einu žadinti savo geriausio draugo – prancūzų buldogo Pipiro. Nors dažniausiai būtent šunys žadina savo šeimininkus, mes gyvename kitaip. Pipiras yra tikrų tikriausias miegalius, kurį kiekvieną rytą reikia įkalbinėti eiti pasivaikščioti. Ir nors labai sunku rytais jį iškrapštyti iš lovos, būtent Pipiriukui esu dėkingiausia už galimybę pažinti visus metų laikus visomis įmanomomis oro sąlygomis. Tų pasivaikščiojimų metu ar spiginant saulei, ar pliaupiant lietui gimė ne viena istorija. Taigi kaip rašytoja daugelį akimirkų ir kiekvieną mudviejų su Pipiru pasivaikščiojimą stengiuosi priimti kaip įkvėpimo šaltinį.
Tad nors knygas rašau ne kasdien, bet galvoje visada palieku erdvės naujoms istorijoms. O geriausias mintis, vos joms kilus, tuoj užsirašau mobilaus telefono užrašinėje. Vėliau daugelis tų minčių tampa tarsi tramplinu naujoms istorijoms, nuo kurio atsispiriu, paneriu į fantastišką fantazijų pasaulį ir atgal į realybę grįžtu tik jau parašiusi visą pasakojimą. O kai šis jau išklotas juodomis raidėmis ant balto, viską atiduodu savo bendražygiui broliui dvyniui Martynui, kuris iliustruoja visas mano istorijas. Bet vienos smagiausių man kaip rašytojai dienos akimirkos – tai kai mes su Martynu keliaujame susitikti su skaitytojais. Ypač mėgstame lankytis miestuose ir miesteliuose, kuriuose anksčiau nesame buvę. Jei tik turime laiko, po tokių susitikimų neskubame atgal į Vilnių – pasivaikštome, patyrinėjame naują vietą, nepraleidžiame progos iš naujų įspūdžių pasisemti įkvėpimo kūrybai. 4
Kai nerašau vaikams, kuriu istorijas suaugusiems. Dažniausiai apie kiną. Žiūriu įvairius filmus ir apie juos rašau. Pasakoju, kodėl žiūrovai turėtų pamatyti vieną ar kitą kino filmą. Kino mano gyvenime visad buvo daug. Kaip rašantis žmogus esu dirbusi ir kino teatre, ir ne viename kino festivalyje.
Meilė kinui man visada maišėsi su meile literatūrai, todėl abi jas paverčiau savo kasdienybe, o žymųjį Konfucijaus posakį „Pasirink mėgstamą darbą ir gyvenime nereikės dirbti nė dienos“ – realybe.
Aš Kornelija – esu iliustruotoja, įvairių dalykų kūrėja, mėgstu eksperimentuoti įvairiomis technikomis – piešiu, lipdau, drožinėju, kuriu lėles ir knygeles, rašau istorijas. Tvirčiausios ir artimiausios technikos man yra akvarelė, tušas, spalvoti pieštukai. Jomis naudojantis, daugelis iliustracijų ir gimsta. Ir dažniausiai jos būna skirtos vaikams!
Smagiausia ir gan svarbu mano kūryboje – sukurti emociją, pagauti jausmą, sukurti paslaptį. Tai dažniausiai atsiranda per mano pasirinktas spalvas, iliustracijos medžiagiškumą, techniką. Štai piešdama šį kosminį zebrą rinkausi tokias spalvas, kokių žemiški zebrai dažniausiai nebūna! Tad vos žvilgterėjus pamatai, kad jis tikrai ypatingas! Kurdama stengiuosi vaizduoti tai, kas patinka ir kelia džiaugsmą man pačiai. Užtruko, kol tai supratau – ankstesnėje kūryboje ir ieškodama savęs nuolat galvojau, kad mano saulėtas ir linksmas menas niekam nepatiks, bet tuo pačiu būtent tokie piešiniai man labiausiai patikdavo, sekėsi ir kūrėsi bei kuriasi! O pamažu jie pradėjo patikti ir žmonėms, kurie pamatė ir pajuto, kaip pati žaviuosi savo sukurtais dalykais.
Iliu
12
stracija ,,Cosmo z bra“, 2016 e
m.
O turiu istoriją ir apie „Laimiuką“! Iš tiesų tai turbūt buvo vienas didžiausių paskatinimų kurti vaikystėje. Dalyvaudavau visuose konkursuose, kartu su mama skaitydavom straipsnius... Labai ryškiai prisimenu vieną iš savo laimėtų prizų, kurį man atnešė į mokyklą ir įteikė prieš visą klasę! Tai buvo stora stora knyga „Eragonas“. Jaučiausi lyg būčiau laimėjus aukso medalį. O piešinys buvo išspausdintas žurnale – pamenu tą džiaugsmą ir nuostabą. Nuo to laiko dar smarkiau norėjau būti knygose, piešti joms, toliau kurti istorijas, nenustoti veikus to, ką veikiu! Ir štai aš „Laimiuko“ dizainerė! Žmogus, kuris kas du mėnesius vis dabina žurnalo atvartus... Ir tuo man labai sunku patikėti. Jeigu būčiau žinojusi apie tai vaikystėje, turbūt būčiau nepatikėjusi! ą! s kelia džiaugsm a k , i a t i t y r da ikia e r i – te d svajonės pildos a T
Didžėjaus profesija apipinta paslaptimis. Ir ne šiaip sau. Dažniausiai didžėjai nekalbūs, pasislėpę už kalno aparatūros, elgiasi santūriai ir nekrečia kvailysčių kaip kino aktoriai ar pop žvaigždės. Tačiau mažai kam pavyksta taip įaudrinti minią kaip jiems. O sugebėti valdyti besilinksminančių nuotaikas, priversti kojas kilnotis bei susukti galvas pasiutusiais ritmais – ne juokų darbas. Todėl Laimiukas pakalbino tikrą didžėjų Justą Grėbliūną ir nusprendė išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tiesų. Sakoma: vienas lauke – ne karys. Muzikos grupės be muzikantų ir nuolatinių repeticijų negalėtų atlikti kūrinių. Tuo tarpu ginkluotas mikšeriniu pultu ir vinilo plokštelių grotuvais didžėjus viską gali padaryti vienas. Kaip tapti tokiu žmogumi-orkestru? Pirma – turi mylėti muziką ir nuolat jos klausytis, ieškoti naujų garsų, susipažinti su skirtingais muzikos stiliais. Beje, labai geras pastebėjimas apie muzikos grupes. Daugelis didžėjų yra muzikantai, t. y. grojantys vienokiu ar kitokiu muzikiniu instrumentu. Žinau tikrai ne vieną, grojantį gyvo garso grupėje. Aš taip pat groju grupėje mušamaisiais (būgnais). Kadangi apie didžėjų universitetą neteko girdėti, smalsu, kaip išmokstama taip įspūdingai braižyti plokšteles ir nepasiklysti tarp šimtų rankenėlių bei mygtukų? Beje, kam jie visi reikalingi? Didžėjų universitetų nėra. Bet šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima rasti privačių mokyklų, mokančių jaunimą, suteikiančių pirmines žinias bei įgūdžius. Ten galite pradėti didžėjaus kelią. Tai sveikintina, nes žmogus, esantis šalia, duoda vertingų patarimų. Kitas kelias – žiūrėti vaizdo įrašus „Youtube“ ir bandyti mokytis iš tikrai puikių didžėjų. Taigi pasirinkę vieną ar kitą kelią gana greitai suprasite visų rankenėlių paskirtis ir po truputį pradėsite linksmintis. Kiekvienas mygtukas atlieka tam tikrą funkciją. Tarkime, su vienu gali paleisti kūrinį, su kitu – pagreitinti, su trečiu įjungti efektus, pakeisiančius dainą neatpažįstamai. Ir kuomet žinai, ką daro visi mygtukai ir kokio garso nori, gali visa tai pasiekti. Kai kurie su didžėjų grojama muzika susiję dalykai buvo atrasti netikėtai. Pvz., kad kūriniai nenutrūktų – vienu metu groti dviem grotuvais. Ar kad braižant plokšteles girdisi tam tikros ritminės figūros. Kaip manote, kokie atradimai dar laukia? Sunku pasakyti, bet, manau, ateitis bus įspūdinga. Technologijos taip žengia į priekį, kad kūrėjai ir būsimi didžėjai privalo kuo greičiau perprasti techniką, kad pajustų jos teikiamą malonumą. O išties malonu, kuomet miksuoji kūrinius ir jie skamba taip, kaip ir norėjai. Visai neseniai buvo sakoma, kad geram didžėjui užtenka USB atmintinės su muzika. Dabar ir to nebereikia, nes visą muziką galima laikyti „debesyse“. Kiek didžėjui užtrunka pasiruošti renginiui? Tenka atsirinkti galybę kūrinių, juos jungti namie, ieškoti kūrinių sąskambių, ritmo panašumų, o gal viskas yra improvizacija? Nežinau, kaip kitiems, bet man pasiruošti renginiui užtrunka nuo 1 dienos iki savaitės. Viskas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo renginys laukia. Kadangi muzikos biblioteka pas mane nuolat rūšiuojama ir tvarkoma, atsirinkti norimus groti kūrinius nėra sudėtinga, tiesiog reikia juos susirasti kompiuteryje. Visą pasiruošimo darbą atlieku be grotuvų, tik su kompiuteriu. Kuomet atsirenku norimą grojaraštį, tada jau jungiuosi grotuvus ir būtinai stengiuosi kelis kartus skirtingai sumiksuoti kūrinius, kol randu geriausią variantą. Derindamas panašius sąskambius ir ritmus savo miksą paverčiu į pasakojimą – kaip knygoje, tik pasakoju ne žodžiais, o garsais, ritmais. Tada jau drąsiai galiu eiti į sceną ir parodyti geriausią savo variantą.
14
lbį! Ačiū už poka
Nuo 20 a. vidurio didžėjų įranga keitėsi ne kartą. Kaip manote, kur nuves progresas? Galbūt ateityje grosite ore, hologramomis ar dar įmantresniais prietaisais? Sunku pasakyti, kur nuves progresas. Jau dabar yra tiek naujovių, kad nespėju visko išbandyti. Tarkime, seniau sujungti į sistemą grotuvus ir mikšerį reikėdavo laidų, o dabar jie jau tapo nereikalingi, nes sistemos susikalba radijo signalu. Jei taip ir toliau – grojimas ore ar hologramomis nėra tolima ateitis. Manau, per artimiausius 10 metų viskas technikoje pasikeis iš pagrindų ir bus labai linksma išmėginti naujoves.
15
ė sto ir iliustracijų autor k e T
Renata B ee
poezija
Susiginčijo rimtai Grybai, uogos, riešutai. Kas gardesnis iš visų, Svarstė jie lig paryčių.
Bet iš lysvės tuoj morka Moko: „Kokia NE-TVAR-KA! Nors daržovė aš esu, Ginčytis NE-SU-TIN-KU!
Triukšmas kilo toks aršus, Kad išbudino visus. Žvėrys, paukščiai ir vabzdžiai Susirūpino labai.
Skonis – reikalas painus, Kam patinka, kam – bjaurus. Tad ir bartis nėr prasmės, Pyktis skoniui NE-PA-DĖS!“
Kai ežiukas ant pečių Obuoliukus nešė, Sraigė šliaužė takučiu Ir gražiai jo prašė:
– Mielas drauge, pagailėk, Mane pavaišinki. – Žinoma, kaimyne, lipk, Juk ežiai vaišingi!
poezija Grybų batais, lapų kelnėm, Riešutiniais marškiniais, Obuolių lazda pakalnėm Rudenėlis tuoj ateis. Atkeliavęs jis teptuką Į savas rankas paims. Ir po potėpį mažiuką Gamtoje spalvas gaivins. Kad vėsu ir gera būtų, Debesėlį pasišauks. Po balas smagiai sau dūkstant, „Rudenėli!“ – vaikai šauks.
Dėlion
es kūrė Kor nelija Žalpytė
Iliustravo
Katinas Patrikas grįžta! Šįkart jis mus stebina savo atostogų prisiminimais – vasarą Patrikas nusprendė ne tik pats džiaugtis, bet ir kitiems suteikti džiaugsmo. Jis pardavinėjo paties keptus kruasanus – bet ne tik mums, žemiečiams. Katinėlis juos ir į kosmosą skraidino! O čia – keletas akimirkų iš Patriko kepyklėlės nuotykių. Tik joms dar trūksta spalvų!
us
ik oV v tra
tor
itė šika O ija
Ili
A
us ? a naktį stebėjai žvaigždyn d a rk
Susipažinkite! Tai žvaigždynų pegasas. Jis skrieja taip greitai, kad kartais jo nė nespėji pamatyti. Tad sujunk taškelius, gražiai nuspalvink ir išvysk dangaus pegasą visame jo dailume! Taip pat sujunk ir kitas žvaigždeles ir pamatysi, tarp kokių kitų žvaigždynų jam tenka skraidžioti!
Ant rankų – p uiku katina sis s Pa trik as !
ija rnel Iliustravo Ko
Žalpytė
tvarkarastis
32
Atėjo laikas apdovanoti kryžiažodžio apie paukščius, skelbto nr. 1 (93), ir užduotėlės „Perskaityk frazę“, skelbtos nr. 2 (94), nugalėtojus. Bet pirmiausia įsitikinkime, kokie buvo teisingi atsakymai. Kryžiažodyje slėpėsi šių paukščių pavadinimai: 1. Šarka, 2. Varna, 3. Kiras, 4. Gaga, 5. Naras, 6. Slanka, 7. Starta, 8. Apuokas, 9. Kėkštas, 10. Lėlys, 11. Zylė. „Perskaityk frazę“ iš pavasarį prabudusių vabzdžių ir vabalų turėjo susidėti sakinys „Moki žodį – žinai kelią“. Burtų keliu laimėtojais skelbiami Kristijonas Bakas, Emilija Venckūnaitė ir Lėja Rūškytė. Juos netrukus pasieks puikios dovanos: Hugh Loftingo „Daktaro Dolitlio kelionės“, Thomaso Tayloro „Malamandra“ ir Nicki Thornton „Paskutinės galimybės“ viešbutis“. Sveikiname! Taip pat primename, jog visus metus vyksta smagus konkursas „Surink 6 Laimiukus ir metų pabaigoje gauk prizą!“ Jums tereikia surinkti visus 2021 metais pasirodžiusius ir dar pasirodysiančius „Laimiuko“ numerius, jų puslapiuose ieškoti skirtingos spalvos rūbais pasipuošusio Laimiuko, iškirpti juos ir metų gale siųsti visus kartu leidyklai „Nieko rimto“ (Dūmų g. 3A, Vilnius 11119), ir gauti šaunių prizų. Nepraleiskite progos!
Trumpai apie save
al ba
K
– Labas, mano vardas Ūla, man devyni metai. Tau patinka skaityt knygas? Nes man – kaip kada. Žinot, pasakysiu paslaptį! Kartais būna taip, kad namų darbus padarau vėliau ir tą dieną išsisuku knygos neskaičiusi.
Ūla
Kokios skaitytos ar vartytos knygos tau paliko didžiausią įspūdį? Turiu visai daug knygų. Ir kiekviena paliko įspūdį. Bet labiausiai – šios: • „Na ir karštis!“ – patiko, nes plačiau paaiškina apie klimato atšilimą ir kas su tuo vyksta. Kai paskaitai knygą, supranti visą esmę ir situaciją. • „Baisieji Alano dantys“ – labai įdomi istorija, tinka mažesniems vaikams, bet ir dideliems faina užmesti akį. • „Kai pažvelgsi į viršų“ – patiko pati knygos idėja – tai, ką herojus perskaito, atgyja jo realiame gyvenime. Visada yra intriga beskaitant. Ir įdomu, kaip pasibaigs. Beje, iliustracijos – labai gražios. Rekomenduoju! Labiausiai žavintis ir pats nemėgstamiausias knygų herojus. Man – visi herojai faini, nes atlieka savo vaidmenį. Jeigu nebūtų blogiečių, tai nebūtų ir istorijos. Todėl nemėgstamų herojų neturiu. O vienas mėgstamiausių – Ana Frank. Man ji atrodo labai drąsi. Labai įdomu, kad Ana nepanikuoja, kai ją užgriūna tokia baisi situacija. 38
Jei tektų parašyti knygą - apie ką ji būtų? Jaučiu, būtų apie aukso kasėjus, kurie bekasdami suranda rūmus, o tada – slaptavietę, kurioje yra karaliaus ir karalienės skeletai!
Jei galėtum būti bet kuriuo kino, televizijos ar filmo herojumi, kas jis būtų? Norėčiau būt savimi filme apie mane (juokiasi – red.). Kokių pomėgių ir hobių turi? Mėgstu žaisti „Playstation“, važinėti dviračiu, eiti pasivaikščioti, dainuoti, groti sintezatoriumi, karatė ir plaukti su baidarėmis.
Kaip manai, kaip ateityje atrodys knygų skaitymas? Mano nuojauta tokia, kad niekas ateityje knygų nebeskaitys. Taigi visiems siūlau čiupt knygas dabar ir skaityt, kol dar galit. Ko gerai istorijai nebūtų per daug: juoko, nuotykių, o gal dramos? Man fainiausios tos istorijos, kur yra daug nuotykių. Daugiau nieko negaliu pasakyti – protas išseko atsakinėjant į klausimus. bį! Ačiū už pokal 39
IŠSIRINK ĮDOMIAUSIĄ! Virgis Šidlauskas Iliustravo Marija Smirnovaitė
„Goris“
Ežero dugne gyvena keistas irzlus žmogutis, kuris savo tamsiuose namuose slepia kitų ežero būtybių svajones. Kai kas dar prisimena, kad kadaise Goris buvo linksmas ir malonus... Kas nutiko, kad jis tapo toks niūrus ir dygus? Ko reikia, kad nelaiminga ir pikta širdis sušiltų ir vėl taptų džiugi bei draugiška? Tai gili ir šilta istorija apie svajones – ir ne tik jas!
Katja Reider Iliustravo Dirk Hennig
„Komisaras Letena. Sek paskui nosį“
Pipiras – drąsusis policijos šuo, turintis nuostabią uoslę! Jo nosiai nėra neišsprendžiamų bylų, todėl jį visi vadina komisaru Letena. Šį kartą komisaras Letena ir jo šeimininkas policininkas Paulis imasi vagystės bylos. Kai viskas, regis, jau išsiaiškinta, policininką ir jo šunį nustebina naujos nusikaltimo detalės. Ar pavyks šauniajam Pipirui atskleisti tikruosius nusikaltėlius?
Thomas Taylor
Rowena House
Iliustravo Tom Booth
Viršelį piešė Paulius Uziela
„Gargantė“
„Žąsų keliu“
Virš Jūros Mėlio pamažu tvenkiasi debesys ir kyla vėjas. Miestelio žvejai kalba, kad laukia siaubinga audra, kurią sukels milžiniška jūrų pabaisa. Anot pasakojimų, pabudo Gargantė – šiurpi senovinė būtybė, iki šiol miegojusi pajūrio olose. Jūros Mėlio gyventojų laukia galas, jei pabaisa negaus to, ko ieško... O ko ji ieško? Radinių biuro prižiūrėtojas Herbertas Apelsinas ir geriausia jo draugė Violeta pasiryžę viską išsiaiškinti!
ISSN 1392-9674
9 771392 967004
Tai jaudinanti ir įkvepianti istorija ne tik vaikams apie vienos mergaitės kelionę per visą Prancūziją Pirmojo pasaulinio karo metais. Anželika dirbo lauke, kai paštininkas atnešė naujienas: tėtis žuvo kare. Bet brolis dar gyvas, todėl Anželika pažada sau, kad sugebės išlaikyti šeimos ūkį ir turtą, kol jis sugrįš iš karo. Tačiau kai viena po kitos užklumpa vis didesnės nelaimės, Anželika leidžiasi į kelionę per Prancūziją kartu su pulkeliu brolio žąsų...