Pauliaus Juodišiaus iliustr. knygai „Penktadieniais apelsinus sapnuoti draudžiama“
„Laimiuko“ adresas: Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html Per metus išleidžiami 6 nr. Vieno nr. prenumeratos Lietuvos pašto skyriuose kaina 5,76 Lt Šio nr. tekstų autoriai ir dailininkai: Sigutė Ach, Laima Bačkienė, Benas Bėrantas, Danguolė Garnienė, Paulius Juodišius, Elena Launikonytė, Roberta Railaitė, Jurgita Rancevienė, Marija Smirnovaitė, Ingrida Umbrasaitė, Lina Eitmantytė-Valužienė Tekstų redaktorė Rasa Kašėtienė Vyr. redaktorė ir dizainerė Lina Eitmantytė-Valužienė Tel. +370 674 01 389 Pristatymo renginių organizatorius Saulius Valužis Tel. +370 614 85 184 © „Laimiukas“, nr. 2(46), 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. (8~5) 269 66 84 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt Tiražas 1500 egz. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“
„Laimiuko“ nr. 2 (46) bus platinamas nuo balandžio mėn.
„Laimiukas“ pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemonė pradinėse klasėse Dėkojame VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui” už ilgametį projektų finansavimą žurnale „Laimiukas“.
„Laimiuko“ draugai
„LAIMIUKO“ TURTAI: Ypatingos 2012 metų knygos vaikams! p. 3 Skaitymo džiaugsmas, p. 4–5 Jeigo gondros stuov ont vėinuos kuojės..., p. 6–7 Pirmųjų spausdintinių knygų išradėjai, p. 8 Monogramos, p. 9 Kaip Lesė sugrįžo visiems laikams, p. 10–11 Naujos vėliavų mados. Vėjas valo batus, p. 12–13 Mylėkime savo planetą, p. 14–15 Žaliųjų paslapčių dalybos, p. 16 Kas yra blogas cirkas, p. 17–20 Laimiuko užduotėlės, p. 21–26 Cinamoninė avelė, p. 27 Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė, p. 28–29 Paslaptingasis geradaris, p. 30–31 Vargšas ir besotis, p. 32–35 Seklys Nepomidoras. Šviežias ryto oras, p. 36–37 Amarėlio pyragas, p. 38–39 Motoriuko draugystė. Kur dingsta kojinės? p. 40 Kuosvarnis, p. 41 Mažieji Laimiuko juokai, p. 42–43
Premijas skyrė IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos Lietuvos skyrius) už geriausius ir reikšmingiausius 2012 metų lietuvių autorių kūrinius. Premijos įteikiamos Tarptautinę vaikų knygos dieną – balandžio 2-ąją.
Ypatingos 2012 metų knygos vaikams! tų 012 me 2 a i s u Geria r ikams i a v a g y kn ams – i l g u a a p UTĖS A T U Ž LINOS s ir Pū“ a d n a “) „Ferdin a littera m l A „ a ( leidykl s iausiem ž a m a g sia kny T U Č IO S Geriau Ę K – jams OS skaityto M ARIJ R I O K NAVA AIT Ė S V O N R SMI niekaip a r D r i „Udo alba“ nesusik ūsų Flintas“) a „J ( leidykl ia metų s u a i ž a Gr – aikams knyga v US PAULI A ŠI AUS JUODI is adienia ti t k n e P „ o s sapnu u n i s l e ap iama“ ž d u a r d „Nieko a l k y d i ( le rimto“) usiai s Gražia poezijo a t o u r t ilius IEVOS – a g y kn IT Ė S BABIL A ntano A a t o u iliustr i „Vaizda s u a k Šim imo iš gyven ir čių bobuly ido kt.“ (išle “) dinai.lt r a n r e „B
metų a i s u a i r Ge s knyga O poezijo ESLOV Č – s vaikam AUSKO NAVAK ietus“ l ų l u b „Bur a a „Alm ( leidykl littera“) usias ir a i g n i m Reikš etų usias m a i k š i n me liams – g u a a p s vertima AIT Ė S K I E Ž MA ini IEVOS ice Mas r t a e B i“ išversta o vaika k š i M „ ttera“) knyga i l a m l a „A ( leidykl usias ir a i g n i m Reikš s metų a i s u a i – menišk aikams v s a m i NO vert LKSNĖ A O R illo VILTA DiCam e t a K a išversta aprast p e N „ knyga o Tiulein o d r a v Ed eidykla l ( “ ė n kelio rimto“) „Nieko s giausia n i m š k i ų Re tas vaik u i b e d metų je – os srity r ū t a r e lit TKAUS U B . S TOMO umba B „ a g y kn os r Visat i a b m Du leidykla ( “ s a sukūrim os“) urn „Vario b
3
Tarptautinė vaikų knygos diena – vienas iš svarbiųjų IBBY renginių – švenčiama nuo 1967 m. Kurios nors šalies skyrius gauna teisę kurti šventės plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus. 2013 m. ši teisė atiteko Jungtinių Amerikos Valstijų IBBY skyriui. Eiliuoto kreipimosi autorė Pat Mora (g. 1942 m.) augo dvikalbėje šeimoje netoli sienos su Meksika, daugumą knygų ji kuria ir leidžia anglų ir ispanų kalbomis. Ji yra parašiusi daugiau kaip 40 knygų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, pelniusi reikšmingų apdovanojimų. Vaikams poetė ir prozininkė kuria paveikslėlių knygų tekstus, eilėraščius, biografijas, perpasakoja liaudies pasakas. P. Mora labai rūpinasi ir vaikų skaitymo skatinimu, inicijuoja įvairius projektus. Plakato dailininkas Ashley Bryanas (Ešlis Brajanas, g. 1923 m.) yra gausybės knygų iliustruotojas, paveikslėlių knygų kūrėjas. 2006 m. jis buvo pristatytas Hanso Christiano Anderseno medaliui, yra apdovanotas Ingalls Wilder premija ir kt. Ieškoti įkvėpimo kūrybai dailininkas dažnai vyksta į savo protėvių žemę Afriką.
Balandžio 2-oji – tarptautinė Vaikų knygos diena
Pat Mora
Skaitymo džiaugsmas Kaip nuostabu yra skaityti Ir pamatyti, kas gi vyksta, Kada raidelės tampa žodžiais, O žodžiai knygomis pavirsta. Kalnai, miškai, šniokštimas upių Į baltus puslapius sugulę... Keistai riaumodami lokiai Dainom pažadina mėnulį. Tenai atrasim seną pilį, Kur lig dangaus užauga gėlės, Berniukai žvaigždeles medžioja, Mergaitės skraido debesėliais... Skaitykim! Džiaugsmą ir paguodą Gera knyga pasauliui duoda.
Iš anglų k. vertė Violeta Palčinskaitė
5
Istorines keliones po knygu pasauli Ingrida Umbrasaitė
Bi Sheng skulptūrėlė ir jo spaudmenų rinkinys
PIRMŲJŲ SPAUSDINTINIŲ KNYGŲ IŠRADĖJAI
8
Tūkstančius metų nuo rašto atsiradimo visame pasaulyje tekstai buvo rašomi ir perrašinėjami rankomis: ženklas po ženklo, raidė po raidės. Kai žmogui reikėdavo knygos kopijos, jis kreipdavosi į raštininką ir turėjo brangiai sumokėti, taigi tik turtingieji galėjo sau tai leisti. Tačiau VII a. kinai sugalvojo medžio lentoje išraižyti veidrodinio atvaizdo būdu ištisą tekstą ir jį atspausdinti. Maža kas išliko iš tokių senų laikų, bet seniausias ritinys su tokiu būdu atspausdintais budistų šventaisiais tekstais datuojamas 868 metais. Kinijoje buvo tikima, kad šventų tekstų kopijavimas atneš laimės ir sėkmės, tad žmonės ėmė juos spausdinti bei dovanoti vieni kitiems. Dar nuostabesnė mintis apie 1041-uosius metus kilo nekilmingam kiniečiui Bi Sheng. Ant mažo porceliano kubelio jis išpjaustydavo tarpus tarp vieno hieroglifo taip, kad hieroglifas tapdavo iškilaus reljefo. Kiekvienas hieroglifas turėdavo po keletą vienodų kubelių. Porcelianinius spaudmenis Bi Sheng surinkdavo į metalinį rėmą, pateptą vašku, ir juos pašildydavo. Atvėsdami lipnaus porceliano kubeliai gerai prikibdavo prie rėmo, tada ant jų būdavo tepami dažai, dedamas popieriaus lapas ir atspaudžiamas surinktas tekstas. Atspausdinus rinkmenys buvo vėl pašildomi, lengvai išardomi ir panaudojami kitam tekstui surinkti. Ilgainiui Kinijoje spaudmenis pradėta gaminti iš geležies. Patyręs spausdintojas galėjo atspaudinti iki 2000 lapų per dieną. Nuo to laiko knygų spausdinimas paplito visuose Tolimuosiuose Rytuose ir nutiesė spausdintinių knygų kelią į Europą.
Besisukantis spausdinimo stalas, Kinija, 1313 m.
ONOGRAMOS– tai dvi ar daugiau raidžių, sujungtų
Esu linksmo, gero būdo. Man labai patinka arkliai. Užaugusi norėčiau įkurti savo žirgyną ir šią monogramą panaudočiau kaip jo logotipą. Gabrielė Skodžiūtė
Aš linksma, energinga, mėgstu žaisti su savo sesute ir šuniuku, šokti, dainuoti. Manau, kad visa tai galima pastebėti mano monogramoje. Ją panaudočiau ant savo akinių ir kitų daiktų. Gabija R.
Aš mėgstu žaisti krepšinį, todėl sugalvojau monogramą su krepšinio kamuoliu. Ant savo kamuolio ją ir norėčiau panaudoti. Artūras B.
į vieną simbolį. Dažniausiai jungiamos vardo ir pavardės arba organizacijos, įmonės pavadinimo pirmosios raidės.
Aš esu linksmas, draugiškas. Mano mėgstamas užsiėmimas – važinėtis motociklu, keturračiu. Norėčiau šią monogramą panaudoti ant savo kūrinių. Jonas Černiavskis
Šias monogramas atsiuntė mokiniai iš Panevėžio Senvagės pagr. m-klos 4B
Monogramos naudojamos kaip prekiniai ženklai, logotipai. Žmonės jomis žymi savo kūrinius arba asmeninę nuosavybę. Monograma gali būti ekslibrio elementas.
Esu smalsus. Man patinka gamta, jos įvairovė. Kodėl sugalvojau tokią monogramą? Visų pirma parašiau savo vardo ir pavardės raides popieriaus lape. Pasirodė gražu, bet kažko trūko... Tada drauge su mama pamėginome padaryti šių raidžių atspaudą. Po to kilo mintis nulipdyti ženklą iš plastilino. Ši monograma man patiko labiausiai. Tokią norėčiau naudoti ant savo piešinių, kūrybinių darbų. Leonardas Orlakas, 9 m., Užvenčio Šatrijos Raganos gimn.
Susipažinkite su monogramomis, kurias susikūrė „Laimiuko“ skaitytojai.
9
Mes pasvarstėme, ką kiekvienam iš mūsų
reikėtų daryti, kad mūsų planeta, žemė, jos gamta būtų švaresnė, gražesnė ir saugesnė. Nusprendėme, jog visų pirma reikia patiems tvarkyti savo aplinką. Pavasariui atėjus iššluokime kiemą, pasodinkime gėlių. Jos mus ilgai džiugins. Dalyvaukime aplinkos tvarkymo akcijose. Žiemą rūpinkimės paukšteliais, pagaminkime lesyklėlę ir lesinkime mažuosius draugus. Pavasarį sukalkime inkilėlį, nepamirškime jų išvalyti. Giesmininkai tikrai atsidėkos čiulbėdami visą vasarėlę. Neterškime gamtos. Žemės ūkyje kuo mažiau naudokime chemikalų, mažiau važinėkime automobiliais. Geriau sportuokime, stiprinkime sveikatą, minkime dviračius, daugiau vaikščiokime pėsčiomis. Pavasarį pasodinkime medelį. Nelaužykime šakų. Taip rūpinsimės, kad oras būtų grynesnis ir švaresnis. Neplaukime automobilių prie vandens telkinių. Nedaužykime stiklinių butelių. Juk patys galime susižeisti. Laužą kurkime tik įrengtose laužavietėse, išvykdami jį užgesinkime. Nedeginkime žolės, nes žūsta daug gyvūnėlių. Nemėtykime šiukšlių, nepalikime skardinių, butelių, maiše-
14
lių, dėžučių. Šiukšles rūšiuokime. Tam yra specialūs konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei. Juk antrines žaliavas galima perdirbti! Kuo mažiau naudokime popierių, taip apsaugotume miškus nuo medžių kirtimo. Taupykime vandenį, elektrą ir kitus gamtos išteklius. Mūsų klasė ne vien tik žodžiais, bet ir darbais gamtą myli. Rudenį vykome į Pašilių stumbryną, stumbrams vežėme lauktuvių. Mes visą žiemą prie namų ir mokyklos globojome paukštelius. Mes esame jaunieji miško bičiuliai, todėl suplanavome vykti į mišką ir paukšteliams nuvežti jų namelius – inkilėlius. Dabar renkame makulatūrą. Balandžio mėnesį tvarkysime mokyklos aplinką. Kai mūsų daug, mes esame jėga! Sudrausminkime gamtai žalą darančius žmones. Rūpinkimės gamta taip, kaip rūpinamės savo namais! Juk gamta ir yra mūsų namai. Kaip gera, kai aplink švaru, gražu ir saugu. Gėrėkimės pirmaisiais žibučių, snieguolių žiedais, kurie irgi nori džiaugtis saule. Visada šypsokimės! Panevėžio „Vilties“ pagr. m-klos 1B mokiniai ir mokytoja Asta Sakalienė
Kai kurie žmonės atrodo nelaimingi ir pasi-
piktinę sako: „Kokia ta gamta nešvari”. Bet jie nepagalvoja, kad patys tą gamtą užteršė. Atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems gamta tampa nesvarbi. Jie nesupranta, jog naikina gamtą, dėl jų kaltės nyksta gyvūnai, teršiami ežerai, upeliai, upės, net ir jūra. Žmonėms patiems nemalonu vaikščioti po tą buvusią gražią gamtą. Yra sakoma „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“.
Jei terši vandenį, tai tokį ir gersi, ir dar susirgsi. Bet juk gamta pati nesusitvarkys! Visada, jeigu nori ką nors pakeisti, turi pradėti nuo savęs. Mūsų klasėje vyksta „Kūrybinių partnerysčių“ projektas EKO(LOGO) MAIŠ(T)AS, mes norime saugoti gamtą. Jei nieko nedarysime, pasaulis dar labiau teršis. Turi pats nebešiukšlinti, ir kiti galbūt seks tavo pavyzdžiu. Galime pakviesti kitų mokyklų, darželių vaikus rinkti šiukšles ir jas rūšiuoti į konteinerius. Arba pakabinti skelbimus ar lenteles su užrašu „Prašom neteršti gamtos, nešiukšlinti“. Pastatyti daugiau šiukšlių dėžių. Taip pat galima važinėti ne automobiliais, o dviračiais ar pėstute nueiti, jei tai netoli. Mažiau elektros naudoti, kad pasaulis atsipūstų. Nereikėtų kirsti medžių, nebent labai senus ar supuvusius. Reikėtų rengti kuo daugiau renginių, akcijų, kurių metu būtų renkamos šiukšlės, kalbama apie žalą gamtai. Mums reikia patiems saugoti, gerbti, mylėti gamtą, kad ji taptų švaresnė, saugesnė, gražesnė. Juk yra linksma žinoti, jog ir tu prisidėjai prie gamtos išsaugojimo. Tad saugokime gamtą visais būdais: rūšiuokime šiukšles, taupykime gėlą vandenį, elektrą. Džiaukimės savo gamta ir mylėkime ją! Vilniaus „Pelėdos“ prad. m-klos 3B mokiniai ir mokytoja Jurga Sizovienė
Jei juokais, Lietuva gali tapti žalesnė ją nu-
dažius. Na, o jei rimtai, yra daug įvairių būdų, kaip tai padaryti. Galima būtų sumažinti dujų ar elektros vartojimą, o vietoj jų naudoti vėjo, saulės energiją. Stenkimės kuo mažiau važinėti automobiliais, tuomet oras bus grynesnis. Be to, važiuojančios mašinos ne tik išmeta dujas, kenkiančias plaučiams, bet ir skleidžia didelį garsą, kuris kenkia mūsų nervams. Mes, vaikai, turėtume daug mokytis, kad ateityje sukurtume automobilius, varomus nekenksmingomis medžiagomis. Visada galvokime, ką perkame, ar daiktai mums tikrai reikalingi, ar jie netaps atliekomis ir nepapildys ir taip didelio šiukšlyno kalno (o gal atsidurs pamiškėje ar krūmuose?). Be reikalo neskinkime gilių, kaštonų ar kitų medžių sėklų, nes iš jų gali išaugti didingi medžiai. Būkime atsargūs, nežaiskime su degtukais, tada bus mažiau gaisrų, o tuo pačiu ir mažiau sunaudota vandens. Jei bus daugiau vandens, užaugs daugiau augalų ir labiau veisis gyvūnai. O svarbiausia – lietuviai, nebūkime apsileidę, saugokime gamtą kiekvienas bent po truputėlį ir kas žino, gal Lietuva kada nors taps švariausia šalimi Europoje. Vilniaus „Šviesos“ prad. m-klos 3C mokiniai ir mokytoja Džiuginta Poviliauskaitė
15
pusmetriu daugiau negu tigro ar meškos dydis. Tame pačiame plote gyvūnai ėda ir tuštinasi. O kur galimybė pajudėti, pažaisti? Drambliai laisvėje kasdien nukeliauja apie 20 kilometrų. Deja, cirkuose didžiąją laiko dalį drambliai praleidžia prirakinti grandinėmis, kurios veržia jų kojas. Taip pat įkalinami supančioti arkliai, poniai, kupranugariai, lamos. Prigimčiai prieštaraujantys triukai, kurių iš gyvūnų reikalaujama, kenkia jų sveikatai, kaulams, raumenims ir nervams... Dauguma gyvūnų dėl nuolat patiriamo streso tiesiog išprotėja. Jie bėgioja narvuose pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja galvą. Nejaugi iš senų laikų atkeliavusi cirko su gyvūnais tradicija pateisina žiaurumą? Jei tarp gyvūnų ir cirko darbuotojų galėtų užsimegzti tikros draugystės ryšiai, kam statyti narvus ir tvoras pasirodymų metu, kam pasitelkti rykštes, lazdas su kabliais ir botagus? Visame pasaulyje gausu įvykių, kai cirko darbuotojai, žiūrovai, vaikai žuvo ar buvo sužaloti cirko gyvūnams ištrūkus į laisvę.
Ką Jūs galite pakeisti? 1. Neikite į cirką, kuris rengia gyvūnų pasirodymus. 2. Pasidalinkite šia informacija su savo draugais ir artimaisiais. 3. Pasitarkite su suaugusiaisiais, ar galite prisijungti prie organizuojamų protestų, piketų prieš cirko su gyvūnais pasirodymus bei informacinių akcijų. 4. Pasiūlykite savo mokytojams pakviesti lektorius papasakoti apie cirką su gyvūnais. Kreiptis adresu: info@blogascirkas.lt
Informacija parengta bendradarbiaujant su iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ projektu „Blogas Cirkas“. Šio projekto tikslas – pasirodymų su gyvūnais cirkuose Lietuvoje uždraudimas.
Pažymėk teiginius, kuriems pritari:
O
Cirkai su gyvūnais yra žiauri pramoga, sukelianti kančią gyvoms būtybėms.
O
Pasirodymai cirkuose su gyvūnais neturi jokios pažintinės vertės, nes juose gyvūnai verčiami elgtis nenatūraliai.
O
Cirkų su gyvūnais žiūrovai palaiko neteisingą žmonių elgesį gyvūnų atžvilgiu.
O
Dresiruotojų darbas labai įdomus ir kilnus.
2
Pažymėk teiginius, kuriems pritari:
3
O
Visi gyvūnai – tai gyvosios gamtos dalis, o ne parduotuvių prekė.
O
Neteisinga atimti laisvę iš laukinių gyvūnų dėl noro turėti neįprastą augintinį.
O
Kiekvienas beglobis naminis gyvūnas turi teisę gyventi pas šeimininką ir būti mylimas bei prižiūrimas.
O
Gyvūnai – tai daiktai, kuriuos panorėjus galima pirkti, parduoti, o pabodus – jais atsikratyti.
4
19 5
Lietuvių liaudies pasaka
VA RG Š A S I R B ES OT I S
Vargingas žmogus girioj ant upės kranto
capt
capt,
medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto
smukt ir nusmuko, pūkšt į upės gelmę ir įkrito. Vargšas pravirko: – Ui, ui, ui, mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo
mano kirvuko!
Tuo tarpu tik pakabakšt, pakabakšt, pašlivikšt, pašli-
vikšt ir atšlubavo senas senelis.
– Ko tu taip dejuoji? Kas tau nutiko? – Mano kirvelis įkrito į gelmę, o kito nusipirkt neįstengiu – labai
vargingas esu. Kuo dabar medžius kirsiu ir vaikams duoną pelnysiu? – Tič, tylėk, nedejuok! Aš tau jį sužvejosiu.
brūkšt, brūkšt, rudinę numetęs, padrumst į upę. Po valandėlės stugt vandeny ir išnešė aukso kirvį. Ir tik
– Te, imk! Ar tai ne tavo kirvis?
– Ak ne! Ak, ne! Ne mano! – atsiliepė vargšas.
Vėl drumst senasis po vandeniu panėrė ir po valandėlės kust –
iškilo su sidabro kirviu.
– Ne mano, ne mano! – šaukė vargšas, vos pamatęs. Trečią kartą drumstelėjo senelis ir išnešė geležinį kirvį.
32
Marijos SmirnovaitÄ—s iliustr.
Netrukdykit, tetule, lekiam pyragų kept!
Paulius Juodišius
Amarėlio pyragas Interaktyvi knyga vaikams Man rodos, tu paslysi...
Tai mano sugalvota pasaka apie vabalėlius, sumaniusius iškepti iš surasto grūdo pyragą ir tapti panašiais į milžinus žmones.
SOS! Žemė pavojingai artėja! Atrodo, mano kelionė baigtaaa...
Nepalikit ir manęs... Kieno tos kojos?
Pašokinėkim!
38
Kokie čia keisti čiabuviai. Barsto svečius miltais ir vandeniu.
Šį projektėlį darau laisvalaikiu, todėl jis juda palengva. Tai tik darbinis knygos eskizas, kurį žadu papildyti naujomis detalėmis. Apsilankykite http://bumbam.weebly.com
Iš kur tas kalnas atsirado?
HRRRRR! Pats tu kalnas!
Opa! Trys!
Du!
Viens!
O kur jūs visi bėgate?
Tikiuosi, jums patiks klausantis pasakos arba ją skaitant žaisti su veikėjais, juos judinti, perkelti, vartyti puslapius. Taip pat mėginkite veikėjus perkomponuoti savaip ir sukurti savo iliustracijas skiltyje „Pyrago galvosūkiai“.
Stabdykite mane, kol nesumaliau visos pievos į miltus!
Mano vaikystėje vabalai buvo daug ramesni...
AAAAApčyyyp!!!
Na ir kreivą kelią pasirinkau... Mes ne šiaip sau bėgiojame. Mus vejasi miltuotas vaiduoklis!
Kęstučio Kasparavičiaus iliustr.
ko draugyst u i r o t ė Mo Kartą Skraiduliukų kaime gyveno skraidūnas, vardu Motoriukas. Jis dėvėjo gražų švarką, avėjo rudus batus ir maloniai šypsodavosi. Motoriuką pažinojo visi, bet kažkodėl su juo niekas nedraugavo. Todėl skraidūnas jautėsi labai vienišas. Vieną dieną Motoriukas išskrido ieškoti draugų. Bet visi skraidūnai, vabalai ir netgi paukščiai slėpėsi nuo jo. Motoriukas nusileido prie ežero ir ėmė verkti. Tik staiga iš ežero iššoko žuvis skraidūnė. Ji buvo graži lyg auksinė žuvies skulptūrėlė. Motoriukas tokio grožio dar nebuvo matęs. Kadangi Motoriukas taip liūdėjo, žuvis panoro su juo susidraugauti. Jie tapo labai gerais draugais ir keliavo po pasaulį, ieškodami kitų draugų – vienišųjų skraidūnų. Ugnė Užiūnaitė, 2 dailės klasė, Klaipėdos Vydūno vid. m-kla, mokyt. Elona Ramonienė
a t s kojinės g n i d r ? Ku Kartą buvo skraidūniukas Moksliukas. Jis gyveno rūbų spintoje. Jo kambarys buvo labai mažas. Turėjo jis brolį Rašytoją. Skraidūnas Rašytojas gyveno rūbų spintos kelnių lentynoje. Vieną dieną Moksliukas sugalvojo įkurti laboratoriją. Kūrė, rengė ir įrengė – kojinių lentynoje. Jis ėmė atlikinėti bandymus su kojinėmis – jas tyrinėjo, rūšiavo, karpė. Netrukus namo gyventojai ėmė pasigesti kojinių. Bet juk jie nežinojo, kad jos patenka į Moksliuko laboratoriją. Moksliniai darbai tęsiasi iki šiol, o jų rezultatus galite paskaityti skraidūno Rašytojo knygose.
40
Matas Pielikis, 2 dailės klasė, Klaipėdos Vydūno vid. m-kla, mokyt. Elona Ramonienė
Ar jums teko susidurti su vaikais, kurie užsimano globoti gyvūnėlį, tėvai jiems leidžia, o vaikai neilgai trukus persigalvoja? Dešimtmečio Jojo istorija yra priešinga – berniukas nuoširdžiai nori rūpintis iš lizdo iškritusiu kuosvarniuku, tačiau... tam griežtai priešinasi jo tėvas Ronaldas. Visgi ši trumpa įžanga į daugelį žiūrovų sužavėjusį olandų režisierės Boudewijn Koole filmą „Kuosvarnis“ (2012) yra tik ledkalnio viršūnė. Ji slepia kur kas skaudesnį tėvo ir vaiko bendravimą, kurį jie išgyvena kiekvienas sau. Tėvas ilgisi prarastos žmonos, vaikas – dingusios mamos. Ronaldas net nepajunta, kaip pasinėręs į liūdesį atitrūksta nuo sūnaus. Tačiau kartą Jojo po medžiu suranda bejėgį kuosvarniuką. Gavęs Džeko vardą, šis protingas paukščiukas žingsnis po žingsnio padeda suartėti tėvui su sūnumi bei paruošti juos gyvenimui dviese. „Kuosvarnio“ istorijoje daugybė jausmų, išgyvenimų, patirčių. Matome be galo laimingo vaiko akis, pagaliau atradus naują draugą, atpažįstame pasididžiavimą, kai jo paukštelis išmoksta skraidyti, ir kartu baimę, kad jis gali ir nebesugrįžti. Tuo pačiu stebime ir dešimtmečio vaiko susitapatinimą su mažuoju kuosvarniuku – jis toks pat vienišas, reikalingas pagalbos ir rūpesčio. Žiūrėdami „Kuosvarnį“ vaikai mokosi suprasti filmo herojus iš jų mimikų ir gestų, suvokia, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norite dar vienos rekomendacijos apie šį filmą? Europos kino akademijos apdovanojimuose būtent žiūrovai vaikai jį išrinko geriausiu metų filmu! „Kuosvarnis“ ne vieną apdovanojimą pelnė ir kituose tarptautiniuose jaunimo filmų festivaliuose.
Nuotr. iš filmo šeimai „Kuosvarnis“, Olandija, 2012 m., 121 min. Daugiau filmų ir kitų įdomybių www.skalvija.lt
Kuosvarn is
Filmą „Kuosvarnis“ kviečiame žiūrėti „Skalvijos“ kino centre balandžio 20 d. 15 val.
41
Nauji pyragai iš „Nieko rimto“ kepyklėlės!
Uostyk ir ragauk!
Paslaptingoje pasakų girioje, pačioje tankmėje, daugybė gyvulėlių gyvena. Ten stovi jauki samanota trobelė. Joje nuo seno meška, ožys ir žąsinas gražiai tarpusavy sutaria, ugnį kūrena, blynus kepa. Nieko nesibijo! Gyvena ten ir vilkas, kuris per savo kvailumą eketėj uodegą nušalo, ir lapė, kuri iš varnos gudrumu sūrį išviliojo. O ar girdėjai, kaip liūtas išsiaiškino, kas yra žmogus? Ar žinai, kaip kiškio lūpa iš juoko pusiau perskilo, kodėl gegutė vaikų neperi? Šios ir kitos įdomiausios pasakos apie įvairius gyvūnus tau į šią knygą sudėtos. Dar joje rasi daug gražių iliustracijų bei lietuvių liaudies mįslių, minklių ir patarlių apie gyvūnus. Tai pirmoji knyga iš naujos serijos „Pasakų skrynia“, kurią pradeda leisti leidykla „Nieko rimto“.
– MMM ir ŪŪŪ. Bus MŪ, – kartoja Mamulė Mū iš lėto. Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. O paskui galima imtis ir rimtesnių skaitinių. Juk knygose parašyta VISKAS! – O, pavyzdžiui, ar parašyta... kodėl pienas baltas, nors tu ėdi žalią žolę! Ar apie tai knygose parašyta? – klausia Varna ir jai į galvą topteli mintis – parašyti savo knygą. Tokią, kuri taptų sensacija ir kurią skaitytų visi vaikai. Pasinerkite į naują Mamulės Mū ir Varnos nuotykį. Linksmybių ir staigmenųųų – kaip visuomet – iki kaklo ir daugiau! (Tik nepaskęskite juoko jūroje...) Jūsų ausims ir vaizduotei – jautriai, nuoširdžiai ir su išdykavimais pateikiamos istorijos su dainelėmis apie Ežiuką ir Meškiuką. O gal apie tai, kas juos supa vasarą, rudenį, žiemą... Gal apie TIKRĄ draugystę... O gal apie Kažką, ko niekada nematyti... O gal tiesiog apie tai, kas gražu, ir tiek? Visada kyla klausimas: o kas bus plokštelės klausytojas? Kartais būna savaime aišku, kartais nusprendžiame mes, o šį kartą… nuspręskite jūs. Tiesiog imkite ir klausykite… Vaikams palinkėčiau neužsibūti visiškais vaikais, o suaugusiems – visiškais suaugusiais. Linkiu užsibūti savimi… ilgai ilgai… Pasakysiu labai paprastai: ši plokštelė yra tiems, kurie SKRIEJA IR SUKASI, nuo tų, kurie STEBI IR MOKOSI, apie tuos, kurie ŽIŪRI IR STEBISI... ir atvirkščiai... (Jeigu supainiosite, kas šneka – Ežiukas ar Meškiukas, – nieko tokio – abu jie gimę tą pačią pavasario dieną ir tikrai nesupyks!) Žilvinas Ramanauskas, trupės „Teatriukas“ aktorius
ISSN 1392-9674
El. knygynėlyje – geresnės kainos! 9 771392 967004