Laimiukas Nr. 3 (47) by Nieko rimto

Aido Paber탑io iliustr.

„Laimiuko“ adresas: Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti leidykloje „Nieko rimto“, renginių metu mokyklose ir prenumeruodami Lietuvos pašte.

2013 m. nr. 4, 5, 6 prenumeratos kaina tik 15,69 Lt! Prenumeruokite iki birželio 20 d. internetu www.post.lt

„LAIMIUKO“ TURTAI: Metalinių raidžių riteris, p. 3 Lietuviškas kosminis laivas, p. 4–5 Petroglifų paslaptys, p. 6–7 Neįprasta kelionė, p. 8–9 „Bernas“ iš Alpių kalnų, p. 10–11 Važiuojantys troleibuso sodai. Kėdriedės – privalumai ir trūkumai, p. 12–13 Kelionių užrašai, p. 14–16

„Laimiuko“ nr. 4 (48) bus platinamas nuo liepos mėn. Šio nr. tekstų autoriai ir dailininkai: Sigutė Ach, Laima Bačkienė, Danguolė Garnienė, Paulius Juodišius, Alma Karosaitė, Elena Launikonytė, Roberta Railaitė, Ingrida Umbrasaitė, Lina Eitmantytė-Valužienė Tekstų redaktorė Rasa Kašėtienė Vyr. redaktorė ir dizainerė Lina Eitmantytė-Valužienė Tel. +370 674 01 389 Pristatymo renginių organizatorius Saulius Valužis Tel. +370 614 85 184 © „Laimiukas“, nr. 3(47), 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. (8~5) 269 66 84 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt Tiražas 2000 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“

„Laimiukas“ pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemonė pradinėse klasėse

„Laimiuko“ draugai

Belaisviai zoologijos soduose ir delfinariumuose, p. 17–18 Salotiniai šimtalapiai, p. 21 Laimiuko užduotėlės, p. 22–26 Žaliųjų paslapčių dalybos, p. 27 Almos Karosaitės eilėraščiai, p. 28–29 Paslaptingasis geradaris, p. 30–31 Pelikanas. Miesto pasakojimas, p. 32–35 Trys laimės, p. 36–38 Mes skaitome, p. 39 Netikėti klausimai ir jų atsakymai, p. 40–41 Mažieji Laimiuko juokai, p. 42–43 Pyragai iš „Nieko rimto“ kepyklėlės, p. 44

Johanas Gutenbergas, 16 a. vario raižinys

Istorines keliones po knygu pasauli Ingrida Umbrasaitė

metalinių raidžių riteris

Europiečiai tik 14 a. išmoko naudoti medžio raižinius audiniams marginti, žaidimo kortoms ir religinio turinio paveikslėliams spausdinti. Tuo metu knygos Europoje vis dar buvo perrašinėjamos ranka. Tik 15 a. viduryje imta spausdinti knygas iš vientisos medžio lentos. Kiekvienas puslapis buvo išraižomas atskiroje lentoje. Raižinį ištepdavo dažais ir gamindavo jo atspaudą ant popieriaus. Spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas darbas, tačiau tai – pigiau ir greičiau nei manuskriptų perrašinėjimas. Johanas Gutenbergas, 15 a. Vokietijos metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, ištobulino spausdinimo procesą. Jis sukūrė spaudos dažus alyvos pagrindu, spaudos presą, sumąstė spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę teturinčių kaladėlių literų ir dėti jas į spaudos rinkinio dydžio formadėžę. Jo sukurtas švino, alavo ir stibio lydinys iki šiol naudojamas tikslioms metalinių raidžių formoms lieti. 1455 m. vasario 23 d. Maince Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Ši data laikoma spaudos atsiradimo Europoje gimtadieniu. Gutenbergo išradimas jo paties nepadarė turtingu žmogumi, bet tai yra didžiulis turtas spaudos istorijos lobių skrynioje. Pasitelkus Gutenbergo išradimą ir naujas 18 a. technologijas (garo variklį, rotorinį presą) per dieną tapo įmanoma atspausdinti tūkstančius knygų. O knygų plitimas leido žmonijai sparčiai tobulėti: mokytis, diskutuoti, svajoti... Šiais laikais gyvename skaitmeninių technologijų amžiuje. Išleidžiama vis daugiau elektroninių knygų. Dabar didžiulę knygų krūvą galima pasiimti į kelionę sutalpinus ją mažyčiame atmintuke ar elektroninių knygų skaityklėje. Kaip tai patogu! Ar tradicinė knyga užleis savo vietą skaitmeninei knygai? Vargu. Kas atstos malonumą laikyti naujai išspausdintą, šviežiu popieriaus kvapu ir dažais kvepiančią knygą? Juk jokia skaitmeninė laikmena neįstengia spinduliuoti kiekvieno ją skaičiusio žmogaus šilumą...

Lietuvos Muzieju L obi a i

Lietuviškas kosminis laivas Jeigu jums tektų keliauti po Molėtų rajoną, tarp pušynų, ežerų ir kalvelių aptiktumėte neįprastą metalinių konstrukcijų bokštą. Pamatę jį naktį, tikriausiai palaikytumėte kosminiu laivu. Na, o dienos metu tikrai verta iš arčiau pastatą apžiūrėti ir išsiaiškinti, kam jis skirtas. Architektūriniame statinyje, primenančiame skraidančią lėkštę, yra įsikūręs Lietuvos Etnokosmologijos muziejus. Į kosmosą, tiesa, su juo nenuskristumėte, bet per teleskopą pasižiūrėti į žvaigždes, sužinoti, kiek milijonų kilometrų yra iki Saulės, pamatyti tikrą meteoritą ir susipažinti su žymiausiais pasaulio kosmonautais – tikrai galėtumėte. Dar vienas svarbus dalykas, kurį sužinotumėte aplankę šį muziejų, – kaip kosmosas atsispindi mūsų kasdienybėje. Nors žvaigždėtas dangus atrodo neaprėpiamas ir tolimas, tačiau iš tiesų su kosmosu turime labai artimą sąlytį. Štai muziejuje saugomi buities ir darbo įrankiai iš 19–20 a. Manote, kad ant jų išraižyti senoviniai ornamentai – tiesiog gražūs papuošimai? O ne, tai yra kur kas daugiau. Muziejaus darbuotojai galėtų jums papasakoti, kad ant verpstės išraižytas kryžiukas – tai ne tik krikščionybės simbolis, bet ir saulės

Muziejuje yra 5 ekspozicijų salės. Šeštoji salė skirta skaidrių peržiūrai.

Laima Bačkienė

ženklas. Jau seniausiais laikais mūsų protėviai suprato, kad saulė yra centras, iš kurio išeina spinduliai. Raidėmis to užrašyti nemokėjo, bet perteikė užkoduotu piešiniu. Senovinius akmenų ženklus petroglifus atskleidžia kitas įspūdingas muziejaus eksponatas – kalendorinis akmenų ratas, pastatytas muziejaus kieme. Pasirodo, turime lietuviškąjį Stounhendžą (Stonehenge – paslaptingas priešistorinis akmenų statinys pietinėje Anglijoje). Bet sugrįžkime į šias dienas. Pagalvokite, ar jūsų namuose yra daiktų, susijusių su kosmosu. Ne? Klystate! Jeigu avite sportbačius, virtuvėje mama laiko mikrobangų krosnelę, o tėtis sandėliuke turi šiltus slidininko batus – jūs gyvenate beveik kosmonautų sąlygomis! Mat daugelis buityje naudojamų dalykų buvo tobulinami pritaikius NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) mokslininkų išradimus, skirtus kosmonautikos pažangai. Ugnies kosminiame laive nesusikursi, bet šiltą maistą valgyti norisi – štai jums mikrobangų krosnelė. Pasivaikščiojimui po Mėnulį batų prireikia itin šiltų – iš tokios pat medžiagos šiandien gaminama ir slidininkų avalynė. Šiuolaikiškiems sportbačiams sukurpti naudojama ta pati technika, kuri buvo išrasta norint pagaminti kokybiškus, patikimus kosmonautų šalmus ir kostiumus! Taigi, mielieji, kosmosas – labai arti jūsų. O apie įvairias jus supančias šiuolaikines technologijas (bevielį internetą, išmaniuosius telefonus ir kita), pirmiausia išrastas kosmoso tyrinėjimui, aš net nekalbu. Beje, dar keletas žodžių apie žvaigždes. Etnokosmologijos muziejus ne tik dieną, bet ir naktį(!) rengia ekskursijas, kurių metu, užlipus į didžiulį muziejaus bokštą, per teleskopą galima pažvelgti į žvaigždes. Iš anksto susitarę telefonu su gidu naktį per teleskopą galite stebėti planetas, padrikuosius žvaigždžių spiečius, ūkus ir galaktikas. Dieną teleskopo pagalba pamatytumėte besikeičiantį mūsų žvaigždės Saulės aktyvumą, Saulės dėmes ir protuberantus (ką reiškia šis žodis – užduotėlė jums patiems išsiaiškinti). Yra tik viena sąlyga – oras turi būti giedras, be mažiausio debesėlio danguje. Tad, susiruošę į Lietuvos Etnokosmologijos muziejų, pirmiausia iškiškite galvą pro langą ir gerai apsižvalgykite.

Gunaro Kakaro nuotraukos iš Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus fondų

Daugiau apie Lietuvos Etnokosmologijos muziejų ieškokite www.cosmos.lt, registracija į ekskursijas tel. 8 383 45424

Lina Eitmantytė-Valužienė

Neiprasta kelione

Gintaro Šiupario nuotr.

Iš kur ši nuotrauka? Gal iš filmo apie senovės riterius arba iš viduramžių šventės? Pasirodo, šiais laikais, kai miestuose zuja mašinos, danguje ūžauja lėktuvai, o žmonės daugiausia laiko praleidžia prie televizijos ar kompiuterio ekranų, atsiranda keistuolių, kurie leidžiasi į kelionę žirgais! Taigi ši nuotrauka – iš 2011 metais surengto žygio ištvermingaisiais žirgais žemaitukais iš Vilniaus į Krokuvą. Raiteliai – septyni vyrai ir dvi moterys – bei jų šuo Alšis ir keletas „ratuotų“ pagalbininkų leidosi į kelionę drąsiai ir pakylėtai. Daugumai iš jų šis 1200 km ilgio žygis yra antroji kelionė balne. Pirmoji įvyko 2010 metais, kai buvo įveikta net 2000 km nuo Lietuvos iki Juodosios jūros pakrantės. Kai draugai pakviečia – keliaujam, visuomet iškyla klausimas, o kur? Turi būti kažkas, kas kviečia širdį, įkvepia, skatina pasirinkti žygio maršrutą. Šios grupelės žygeivių kelią taip pat įkvėpė troškimas – pagerbti Lietuvos istoriją. Keletą skirtingų profesijų ir užsiėmimų žmonių, mylinčių žirgus ir keliones, sužavėjo mintis atgaivinti Lietuvos praeitį. 2010 metų žygis – tai pagarba Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. 2011 metų žygis – prieš 460 metų nutiesto karališkojo „Meilės kelio“ paminėjimas.

Žygimantas Augustas, 17 a. tapyba

Karalienė Barbora, 19 a. grafika

Karalienės Barboros mirtis, 19 a. tapyba

Kelias tarp Valdovų rūmų Vilniuje ir Vavelio pilies Krokuvoje ypatingas ne tik tuo, kad juo keliaudavo svarbūs Lietuvos ir Lenkijos asmenys. Šis kelias – tai nepaprastos meilės istorijos liudininkas. Pasakose karaliai veda princeses, kurias jie išvaduoja iš pavojų ir įsimyli. Gyvenime valdovai tuokdavosi, kad sutvarkytų politinius valstybių reikalus. Tačiau 16 amžiuje nepaisant giminaičių ir įtakingų asmenų prieštaravimo, įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir lietuvių didikės Barboros Radvilaitės vestuvės iš meilės. Meilė išlaikė sunkius šios poros išbandymus. Tapęs Lenkijos karaliumi Žygimantas Augustas karaliene karūnavo ir savo žmoną Barborą. Tačiau šiai gyvenimo pasakai nebuvo lemta baigtis laimingai. Vos keletą metų praleidusius drauge mylimuosius išskyrė mirtis. Gražioji jaunoji Barbora mirė Vavelio pilyje. Paskendęs gedule, Žygimantas Augustas leidosi į paskutinę jos kelionę iš Lenkijos į Lietuvą, nes Barbora norėjo būti palaidota Vilniaus katedroje. „Meilės keliu“ 1551 metais karalienės Barboros karstą lydėjo 400 raitelių. Žygimantas Augustas taip pat jojo raitas, o per miestelius ar kaimus paskui karstą ėjo pėsčias. Procesija keliavo 29 dienas. „Meilės kelią“ 2011 metais 9 raiteliai nujojo per 18 dienų. Žinoma, šios kelionės nuotaika buvo visiškai kitokia, negu įvykusios prieš 460 metų. Jos dalyviai sukaupė daugybę įspūdžių ir išgyveno įvairiausių nuotykių, susitikimų, vargo bei džiaugsmų. Šiuos įspūdžius, iliustruotus nuotraukomis, aprašė savo knygose vienas iš raitelių – Gintaras Kaltenis. Jo knygas išleido leidykla „Versmė“. Tai „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu: žygis žemaitukais į Krokuvą“. Legendines 38 pirmosios kelionės dienas galima per 64 minutes peržvelgti DVD diske „2000 kilometrų istorijos“. Galbūt ir jūs, sužinoję apie šiuos žygius, imsite svajoti apie keliones, kurios garsintų Lietuvos vardą?

Knygas ir DVD galite laimėti dalyvaudami konkurse! Daugiau ieškokite www.niekorimto.lt/apie_14.html

Informacija parengta bendradarbiaujant su iniciatyvine grupe „Gerbk gyvūnų teises“.

Kad delfinai – paslaptingo proto, neįtikėtiną poveikį žmogui darantys gyvūnai, žinoma jau seniai. Ne veltui sklinda legendos, jog jie – ne mūsų planetos gyventojai. Kaip ir žmonių, delfinų esama visokių: žaismingų, linksmų, piktų, net agresyvių. Tačiau dauguma iš jų draugiški, mėgstantys žaisti ir geranoriškai nusiteikę žmonių atžvilgiu. Aptikus ypatingas šių gyvūnų savybes buvo pradėta steigti delfinariumus, organizuoti tyrinėjimus. Kai kurie delfinariumai Delfinų kalba – tai aukštesni buvo įslaptinti, nes delfinų proto galimybėmis susidomėjo kair žemesni garsai, įvairios riškiai. Delfinus ruošdavo surasti povandeninius diversantus, jų trukmės, švilpimas. Šių povandeninius laivus, minas. Delfinai susekdavo paskendusius garsų užregistruota 35–40. priešininko laivus, paduodavo įrangą. Garsais ir savo elgesiu Delfinus pagauti nėra lengva. Todėl daugelis pagautųjų ne delfinai išreiškia džiaugsmą, nepasitenkinimą, moka tik kenčia, netekę artimųjų ir laisvės, bet ir žūsta nuo sužalojipakviesti ir nubaidyti. Pietų mų ir transportavimo. Šiuo metu delfinai daugiausiai gaudomi Amerikoje buvo aptikti „supažindinimo“ su žmonėmis tikslu. Jie apgyvendinami delfi„naminiai“ delfinai. Mažame nariumuose, dresuojami, rengiami pasirodymams ir gydomiežvejų kaimelyje kai kurios siems užsiėmimams. šeimos turi savo delfinus. Kaip ir cirkas su gyvūnais, delfinų pasirodymai delfinariuJie padeda žvejoti tik vienai muose yra kelianti susižavėjimą pramoga, bet gyvūnams tai – šeimai. Tai tęsiasi iš kartos į įkalinimas iki gyvos galvos. Delfinariumuose nėra tinkamų gykartą. Šie „naminiai“ delfinai gyvena laisvi atviroje jūroje, venimo sąlygų šioms protingoms ir jautrioms būtybėms. Net ir bet kai jų bičiulis žvejas sėda itin didelis baseinas niekada neprilygs vandenynui, kur delfinai į valtį ketindamas pažuvauti, gyvena būriais, per dieną įveikia iki 50 km atstumus, bendraupagalbininkai tuoj atsiranja, kuria šeimas. Uždara erdvė ir triukšmas netinkami delfinų da šalia ir gena žuvis į žvejų siunčiamiems garsiniams signalams, nes nuo sienų atsimušantinklus. Vyresnieji skaitytočios garso bangos juos dirgina. Visa tai jiems sukelia nerimą, jai gali paieškoti savo tėvų įtampą, ligas. paauglystės laikų mokslinės Kai kuriuose delfinariumuose delfinai dalyvauja specialiose fantastikos knygos apie delfinus „Protingas gyvūnas“, žmonių sveikatos gerinimo programose. Tačiau toks bendraviautorius Roberas Merlis. mas neturėtų vykti su įkalintais delfinais. Kai kur ši programa Mergaites turėtų sudominti puikiai pritaikoma naudojant delfinų balsų įrašus tik žmonėms šiuolaikinės anglų rašytojos skirtuose baseinuose. Lauren St John nuotykių Taigi cirkas, zoologijos sodai, delfinariumai – pramogos, kuistorija „Delfinų daina“. rios gali pasirodyti įdomios ir vertingos tik iš pirmo žvilgsnio. Ar žinodami tai, ką dabar perskaitėte, tikite, jog žmonės teisingai elgiasi su šiais gyvūnais? Išsakykite savo mintis pasigamindami knygelę su atvirlaiškių apie gyvūnų teises piešiniais ir pažymėdami joje teiginius, kuriems jūs pritariate arba ne.

Pažymėk teiginius, kuriems pritari:

Joks baseinas neatstoja delfinui vandenyno platybių.

Garsi muzika ir žiūrovų plojimai delfinariumuose delfinams teikia ne malonumą, o sukelia nerimą ir įtampą.

Žmonės neturėtų pamiršti, jog įkalintų delfinų „šou“ prieštarauja jų natūraliam gyvenimo būdui.

Delfinariumuose gyvenantys delfinai nejaučia jokių nepatogumų. 6

 Pažymėk teiginius, kuriems pritari: O

Gyvūnai zoologijos sodo aptvaruose – tai belaisviai, žmonių įkalinti prieš savo valią.

Uždarydami laukinius gyvūnus zoologijos soduose, žmonės išnaudoja juos dėl verslo ir pinigų.

Geriausia pažinti gyvūnus stebint jų gyvenimą laisvėje.

Gyvūnams patiktų lankytis žmonių zoologijos soduose.



19 8

y Atsa k

Užduotėlė nr. 1!

6 p. 2

HORIZONTALIAI: 1. Įrankis valgymui 2. Prisivalgęs arba ... 3. Mama kepa ... blynus 4. Valgių gaminimo specialistas 5. Moteriškas vardas, susijęs su ugnimi 6. Indas valgymui 7. Skysti patiekalai iš daržovių, kruopų, mėsos 8. Pipiro skonis 9. Baldas, prie kurio valgoma 10. Tąsi miltų masė 11. Įrankis duonai raikyti

lį

Kryžiažodis apie kulinariją

ašyk į kupo ąr nė

VERTIKALIAI: 12. Saldainis su vaisių, riešutų, šokolodo įdaru 13. Nedidelis įvairių formų saldus kepinukas 14. Laivo virėjas 15. Svarbus įrankis kiekvienam kulinarui 16. Vaflis yra plonas ir ... 17. Ploni, ilgi makaronai 18. Mažas šaukštas 19. Citrinos skonis 20. Medus – bičių ... 21. Baldas sėdėti

Kryžiažodis apie keliones y

Kryžiažodžius kūrė Danguolė Garnienė

Užduotėlė nr. 2!

6 p. 2

Atsa k

lį

ašyk į kupo ąr nė

Sveikiname Daivą Gabrilavičiūtę ir Aušrinę Macijauskaitę už teisingus „Laimiuko“ nr. 2(46) užduotėlių atsakymus laimėjus kompaktinę plokštelę „Ežiukas rūke“, leidykla „Nieko rimto“.

HORIZONTALIAI: 1. Kelionių bilietai būna brangūs ir ... 2. Turistų mėgstamas Turkijos miestas 3. Dauguma atostogauti ... vasarą 4. Petras Palilionis „Kelionė į ... šalį“ 5. Žiulis Vernas „Aplink žemę ... 80 dienų“ 6. G. Morkūnas „Velniškai karštos ...“ 7. ... kuprinę ir keliauk 8. Rebeka Rupp „Kelionė į Mėlynąjį ...“

Kęstučio Kasparavičiaus iliustr.

VERTIKALIAI: 9. Džonas Sviftas „ ... kelionės“ 10. Vytautė Žilinskaitė „Kelionė į ...“ 11. Turistui svarbu mokėti tvirtai ... mazgą 12. Keitė DiCamillo „... Edvardo Tiuleino kelionė“ 13. Keleiviai ... į valtį 14. Keliaujant reikia turėti galiojantį ... 15. Prieš keliaujant, geriau neklausyti ... istorijų 16. Svenas Nordkvistas „Petsonas ...“ 17. Toli keliaujant tenka pasiimti ... lagaminą 18. ... dažnai keliaujame. O jūs?

Atsakymai y Atsa k

Užduotėlė nr. 4!

Užduotėlė nr. 3

1. 2.

3. 4.

.............................

............................. (vardas, pavardė, metai, mokykla, klasė, tel. nr.)

Leidyklos „Nieko rimto“ prizas už teisingai užpildytą kuponėlį!

8. 9. 10. 11. 1. Ant Valiulio akmens iškalti mėnulio, žvaigždės ir ... ženklai 2. Žodis „akmuo“ graikų kalba 3. Pagonių dievas, nekentęs velnių 4. Paveikslėliai, išraižyti ant uolienos 5. Perkūnas velnius gąsdindavęs ... 6. Alkos giraitė – ypatinga gamtinė ... 7. Spėjama, kad Valiulio akmuo – ... apeigų vieta 8. Ženklas ant Valiulio akmens, kuris rodo kryptį 9. Rajonas, kuriame yra Valiulio akmuo 10. Kur minimas dievo Valiulio vardas? 11. Daugiausia petroglifų randama Afrikoje, Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir ...

Kryžiažodžius kūrė Lina Eitmantytė–Valužienė

Užduotėlė nr. 4

kymus rasite p. 6–7 a s t A

6 p. 2

Užduotėlė nr. 2

ašyk į kupo ąr nė

lį

Užduotėlė nr. 1

Kryžiažodis apie petroglifus

ŽALIŲJŲ PASLAPČIŲ DALYBOS tęsiamos!

Projekto ŽALIASIS KODAS svetainės galeriją papildo vis naujos žaliųjų paslapčių nuotraukos ir jose pavaizduotų darbų aprašymai. Apsilankykite svetainėje www.zaliasiskodas.lt ir sužinokite daugiau apie šį konkursą. Gal ir jūs dar spėsite sudalyvauti? Savo paslaptis siųskite iki gegužės 30 d. Sėkmės! Keletas paslapčių, kuriomis jau pasidalino žalieji bendraminčiai:

Pradėjome nuo to, jog savo namų stalčiuose ir spintelėse padarėme tvarką. Išrinkome daugybę nereikalingų panaudotų dalykėlių. Tarp jų buvo: neberašantys rašikliai, kamštukai, kremo tūbelė, tušti tušo akims indeliai, vidinis bato padas, sutrūkęs kažkokio variklio dirželis (būtent jis ypač pasitarnavo ratų gamyboje), sulūžusios konstruktoriaus detalės, sulūžęs lipnios juostos laikiklis, grandinėlės ir t.t. Tinkančius daiktus tvirtinome vienas prie kito karštais klijais. Gamybos eigoje ne kartą teko eiti ieškoti tam tikrai kuriamo motociklo vietai tinkančios atliekėlės. Šiam kūrybiniam procesui skyrėme net keletą valandų, bet rezultatu likome patenkinti! Mindaugas Stonkevičius su mama Laura Stonkevičiene ir auklėtoja Rasa Rimkūnienė, „Pelėdžiukų“ grupė, Tirkšlių darželis „Giliukas“, Mažeikių raj. Idėjai įgyvendinti mums prireikė saldainių dėžės, lipnaus spalvoto popieriaus bei butelių kamštelių. Berniukai išrūšiavo kamštelius. Kiek sunkiau sekėsi aplipinti dėžutę ir pasigaminti šaškių lentą. Na štai, šaškės yra. Bežaidžiant mergaitės sugalvojo, kad lenta tiktų „paskanintam“ žaidimo variantui „Saldainkirstis“, kuriame vietoje šaškių naudojami saldainiai. (Mūsų paslaptis – saldainiai jau seniai nukeliavo į pilvukus, o vietoje jų į popieriukus suvyniojome butelių kamštelius.) Ir visa tai įmanoma padaryti iš šiukšlių! Antrokai Deivydas, Jurgita, Giedrė, Haroldas, Tomas ir mokytoja Ingrida Sabeckienė, Alvito pagr. m-kla, Vilkaviškio raj.

MES S K A I TO M E ! Skaitydami knygas mėgstame pasinerti į išgalvotų herojų pasaulį. Laiko knygoms skaityti skiriame ne tik lietuvių kalbos pamokų ir klasės valandėlių metu, bet ir laisvalaikiu arba per atostogas. Esame įsitikinę, kad skaitymas – puiki džiaugsmo ir jausmų mokykla. Atvėrę knygų dureles, randame daug įdomių ir gražių paslapčių. Mėgstamiausia 2012 metų mūsų klasės knyga – Kęstučio Kasparavičiaus „Kiškis Morkus Didysis“. Skaitydami ją ir juokėmės, ir svajojome, ir atradome daug ką naujo. Ypač buvo smagu skaityti apsiniaukusiais žiemos vakarais, nes tuomet ši knyga teikdavo dar daugiau žavesio. Ach, mes patys užsinorėdavome paskanauti Morkui atnešto vanilinio pudingo arba suflė, pagardintos riešutais, razinomis bei kitais priedais. Skaitant diena prabėgdavo nepastebimai. Džiaugėmės knygos pabaiga, kurioje pagaliau kiškelis nebenorės pakenkti sau ir vėl skanaus savo mėgstamus kopūstus, morkas bei kitus skanėstus. Galiausiai jis tapo toks pat žvitrus ir greitas. Jei kas nors sako, kad žiemos vakarai liūdni, mes prieštaraujame! Mums su knyga „Kiškis Didysis Morkus“ buvo smagu ir linksma. O kartais norėjosi šokti, dainuoti ir net skraidyti... 3 klasė, Šiaulių Medelyno progimn., mokytoja Regina Bartkevičienė Kai buvome mažesni, pirmadieniais turėdavome visą pamoką, skirtą skaitymui. Skaitydavome patogiai įsitaisę, aptardavome jau perskaitytas knygas. Šįkart diskutavome, ką man reiškia skaitymas? Kodėl mes skaitome? Ar skaityti patinka? O gal tai tik mokytojos sugalvotas gyvenimo gadinimo būdas? Kiekvienam skaitymas reiškia skirtingus dalykus. Vieniems knygų skaitymas – kaip oras ar šaltinio vanduo, be kurio negalėtų gyventi. Kitiems – sparnai vaizduotei, fantazijos treniruoklis. Treti – tarsi patys sukasi visų įvykių sūkuryje, persikūnija į knygos herojus. Mąsto, o kaip gi aš pasielgčiau vienoj ar kitoj situacijoj. Yra ir tokių, kuriems skaityti tiesiog REIKIA. O jei dar pasirinkta knyga nesudomina, tada tarsi slenki paskui ją, kol galiausiai užverti ir nebeskaitai. Kaip pasirenkame knygas? Labiau patinka pirkti ar imti iš bibliotekos? Visi sušunka: PIRKTI! Kodėl? Todėl, kad ji nauja, kvepianti, niekas jos dar nevartė, ji tikrai nesuplėšyta ir neprirašinėta. Apie naują knygą gali pasiskaityti knygų kataloge ir pasirinkti labiausiai sudominusią. Nors lankomės bibliotekoje, nepatinka, kad yra nurodytas laikas, kada reikia grąžinti. Turi skubėti skaityti arba nepamiršti pratęsti grąžinimo laiko. Vieno mėgstamiausio autoriaus mes neturime. Skaitome tiek lietuvių, tiek užsienio autorių knygas. A. Lindgren, K. Kasparavičiaus, V. V. Landsbergio knygos skaitomos daugiausiai. Įdomu buvo išsiaiškinti, o kokią knygą mūsų klasėje perskaitė daugiausia vaikų. Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“. Kodėl? Ne K. Kasparavičiaus ar A. Lindgren knygos? Pasirodo, vaikams patinka skaityti apie bendraamžius, kur daug įdomių, linksmų nuotykių, istorijų, kažkuo panašių į tikrą gyvenimą. Gerai, kad yra daug dalių. Gali vėl ir vėl pasinerti į nuotykius. Tie, kurie dar neskaitė šios knygos, sukluso. Gal verta paskaityti? Gal patiks? Juk įdomu sužinoti, kas gi joje taip „užkabino“? „Dailiukai“, 4 klasė, Klaipėdos Vydūno vid. m-kla, mokytoja Daiva Imbrasienė