Žurnalas Laimiukas 16/4 (66) (liepa-rugpjūtis) by Nieko rimto

=1 0 M E T Ų!

LA IMIU

N I E KO R I M TO

Literatūrinis žurnalas

S+

Fantazijos salies myletojams KAINA 1,88 Eur / 6,50 Lt

Nr. 4 (66), birželis–liepa, 2016

„LAIMIUKO“ TURTAI: Laimiukeliauninkas Paryžiuje, p. 3 Kas įkvepia vaizduotę? Ar reikia ją lavinti? p. 4–5 Suakmenėjusios skulptūros, p. 6–7 Ištieskime ranką gyvūnams, p. 8 –9 Kreidelių meistras Deividas Zinas, p. 10–11 Paprastos vietos, kurios sužadina vaizduotę, p. 12–13 Tai, ką fantazija įkvėps, mėginkite nupiešti, p. 14–15 Paslaptingi ženklai laukuose, p. 16–18 Patarimai ratų laukuose kūrėjui, p. 19 Pasidaryk dovanų maišelį, p. 20–25 Ar žinai? Įdomybės apie bibliotekas, p. 27–41 Skaitau balsu... šuniukui! p. 42–43

Eifelio bokštas Ei, kas ten stūkso Laimiukeliauninkui už nugaros? Tai – Eifelio bokštas, Paryžiaus miesto simbolis. Kadaise buvęs aukščiausias pasaulio pastatas, šis bokštas kasmet aplankomas milijonų smalsuolių, trokštančių išvysti Prancūzijos sostinę iš kvapą gniaužiančio 301 metro aukščio. Luvro muziejus Kadaise šis milžiniškas pastatas buvo Prancūzijos karaliaus rūmai, o šiandien jame įsikūręs vienas turtingiausių pasaulio muziejų. Jame eksponuojami žymiausių dailininkų darbai ir senovės meno palikimas. Citė salos laikrodis Prieš daugiau nei 600 metų seniausias Paryžiaus laikrodis buvo pagamintas Prancūzijos karaliaus įsakymu ir tapo pirmuoju viešu miesto laikrodžiu, pagal kurį daugelį šimtmečių laiką derindavo visi Paryžiaus gyventojai. Dievo motinos (NOTRE DAME) katedra Viena didžiausių ir seniausių miesto bažnyčių, kurią puošia daugybė vitražų, o mišių metu joje gaudžia galingi vargonai. Ši katedra apipinta gausybe istorijų ir legendų. Viena jų – pasakojimas apie Paryžiaus katedros kuprių, sukurtas prancūzų rašytojo Viktoro Hugo. Sena Per Paryžių tekančia upe Sena kursuoja gausybė laivų. Jie plukdo turistus ir krovinius. Kai kurie žmonės net įsirengia namus ant vandens. Laimiukeliauninkas taip pat norėtų paplaukioti drauge. Karuselė Kelionės pabaigoje Laimiukeliauninkas neatsispyrė pagundai pasisupti miesto centre esančia karusele. Juk taip gražiai griežia muzika, taip linksmai sukasi balti karuselės arkliukai...

Su Laimiuku Paryžiuje vaikščiojo ir fotografavo Elena Launikonytė

Kas įkvepia vaizduotę?

K ęs tu ti s K as p ar av ič iu s Kaip mano galvoje atsiranda naujos idėjos? Kodėl vieną dieną jų pilna, o štai kitą dieną visiškai tuščia? Kodėl tos idėjos galvoje atsiranda arba neatsiranda? Kaip veikia idėjų gamybos varikliukas? Man pačiam tai yra paslaptis. Kartais susimąstau, o kas, jeigu nuo šiol nieko naujo daugiau nesukursiu? Žinoma, nieko čia tokio, atsiras kiti, kurie tą padarys. Manau, kad labiausiai pastabumą ir fantaziją lavina skaitymas. Na ir, žinoma, pati kūryba skatina kūrybiškumą. Nors tik maža dalis žmonių užaugę tampa menininkais, mokėjimas fantazuoti reikalingas kiekvienam. Sugebėjimas fantazuoti, pažvelgti į viską kitu žvilgsniu padeda bet kokios profesijos žmogui, taip pat ir gyvenimiškose situacijose.

s S el em o n as Pal ta n av ič iu Tai gali būti bet koks žodis, viena mintis, matytas vaizdas. Man kartais tokiu kabliuku tampa kad ir prie balos straksintis šlapias žvirblis, ant lapo ratus sukanti boružė ar uogomis ropojanti blakė. Gamtoje įdomias detales galima įžvelgti visur. Žinoma, ne visos jos gali būti kūrybos pradžia. Pastabumas, žingeidumas, fantazija – mūsų pasaulio atradimo variklis. Vaikai iš prigimties yra žingeidūs, smalsūs ir pastabūs. Kartu su vaikais tokie patys smalsūs, žingeidūs, fantazuojantys turi būti tėveliai, auklėtojai, mokytojai. Vaikai žiūri į vyresniuosius ir daro tą patį. Jei senelis ant žemės ieškos spalvotų akmenukų, tą patį darys ir anūkai. Jei mama rinks žoles ir prie jų parašys visų vardus, tuos vardus žinos ir vaikai. Ar to reikia? Žinoma, nes mes norime, kad vaikai žinotų daugiau už mus.

Ar reikia ją lavinti?

S ig u tė A ch Kūrybai reikia laiko be laiko. Tuo metu tarsi esu ne čia, pasineriu į vaizdų pasaulį. Tik tada atplaukia ir užplūsta geriausios idėjos, atsinešdamos gūsį energijos joms įgyvendinti. Tuomet pabundu tarsi atgimusi, pilna noro kurti. Tokios mintys dažniausiai apsilanko tarsi nieko nedarant, tiesiog stebint aplinką slystančiu žvilgsniu. Kaip lavinti vaizduotę? Skaitykite knygas, ir net be iliustracijų – lai jūsų stiprėjanti vaizduotė iliustracijas sukuria pati. Neįtikėtinos vaizduotės galios slypi kiekviename žmoguje. Jas atskleidus tampi kūrėju, keliautoju, atradėju. Įdomų gyvenimą gali kurti kiekvienas žmogus. Vertingą, ypatingą, vienintelį. O be išlavintos vaizduotės tai neįmanoma. Skurdi vaizduotė – tai amžinas nuobodulys, kai esi neįdomus nei sau, nei kitiems.

Vio le ta Pal či n sk ai tė Mano kūrybinė vaizduotė neišvengiamai susijusi su kelionėmis. Net tada, kai buvau dar maža ir niekur nekeliavau, keliavau mintimis į niekada nematytus kraštus. Kūrybinę mintį gali sužadinti bet kas – žodis, garsas, paveikslas, debesėlis, plaukiantis virš tavo galvos. Manau, kad vaizduotė – tokia duotybė, kuri arba yra, arba jos nėra. Tada ir nėra ką ugdyti. Tokių žmonių esama. Tačiau vaikai visada turi nežabotą vaizduotę. O čia svarbiausia jiems netrukdyti ir iš jų nesišaipyti – girdi, taip nebūna, tu išsigalvoji ir panašiai. Kad ir kuo mažas žmogutis taptų suaugęs – mokslininku, gydytoju ar menininku, vaizduotė visada padės jam tobulėti. Jeigu kažkada žmogaus fantazija nebūtų sukūrusi skraidančio pasakų kilimo, ar turėtume šiandien lėktuvą? Nuotr. iš leidyklos „Nieko rimto“ archyvų

Gerai įsižiūrėkite – drugelis, dramblys, meškėnas... Nuostabiai ryškiai ir tikroviškai atvaizduoti gyvūnai. Bet įdomiausia tai, kad jie nupiešti ne ant popieriaus, o ant rankų! Gvidas Danielis (Guido Daniele) gyvena ir kuria Italijoje, Milane. Baigė skulptūros studijas. Ar šie jo kūriniai panašūs į skulptūras? O kodėl ne? Sustingę gyvūnai ant rankų įdėmiai žvelgia tarsi kažko laukdami. Bet kurią akimirką jie gali sujudėti, nusisukti arba išsiskaidyti, o po to vėl susijungti į vientisą figūrą. Per fotografijas šie kūriniai kreipiasi į jus, perduodami dailininko Gvido žinutę – ištieskime ranką gyvūnams. Šia žinute Gvidas nori kalbėti žmonėms apie gamtos pasaulį ir ypač apie nykstančių gyvūnų rūšis. Ši kalba ypatinga, nes ja įmanoma kreiptis į bet kurios šalies gyventojas. Juk meno kalba pati suprantamiausia pasaulyje. Jei panorėtumėt žinute pasidalinti su kitais, ne tik papasakokite apie Gvido Danielio meną, parodykite jo kūrinius, bet ir patys pamėginkite sukurti rankų tapybos kūrinių su gyvūnais. Pamėginkite atkartoti dailininko ištapytų rankų padėtį, susiraskite draugų, kurie kantriai pasėdėtų, kol piešite, nufotografuokite savo kūrinius ir atsiųskite nuotraukas „Laimiuko“ žurnalui. Gražiausias nuotraukas spausdinsime žurnale ir nusiųsime įvertinti dailininkui Gvidui Danieliui!

www.guidodaniele.com

Kaip piešia Guido Daniele, žiūrėkite čia!

Jei nors vienam suaugusiajam ar vaikui jo kūrinys sukels nuostabą ar juoką, stengtis buvo verta! Čia ir šią akimirką. Nes viskas laikina, bet tai, kas paliečia širdį, lieka atmintyje ilgam ir visur, kur tik keliautum. Tad pasivaikščiokim su Deivido Zino herojais An Arboro (Ann Arbor, JAV) gatvėmis ir sužinokime, kas sužadina jo vaizduotę.

Deividas Kaip piešia kite čia! Zinas, žiūrė

Nelygus grindinys? Ne, Šliužiaus plaustas! Senų plytų siena? Drąsiau, peliuk, apsižvalgyk!

Šis amerikiečių menininkas vaikštinėja gatvėmis, apžiūrinėja šaligatvių įtrūkimus, dėmes, ne vietoje išaugusias žoles, žibintų stulpus, kavinių tvoreles... Ir kam visa tai? Kad vaizduotė pakuždėtų, kur ir ką veikia didžiaakis pabaisiukas Šliužius (Sluggo), sparnuotoji kiaulytė, mažutis peliukas, kuklus drakoniukas ir kiti Deivido personažai. Jie gimsta mintyse, o regimą pavidalą dailininkas jiems suteikia nupiešdamas juos anglimi ir spalvotomis kreidelėmis tiesiog čia pat lauke, tarp praeivių, greta automobilių ir lauko kavinių. Kaip gaila, pagalvosite, geriau pieštų ant popieriaus, juk visas darbas išnyks vos tik užlis lietus arba numindžios skubantys žmonės. O Deividas šypsosi ir tvirtina – nesigailėkite!

Žolė ant asfalto? Puiki šukuosena!

www.zinnart.com

Kavinės tvorelė? Dabar peliukas saugus! Šaligatvio plytelė? Pasirodo, ji lanksti kaip kilimėlis!

Žibintas? Metas vakaro skaitiniams! Vandens saugykla? Užteks ir keleto lašelių!

Kartą Deivido dėmesį patraukė balta dėmė prie stulpo. Šiek tiek prisilietus kreidelėmis, dėmė tapo akimi. Jei yra akis – turi atsirasti ir galva. Jei yra galva, tegul aplink stulpą apsiveja kūnas. Hm... Toji būtybė taip įdėmiai spokso į vieną tašką... Ten kažkas turi būti. Teko nupiešti peliuką. Kad jis jaustųsi drąsiau, jam į letenėlę Deividas įspraudė medinį kardą. Štai jums piešinio atsiradimo istorija. Kas jame vaizduojama? Dailininkas paklausė vaikų. Dauguma matė, kaip peliukas kovoja su baisiu drakonu. Keletas tvirtino, kad piktas pelinas užpuolė švelnų drakoniuką. O vienas pareiškė: juk čia – peliukas dantistas. Jis liepia drakonui išsižioti, bet šis bijo – tikriausiai blogai valėsi dantis.

Stulpelis? Ne, kiaulytės slėptuvė! Šaukštelis? Ne, tiltas į mini baseiną!

Nuotr. Å¡altinis Google Earth

Paslaptys – vienas labiausiai vaizduotę jaudinančių dalykų. Žmonės nuo seniausių laikų mėgina jas atskleisti. Mus supančiame pasaulyje iki šių dienų gausu neatsakytų klausimų. Todėl galime drąsiai tvirtinti – vaizduotė tikrai padės sukurti dar daug įdomių, žavinčių savo drąsa, netikėtumais ir fantazija paslapčių paaiškinimų. Kai kurie iš jų atves prie mokslinių atradimų. Kai kurie taps meno kūriniais. Tad nepaliaukime stebėti aplinkinį pasaulį ir nustebti, klausinėti, spėlioti! Vieni iš paslaptingų ženklų – išguldytų javų ar kitų pasėlių bei žolių ratai (angl. crop circles) arba įvairios figūrinės kompozicijos laukuose. Ypač gerai matomos iš viršaus. Neaiškiomis aplinkybėmis atsirandantys apskritimai buvo užfiksuoti jau 17 a. Jų skaičius išaugo 20 a. antroje pusėje. Atsirandančios paslaptingos figūros laukuose stebina ir mūsų dienomis. Šalis, kurioje galima apžiūrėti daugiausia šių laukų, yra Didžioji Britanija. Kodėl? Atsakymas kol kas nežinomas. Istoriniuose archyvuose išlikęs 1678 m. raižinys – žinių lapelis Hartfordo miestelio gyventojams. Jame rašoma, kad vienas anglų ūkininkas nesutiko su šienautojų užsiprašyta kaina ir pareiškė – tegul verčiau velnias nušienauja jo lauką nei tokie brangininkai. Ūkininko žodžiai buvo išgirsti – virš jo lauko visą naktį kilo liepsnos, o ryte pasirodė, kad laukas dailiai nušienautas ratu. Šienautojas buvo pavaizduotas pranešimo iliustracijoje. Kas jis – paaiškinta pavadinime „Šienaujantis velnias“ (angl. The Mowing-Devil). Po Antrojo pasaulinio karo tapo populiaru visokius neaiškius dalykus priskirti arba slaptiems valdžios eksperimentams, arba kam nors, kas kilęs ne iš Žemės. Daugelyje pasaulio vietų neva skraidė „lėkštės“ arba neatpažinti skraidantys objektai (NSO), ateiviai apsigyvendavo Atlanto vandenyne ir Antarktidoje. Taigi, ratų javų laukuose autorystė pirmiausiai buvo priskirta nežemiškų civilizacijų atstovams. Neva jų skraidantys aparatai kildami išguldo javus. 20 a. antroje pusėje ėmė burtis ratų laukuose tyrinėtojų grupės. Vieni mėgino įrodyti, jog tai žmogaus darbas, kiti teigė, jog tai – antgamtiški reiškiniai. Į šiuos audringus svarstymus įsitraukė ir mokslininkai, pateikdami savų teorijų. Iliustr. šaltinis Vikipedija

Pasidaryk dovanų maišelį

1. Išsek iš žurnalo puslapius su 3D kubais. Nukirpk punktyru pažymėtą laukelį ir sulenk pusiau per lenkimo liniją.

2. Kraštelį patepk klijais, užlenk ir suklijuok.

5. Pasiruošk lenkti dugno kraštus. 20

3. Užlenk maždaug 1/3 apatinės dalies.

6. Vieną kraštą užlenk šiek tiek ant vidurio linijos.

4. Praskleisk dugną ir užlenk kampus.

7. Tą patį padaryk su kitu kraštu.

Popierius dovanĹł maiĹĄeliui

Kokia žodžio biblioteka kilmė? Kilo iš graikiškų žodžių junginio bibliothēkē – biblion (knyga) ir thēkē (saugykla). Ustrono miesto Lenkijoje bibliotekos siena. Ar priešinys ant sienos kažką primena? Atsiverskite „Laimiuko“ p. 27 ir pamatysite, kad jame pavaizduotas senosios Trinitorių koledžo bibliotekos Dubline vidus.

Kas yra Biblioteka? 1. Pastatas, kuriame laikomos knygos, skirtos nemokamai skaityti visiems norintiems. 2. Knygų kolekcija, skirta asmeniniam arba daugelio žmonių naudojimui. 3. Švietimo įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leidžianti jomis naudotis visuomenei. 4. Knygų serija, skirta tam tikrai skaitytojų grupei ar literatūros žanrui, pavyzdžiui, Mokinio biblioteka, Filosofijos biblioteka. Liono miesto (Prancūzija) viešosios bibliotekos pastato siena. Šumerų tekstas apie princą Urukaginą, parašytas 2350 m. pr. Kristų. Luvro muziejaus Paryžiuje eksponatas.

Kur ir kada minimos Pirmosios bibliotekos? Šumerų civilizacijoje (dabartinis pietų Irakas) maždaug prieš 5000 metų. Šių bibliotekų knygų tekstai buvo raižomi ant molinių lentelių. Senovės Egipte bibliotekos buvo steigiamos prie faraono rūmų, šventyklų. Tuo metu atsirado bibliotekininko profesija.

Didžioji Aleksandrijos biblioteka – kodėl prisimename? Tai buvusi didžiausia ir svarbiausia biblioteka antikinėje Graikijoje, stebinanti savo didingumu iki šių dienų. Ji pastatyta maždaug prieš 2300 metų dabartinėje Egipto teritorijoje, Aleksandrijos mieste, kai šį miestą įkūrė senovės graikų karalius ir karvedys Aleksandras Makedonietis. Milžinišką bibliotekos kiemą puošė įvairūs pastatai, skulptūros, sodai, fontanai. Ji įkurta greta menų globėjų deivių Mūzų šventyklos, nuo kurios vėliau kilo žodis muziejus. Manoma, kad bibliotekoje buvo sukaupta apie 700 000 knygų papiruso ritinėliuose, kurias parašė įžymūs to meto autoriai ir filosofai. Pasak istorikų, Egipto karalius Ptolemėjas III kiekvienam turinčiam knygų atvykėliui į Aleksandriją įsakė jas atiduoti į biblioteką, o vietoje jų savininkui grąžindavo kruopščiai perrašytas kopijas. Nors biblioteka turėjo klestėti dar daugelį amžių, ją ištiko liūdnas likimas. Keletą šimtmečių jos knygas niokojo gaisrai ir karai, kol 7 a. biblioteka buvo visiškai sugriauta kalifo Omaro įsakymu. Jis nusprendė, kad jei knygose nerašoma tai, kas parašyta Korane (musulmonų šventajame rašte), jas reikia sunaikinti, o jei parašyta tai, kas yra Korane, tai kam jos reikalingos? Tačiau 2002 m. Aleksandrijos biblioteka atgimė! Apie tai – kitame „Laimiuko“ puslapyje.

Naujoji Aleksandrijos biblioteka

Planetariumas

Koks įspūdingiausias paminklas pastatytas bibliotekai? Nacionalinė Aleksandrijos biblioteka Egipte 2002 m. atstatyta toje pačioje vietoje, kur buvo garsioji biblioteka, įkurta 3 a. prieš Kristų. Nors archeologai nerimavo, jog statybos pažeis kultūrinį žemės sluoksnį, Egipto vyriausybė vis dėlto nusprendė atkurti šlovingąją biblioteką, kad ji taptų paminklu prarastiesiems knygų lobynams. Pastato konkurse dalyvavo 524 architektai iš 52 pasaulio valstybių. Laimėjo norvegų projektas. Statybos vyko daugiau nei 10 metų. Ši biblioteka yra kultūros ir mokslo centras, joje įkurti muziejai, galerijos, parodų ir konferencijų salės, restauravimo centras, planetariumas. Pagrindinė skaitykla užima 20 000 kv. metrų salę su stikliniu į 32 metrų aukštį kylančiu stogu, kuris sukonstruotas kaip 160 metrų skersmens saulės laikrodis. Išorinė granitinė siena padengta 120 tautų rašmenimis. Skaitykla. © Carsten Whimster, Vikipedija

Kuri šių laikų biblioteka laikoma DIDŽIAUSIA? Kongreso biblioteka Vašingtone, JAV, įkurta 1800 m. Jos ilgis tarp lentynų toks, kad jei važiuotumėte automobiliu 110 km/h greičiu, visas lentynas pravažiuotumėte tik po 8 valandų. Joje yra daugiau nei 115 milijonų leidinių, išleistų 450 pasaulio kalbų. Tarp jų yra ir ypač retų, pavyzdžiui, Johano Gutenbergo, spausdinimo mašinos išradėjo, išleista Biblija.

Kur yra didžiausia viešoji biblioteka Europoje? Birmingame, Didžiojoje Britanijoje, atidaryta 2013 m. Joje saugoma pati didžiausia pasaulyje Viljamo Šekspyro knygų kolekcija, kurią sudaro net 43 tūkst. egzempliorių. Bibliotekos erdvės užima 31 000 kvadratinių metrų, pastate įrengtas teatras.

Biblioteka atvers duris į kitus pasaulius, jei tik tu atidarysi jos duris. (Ruth Reichl)

Kaip bibliotekos atsirado telefono būdelėSE? 2008 m. kaimelio Didžiojoje Britanijoje gyventojai vienu metu neteko telefono būdelės ir mobiliosios bibliotekos paslaugų. Tuomet jiems gimė idėja telefono būdelėje įrengti biblioteką. Tereikėjo sumontuoti keletą lentynų ir užpildyti jas knygomis. Knygas sunešė vietiniai gyventojai. Netrukus nebenaudojamos telefono būdelės virto mažosiomis bibliotekomis įvariose Didžiosios Britanijos vietose. Tvarką bibliotekose prižiūri savanoriai. Būdelėse įrengtas apšvietimas – juk šios bibliotekos veikia visą parą!

Kas yra mažoji laisvoji biblioteka? Tai projektas, kurį pradėjo bibliotekų mylėtojai JAV. Šiuo metu jis įgyvendinamas įvairiose pasaulio šalyse. 2009 m. Todas Bolas (Todd Bol) savo mamos, mokytojos, kuri mėgo skaityti, atminimui padarė nedidelį namuką – vieno kambario mokyklos modelį, į kurį sudėjo knygas, užrašė „Laisvos knygos“ ir pastatė kieme ant pašto dėžutės stulpo. Ši mintis patiko jo draugams ir kaimynams. Po metų Todas jau turėjo daug pasekėjų. Jų tikslas – kviesti žmones skaityti dalinantis mažaisiais knygų nameliais ne tik Amerikoje, bet ir įvairiausiose pasaulio šalyse. Lietuviai taip pat dalyvauja šiame projekte. „Mažosios laisvosios bibliotekos“ svetainėje galite surasti žemėlapį, kuriame pamatysite Lietuvos miestus su adresais ir nuotraukomis, kur pastatyti nuostabūs mažučiai knygų nameliai: www.littlefreelibrary.org Kur yra didžiausių knygų lentyna? Kanzaso mieste, JAV. Tačiau iš šios lentynos išimti knygų nepavyks. Ne todėl, kad jos milžiniškos – jų nugarėlių plotis beveik 3 m., o aukštis 8 m. Šios knygos yra tik piešiniai ant Kanzaso centrinės bibliotekos garažų sienos. Šią sieną kanzasiečiai pavadino „Bendruomeninė knygų lentyna“. Joje pavaizduotos 22 knygų nugarėlės, iš jų 8 – knygų vaikams. Knygas sienai papuošti atrinko miesto bibliotekos skaitytojų komisija. Kanzaso bibliotekų rajonas ir „Bendruomenės knygų lentyna“. Nuotr. šaltinis Vikipedija

Skaitymo malonumą suteikia ne tik įdomi knyga, bet ir aplinka, kurioje skaitoma. Švelni prieblanda kambaryje, glostanti saulės šiluma ant ežero kranto arba... ramus gulinčio šuniuko alsavimas. Visa tai bet kurią akimirką gali sukelti norą imti knygą ir skaityti, nes anuo metu skaitant buvo taip jauku ir miela. Tuo įsitikino Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus skaitytojai, kurie dalyvauja bibliotekos ir Kaniterapijos asociacijos projekte „Skaitymas su šunimi“. Canis (tarti: kanis) – lotyniškas šuns pavadinimas. Terapija – gydymas. Paprasčiau pasakius, kaniterapija – tai teigiamų pojūčių drauge su šunimi išgyvenimas, kurio tikslas įveikti kai kuriuos sutrikimus. Trakų bibliotekoje vaikai stengiasi įveikti skaitymo balsu ir bendravimo sunkumus. Ši terapija gerai žinoma užsienio šalių bibliotekose. Džiugu, kad dabar ji vyksta ir Lietuvoje. Kaip sekasi 7–10 metų skaitytojams Joriui, Taurui, Sauliui, Adomui, Evaldui, Juliui, Jokūbui, Laurynui, Dovydui ir Markui, kurie lanko kaniterapijos užsiėmimus su specialiai projektui apmokyta retrivere Goja ir jos šeimininke Sigrida Rupšytė-Paleičike? Paklausinėkime vaikų skyriaus bibliotekos vedėjos ir projekto „Skaitymas su šunimi“ organizatorės Dalios Bagdžiuvienės. Ar projekto dalyviai greit susidraugavo su Goja? Kad Goja ypatinga, tapo aišku jau pirmojo susitikimo metu. Šunytė įrodė, jog atpažįsta keturias raides ir gali iš jų sudėlioti savo vardą. Taip pat ji atsakinėjo į savo vedlės Sigridos klausimus, baksnodama snukeliu į užrašus TAIP ir NE.

Goja pasitinka ir pasveikina kiekvieną projekto dalyvį, padeda jam nunešti knygą į skaitymo kambarį. Ar Gojai įdomu klausytis, kaip skaito vaikai? Goja yra puiki klausytoja. „Ji man ant kelių galvą padėjo“, „Goja užmigo, kol skaičiau“, „Goja viską supranta ir galva linksi“, – tokie vaikų atsiliepimai, ir tai tik maža dalis įspūdžių. Šuo niekada nekritikuoja. Laikas, skirtas skaityti ir bendrauti su Goja, prabėga taip greitai. Bet nuo to vaikai tampa drąsesni, atviresni, pradeda fantazuoti, klausinėja apie šunų veisles. Ar skaitytojas dažniau kalbina šuniuką, o ne jam skaito? Kartais vaikas jaudinasi, klausia: „Man visą knygą reikės perskaityti?“ Kiti renkasi knygą su mažiau teksto, kad tik greičiau perskaitytų ir daugiau pabendrautų su Goja. Bet skaityti stengiasi visi. Jokūbui, Laurynui, Evaldui patiko knygelė „Kaip Rikis mokėsi skaityti“, mažesniems – „Spotui patinka darželyje“. Adomas, kuris pasirinko rimtą ir storą Silvanos De Mari knygą „Paskutinis orkas“, skaitė ją visų susitikimų metu ir nešėsi namo. Kokia skaitymo eiga? Jaukiame bibliotekos kambarėlyje ant kilimo įsikuria tik Goja su vedle Sigrida ir skaitytojas. Skaitymas trunka 15 minučių. „Gojos skaitykloje“ gali būti tik Goja, Sigrida ir mažasis skaitovas. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Skaitymo tvarką nustato pati Goja. Sigrida turi lenteles su užrašu TAIP ir NE. Jei paklausus, ar dar skaityti, Goja baksnoja TAIP, vadinasi, skaityti reikia. Tarp skaitymų daroma pertrauka, kad Goja pailsėtų, pabėgiotų. Kaip manote, ar šis projektas reikalingas? Taip, labai reikalingas! Pasitikėjimo skaitant trūksta nedrąsiems vaikams, kurie prisibijo skaityti prieš klasę. Užtat keturkojis klausytojas atleidžia ir mikčiojimą, ir kitas klaidas. Šuo nesišaipo ir nebara. Atvirkščiai – jis vizgina uodegą ir pritaria viskam, ką jam perskaito. Vaikas ima domėtis, kas knygoje rašoma. Skaitydamas jis pats pradeda fantazuoti. Po užsiėmimų nori bendrauti, jo akys švyti. Vaikai piešia piešinius ir atneša Gojai. Net Dovydo mama nupiešė piešinį su Goja ir padovanojo jį bibliotekai. Nė vienas nepraleido nė vieno užsiėmimo. Projekto dalyviai tapo draugais ir nori vėl sugrįžti į biblioteką. Projekto „Skaitau su šunimi“ nuotr. iš Trakų viešosios bibliotekos archyvų.

ISSN 1392-9674

9 771392 967004

„Laimiuko“ adresas: Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius

laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html

Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti renginių metu mokyklose, leidykloje „Nieko rimto“, el. knygynėlyje www.niekorimto.lt arba prenumeruodami Lietuvos pašte. Šio numerio autoriai: Lina Eitmantytė-Valužienė, Elena Launikonytė, Saulius Valužis, Vykintas Valužis. Tekstų redaktorė Eglė Devižytė Vyr. redaktorė ir dizainerė Lina Eitmantytė-Valužienė Tel. +370 674 01 389 Edukacinių renginių vadovas Saulius Valužis Tel. +370 614 85 184 © „Laimiukas“, nr. 4 (66), liepa–rugpjūtis, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. +370 646 19944 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt Tiražas 3000 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“

„Laimiukas“ pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemonė pradinėse klasėse Dėmesio! Prenumeruokite du „Laimiuko“ 2016 metų numerius už 4,55 Eur Lietuvos pašto skyriuose arba internetu www.prenumeruok.lt

Všį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ projektui „Knyga bibliotekai, biblioteka skaitytojui“ žurnalo „Laimiukas“ puslapiuose 2016 m. skyrė 7 ooo Eur paramą.