Laimiukas nr. 6 (62), lapkritis–gruodis

Literatūrinis žurnalas

Fantazijos salies myletojams

KAINA 1,88 Eur / 6,50 Lt

Nr. 6 (62), lapkritis–gruodis, 2015

Ievos Vičienės iliustracija iš dr. R. Česūnienės ir L. Česūno knygos „Mėgintuvėlis kosmose“ viršelio, leidykla „Nieko rimto“, 2015 m.

Al Filmisa St p. o k ebu 6 ū r i k lų mo ša įdo lyje my . bė Elf s, a i pa : g sla raž pti ūs ng , ga i, p lin . 1 gi i 2– r 13 Še š i šeš že ios my vir nai šū – nė s, p La .1 p. iškas 4– 34 Ka 18 –3 lė 5 dų sen el i ui,

„Laimiuko“ adresas: Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html

„LAIMIUKO“ TURTAI: Luisas Kerolis – skaičių ir žodžių magas, p. 3–5

Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti renginių metu mokyklose, prenumeruodami Lietuvos pašte, leidykloje „Nieko rimto“ ir el. knygynėlyje www.niekorimto.lt

Alisa Stebuklų šalyje. Filmo kūrimo įdomybės, p. 6

Šio numerio autoriai: Jurgita Balžekaitė, Renata Česūnienė, Eglė Devižytė, Lina Eitmantytė-Valužienė, Gintaras Kaltenis, Elena Launikonytė, Audra Meškauskaitė, Jurga Šulskytė, Vilma Stiopinaitė, Neringa Vaitkutė Tekstų redaktorė Eglė Devižytė Vyr. redaktorė ir dizainerė Lina Eitmantytė-Valužienė Tel. +370 674 01 389 Edukacinių renginių vadovas Saulius Valužis Tel. +370 614 85 184

Kunigaikštis Oginskis. Vikingai, meilė Tėvynei, polonezas, p. 8 –10

© „Laimiukas“, nr. 6 (62), lapkritis–gruodis, 2015 © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. +370 646 19944 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt Tiražas 2000 egz.

Spausdino UAB „Spaudos praktika“

„Laimiukas“ pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemonė pradinėse klasėse Dėmesio! Žurnalo pristatymo renginių metu prenumeruokite „Laimiuką“ 2016 metams ir gaukite dovanėlę – atšvaitą!

Tel. pasiteirauti +370 674 01389

Pėdsekiai Litas ir Centas, p. 7

Keliaujantys paukščiai, p. 11 Elfai: gražūs, galingi ir paslaptingi, p. 12–13 Šeši žemynai – šešios viršūnės, p. 14–18 Laimiuko užduotėlės, p. 19–21, 25 Mėgintuvėlis kosmose, p. 22–23 Kaip sveikinti angliškai, p. 24 Konkursas pagal iliustraciją, p. 27 Istorija apie brolius Puntukus, p. 28–29 Meškinas Šalna neša dovanų, p. 30–33 Laiškas Kalėdų seneliui, p. 34–35 Iš kur atsirado lagaminai, p. 36–38 Konkursas „Mes – knygasekliai“, p. 39 Kauko namai, nr. 4. Tinginio pantis, p. 40–41 Mažieji Laimiuko juokai, p. 42–43

Všį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ projekto „Knyga – vaiko draugas ir mokytojas“ temoms „Knyga – mano draugas“, „Knyga – mano mokytojas“, „Aš kuriu“, „Skaityti įdomu“ žurnale „Laimiukas“ 2015 m. skyrė 12 ooo Eur paramą.

Roberto Ingpeno iliustracijos fragmentas knygai „Alisa Stebuklų šalyje“. © Robert Ingpen. © Palazzo Editions Ltd., Batas, Jungtinė Karalystė. © Leidykla „Nieko rimto“

Lina Eitmantytė-Valužienė

– Kokia nauda iš knygos, jeigu joje nėra paveikslėlių ir niekas nesikalba? – kartą paklausė dešimtmetė Alisa.

Tikriausiai daugelis vaikų atsakytų: – Tokia knyga yra nuobodi.

Panašiai atsakė ir Alisa Lidl. Tik tais laikais, kai ji gyveno, toli gražu nebuvo šiandieninių naujovių, kurios prieš 150 metų būtų atrodžiusios kaip tikrų tikriausi stebuklai. Bet stebuklų būta ir anais laikais. Ir gal net daugiau, negu jūs galite įsivaizduoti. Vienas iš jų – begalinis noras kurti ir leistis į keliones po nepaprastą Fantazijos šalį.

Tas stebuklingas kosminis laivas buvo knyga. O kas jį valdė? Žmogus, kuris gebėjo prikaustyti vaikų dėmesį taip, kad realus pasaulis aplink išnykdavo. Ar jis magas? Artistas? Ne, tai – rašytojas.

Luisas Kerolis (Lewis Carroll), 1832–1898

Alisa

m i stebuklu r kū o ilm F šalyje

o d į o

m

s ė b y

Ne menkesne fantazija negu Alisos autorius Luisas Kerolis garsėja ir režisierius Timas Bartonas (Tim Burton), filmo „Čarlis ir šokolado fabrikas“ bei daugelio kitų kūrėjas, tad gerbėjai tikėjosi, kad jis imsis šios magiškos istorijos. 2010 m. sumanymas buvo įgyvendintas.

Besiruošdamas Skrybėliaus vaidmeniui aktorius Džonis Depas (Johnny Depp) nupiešė daugybę piešinių su savo personažu.

Paaiškėjo, kad įsivaizdavo jį taip pat, kaip ir režisierius.

Kad dar labiau dėmesį prikaustytų išraiškingas Skrybėliaus žvilgsnis, Džonio Depo akys buvo kompiuteriu padidintos 10–15 proc.

Prieš sukurdami Baltąjį Triušį, animatoriai praleido ne vieną dieną triušių fermoje, kur stebėjo gyvūnus ir juos fotografavo.

Alisą vaidinanti 1,62 cm ūgio aktorė Mia Vasikovska (Mia Wasikowska) filmo metu buvo sumažėjusi iki 15 cm ir išaugusi iki 6 metrų ūgio. Tai buvo pasiekta ne tik specialiaisiais efektais, bet ir įvairiomis gudrybėmis. Pavyzdžiui, kartais aktorė filmuodavosi pasilipusi ant paprastos obuolių dėžės.

Apie tris valandas grimo kambaryje kaskart praleisdavo Raudonąją karalienę vaidinusi Helena Bonhem Karter (Helena Bonham Carter). Vis tik įspūdingo dydžio karalienės galvos problemą teko išspręsti kompiuterinių efektų kūrėjams.

Susidaro įspūdis, kad kuriant filmą buvo pastatyta daugybė įspūdingų pavilijonų. Iš tiesų buvo vos kelios filmavimo aikštelės, pvz., Raudonosios karalienės požemis, trys Apvaliosios salės versijos. Visa kita aplinka buvo sukurta kompiuteriu.

Filmui buvo sukurti net du muzikiniai diskai. Vienas iš jų – Almost Alice („Beveik Alisa“) – tai 16 dainų rinkinys.

Susipažinkite su dainininkės Avril Lavin (Avril Lavigne) sukurta ir atliekama daina „Alice“ (ji skamba bėgant juostos titrams) iš šio albumo čia:

Gintaras Kaltenis

Pėdsekiai

Litas ir Centas Tiesiu leteną – mano vardas Litas. Gavau šį vardą, nes esu ne mažiau svarbus negu ir istorinis lietuviškas pinigas.

Aš – grynakraujis skalikas, vienintelės lietuviškos veislės šuo. Mūsų giminės šaknys Lietuvoje siekia net 14 a. Manau, kad turiu teisę tuo didžiuotis, bet jei per daug užriesiu uodegą, prašau man atleisti. O kas labiausiai traukia skalikus, sužinosite išsprendę šį REBUSĄ.

Aš tikrai ne išpuikėlis, bet... dar šiek tiek pasigirsiu – esu įžymus istorijų medžiotojas ir pėdsekys-tyrėjas. Seku karštais, o dažnai ir seniai ataušusiais pėdsakais. Patikėkite, Lietuvos istorija – tikras įdomybių ir paslapčių lobis! Žinomi ir nežinomi didvyriai, pergalės, pralaimėjimai ir praradimai. Todėl mano hobis – raustis archyvuose, bibliotekose, prašnekinti istorikus... Ir viską surašyti, kad pats nepamirščiau ir kiti galėtų paskaityti.

Beje, priimu ir užsakymus – paslaptį susekti ir ją suprasti. Siųskite man savo klausimus, mėginsiu į juos atsakyti. Koks atlygis? Man svarbiausia dalyvauti.

Na, o vienas kitas kaulas ar skanėstas šį reikalą tik papuoštų...

Tiesa, visų nuopelnų negaliu prisiimti. Todėl su džiaugsmu pristatau – mano ištikimas mišrūnų veislės asistentas Centas. Sugalvojau lietuvišką žodį šuns mišrūno veislei įvardinti. Jei teisingai sudėliosite raides, ir jūs jį sužinosite.

G L ū n c i e i s n i

Centas – pats šauniausias šunsnukis gerąja prasme. (Juk netinka sakyti šunveidis?) Gal jam ir trūksta išsilavinimo, bet jis pasižymi aštria uosle ir nuojauta.

Kiek daug yra man padėjęs! Kartais Centas ima šuniškai mikčioti ir švepluoti – kalbėdamas vis įterpia „au“ ar „šau“. Bet tai netrukdys jį pamėgti, juk šunyje (kaip ir žmoguje) svarbiausia, ką jis gero padaro, o ne paloja, ar ne?

O dabar – susipažinkite su mūsų . t yrimu pirmuoju

7

Elfai: gražūs, galingi ir paslaptingi

Gražūs, galingi, išmintingi taikos ir menų globėjai elfai, gerbiantys gamtą ir besirūpinantys pasaulio tvarka, negali nežavėti. Kas jie tokie? Iš kur atsirado?

Elfai gražūs, liekni šviesiaplaukiai smailiomis ausimis, myli gamtą, muziką, menus ir senąją pasaulio tvarką, gerbia savo tautą ir nepasitiki žmonėmis. Puikiai žino savo privalumus ir į kitas rases žiūri kiek iš aukšto.

Vienur elfai – aukšti, didesni už mus, kitur – maži lyg nykštukai. Neturi smailių iltinių dantų ir nevalgo mėsos. Gyvena labai ilgai, nemiršta nuo senatvės ar ligų.

Elfai, nykštukai ar... fėjos? Šiaurės šalių mitologijoje elfai – gudrios ir paslaptingos būtybės. Ypač vertina privatumą ir mažai kam leidžia žvilgtelėti į jų gyvenimą. Gali netikėtai apdovanoti žmogų už pagalbą arba skaudžiai nubausti už per didelį smalsumą. Susitikus elfą, reiktų būti pasiruošus viskam.

Viktorijos laikų Anglijoje elfai imti vaizduoti kaip maži žaliai apsirengę žmogeliukai, gyvenantys miškuose. Kai kurie net turi sparniukus ir labai primena fėjas. Šie elfai labai paslaugūs ir geranoriški, tačiau linkę krėsti pokštus.

Egzistuoja ir ne tokie gražūs namų elfai, panašūs į mūsų kaukus. Jie slapta padeda šeimininkėms tvarkytis, šios atsidėkodamos palieka sausainių. Svarbu nepeikti jų darbo, kad nesupyktų ir nedovanoti jiems drabužių, kad nepaliktų namų.

Prisimenate namų elfą Dobį iš „Hario Poterio“?

Draugiškiausia rūšis – Laplandijoje gyvenantys Kalėdų Senelio elfai, išpopuliarėję tik 20 a. per animacinius filmukus.

Jie padeda pakuoti dovanas ir prižiūri elnius. Tiesa, ne visi sutaria, ar šaunieji Kalėdų Senelio pagalbininkai yra elfai, ar vis tik nykštukai.

Arturo Rakhamo (Arthur Rackham) iliustracija, 1908 m.

Turbūt geriausiai elfus pažįstame iš Dž. R. R. Tolkino (J. R. R. Tolkien) kūrinių „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“. Tolkino elfai – kone tobula rasė. Jie amžinai jauni, kuria nuostabias dainas ir poeziją, kepa stebuklingą duoną, kurios kąsnio užtenka pasisotinti, kala puikius šarvus ir ginklus, geriau už mus girdi, mato, greičiau bėga ir dar yra nežemiškai gražūs. Ne veltui kitos rasės burba, neva elfai pasipūtę ir laiko save geresniais už kitus. Turi kuo didžiuotis.

Silvana De Mari knygose „Paskutinis elfas“, „Paskutinis orkas“ savaip interpretuoja Tolkino elfų mitą. Jos kuriamame pasaulyje elfų nebėra, o paskutinis rūšies atstovas Joršas – išsigandęs alkanas vaikas, dar nežinantis, kokių galių turi ir kaip tapti stipriam ir drąsiam. Tačiau nuo žmonių jį skiria meilė visam, kas gyva, jautrumas aplinkai, kito skausmui ir tvirtos vertybės – tai jam padeda tapti herojumi ir pasaulio gelbėtoju.

Elfai kompiuteriniuose žaidimuose Kas mėgsta kompiuterinius žaidimus, žino, kad elfų yra bent keletas rūšių.

Aukštieji elfai vertina žinias, jie patys geriausi magai. Slapukai miškų elfai – puikūs lankininkai, gebantys likti nepastebėti ne tik tarp medžių. Tamsieji elfai – paslaptinga ir pavojinga rasė. Nebijo nei ugnies, nei susitepti priešo krauju. Apie juos sklinda baisūs gandai, jų privengia ne tik žmonės, bet ir kiti elfai.

Herojus elfas tiks žaidėjui, norinčiam ne kardu priešų galvas kapoti ar kuoka mojuoti, o gintis nuo užpuolikų burtais ar niekieno nepastebėtam laidyti strėles iš už medžio. Šios būtybės nelabai mėgsta pulti į kovos sūkurį ir grumtis su priešininkais. Bet prireikus kariauti, tai daro sumaniai ir elegantiškai, panaudodami sukauptas žinias.

Iliustracijų šaltinis Vikipedija

Tolkino elfai

Tai kas tie elfai?

Skirtingi elfų aprašymai įrodo, kad pamatyti juos ne taip paprasta. Bet visur jie – magiško, svetimo žmonėms pasaulio atstovai, galingi, neperprantami ir kartais pavojingi. Regis, visad tvyrojo įtampa tarp žmonių ir elfų. Tačiau jie nenori mūsų užpulti ar tyčia pakenkti. Burtais, triukais ir iliuzijomis tik saugo savo privatumą, tautą ir paslaptingas buveines.

Pasakojimai apie elfus neretai šiek tiek liūdni. Kad ir kokie elfai puikūs ir išmintingi, daugelyje kūrinių pabrėžiama, kad jų laikas žemėje jau praeina. Baigiasi burtų amžius, paslapčių amžius, laikas užleisti vietą žmonėms su jų technologijomis, mokslu ir žmogiškais pasiekimais. Čia elfų burtams, menams ir pasakoms nebeužtenka vietos, jų galios mąžta. Kaži ar bepavyktų kokį sutikti.

Eglė Devižytė

13

Gintaras Kaltenis

Pokalbis su keliautoju, alpinistu ir fotografu Vladu Vitkausku Vlado Vitkausko nuotr. iš asmeninio albumo

Šeši žemynai – šešios viršūnės

Iš geografijos žinome – Žemėje yra šeši žemynai: Eurazija (Europa ir Azija), Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Australija ir Antarktida. Tiek pat yra ir pasaulio dalių, tik skaičiuodami jas atskiriame Europą nuo Azijos, o abi Amerikas sujungiame (nors jos ir šiaip sujungtos).

Kiekvienas žemynas ir kiekviena pasaulio dalis turi savo aukščiausią viršūnę. O kiekviena viršūnė turi savus nugalėtojus. Toks geležinis dėsnis. Galime didžiuotis, kad šiam Pasauliniam Dėsniui priklauso ir lietuviai. Geležiniai lietuviai. Šiandien noriu pakalbinti vieną jų – žemaitį, kalnų viršūnių ir ne tik jų nugalėtoją Vladą Vitkauską.

14

Nuotraukų fragmentų šaltinis Vikipedija

Pradžioje susipažinkite, kokias viršukalnes, kur, kokio aukščio ir kada įveikė Vladas Vitkauskas.

Everestas (Džomolungma) Eurazijoje, 8848 m., 1993 05 10

Akonkagva Pietų Amerikoje, 6959 m., 1996 02 25

Makinlis Šiaurės Amerikoje (Aliaskoje), 6194 m., 1994 06 12

Kilimandžaras Afrikoje, 5895 m., 1995 02 05

Vinsonas Antarktidoje, 4897 m., 1994 12 05

Kosciuška Australijoje, 2228 m., 1995 11 02

y

Kryžiažodį kūrė Vykintas Valužis, 8 A, Vilniaus Tuskulėnų gimn.

Užduotėlė nr. 2!

6 p. 2

Atsa k

lį

m

ašyk į kupo ąr nė

Kryžiažodis apie elfus Pagal tekstą p. 12–13

7 2

6 4

1

5 8 3 Horizontaliai:

9

6. Elfo vardas iš knygos „Paskutinis elfas“.

7. Elfai turi ... ausis.

8. Elfai, kurie ypač vertina žinias.

9. Elfai myli senojo ... tvarką.

10. Elfai gerbia ...

11. Namų elfo vardas iš knygų apie Harį Poterį.

12. Mitologinės būtybės elfai, nykštukai ir ...

Vertikaliai: 1. Paslaptingi ir pavojingi elfai.

2. Silvanos De Mari knyga „... elfas“.

3. Rašytojas J. R. R. ...

4. Elfai gyvena labai ...

5. Elfai geba kerėti ir ...

Nr. 2 – – – – – – – – – 11

20

22

33

44

55

66

7

8

9

10

11

12

Kryžiažodis apie Alisą ir Kerolį Pagal tekstus p. 3–6

11

7

Kryžiažodį kūrė Dovilė Valužytė, 6 A, Vilniaus Tuskulėnų gimn.

3

1

2

y Atsa k

Užduotėlė nr. 3!

3

8

5

4

10

John Tenniel iliustracijos pirmajam Alisos nuotykių leidimui 1865 m.

11 8

9

6 p. 2

9 4

m

lį

12

ašyk į kupo ąr nė

6

6

5

10 1 2

7

Leidyklos „Nieko rimto“ knyga „Apie šį bei tą.

Trumpos istorijos“ už teisingus kryžiažodžių atsakymus iš „Laimiuko“ nr. 5 (61) skiriama Gustei Kručkaitei, 3 B, Vilniaus tarptautinė Meridiano m-kla, Bernardui Pauželiui, 7 m., Aukštkiemių k., Klaipėdos raj.

1. Alisa Lidl ... užrašyti istoriją apie mergaitės nuotykius po žeme.

2. Pirmasis knygos pavadinimas „... nuotykiai po žeme“.

3. Ką studijavo knygos „Alisa stebuklų šalyje“ rašytojas?

4. Žmogus gebantis prikaustyti dėmesį taip, kad realus pasaulis aplink išnyksta.

5. Kurį mėnesį buvo išspausdinta pirmoji Čarlzo knyga?

6. Džonis ... gavo Skrybėliaus vaidmenį.

7. Filmo apie Alisą režisierius ... Burtonas.

8. Kitas Čarlzo pomėgis.

9. Šios knygos istorija buvo pritaikyta teatro scenai, kinui, televizijai, ...

10. Filmui sukūrė net du muzikinius ...

11. Luisas ...

12. Koledžas Anglijoje, kuriame dirbo dėstytoju Čarlzas Latvidžas Dodžsonas.

Nr. 3 – – – – – – – – – – – 11

22

33

44

55

66

77

88

99

10 10

11 11

21 12

Atsakymai

Prenumeruok

Užduotėlė nr. 1 Užduotėlė nr. 2 Užduotėlė nr. 3 Užduotėlė nr. 4

............................. ............................. ............................. ............................. .............................

(Vardas, pavardė, metai, mokykla, klasė, tel. nr.)

Leidyklos „Nieko rimto“ prizas už teisingai užpildytą kuponėlį!

26

ir būk smalsus, kūrybingas, linksmas knygaseklys!

2016 m. šešiuose numeriuose laukia dar daugiau netikėtų interviu, stebinančių žinučių ir faktų, QR nuorodų, konkursų, eksperimentų, neįtikėtinų pasakojimų, pažinčių su įdomiausiomis knygų naujienomis. „Laimiukas“ platinamas leidykloje „Nieko rimto“, renginių metu ir prenumeruojant Lietuvos pašte arba www.prenumeruok.lt Metų prenumeratos kaina 9,06 Eur

Konkursas pagal iliustraciją Dailininkė Jurga Šulskytė

Sukurk ir užrašyk neilgą istoriją pagal šią iliustraciją. Siųsk el. paštu laimiukas@niekorimto.lt Įdomiausias istorijas spausdinsime „Laimiuko“ puslapiuose, jų autoriams skirsime pasirinktą knygą iš svetainės 27 www.niekorimto.lt

L aisš kas Ka lė e duų seneliu i Neringa Vaitkutė

Rokas labai labai laukė Kalėdų. Net sapnuose regėjo į šiugždantį popierių suvyniotas dovanėles, lubas remiančią eglutę, nusagstytą spindinčiais stiklo varvekliais ir raudonais burbulais.

Kai liko vos keturios (Roko nuomone, pačios ilgiausios ir lėčiausiai slenkančios) savaitės, berniukas sėdo rašyti laišką Kalėdų seneliui. Neskubėjo jo išsiųsti – vis traukdavo iš voko, vis papildydavo, vis sugalvodavo naujų ir naujų daiktų, be kurių jo gyvenimas atrodys liūdnas ir nemielas.

Mama tik puse lūpų šypsodavo stebėdama, kaip Rokas, pataisęs laišką, vėl rūpestingai kiša jį į voką ir padeda į stalčių.

O štai mamą Rokas matydavo retokai. Ji labai daug dirbo. Išvažiuodavo į darbą anksti ryte, dar neprašvitus. Dieną Roką prižiūrėjo senelė.

Miela, mylima, tačiau Rokas vis tiek labai laukdavo mamos. Ji grįždavo vakare, jau sutemus, kai gatves nutvieskia šalta žibintų šviesa. Pagaminusi vakarienę ir aptvarkiusi namus, padėdavo Rokui ruošti namų darbus. Jai prisėdus šalia, skaičiuoti ar mokytis eilėraštį būdavo kur kas paprasčiau ir nepaklusnios raidės rikiavosi sąsiuvinyje lygiomis gretomis.

Savaitgaliais mama vesdavosi Roką pasivaikščioti po miestelio parką ar pasikviesdavo į jaukią kepyklėlę paskanauti bandelių su obuoliais ir cinamonu.

Iškritus pirmajam sniegui juodu išsinešė į lauką rogutes, nupūtė dulkes, nubraukė voratinklius ir paeiliui švilpė nuo kalno, kvatodami iš visos gerklės. Grįžo namo šlapi iki ausų, išgėrė aviečių arbatos ir nei vienas nė nesučiaudėjo. Nesusirgo net tada, kai sniegas ūmai nutirpo, kai visur telkšojo drumzlinos balos, kai tapo pilka ir niūru.

– Mama, o ko tu nori Kalėdoms? – paklausė Rokas mamos – tu tik pasakyk, aš parašysiu laišką už mus abu!

– Kad aš viską jau turiu, – nusijuokė mama. – Gal neatsisakyčiau tik mažo stebuklo.

Likus savaitei iki Kalėdų, Rokas paskutinįsyk pataisęs laišką pagaliau susiruošė jį išsiųsti. Tačiau, imdamas voką, susimąstė.

Kažkodėl nė viena dovana nebeatrodė tokia patraukli, kaip tikėjosi. Ir staiga Rokas suprato, ko jis norėtų, ko tikrai ir nuoširdžiai tikisi. Išbraukęs visas sau skirtas dovanas, pradėjo skubiai rašyti.

34

Iliustracijos autorės

„Mielas Kalėdų seneli, man nieko nereikia. Nors reikia, bet ne man pačiam. Ar gali padovanoti mano mamai ką nors nuostabaus? Kokį nors stebuklą, kad ir patį mažiausią?“ O tada sulankstė, įdėjo į voką, užklijavo ir kitą dieną įmetė į pašto dėžę.

Ir štai išaušo Kalėdų rytas. Pabudęs ir saldžiai pasirąžęs Rokas nupėdino į svetainę, mieguistai trindamas akis.

Mama stovėjo prie lango ir plačiai plačiai šypsojosi. Pritykinęs Rokas pasistiebė ir pažvelgė į lauką. Ant žemės bolavo krintančio sniego lopiniai. Netrukus visas sodas bus nuklotas minkštomis paklodėmis. O ant radastų krūmo sutūpę čiauškėjo neapsakomai gražūs paukščiai. Žali lyg žolė ir mėlyni tarsi vakarėjantis dangus.

– Tai – kėkštai, – nusijuokė mama, – paskutinį kartą mačiau juos vaikystėje, senelio sodyboje. Kaip gera ir keista matyti juos čia, miesto vidury! Niekada negalvojau, kad jie apsilankys mūsų sode!

Ir staiga stipriai stipriai apsikabinusi sūnų pabučiavo į susivėlusį viršugalvį.

– Ačiū, – sušnabždėjo Rokas, laimingas kaip niekada, – ačiū už stebuklą.

Knyg a – mano drau g a s! naujienos!

Leidyklos „Nieko rimto“

Kuo kvepia sapnas? Kokios jis spalvos?.. Kasryt nuvargęs po nakties žygių ežiukas užmerkia akis ir snaudulys nuplukdo jį į stebuklingą sapnų pasaulį, kur viskas klostosi kitaip. Ten ežiukas verda arbatą ežių saulei, traukia dainas vaiduokliukui, ruošia bičiuliams dovanėles, plaukioja upelyje, skraido balionėliu... Verskis ant šono ir sapnuok kartu – kviečia rašytojas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius knygelėje „Maži ežiuko sapnai“, kurią iliustravo Lina EitmantytėValužienė.

Sekliai Lasis ir Maja grįžta su dar įdomesne byla. Šį kartą vaikai ieškos dingusio retos veislės šuns. Jis vertas krūvos pinigų! Kodėl bankrutuojančio viešbučio direktoriaus ranka kruvina? Ko taip keistai šypsosi retų pašto ženklų kolekcininkas Riunis Andešonas?

O ką užsidarę viešbučio kambaryje veikė Pjeras su Rita, porelė, svajojanti atidaryti restoraną Prancūzijoje? Visi įtariamieji turi motyvą. Kas gi ryžosi įvykdyti nusikaltimą? „Sekliai Lasis ir Maja.

Viešbučio paslaptis“ – antroji švedų rašytojo Martino Widmarko detektyvų serijos dalis, iliustruota Helenos Willis.

Tie gyvūnai – vienos bėdos (taip sako suaugusieji). Šurmulys, purvas, netvarka, sugraužti baldai... Ne išimtis ir Halo tėvai. Tačiau 10-ojo gimtadienio proga Halui jie pagaliau sutinka padovanoti ilgai trokštą šunį, bet iš tiesų jį apgauna ir išnuomoja šuniuką tik savaitgaliui. Kaip tokia išdavystė paveiks Halą ir ką daryti, kai netenki geriausio draugo? Nepasiduoti ir leistis į išbandymų kupiną kelionę gelbėti to, kuris pats savimi pasirūpinti negali. Įžymi britų rašytoja Eva Ibbotson knygoje „Šuo ir jo berniukas“ skaitytojus ne kartą priverčia jaudintis, stebėtis ir džiūgauti.

ISSN 1392-9674

9 771392 967004

Jie – greiti, ištvermingi, ištikimi, protingi.

Jie – haskiai. Skrieti jų tempiamomis rogėmis – Viktorijos gyvenimo džiaugsmas ir jėga. Mergina stengiasi patekti į prestižines „Baltojo Vilko“ šunų kinkinių lenktynes. Trumpa Viktorijos išvyka su savo kinkiniu pas šunų augintoją Kuką netikėtai tampa ilga ir pavojinga, kai miško glūdumoje ji randa sužeistą vaikiną... Negana to, kad tenka rūpintis laukinėje Aliaskos gamtoje pirmą kartą atsidūrusiu jaunuoliu. Staiga užėjus sniego audrai, kai neveikia navigacija ir telefonai, dviems paaugliams reikia žūtbūt stengtis, kad pavyktų parsigauti namo mirtinai nesušalus... Kanadiečių autorė gamtosaugininkė Terry Lynn knygą „Ledo šunys“ sukūrė remdamasi savo asmenine patirtimi ir išgyvenimais. „Erako išpirka“ – tai septintoji legendinės australų rašytojo Johno Flanagano nuotykių serijos „Žvalgo mokinys“ knyga. Šįkart – nepapasakotas nuotykis iš ankstesnių laikų, kai Vilis dar buvo žvalgo Holto mokinys. Pagrobiamas aralueniečių sąjungininkas – skandų vadas Erakas. Grobikai reikalauja didžiulės išpirkos, tad žvalgai kartu su Aralueno princese Kasandra leidžiasi sunkion kelionėn į pietų dykumas. Čia jiems reikės ne tik kautis ir pasitelkti diplomatijos žinias. Keliautojų laukia smėlio audros, kankinantis karštis, apgavystės. Tiesa tik viena – žvalgų narsa ir sumanumas nugali viską.

Britų aktorius ir rašytojas Martin Conway – toks pats šelmiškas ir pašėlęs kaip ir jo knygos, juokinančios skaitytojus iki ašarų ir gniaužiančios kvapą žūtbūtinėmis dvikovomis. „Vikinge Olafe“ jaunasis Olafas skrieja jūromis laivu, pilnu grobio trokštančių vikingų. Kažkur krante turėtų būti jo tėtis, prieš daugelį metų dingęs be žinios. Tačiau netrukus ima dėtis keisti dalykai. Kokiu stebuklingu būdu vergas Lokis lyg niekur nieko išgaruoja be pėdsako? Kodėl kovoje jam atsivėrusios žaizdos užgyja per keletą minučių?

Ir iš kur jis gavo tokį prašmatnų kūjį? Kai į istoriją įsipainioja galingi dievai, puskvaišiai milžinai ir kitos stebuklingos būtybės, nelieka kitos išeities, kaip pasiruošti beprotiškiems nuotykiams!