Lietuviais esame mes gimę (III) by Nieko rimto

L I E T U VOS I STOR IJOS PA M O K Ė L ĖS

Lietuviais

va i k a m s

esame mes gimę (III)

1 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Linos Eitmantytės-Valužienės nuotr.

Andrius Bertašius, atviruko ir plakato konkurso, skirto Kovo 11-ajai, laureatas, 13 m., Tauragės raj. Skaudvilės gimn. Mokytoja Rasa Čepauskienė.

Lietuviais

esame mes gimę (III)

L I E T U VOS ISTOR IJOS PA M O K Ė L ĖS

va i k a m s

Turinys Susipažinkite – LDK, p. 2–3 Mūšis prie Oršos prieš 500 metų, p. 4–5 Surask detales paveiksle „Mūšis prie Oršos“, p. 6–7 Senovinės SMS žinutės, p. 8–9 Kaip paštas sugriovė milžiną ant molinių kojų, p. 10–13 Baltijos kelias. Žvilgsnis į 1989-uosius, p. 14–15 Kad galėtum pasakyti: aš žinau!, p. 16 Istoriniai kryžiažodžiai ir galvosūkiai, p. 17–18, 23–24 Žaidimas „Restauratorius“, p. 19–22 Žinutės apie žodžius, p. 25 Kalbos muziejaus paslaptys, p. 26–27 Lietuviški žodžiai – išdykę, išnykę ir nauji, p. 28–29 Vinco Kudirkos atminimui, p. 30–31 Apie Lietuvą – ateities kartoms, p. 32–33 Žaislų istorijos kelias, p. 34–36 Surask trispalvę, p. 37 Lietuviški ankedotai, p. 38–39

susipažinkite – Kaip iššifruoti raides LDK?

LDK reiškia sutrumpintą valstybės pavadinimą – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (visas pavadinimas pagal Lietuvos statutą – Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė).

Kada LDK gyvavo?

Ėmė kurtis 12 a. pabaigoje. Pavadinimas LDK galutinai įsitvirtino 13 a. viduryje. Gyvavo iki 18 a. pabaigos.

Kokio dydžio buvo LDK? Nuo 13 a. apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos. Nuo 14 a. antros pusės iki 16 a. vidurio – dar ir didžiąją dabartinės Ukrainos dalį. 15 a. LDK buvo didžiausia Europos valstybė. 1386–1569 m. LDK ir Lenkiją valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas, o nuo 1569 m. LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką. 1795 m., po trečiojo ATR padalinimo, LDK nustojo egzistavusi (ją pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija.)

LDK

Gerardas Merkatorius (Gerhard Mercator), Lietuvos žemėlapis, 1595 m. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

LDK herbas, 16 a.

Gerardas Merkatorius (1512–1594) – įžymus flamandų geografas, kartografas ir matematikas. Sudarė ir išleido daug tikslių ir naujų tuo metu europiečiams žinomo pasaulio žemėlapių. Pirmasis žemėlapių rinkinius ir jų aprašymus pavadino atlasais. Paruošė ir sudarė Žemės ir Mėnulio gaublius.

Kokie įsimintini valdovai LDK istorijoje? Mindaugas (1239–1263) Traidenis (1269–1281) Vytenis (1269–1281) Gediminas (1316–1341) Algirdas (1345–1377) Jogaila (1377–1381 ir 1382–1392) Kęstutis (1381–1382) Vytautas (1392–1430) Žygimantas Kęstutaitis (1432–1440) Kazimieras Jogailaitis (1440–1492) Aleksandras (1492–1506) Žygimantas Senasis (1506–1544) Žygimantas Augustas (1544–1572) Steponas Batoras (1576–1586) Vladislovas Vaza (1632–1648) Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795)

Kodėl nuo 16 a. LDK ėmė silpti?

16 a. Lietuvą vis labiau silpnino karai su Rusija. Pietryčiuose vyko totorių puldinėjimai. LDK kreipėsi pagalbos į Lenkiją. Už pagalbą Lenkija reikalavo sudaryti unijos (susijungimo) sutartį. Šios aplinkybės privedė prie 1569 m. Liublino unijos sudarymo, po kurios gerokai sumažėjo LDK teritorija ir sustiprėjo jos priklausomybė nuo Lenkijos.

Vasilijus III. André Thévet raižinys, 16 a. antra pusė.

Mušis prie Oršos Jei keliautum laiko mašina į praeitį, ar norėtum atsidurti mūšio sūkuryje? Pavyzdžiui, mūšyje prie Oršos pilies, kuris vyko 1514 m. rugsėjo 8 d. LDK teritorijoje? Įsivaizduokite – trimitų ir būgnų skambėjimas, ginklų žvangesys, pabūklų trenksmai, žirgų žvengimas, kareivių riksmai, dūmai, karštis... Gal nereikia... Ir vis dėlto, jei sėdėtum ant žirgo su riterio šarvais, jei tavo rankos mostelėjimo ir žodžių lauktų ištikimi kariai, jei širdyje degtų troškimas pasiekti pergalę Vasilijus III, Maskvos didysis kunigaikštis ir nugalėjus priešą sušukti: „Mes laisvi!“ – galbūt verta pamėginti? (1479–1533). Karo su LDK ir Lenkija metu, įkvėptas sėkmės atkariaujant Ar panašiai jautėsi Oršos mūšio vyriausiasis vadas kuSmolensko žemes, Vasilijus III planavo – nigaikštis Konstantinas Ostrogiškis? Lietuvos etmonu ims nelaisvėn Žygimantą Senąjį, sodins (LDK vyriausiuoju kariuomenės vadu) jis tapo būdajį kalėjiman, o valdovą saugančius mas 37-erių. Tais laikais tai buvo neįtikėtinas sugebėkarius kaip galvijų bandą su botagais jimų įvertinimas. Suteiktą garbę Konstantinas įrodė ne įsakys atginti į Maskvą. Tačiau mūšis vieneriose kautynėse. Sužinojęs, jog teks stoti į kovą prie Oršos jo planus išardė. Vasilijaus prie Oršos prieš didesnę maskvėnų kariuomenę, OsIII raitelių kariuomenė buvo nugalėta. trogiškis su savo vadais sukūrė mūšio planą, kurio Ją sutriuškino mažesnė LDK ir Lenkijos karalystės armija. Kaip tai pavyko? Nė sėkmę turėjo lemti klaidinantis kariuomenės raitelių vienas mūšis neapsieina be vadų. Jų sumanumas, drąsa, gebėjimas vadovauti didžia dalimi nulemia mūšio baigtį. „Tai buvo garbingas vyras, drąsus ir lydimas sėkmės. [...] 64 mūšių nugalėtojas, šešis kartus patyrė nesėkmę, trejus metus buvo pančiuose įkalintas Maskvoje ir liko toks ištikimas savo graikų tikėjime, kad jį rusėnai laikė šventuoju“. Taip apie etmoną Konstantiną Ostrogiškį atsiliepė to meto įžymūs žmonės. Kitas garsus LDK kariuomenės vadas – Jurgis Radvila I. Pažvelkite į jo portretą su šarvais. Ne veltui už narsą Oršos mūšio lauke jis buvo pramintas graikų didvyrio Heraklio vardu. Būtent Radvilos vadovaujamam husarų būriui teko rizikinga užduotis nuvilioti į artilerijos pasalą priešo karius. Užduotis buvo įvykdyta puikiai.

Žygimantas Senasis. Marcello Bacciarelli paveikslas, 18 a. antra pusė.

prieš 500 metu atsitraukimas ir artilerijos pasala. Tačiau didžiausia mūšio sėkmė, vado manymu, priklausė ne nuo plano, ne nuo sėkmės ar priešininko silpnumo, bet nuo pasitikėjimo Dievo pagalba. Yra išlikę amžininkų liudijimų, jog prieš mūšį kunigaikštis meldėsi. O pasitikėjimą Dievo malone jis sutvirtino pažadu pastatyti Vilniuje dvi cerkves, jei grįš iš mūšio gyvas su pergale. Šios dvi cerkvės – istoriniai anų laikų ženklai – Vilniuje stovi iki šių dienų. Tai Švč. Trejybės (Aušros Vartų g. 7b) ir Šv. Mikalojaus (Didžioji g. 12) cerkvės. Cerkvės? Taip. Nenustebkite – katalikas karalius Žygimantas Senasis nedraudė pavaldiniams išpažinti įvairų krikščionišką tikėjimą bei priėmė tarnauti įvarių tautų žmones. Apie Oršos mūšį buvo daug rašyta to meto kronikose, sukurtos pagiriamosios eilės apie Ostrogiškio narsą ir sumanumą. Bet vienas iš įspūdingiausių Oršos mūšio pagerbimų – paveikslas, kuriame vaizduojama mūšio eiga. Tik pagalvokite, tais senais laikais, kai nebuvo fotoaparato ar lėktuvo, kuriuo pakilus, mūšio laukas matytųsi kaip ant delno, paprastas žmogus ant paprastų lentų su dažais ir teptuku sukūrė tikslų istorinį pasakojimą. Neįtikėtina, bet dailininkas, kurio vardas liko paslaptyje, buvo šių kautynių dalyvis. Manoma, kad pirmuosius eskizus jis nusipiešė tiesiog mūšio metu. Vėliau eskizavo ginklus, karius, belaisvius, skaitė mūšio aprašymus. Visa tai panaudojęs, jis sukūrė mūšio paveikslo kompoziciją ant 1 m 65 cm aukščio ir 2 m 62 cm pločio lentos ir ją ištapė spalvomis. Paveikslą dailininkas baigė 1530 m. Tai seniausias išlikęs batalinio (vaizduojančio mūšį) žanro kūrinys Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Jo originalas saugomas Varšuvos nacionalinėje galerijoje. Paveiksle mūšio veiksmas atvaizduotas atskiromis scenomis, kurios sujungtos į bendrą vaizdą, kupiną tiksliai nupieštų figūrų. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo susimaišę. Tačiau istorikai tarp daugybės figūrų aiškiai išskiria priešus ir „saviškius“, kariuomenės vadus, atakų ir poilsio akimirkas, pasalą, persekiojimą. O vienoje iš detalių dailininkas nusprendė pavaizduoti ir save – ramiai stebintį kautynes. Pamėgink jį surasti. Suradęs pasveikink su sėkmingu skrydžiu laiko mašina į mūsų laikus. Laikus, kuriuose Lietuva gali džiaugtis didžiausiomis šių dienų vertybėmis – laisve ir taika.

Konstantinas Ostrogiškis (su etmono lazda) ir Jurgis Radvila I (su šarvais) 17 a. nežinomų dailininkų paveiksluose. Iliustracijų šaltinis Vikipedija.

Žygimantas Senasis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1467–1548). Dalyvavo trijuose karuose su Maskvos kunigaikščiais. Oršos mūšis įvyko ketvirtojo karo (1512–1522) metu. Pergalė prie Oršos buvo viena iš svarbiausių to meto karuose su Rusija. Savo reikšmingumu šis mūšis prilygsta Žalgirio mūšiui prieš kryžiuočius 1410 m., todėl vadinamas Rytų Žalgiriu. Ši pergalė sustiprino LDK ir Lenkijos karalystės įvaizdį Europos valdovų akyse ir keletui metų sulaikė Vasilijų III nuo aktyvių kovos veiksmų prieš LDK.

Gintaras Kaltenis, raitelis, fotografas, publicistas

Senovinės sms žinutės

Sveiki, vaikai! Noriu papasakoti jums apie pašto istoriją. Juk išsiųsdami SMS žinutę arba elektroninį laišką nedažnai susimąstom – o kaip mūsų protėviai susirašinėdavo, ryšį palaikydavo? 1 . Ž yg ū na i - š au kl ia i

Senais laikais retas kaimietis toliau savo miestelio bažnyčios nupėdindavo, nebent nuotakos pasiieškoti, jei savam kaime pritrūkdavo. Tad ir naujienų nedaug sužinodavo. Žinios sklisdavo iš lūpų į lūpas, kol gandais apaugdavo. Gal taip ir slibinai, ryjantys karalaites, atsirasdavo? Iš knygų ir pasakų žinom apie žygūnus–šauklius. Prisimenate? „...Ir pasiuntė karalius šauklius žinią pranešti...“ Įsivaizduojate – susirenka mieste minia, o vienas dėdulė, užsilipęs ant aukštesnės pakylos, iš gražaus popieriaus ritinėlio, dvaro dailininko apipaišyto (juk nuo karaliaus siųstas), taip garsiai, kad visi girdėtų, be jokio mikrofono ar garsiakalbio, skaito. Arba šaukia – karaliaus siųstą naujieną ar įsakymą. Arba gretimai karalystei karą skelbia, o gal karalaitę už užjūrio princo išleidžia. Ta proga ir mokesčius pakelia... Žmonės, girdėję pranešimą (visai kaip sms žinutė, tiesa?), negirdėjusiems turi papasakoti – štai mums ir paštas!

2 . Pašto k a rv e l ia i

Kitas, labiau romantiškas, plačiai viduramžių riterių romanuose aprašytas susisiekimo būdas – pašto karveliai. Pririša, būdavo, Narsusis Riteris karveliui prie kojelės sms... oi, atsiprašau, raštelį, ir išmeta pro pilies langą. Greit skrenda karvelis! Žiū – ir jau ant Nuostabiosios Princesės palangės anas bevaikštąs. Perskaito princesė žinutę, nurausta... Kol rašo atsakymą, sparnuotasis paštininkas ant palangės princesės trupinėlius palesa. Netrukus – apsukui. Gal ir dabar toks paštas įmanomas? O ką – pasiunti draugui karvelį su klausimu „Ką veiki“ ar „Duok nusirašyti“... Svarbu, kad nepakliūtų, kam nereikia. Jei rimtai, tai šiais laikais pašto karveliai dažniausiai sportui naudojami, net pasaulio čempionatuose dalyvauja.

Pauliaus Juodišiaus iliustr.

3 . L au ž a i

Rimta pranešimų sistema, naudota senovės lietuvių – laužai. Ant aukščiausio kalno būdavo paruošiamas laužas. Prie jo budėdavo piemenukas ar krivis su vaidilute. Tolumoje pasirodžius priešui, jų pareiga laužą padegti. O ugnis, ypač naktį, matoma toli. Už keliasdešimties mylių ant panašaus kalno budi kitas sargybinis. Jis taip pat perduoda signalą ir akimirksniu žinia „Paduok, sesute, kardą, reiks karan joti“ pasklinda po kraštą. Nes laužo dūmų spalva juoda. Balti dūmai – žinia, kad karalaitė išteka. (Pagaliau.)

4 . M a r atono va r ž y b o s

O girdėjote apie Maratoną? Iš senovės Graikijos, Homero, Achilo, Odisėjo ir jo kelionių laikų? Senieji graikai išmokė pasaulį demokratijos. Ir dar kai ko. Prieš milžinišką persų užkariautojų armiją laimėjęs svarbų mūšį, graikų karo vadas laukiantiems žinios piliečiams (nuo žodžio pilis) pasiuntė žygūną-bėgiką iš Maratono įlankos į Atėnų miestą. Visą kelią be sustojimo įveikęs žygūnas Atėnuose įstengė ištarti „Mes nugalėjom“ ir nuo išsekimo mirė. Žinia buvo svarbesnė už gyvybę! Tas atstumas vėliau buvo išmatuotas (42 km 195 m). Pradėtos rengti maratono bėgimo varžybos. Jos netgi tapo šiuolaike olimpine sporto šaka (Graikijos dovana pasauliui). Štai, jau žinome dvi sporto šakas, kilusias iš pašto kelio!

5 . Paš to ka r i e to s

Bet grįžkim į Lietuvą. Kaip dar siųsdavo žinutes mūsų valdovai? O vėliau – gyventojai, miestiečiai, kaimiečiai, piliečiai? Kaip jau minėjau, pradžioje jas, užrašytas laiškuose, nešdavo žygūnai, raiteliai, vyčiai, leičiai* – jei labai skubu. Jei ne taip skubu, o ir siuntinukas pridedamas – veždavo karietomis. Taip atsirado pašto keliai. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia to meto Europos valstybė, nuo jūros iki jūros (beveik iki Krymo), tad kiek svarbių pašto reikalų atsirasdavo. Pašto keliai jungė miestus su miestais, šalis su šalimis. Kartu su svarbia žinute keliaudavo ir kultūrinės, geografinės, architektūrinės, net madų naujienos. Patikėkite, LDK Valdovų rūmų damos atrodė nė kiek ne prasčiau nei Versalio (Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV rūmų) moterys... * Leičiai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui tarnavę žmonės, turėję žemės, dalyvavę karuose.

Gintaras Kaltenis, raitelis, fotografas, publicistas

Kaip paštas sugriovė

milžinA

ant moliniu koju Gal teko girdėti apie šiandieninių raitelių žygius su žirgais žemaitukais iki Juodosios jūros 2010 m. ir į karalių miestą Krokuvą 2011 m.? Po šių žygių, kuriuose ir aš istorinius kilometrus myniau su savuoju žirgu Agatu, mūsų būrys nusprendė užsiimti paštu. Arklių kelio paštu. Kelio, kuris paliko svarbų parašą Lietuvos istorijoje.

Kur gyveno molinis milžinas? Kodėl iš daugelio mūsų šalies laikotarpių, iš pašto kelių kelelių pasirinkome Sankt Peterburgo–Kauno–Varšuvos traktą (traktas – tai kelių ir aptarnavimo stočių sistema), įrengtą 19 a.? Mėginu paaiškinti. Po LDK didybės ir šlovės laikų atėjo juodos dienelės – mūsų šalį užgrobė rusų-mongolų ordos, nuo kurių mus ir Europą iki tol gynė didieji valdovai Mindaugas, Kęstutis, Algirdas, Gediminas, Vytautas. O iš kitos pusės tuo pat metu puolė kryžiuočiai! Vėliau besiginčydami, nepasidalindami įtakos, žemių ir turto, viską praradome – šalį, pilis, žemes ir turtus. Užgrobikai plėšė, žudė, naikino. Uždraudė mūsų kalbą, raštą, vežė valstiečius ir bajorus į Sibirą. Tačiau po nakties ateina diena! Pagaliau Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta. Vienas iš atkūrimo kaltininkų, mūsų būrio manymu, yra... paštas! Po Napoleono karo (1912 m.) Rusijos imperatoriai suprato, kad didelė, tačiau

atsilikusi jų šalis su daugybe užgrobtų teritorijų ir brazdančiu „tautų kalėjimu“ ilgai neatsilaikys prieš sparčiai tobulėjantį pasaulį. Ji buvo tarsi nerangus milžinas svyrančiomis molinėmis kojomis. O svyruoti jas vertė didžiųjų išradimų laikai: pramonės perversmas, manufaktūra, garo variklis, industrializacija, urbanizacija, elektros generatorius, kapitalizmas (šiuos sunkiai perskaitomus žodžius nusirašiau iš vadovėlio...).

Artejimas prie milžino griuvimo (A) Pirmas žingsnis atsinaujinimo link buvo žengtas sostinę Maskvą perkėlus į labiau europietišką Sankt Peterburgą. Miestą, kurį projektavo italų architektai, statė europiečių (ir lietuvių) statybininkai, inžinieriai. Jame nuolat sukiojosi vokiečių, olandų, lietuvių bajorai ir kunigaikščiai. Šis miestas imtas vadinti Rusijos langu į Europą.

Artejimas prie milžino griuvimo (B) Antras žingsnis – ilgo pašto kelio (apie 1250 km) Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva statyba. Tiestas 16 metų, jis pagaliau buvo atidarytas 1836 m. Šis kelias tapo moderniausiu to meto keliu. Juo pirmyn atgal zujo pašto karietos, diližanai, keliavo žmonės, buvo pervežami siuntiniai, kultūros ir politikos naujienos. Uždarius Vilniaus universitetą (vieną seniausių Europoje) mūsų šviesuoliai šiuo keliu vyko mokytis ir dirbti į Sankt Peterburgą. Garsiausi iš jų – M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius, S. Daukantas, M. Valančius, J. Baranauskas, Vydūnas, A. Smetona ir daugelis kitų.

Griutis Pasakęs „A“, esi priverstas pasakyti ir „B“ (mokytojų liaudies patarlė). Taigi, žingsnis po žingsnio mokslo, kultūros, švietimo, politinių naujienų Sankt Peterburge 19 a. pabaigoje tiek susikaupė, kad jos sprogo ir nugriovė „milžiną ant molinių kojų“. Paprasčiau tariant, griuvo ir subiro piktoji carinė Rusija. (Panašiai buvo su Sovietų Sąjunga – ne visi pasimoko iš savo klaidų...) Jai subyrėjus, 1918 m. atgimė laisva Lietuva! Žemėlapio fragmentas, karietų piešiniai ir pašto kelio logotipas iš www.pastokelias.lt

Fotografas Rimvydas Strikauskas į Baltijos kelią atvažiavo iš Prienų. Šias įsimintinas akimirkas jis užfiksavo kelio atkarpoje ties Vieviu.

Baltijos kelias Žvilgsnis i 1989-uosius

1989 metai, rugpjūčio 23 d. Paklauskite savo tėvų, senelių, mokytojų – ar jie prisimena kokį nors tos dienos įvykį? Galbūt sužinosite, jog tą dieną ir jie buvo istorinio įvykio liudininkai? O gal ši mergaitė iš juodai baltos fotografijos, mojuojanti trispalve, kažkieno iš jūsų mama? Arba kas nors iš jūsų artimųjų tą dieną taip pat išlipo iš seno autobuso įkaitusiu varikliu, kad išreikštų savo valią – noriu gyventi nepriklausomoje Lietuvoje! Taip, kaip tie žmonės greitkelyje už Vilniaus prieš 25 metus. Tuomet Lietuva dar priklausė Sovietų Sąjungai. Po dvejų metų, 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, Lietuvos žmonės dar kartą išreikš savo valią būti laisviems mokėdami už tai krauju. Bet grįžkime į 1989-uosius. Tai metais buvo nutiestas naujas, dar niekada iki tol pasaulyje nematytas kelias – Baltijos kelias. Tai – gyvų žmonių grandinė,

sujungusi tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Tai – revoliucija, bet be barikadų ir ginklų, o su dainomis ir vienybe, įrodžiusi, jog istorinė tiesa niekada nebus pamiršta. Tiesa apie tai, jog 1939 metais dviejų galingų valstybių – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – ministrai Ribentropas ir Molotovas pasirašė neteisėtą paktą (tarpvalstybinę sutartį). Sutartyje buvo nuspręsta iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atimti nepriklausomybę ir įtraukti jas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Išreikšti šią mintį garsiai ir atvirai 1989 metais buvo drąsus poelgis. Nepaisant to, daugybė žmonių drąsiai ištiesė vieni kitiems rankas ir įrodė sau ir pasauliui, kad prasideda nauji laikai. Laikai, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės pabudo ir pakilo naujam gyvenimui laisvėje. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val., pasigirdus radijo signalams, Baltijos kelio žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Baltijos kelyje stovėjo maždaug 2–2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. buvo iš Lietuvos. Baltijos kelias yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 650 km). UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 2009 m. įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Baltijos kelio metu per radiją skambėjo lietuvių, latvių ir estų kalbomis atliekama daina „Bunda jau Baltija“, kurią sukūrė Žilvinas Bubelis, Viktors Zemgals ir Tarmo Pihlap. Nusikelkite keletui minutėlių į 1989-uosius ir jūs:

Kryžiažodis apie

paštą

(pagal tekstus p. 8–13)

VERTIKALIAI: 1. Šis laiškas skirtas ... 2. Pašto kelias Sankt Peterburgas–...– Varšuva 3. Laužai, karietos – senovėje tai buvo ... 4. Didelė ..., kad paštą karveliai nešiojo 5. Šaukliai arba ... 6. Paštą ... arklių pašto keliu 7. Laužus sukraudavo ant ... kalno, kad iš toli ugnį matytų 8. Jau žinome, kaip ... paštas seniau 9. Pašto karvelis, kol žinią skaitė, trupinius ...

ATS.:

HORIZONTALIAI: 10. Žygūno dėka maratonas yra ... sporto šaka 11. Kelių ir aptarnavimo stočių sistema 12. Senovės lietuvių pranešimas buvo laužo ... 13. Žygūno iš Maratono įlankos nubėgtas ... 42 km 195 m 14. Pašto karveliams pritvirtindavo ... 15. Pats seniausias oro paštas 16. Į kokį miestą žygūnas iš Maratono įlankos nešė žinią?

________ _______

Žaidimas „Restauratorius“ D ė m e si o ! Seniems žaislams iš Žaislų muziejaus Vilniuje reikia restauratoriaus pagalbos! Sugalvok, ko žaislams trūksta ir nupiešk. Jei nori, kad restauravimas pavyktų labai gerai, keliauk su knygele į Žaislų muziejų, ieškok ten šių žaislų ir užpildyk trūkstamas vietas taip, kaip jos atrodo iš tikrųjų. Lapą su restauruotais žaislais iš knygelės išimk ir siųsk į leidyklą „Nieko rimto“ adresu Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Prizas už tiksliausiai arba originaliausiai atliktą restauratoriaus darbą – lietuvių liaudies pasakų knyga „Aukso kirvukas“, kurią iliustravo Marija Smirnovaitė, išleido leidykla „Nieko rimto“.

Lėlė iš ,,Marginių kooperatinės bendrovės“ Kaune. XX a. 3 deš.

Surask

išnykusius žodžius (pagal tekstus p. 25 ir 28)

____ 2. _ _ 3. _ _ _ 4. _ _ _ 5. _ _ 6. _ _ _ 7. _ 8. _ _ _ 9. _ _ _ 10. _ _ _ _ 11. _ _ _ 1.

___ _ _______ ______ ____ __ ____ _ ______ ____ ___

1. Viltis. 2. Apuokas. 3. Veterinaras. 4. Teatras. 5. Artistas. 6. Dėdė. 7. Bitininkas. 8. Sraigė. 9. Pedagogas. 10. Asmens sargas. 11. Spektaklis.

Žinutės

apie žodžius

Iš 17 a. lietuviškos raštijos pradininko Konstantino Sirvydo sukurtų naujų žodžių ligi mūsų dienų išliko tiktai keliolika: kiekybė, kokybė, kupranugaris, pratarmė, spaustuvė, taisyklė, virtuvė ir kt. Neišliko arkliogydis – veterinaras, maltuvė – malūnas, mergavietė – moterų kambarys, protomeilis – filosofas, stebuklinė – teatras, vaikavedys – pedagogas ir kt. Iš 19 a. istoriko ir rašytojo Simono Daukanto nemažo kiekio sukurtų naujažodžių taip pat prigijo tiktai keletas: auka, aukuras, būdvardis, daiktavardis, jūrininkas, laikrodis. Neprigijo kūnsargis – asmens sargas, vypsonė – spektaklis, žaislis – artistas, muzikantas ir kt. Organizacija UNESCO paskelbė, jog beveik pusei iš 6000 pasaulio kalbų yra kilusi grėsmė išnykti jau artimiausiu metu. Per dvi savaites miršta bent viena kalba. Specialistai tvirtina, kad nors lietuvių kalba dar neįtraukta į nykstančių sąrašus, jai yra iškilusi reali išnykimo grėsmė. Mokslininkai tvirtina, kad didžiausią grėsmę kalbai išnykti sukelia karai, migracija (kėlimasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą) ir sparčiai plintanti anglų kalbos įtaka.

Kiek lietuvių kalboje yra žodžių, neįmanoma tiksliai atsakyti. Tačiau viename didžiausių pasaulyje Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ) pateikta 0,5 mln. žodžių vartojimo pavyzdžių. Žodyno apimtis 22 000 psl. LKŽ sudaro 20 tomų. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka. Tai vienintelis pasaulyje žodynas, kuris buvo sudaromas daugiau kaip 100 metų (žodyno rašymo pradžia laikomi 1902 m.). LKŽ šiuo metu prieinamas kievienam, kas gali naudotis internetu. Surinkę adresą www.lkz.lt pateksite į šio žodyno svetainę ir galėsite sužinoti įvairiausių lietuviškų žodžių reikšmes, kilmę, kirčiavimą ir daug kitos informacijos.

Vinco Kudirkos atminimui

Vincas Kudirka (gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje)

Kartą Vincukas ir jo draugas Petriukas ruošėsi nakvoti klėtelėje. Vincuko draugas labai bijojo, kad vagys ar plėšikai jų miegančių neužpultų. Vincukas greitai rado išeitį: iš senų rūbų padarė baidyklę, užmovė tėčio batus ir užkėlė ją ant klėties stogo. Planas paprastas ir veiksmingas – jei negeriečiai eis artyn, pamatę žmogų ant stogo tikrai išsigąs ir pabėgs! Rytojaus dieną po pusryčių, kai Vincukas išėjo į mokyklą, jo tėvas pasigedo savo batų. „Tai jau bus Vinco darbas“, – tarė tėvas. Grįžus vaikams iš mokyklos paaiškėjo, kad batai ant stogo užkelti ne šiaip sau, o svarbiam reikalui. Visi namiškiai gardžiai juokėsi... Nors tėtis buvo griežto būdo, tąsyk mažųjų gynėjų nuo plėšikų nebarė.

Vaikystei prabėgus Vincas Kudirka užaugo nepaprastu žmogumi – tauriu, sąžiningu, darbščiu. Jis buvo apdovanotas daugybe talentų. Tai – rašytojas, poetas, kritikas, laikraščio leidėjas, kompozitorius, organizatorius, muzikantas, dailininkas. Troškimą gyventi ir vienytis vardan Lietuvos Vincas Kudirka mums paliko Lietuvos himno žodžiuose. 1998 m. gruodžio 5 d., minint Lietuvos himno – Tautiškos giesmės – sukūrimo 100-ąsias metines ir Vinco Kudirkos gimimo 140-ąsias metines, Kudirkos Naumiestyje buvo atidarytas Vinco Kudirkos muziejus.

Vinco Kudirkos muziejaus pastatas. Pianinas, kuriuo grojo Vincas Kudirka (muziejaus eksponatas).

Pranešimas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicinio padalinio Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičiene

Pirmajame muziejaus aukšte atspindima Kudirkos Naumiesčio kaip pasienio miestelio istorija. Antrajame – dėmesys skiriamas šio krašto šviesuoliams ir Vinco Kudirkos asmenybei. Muziejaus darbuotojai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, rengia literatūrinius vakarus ir edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia vaikus domėtis istorine, kultūrine aplinka, iškiliomis asmenybėmis, ugdyti drąsos, meilės, pasiaukojimo, pagarbos tėvynei siekius ir dalyvauti kūrybiniuose konkursuose. Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspoziciniame padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje nuo 2010 m. kasmet rengiamas atviruko ir plakato konkursas Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, paminėti. Šiemet, jau penktajame konkurse, buvo sulaukta 407 piešinių iš 56 Lietuvos mokyklų. Aktyviausi menininkai buvo pradinukai. Pasak Vinco Kudirkos muziejaus vedėjos ir konkurso koordinatorės Irenos Zinkevičienės, vaikų piešiniai kasmet tampa gražesni, išradingesni, tautiškesni. Kovo 11-osios išvakarėse muziejuje buvo atidaryta konkurso laureatų paroda, kuri veiks iki šių mokslo metų pabaigos. Ja pasidžiaugė ir parodą aplankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasigrožėkite ir jūs laureatų kūriniais, o rudenį dalyvaukite šeštajame konkurse, skirtame Kovo 11-ajai. Gal ir jūsų piešiniai, tapę nugalėtojais, pasklis po Lietuvą plakato arba atviruko pavidalu?

Parodą lanko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Gabrielė Baužaitė, atviruko ir plakato konkurso, skirto Kovo 11-ajai, plakato laureatė, 15 m., Šilalės raj. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimn. Mokytoja Laima Šepikaitė 17

Per tūkstantmečius žaislų temos taip nepasikeitė, kaip pasikeitė per pastaruosius 100 metų. Galėtume pasakyti, kad jos pasipildė ir prasiplėtė, nes pasikeitė mūsų pasaulis. Šiandien neįsivaizduojame dienos be telefono, kompiuterio, automobilio, todėl ir žaislų kelias pasuko naujųjų technologijų kryptimi. Vaikams juk smagu turėti daiktų, kurie taip panašūs į tuos, kuriais naudojasi suaugusieji. Kaip keisis pasaulis, kokius naujus daiktus žmonės sukurs, taip keisis ir plėsis žaislų įvairovė.

Žaislų istorijos keliu patys galite pakeliauti Vilniuje, Žaislų muziejuje. Jį įkūrėme 2012 metais. Iki tol Lietuvoje dar nebuvo nei žaislų, nei vaikams skirtų muziejų, tad šis – tikrai laukiamas ir reikalingas. Tai vieta, kur galima ne tik pamatyti įvairiausių žaislų nuo senovės iki 20 a. pabaigos, bet ir su jais pažaisti bei sužinoti apie jų kilmę, paskirtį, svarbą vaiko gyvenime. Muziejų pavyko įkurti pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, priešais Gedimino kalną. Per metus jį aplankė 20 000 smalsiųjų lankytojų. O ar jau buvote jame jūs? Muziejaus gidai su malonumu bendraus su jumis, kalbėdami apie savo mylimus eksponatus, atsakydami į netikėčiausius klausimus. Nesvarbu, kiek lankytojui metų – ar 3, ar 103. Kiekvienas atras sau įdomiausią žaislą, originaliausiai pateiktą eksponatą. Staigmenos laukia ir edukacinėse programose. Daugiau apie visa tai ieškokite www.zaislumuziejus.lt. Pasakojimas iliustruojamas nuotraukomis iš Žaislų muziejaus archyvų

ŽAISLU TRISPALVE

DEMESIO

Vasario ir kovo mėnesiais visa Lietuva švenčia vienas svarbiausių mūsų istorijos datų. Jos yra susijusios su žodžiais laisvė ir trispalvė. Tad Žaislų muziejus pakvietė Lietuvos vaikus, tėvelius, auklėtojus ir mokytojus žaisti bei laisvai improvizuoti trispalvės tema. Per mėnesį Žaislų muziejus sulaukė 184 kompozicijų, kurias vaikai entuziastingai kūrė ir vieni, ir dviese, ir šeimomis, ir gausiomis grupėmis. Džiugu, kad daugelis konkurso dalyvių siųsdami nuotraukas kartu išreiškė ir padėką už galimybę smagiai praleisti laiką su vaikais bei pasinerti į kūrybinius ieškojimus. Atrinkome 50 labiausiai patikusių kompozicijų, tarp kurių puikuojasi ir 10 konkurso nugalėtojų. O ar jūs iš savo žaislų arba įvairių smulkių daiktų namuose sudėliotumėte trispalvės kompoziciją?

! SURASK ŽAISLA!

Atsiversk p. 1 9

–22 ir dalyva

uk žaidime su

žaislais.

Lietuviais esame mes gimę (III): Lietuvos istorijos pamokėlės vaikams / sudarė Lina Eitmantytė-Valužienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. – 40 p.: iliustr.

Leidyklos „Nieko rimto“ žurnalo „Laimiukas“ specialaus priedo „Lietuviais esame mes gimę (III)“ tema – KELIAS. Tai – Baltijos kelias ir jo reikšmė Lietuvos Atgimimui, arklių pašto kelias, žymintis žingsnius į Lietuvos nepriklausomybę, žaislų istorijos kelias Lietuvoje ir improvizacijos trispalvės tema. Minėdami 2014-uosius – Oršos mūšio metus – skaitytojai kviečiami surasti šio istorinio įvykio ženklus, išlikusius iki šių dienų. Savo vertingais ir originaliais eksponatais dalijasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejus „Lituanistikos Židinys“. Šių trumpų istorinių pamokėlių metu įgytas žinias skaitytojai galės patikrinti spręsdami kryžiažodžius ir galvosūkius.

Sudarant leidinį bendradarbiavo:

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Projektas „Respublikos nacionalinių vertybių rinkimai“

Projektas „Pašto kelias Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva“

Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejus „Lituanistikos Židinys“

ISBN 978-609-441-224-0 © Sudarė Lina Eitmantytė-Valužienė, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2014 Redaktorė Eglė Devižytė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, 11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino „Spaudos praktika“ Chemijos g. 29, 51333 Kaunas

Žaislų muziejus

Gintarė Aleksėjūnaitė, atviruko ir plakato konkurso, skirto Kovo 11-ajai, laureatė, 10 m., Šilalės raj. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimn. Mokytoja Laima Šepikaitė.

ISBN 978-609-441-224-0

9 786094 412240

Kaip atrodė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsiojo kartografo Merkatoriaus 16 a. žemėlapyje? Kokie istoriniai ženklai mums liudija prieš 500 metų įvykusį Oršos mūšį? Kaip Lietuvos istoriją paveikė arklių pašto kelias? Ką mums primena Baltijos kelio 25 metų sukaktis? Kaip pasikeitė žaislai Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki šių dienų? Kodėl turime gerbti ir saugoti savo gimtąją kalbą? Atsakymai – trumpose Lietuvos istorijos pamokėlėse vaikams, jų tėvams ir mokytojams bei visiems, kam įdomu ieškoti žinučių iš praeities šių dienų Lietuvos istorijoje ir kultūroje.

Kiti serijos „Lietuvos istorijos pamokėlės vaikams“ leidiniai: ISBN 978-609-441-098-7

9 786094 410987

Specialus literatūrinio žurnalo „Laimiukas“ leidinys (II), leidykla „Nieko rimto“, 2012

Specialus žurnalo „Laimiukas“ priedas, leidykla „Nieko rimto“, 2014

Ieškokite leidyklos „Nieko rimto“ ir literatūrinio žurnalo „Laimiukas“ specialaus leidinio „Lietuviais esame mes gimę (I)“, kuris skiriamas lietuvių poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti ir Lietuvos istorijai pažinti. Leidinio partneriai: Maironio lietuvių literatūros muziejus, leidykla „Terra publica“. Leidinį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Lietuviais

LI ET UVOS ISTORIJOS PA M O KĖ LĖ S

Va Ik a m S

esame mes gimę (II)

El. knygynėlyje – geresnės kainos! Vlado Ščiavinsko nuotr. iš žygio prie Juodosios jūros „2000 km istorijos“, 2010 m.

Akcijos ir specialūs pasiūlymai