Didžioji mokslo enciklopedija

1

2

1

2

MOKSLO

enciklopedija

Versta iš: Kirsteen Robson, Phillip Clarke, Laura Howell, Alastair Smith, Corinne Henderson THE USBORNE SCIENCE ENCYCLOPEDIA Usborne Publishing Ltd., England, 2015

Usborne Publishing neprisiima atsakomybės ir įsipareigojimų dėl kitų nei savo pačių interneto svetainių turinio, susidūrimo su žalinga, įžeidžiančia ar neteisinga informacija, kurią skaitytojas gali aptikti internete. Usborne Publishing neprisiima atsakomybės už žalą ar nuostolius, patirtus dėl susidūrimo su kompiuteriniais virusais siunčiantis failus iš rekomenduojamų internetinių svetainių.

Parsisiųsti prieinami Usborne paveikslėliai yra saugomi Usborn Publishing Ltd. autorių ir gretutinių teisių ir negali būti platinami nei spausdintu, nei elektroniniu pavidalu jokiais komerciniais ar pelno tikslais.

Visas šioje knygoje aprašytas internetines svetaines galima pasiekti apsilankius http://www.usborne.com/quicklinks ir įvedus reikšminį žodį „science“.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). © 2015 Usborne Publishing Ltd. Pirmą kartą išleista 2000 metais anglų kalba Jungtinėje Karalystėje pavadinimu The Usborne Science Encyclopedia.

Išleista susitarus su Usborne Publishing Limited, Londonas, Jungtinė Karalystė Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, Rasa Graužinienė, Valdas Kalvis, Tomas Einoris, 2018 © Leidykla „Nieko rimto“, 2018 ISBN 978-609-441-530-2

MOKSLO

enciklopedija

Kirsteen Robson, Phillip Clarke, Laura Howell, Alastair Smith, Corinne Henderson Dizainą kūrė Ruth Russell, Karen Tomlins, Chloe Rafferty, Candice Whatmore, Jane Rigby, Verinder Bhachu, Joanne Kirkby Vyr. dizainerė Ruth Russell Konsultavo Dr. Margaret Rostron, Dr. John Rostron, Dr. Tom Petersen, Elaine Wilson, Dr. Roger Trend, Stuart Atkinson, Mark Beard Vyr. redaktorė Judy Tatchell Redaktorė asistentė Valerie Modd Tyrėja Jacqueline Clark

Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla, Rasa Graužinienė, Valdas Kalvis, Tomas Einoris

Vilnius 2018

INTERNETINĖS NUORODOS Šioje knygoje susidursite su QR kodais – tokiais, kaip pavaizduota apačioje. Tai nuorodos, jos jus nukels tiesiai į internetines svetaines su vaizdo įrašais ar kitokiu multimedijos turiniu. Peržiūrėti visa tai galėsite išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir apsilankykite lėktuvo pilotų kabinoje, apžiūrėkite valdymo įtaisus.

• Daugiau nuorodų, leisiančių panagrinėti veikiančias jėgas, sužinoti, kaip valdomi ir skraidinami lėktuvai, rasite apsilankę http://www.usborne.com/quicklinks

Nesijaudinkite, jei neturite išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio – visas rekomenduojamas internetines svetaines galima peržiūrėti asmeniniame kompiuteryje, apsilankius Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje.

USBORNE QUICKLINKS

SEKANT QR NUORODOMIS QR nuorodoms atverti reikalingas išmanusis telefonas arba planšetinis kompiuteris, taip pat programėlė „QR reader“ – ją galima parsisiųsti iš programėlių parduotuvės. Tiesiog nukreipk prietaiso kamerą į QR kodą ir sek „QR reader“ instrukcijas – nuskaitęs kodą pakliūsi į reikiamą interneto svetainę. Daugumoje jų esama vaizdo įrašų ir multimedijos, todėl rekomenduojame naudotis belaidžiu ryšiu (WiFi).

NUORODOS Į IŠORINES SVETAINES Usborne internetinės nuorodos rūpestingai atrinktos Usborne redaktorių, kad knygoms suteiktų daugiau informatyvumo. Usborne Publishing neprisiima atsakomybės ir įsipareigojimų dėl išorinių internetinių svetainių turinio ar prieinamumo.

Rekomenduojamas svetaines reguliariai peržiūrime, nuorodas atnaujiname, todėl geriausias atrinktas svetaines visada rasi apsilankęs Usborne Quicklinks.

INTERNETINIS SAUGUMAS

Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje rasite Naudodamasis internetu įsitikink, kad laikaisi trijų nuorodų, o ant jų paspaudę galėsite aplankyti pagrindinių taisyklių: daugiau nei 1 000 rekomenduojamų svetainių, taip • Prieš naudodamasis internetu visada gauk pat parsisiųsti šios knygos paveikslėlių. Visus suaugusiojo leidimą. pažymėtus paveikslėlius galima parsisiųsti namų • Niekada neišduok asmeninės informacijos, Cover design: Lalonde ar mokyklos reikmėms, tačiau Tom ne komerciniam tokios kaip vardas, pavardė, adresas, mokyklos naudojimui. pavadinimas ar telefono numeris.

Consultants: Dr Margaret Rostron, Dr John Rostron, Dr Tom Petersen, Quicklinks nuorodas pasieksite apsilankę Elaine Wilson, Dr Roger Trend, Stuart Atkinson, Mark Beard• Jei internetinėje svetainėje prašoma įvesti vardą ar svetainėje http://www.usborne.com/quicklinks ir el. paštą, prieš tai pasitark su suaugusiuoju.

Internetsuvedę researcher: Jacqueline Clark paieškos laukelyje reikšminį žodį „science“.

Editorial assistant: Valerie Modd Senior designer: Ruth Russell KĄ GALI NUVEIKTI

Managing editor: Judy Tatchell Štai keletas dalykų, ką galima nuveikti rekomenduojamose internetinėse svetainėse: • Internete susikurk traukinuką, daugiau sužinok apie jį veikiančias jėgas.

• Marsaeigiu pažink Marso paviršių.

• Atrask neįprastus jūros gelmių gyvūnus.

• Žiūrėdamas vaizdo įrašus ir atlikdamas užduotis tyrinėk šiltnamio efektą ir klimato kaitą.

• Peržiūrėk vaizdo įrašą apie mažiausios dalelės – bozono – atradimą CERN Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve.

4

PAGALBA IR PATARIMAI Daugiau naudojimosi internetu ir QR kodų nuskaitymo patarimų rasite apsilankę Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje, pasirinkę skiltį „Help and advice“.

Kad išnaudotum knygos galimybes, visai nebūtina turėti išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Visas rekomenduojamas nuorodas galima pasiekti Usborne Quicklinks internetinėje svetainėje. Tiesiog apsilankykite http://www.usborne.com/quicklinks ir suveskite reikšminį žodį „science“.

Turinys Medžiagos 10 Atominė sandara Molekulės 14 16 Kietoji, skystoji ir dujinė būsenos 18 Skirtingos būsenos 20 Skysčių elgsena 22 Dujų elgsena Elementai 24 26 Elementai žemėje 28 Periodinė elementų lentelė Metalai 30 32 Metalų grupės Lydiniai 34 36 Geležis ir plienas 38 Pagrindiniai metalai ir lydiniai Korozija 40 42 Metalų atradimas 44 Metalų perdirbimas Vandenilis 46 Halogenai 48 Anglis 50 Siera 54 Fosforas 55

Mišiniai ir junginiai 58 Mišiniai 60 Mišinių atskyrimas 62 Oras 66 Junginiai 68 Jungtys 72 Vanduo 76 Cheminės reakcijos 80 Oksidacijos ir redukcijos reakcijos 82 Elektrolizė 84 Rūgštys ir bazės 88 Druskos

90 Kristalai 92 Organinė chemija 96 Alkanai ir alkenai 98 Nafta 100 Polimerai ir plastikas 102 Plastiko panaudojimas

Energija, jėgos ir judėjimas 106 Energija 110 Šiluma 112 Šilumos perdavimas 114 Radioaktyvumas 116 Branduolinė energija 118 Jėgos 122 Dinamika 124 Trintis 126 Judėjimas 130 Gravitacija 132 Slėgis 134 Paprastieji mechanizmai 137 Darbas ir galia 138 Kūnų plūduriavimas 140 Laivai ir valtys 142 Skrydis 144 Orlaivių konstrukcija 146 Varikliai 150 Automobiliai ir motociklai

Žemė ir kosmosas 154 Visata 156 Galaktikos 158 Žvaigždės 162 Saulė 164 Vidinės planetos 166 Žemė ir Mėnulis 5

168 Išorinės planetos 172 Kosminės nuolaužos 174 Kosmoso tyrinėjimas 178 Ankstyvoji žemė 180 Žemės sandara 184 Atmosfera 186 Gyvybė žemėje 188 Jūros ir vandenynai 190 Upės 192 Orai 194 Klimatas 196 Pasaulio gyventojai 198 Žemės ištekliai

Šviesa, garsas ir elektra 202 Bangos 204 Bangų pakitimai 206 Garsas 208 Muzikos instrumentai 210 Garso atkūrimas 212 Elektromagnetinės bangos 214 Šviesa ir šešėlis 216 Spalva 218 Šviesos savybės 220 Lęšiai ir veidrodžiai 222 Optiniai prietaisai 224 Fotoaparatai 226 Televizija ir radijas 228 Elektra 232 Magnetizmas 236 Elektronika 238 Skaitmeninė elektronika 240 Kompiuteriai 244 Telekomunikacijos 246 Internetas

6

Augalai ir grybai 250 Augalinės ląstelės 252 Kamienai ir šaknys 254 Augalinis audinys 256 Senesnių augalų vidus 258 Lapai 260 Lapų struktūra 262 Skysčių judėjimas 264 Augalų maistas 268 Augalų jautrumas 270 Žydintys augalai 274 Sėklos ir vaisiai 278 Nauji augalai iš senų 280 Vandeniniai augalai 281 Dumbliai 282 Bežiedžiai augalai 284 Grybai 286 Kova už būvį 288 Augalų gyvenimo būdai 290 Augalai ir žmonės 292 Gamtos ciklai 294 Augalų klasifikacija

Gyvūnijos pasaulis 298 Gyvūnų ląstelės 300 Kūno sandara 302 Kūno dangalai 304 Judėjimas vandenyje 306 Skraidymas ir sklandymas 308 Judėjimas sausumoje 310 Valgymas 312 Dantys ir virškinimo sistema 314 Kvėpavimas 316 Pastovi būsena

318 Bendravimas 320 Gyvūno jutimo organai 324 Naujos gyvybės kūrimas 328 Gyvenimo ciklas 330 Ekologija 332 Mityba ir energija 334 Pusiausvyra gamtoje 336 Gamtosauga 338 Evoliucija 340 Klasifikacija

Žmogaus kūnas 346 Skeletas 348 Raumenys 350 Kraujotakos sistema 352 Dantys 354 Virškinimas 356 Maistas ir dieta 358 Kvėpavimo sistema 360 Gyvenimo energija 362 Balansavimas 364 Nervų sistema 366 Smegenys 368 Oda, nagai ir plaukai 370 Akys 372 Ausys 374 Nosis ir liežuvis 376 Dauginimasis 378 Augimas ir pokyčiai 380 Genetika 382 Genų technologija 386 Kova su ligomis 388 Medicina

Moksliniai Faktai ir sąrašai 394 Internetinis tyrimas 396 Kartojimo klausimai 404 Matavimo vienetai 406 Matuojame gamtą 408 Geometrinės figūros 409 Dėsniai ir simboliai 410 Faktai apie Žemę ir kosmosą 412 Mokslininkai ir išradėjai 416 Svarbiausios mokslo datos 418 Moksliniai terminai nuo A iki Z 434 Rodyklė 445 Įsitikinkite patys – atsakymai

7

MEDŽIAGOS

ATOMINĖ SANDARA

Atomai yra mažytės dalelės, iš kurių sudaryta viskas. Atomo dydį sunku įsivaizduoti. Vieną šalia kito sudėjus šimtą milijonų atomų, eilės ilgis būtų vos 1 cm. O popieriaus lapas, pavyzdžiui, šios knygos, ko gero, yra milijono atomų storio.

SUBATOMINĖS DALELĖS Atomus sudaro dar mažesnės dalelės, vadinamos subatominėmis. Kiekvieno atomo viduryje yra branduolys.

Branduolį sudaro subatominės dalelės protonai ir neutronai.

Atomo branduolys iš protonų ir neutronų.

Neutronas

Protonas

Trečiosios rūšies subatominės dalelės – elektronai – skrieja aplink branduolį. Elektronai aplink branduolį pasiskirstę netolygiai ir sudaro vadinamuosius sluoksnius.

Kiekviename sluoksnyje gali būti tik tam tikras elektronų skaičius.

Pasiekus šį skaičių, pradedamas formuoti naujas sluoksnis.

Elektronų sluoksnis

Atomo viduryje yra branduolys.

Jį sudaro protonai (pavaizduoti rožine spalva) ir neutronai (pavaizduoti violetine spalva).

Elektronas

Protonas

Neutronas

Mokslininkai mano, kad protonus sudaro dar mažesnės subatominės dalelės, vadinamos kvarkais.

10

Didžiąją atomo dalį sudaro tuščia erdvė tarp dalelių.

Šioje diagramoje spalvoti rutuliukai simbolizuoja atomo dalis ir jų ryšius.

Elektronus traukia branduolyje esantys protonai. Elektronai skrieja aplink branduolį sudarydami kelis sluoksnius. Žalia spalva pavaizduoti elektronai skrieja pirmame šio atomo sluoksnyje, mėlyna – antrame.

ELEKTROS KRŪVIAI

ATOMŲ ATVAIZDAVIMAS

Atomą sudarančios subatominės dalelės traukia viena kitą dėl skirtingų elektros krūvių.

Nors atomai neretai atvaizduojami kuriant tokias diagramas, kokią matote šiame puslapyje, dabar mokslininkai mano, kad elektronai susitelkę savotiškuose debesyse aplink branduolį, kaip parodyta toliau esančiame elektronų debesies modelyje.

Protonai turi teigiamą krūvį, elektronai – neigiamą. Neutronai yra neutralūs – neturi elektros krūvio.

Elektronų debesies modelis Debesyje elektronai bet kuriuo metu gali būti bet kurioje vietoje.

Kartais jie net išlekia iš debesies.

ELEKTRONŲ TANKUMAS Protonas: teigiamas elektros krūvis.

Elektronas: neigiamas elektros krūvis.

Neutronas: jokio elektros krūvio.

Paprastai atome neigiamą krūvį turinčių elektronų ir teigiamą krūvį turinčių protonų skaičius yra vienodas. Taigi atomo krūvis yra elektriškai neutralus.

Toliau esančiame paveikslėlyje skirtingomis spalvomis pavaizduotas skirtingas atomų grupės elektronų tankumas. Žalsvai melsvos spalvos srityse elektronų skaičius yra didžiausias.

Tokį vaizdą galite išvysti žiūrėdami per labai galingą mikroskopą.

Internetinės nuorodos

Šis atomas yra elektriškai neutralus.

Jis turi keturis protonus.

• Nuskaitykite kodą ir pažiūrėkite, kokie maži yra atomai ir iš ko jie sudaryti.

• Daugiau nuorodų apie atomus ir daleles rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

Elektronas Keturis elektronus.

Ir tris neutronus, kurie neturi krūvio.

11

ATOMO SANDARA

ATOMINIS SKAIČIUS Skirtingų medžiagų atomų branduoliuose yra skirtingas protonų skaičius. Branduolyje esančių protonų skaičius vadinamas atominiu skaičiumi.

Iš atominio skaičiaus galima nustatyti medžiagos rūšį.

Paprastai atomas turi vienodą protonų ir elektronų skaičių, todėl atominis skaičius taip pat parodo, kiek jame yra elektronų.

Ši mašina vadinama ciklotronu.

Mokslininkai ją naudoja atomams skaidyti. Ciklotronas padėjo jiems išsamiau tyrinėti atomus ir jų sandarą.

12

MASĖS SKAIČIUS Anglies atomo branduolį sudaro 6 protonai, taigi jo atominis skaičius yra 6.

Kuo daugiau atomas turi protonų ir neutronų, Neutronas tuo didesnė jo masė (medžiagos kiekis atome).

Protonų ir neutronų Branduolyje yra 6 protonai suma vadinama masės ir 6 neutronai, skaičiumi. taigi jo masės Protonas

skaičius yra 12.

Fosforo branduolį sudaro 15 protonų, taigi jo atominis skaičius yra 15.

Branduolyje yra 15 protonų ir 16 neutronų, taigi jo masės skaičius yra 31.

Elektronai neįskaičiuojami, nes jie sudaro labai nedidelę atomo masės dalį.

Prietaisą, vadinamą masių spektrometru, galima naudoti atomams nustatyti pagal jų masę.

Ciklotronai naudojami keliose pramonės šakose. Gamintojai naudoja ciklotronus tam tikrų rūšių plastikui gaminti.

Ligoninėse šie prietaisai naudojami radioaktyviesiems izotopams, kuriais gydomi vėžiu sergantys pacientai, gauti.

IZOTOPAI

SENOVINĖS IDĖJOS

ANKSTYVIEJI MODELIAI

Daugelis atomų būna įvairių atmainų, vadinamų izotopais.

Kiekviena atmaina turi tokį patį elektronų ir protonų, bet skirtingą neutronų skaičių. Taigi visų atomo izotopų atominis skaičius yra vienodas, tačiau masės skaičius skiriasi.

Elektronai neįskaičiuojami, nes jie sudaro labai nedidelę atomo masės dalį.

Idėja, kad viskas Visatoje sudaryta iš atomų, nėra nauja.

Prieš 2 500 metų senovės graikų filosofai manė, kad medžiaga sudaryta iš dalelių, kurių neįmanoma padalyti į smulkesnes. Žodis „atomas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio atomos, reiškiančio „nedalomas“.

XX a. pradžioje mokslininkai pradėjo kurti atomo modelius.

Atomo izotopo masės skaičius užrašomas prie jo pavadinimo.

Pavyzdžiui, anglis-12 turi šešis protonus ir šešis neutronus.

Senovės graikų filosofo Aristotelio teorijos padarė ilgalaikę įtaką atomų mokslui.

Čia pavaizduoti trys anglies izotopai.

12 6

Neutronas

c

Anglis-12 turi šešis neutronus ir šešis protonus.

13 6

c

Anglis-13 turi šešis protonus ir septynis neutronus.

14 6

Aristotelis (384–322 pr. Kr.)

Protonas

c

Anglis-14 turi šešis protonus ir aštuonis neutronus.

Izotopai pasižymi skirtingomis fizikinėmis, tačiau vienodomis cheminėmis savybėmis.

Daugelis elementų (medžiagos, kurias sudaro tik vienos rūšies atomai) atomų yra vienos rūšies izotopai (kitokių izotopų yra nedaug).

ATOMO TEORIJA

Ernestas Rezerfordas (1871–1937) savo modelyje pavaizdavo neigiamą krūvį turinčius elektronus, E. Rezerfordo skriejančius aplink modelis teigiamą krūvį turintį branduolį.

Nilsas Boras (1885–1962) pateikė modelį, kuriame elektronai skrieja specifinėmis orbitomis.

1932 m. Džeimsas Čadvikas pristatė savo modelį – branduolį, sudarytą iš dalelių, pavadintų neutronais ir protonais.

Terminą „atomas“ pirmą kartą pavartojo anglų chemikas Džonas Daltonas, 1807 m. pristatęs savo atomo teoriją.

Dž. Daltonas teigė, kad visi cheminiai elementai sudaryti iš labai mažų dalelių – atomų, kurie neskyla Džonas cheminėms medžiagoms Daltonas (1766–1844) reaguojant. Jis manė, jog kiekviena cheminė reakcija yra susijungiančių ir Šis atomo modelis (didesnę versiją rasite atsiskiriančių atomų rezultatas. p. 10–11) paremtas E. Rezerfordo ir Dž. Čadviko darbais.

Dž. Daltono atomo teorija padėjo pagrindus šiuolaikiniam mokslui.

Dž. Daltonas kiekvieno elemento ar medžiagos atomus žymėjo simboliais.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir sužinosite apie didžiausią pasaulyje ciklotroną.

Dž. Daltono simbolių pavyzdžiai

Cinkas

Gyvsidabris

Siera 13

MOLEKULĖS Atomai retai kada aptinkami pavieniui. Paprastai jie sulimpa (susijungia) ir sudaro molekules arba dideles gardeles. Molekulė yra susijungusių atomų grupė, mažiausia medžiagos dalelė. Molekulės yra per mažos įžiūrėti plika akimi.

SLUOKSNIAI IR JUNGIMASIS Daugelis atomų turi kelis elektronų* sluoksnius. Pirmame sluoksnyje gali būti ne daugiau kaip du elektronai.

Antrame ir trečiame – 8, nors kai kuriuose atomuose telpa ir 18.

Sluoksniui užsipildžius, pradedamas naujas. Atomas yra itin stabilus, kai jo trečias sluoksnis užpildytas elektronais.

Atomai jungiasi tarpusavyje, kad taptų stabilūs. Jie tai daro dalydamiesi elektronais, t. y. atiduodami ar prisijungdami kito atomo elektronus, kad trečias sluoksnis būtų pilnesnis (pilnas).

Pavyzdžiui, du vandenilio atomai susijungia ir sudaro vandenilio molekulę. Jie pasidalija elektronais, kad abiejų atomų trečiasis sluoksnis būtų pilnas. (Daugiau informacijos apie jungimąsi rasite p. 68–71.)

Du vandenilio atomai

Elektronai Vandenilio molekulė Kiekvienas atomas turi pilną trečią sluoksnį, todėl yra stabilus.

14

*Elektronai, 10.

Argono atomas turi tris elektronų pilnus sluoksnius. Tai stabilus atomas.

Natrio atomas yra nestabilus. Trečiame sluoksnyje yra tik vienas atomas.

Čia pavaizduotas DNR – sudėtingo cheminio junginio, esančio visų gyvybės formų ląstelėse, molekulės modelis.

CHEMINĖ FORMULĖ Atomo pavadinimą galima užrašyti simboliu (cheminiu simboliu).

Dažniausiai tai pirmoji ar pirmosios dvi cheminio elemento lotyniško, angliško ar vokiško pavadinimo raidės.

O

Au

Vandens molekulė (H2O)

Aukso simbolis (iš lotyniško žodžio aurum) Geležies simbolis (iš lotyniško žodžio ferrum)

K

Kalio simbolis (iš vokiško žodžio kalium)

Tyrinėdami molekules, mokslininkai dažnai naudoja molekulių modelius. Yra dvi pagrindinės modelių rūšys: rutuliukų-strypelių ir tūriniai.

Rutuliukų-strypelių modeliuose atomų ryšiai pavaizduoti strypeliais.

Deguonies simbolis (iš lotyniško žodžio oxygenium)

Fe

MOLEKULIŲ MODELIAI

Vandenilio atomas Metano molekulė (CH4)

Vandenilio atomas

VANDENS MOLEKULĖ Vandens molekulę sudaro du skirtingi elementai: vandenilis ir deguonis. Du vandenilio atomai pasidalija elektronais su deguonies atomu, kad kiekvieno atomo trečias sluoksnis būtų pilnas. Deguonies atomas pasiima du elektronus (po vieną iš kiekvieno vandenilio atomo), ir visi atomai tampa stabilūs.

Deguonies atomas trečiame sluoksnyje turi šešis elektronus.

Jam reikia dviejų elektronų, kad trečias sluoksnis būtų užpildytas ir atomas taptų stabilus.

Kiekvienas vandenilio atomas turi po vieną elektroną. Kad taptų stabilūs, jiems reikia prisijungti po vieną elektroną.

Cheminė formulė parodo atomus, iš kurių sudaryta medžiaga, ir jų kiekį. Pavyzdžiui, kiekvieną anglies dioksido molekulę sudaro vienas anglies atomas ir du deguonies atomai, taigi anglies dioksido formulė atrodo taip: CO2. Skaičius 2 parodo deguonies atomų skaičių molekulėje.

Deguonies atomas Anglies atomas Deguonies atomas

Anglies atomas

Tūriniuose modeliuose atomai vaizduojami sulipę.

Vandens molekulė (H2O) Metano moleaulė (CH4) Vandenilio atomas

Anglies dioksido molekulė (CO2)

Deguonies atomas

Deguonies atomas Vandenilio atomas

Anglies atomas

Nė vienas modelis nepanašus į tikrą molekulę. Tai tėra paprasti būdai pavaizduoti molekulę sudarančius atomus.

Internetinės nuorodos Amoniako molekulė (NH2)

Azoto atomas

Trys vandenilio atomai

• Nuskaitykite kodą ir pamatysite, kaip modeliuojami atomai ir molekulės.

15

GENETIKA

Vos tik spermatozoidas ir kiaušialąstė susijungia ir suformuoja naują ląstelę, toje ląstelėje jau yra visa informacija, reikalinga sukurti unikalią žmogišką būtybę.

Instrukcijos, kūnui nurodančios, kaip vystytis, vadinamos genais, o genų tyrimai vadinami genetika. Genai yra atkarpos cheminės medžiagos, vadinamos DNR (deoksiribonukleino rūgštimi), kuri sugrupuota į rinkinukus, vadinamus chromosomomis, ir yra valdančio branduolio viduje. Žmogaus ląstelėse būna 46 chromosomos. Jas paveldime iš savo tėvų.

PORAVIMAS

Šios chromosomos rodomos padidintos daugiau nei 24 000 kartų.

46 chromosomas galima suskirstyti į poras, vadinamas homologinėmis chromosomomis. Jose yra poriniai genai. Kiekvienas genas arba genų grupė vienoje chromosomoje turi partnerį porinėje chromosomoje (žr. kitame puslapyje).

Prieš ląstelėms dalijantis (augimo arba atkūrimo tikslais, mitoziškai*), visos chromosomos pagamina savo kopijas, kad kiekvienoje naujoje ląstelėje jų būtų 46. Tačiau lytinės ląstelės (kiaušialąstės ir spermatozoidai) susidaro per ypatingą ląstelių dalijimąsi, vadinamą mejoze. Kai tai įvyksta, porinės chromosomos atsiskiria, o kiekvienoje lytinėje ląstelėje lieka tik po 23 chromosomas. Jos yra pasiruošusios apvaisinimo* metu susiporuoti su naujomis partnerėmis.

Kiaušialąstė iš motinos

23

23

46

46

Chromosomų paveldėjimas Spermatozoidas iš tėčio

46

23

46

Apvaisinimas

Zigota*

46 46

46

46 46

23 Ląstelių dalijimasis mitozės būdu

46 46

Embrionas*

Prieš chromosomoms atsiskiriant ir suformuojant lytines ląsteles, įvyksta šiek tiek apsikeitimo genų porose. Tai reiškia, kad kiekvienas spermatozoidas skiriasi nuo kiekvieno kito to paties vyro kūno pagaminto spermatozoido, o kiekviena kiaušialąstė skiriasi nuo kiekvienos kitos tos pačios moters kūno pagamintos kiaušialąstės. Taigi kiekvienas naujas tų pačių tėvų vaikas bus kitoks ir turės kitokius genus.

MERGAITĖ AR BERNIUKAS Dvi chromosomos, vadinamos lytinėmis chromosomomis, nulemia, ar kūdikis vystysis kaip vyras, ar kaip moteris. Šios chromosomos vadinamos X ir Y chromosomomis. Kiaušialąstė ir spermatozoidas turi po vieną lytinę chromosomą. Visos kiaušialąstės turi X chromosomas.

Pusė spermatozoidų turi X, o pusė – Y chromosomą. Jei su kiaušialąste susijungs spermatozoidas, turintis X chromosomą, kūdikis bus mergaitė.

Jei su kiaušialąste susijungs spermatozoidas, turintis Y chromosomą, kūdikis bus berniukas.

380

*Embrionas, apvaisinimas, zigota, 377; mitozė, 378.

X

+

X

=

Mergaitė XX

X

+

Y

=

Berniukas XY

SU LYTIMI SUSIJĘ GENAI

KAIP VEIKIA GENAI Jūs turite 23 homologines chromosomų poras. Kiekvienas tose chromosomose esantis genas arba genų grupė turi instrukcijas, kaip sukurti ar valdyti vieną iš jūsų bruožų.

Tam tikras savybes, pavyzdžiui, akių ar plaukų spalvą, kraujo grupę, lemiantys genai turi įvairių formų, vadinamų aleliais. Todėl genų porą gali sudaryti vienodas arba skirtingas instrukcijas.

Vienas alelis gali nurodyti žalias akis, o kitas, pavyzdžiui, mėlynas.

Tokiais atvejais vienas alelis arba bus dominuojantis, nusveriantis kitą – recesyvinį – geną, arba jie abu turės poveikio, tokiu atveju jie bus vadinami kodominuojančiais aleliais. Pavyzdžiui, žalios akių spalvos alelis dominuoja prieš mėlynos, todėl, jei turėsite po vieną tokį alelį, akys bus žalios. Kad būtumėte mėlynomis akimis, turite turėti du mėlynos spalvos alelius. Žemiau pateikta diagrama rodo, kaip skirtingos kraujo grupių alelių poros nulemia skirtingas kraujo grupes, priklausomai nuo to, kuris alelis dominuoja.

Kai kurie bruožai, pavyzdžiui, daltonizmas, dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Taip yra todėl, kad juos nulemia recesyviniai aleliai, esantys X chromosomoje, kurie neturi partnerių Y chromosomoje, kad pašalintų jų poveikį. Sakoma, kad tokius bruožus valdo su lytimi sukibę genai.

Genetikoje aleliai žymimi raidėmis.

Didžioji raidė rodo, kad alelis dominuojantis, o mažąja žymimi recesyviniai aleliai. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kas gali nutikti, jei recesyvinio daltonizmo alelio (c) nešiotoja moteris susilauks vaikų su vyru, turinčiu dominuojantį normalios regos alelį (C).

Y chromosoma

X chromosoma A kraujo grupės alelis yra dominuojantis, o O grupės – recesyvinis. Dešinėje parodyti du žmonės turi A kraujo grupę.

Motina

A

o

A

B kraujo grupės alelis yra dominuojantis, o O grupės – recesyvinis. Dešinėje parodyti du žmonės turi B kraujo grupę.

Šis asmuo turi du recesyvinius O alelius, todėl jo kraujo grupė yra O.

o

o

A

C

C

B

B

o

A ir B yra kodominuojantys aleliai, todėl šio asmens kraujo grupė yra AB.

B

C

Tėvas

c

C

c

C

Mergaitė su Nešiotoja normalia rega mergaitė

C

c

Berniukas su Berniukas normalia rega daltonikas

Internetinės nuorodos A

B

Jei porą sudarantys aleliai yra identiški, kaip AA asmens atveju, asmuo yra homozigotiškas pagal tą bruožą, šiuo atveju – kraujo grupę. Jei aleliai skirtingi, asmuo yra heterozigotiškas.

• Nuskaitykite kodą ir peržiūrėkite vaizdo įrašą apie ląstelių dalijimosi procesą, vadinamą mejoze.

• Daugiau nuorodų, kaip veikia genai, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

Kai kurias ligas, pavyzdžiui, cistinę fibrozę, kuri paveikia plaučius, nulemia recesyviniai aleliai. Asmuo, turintis tokių alelių porą, susirgs tokia liga. Asmuo, turintis tik vieną tokį alelį, suporuotą su normaliu (dominuojančiu) aleliu, nesirgs, tačiau bus vadinamas nešiotoju. Jo recesyvinis alelis gali būti perduotas jo vaikams.

381

GENŲ TECHNOLOGIJA Genetiniai tyrimai žengė didelį žingsnį į priekį praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai Džeimsas Votsonas ir Francis Krikas išsiaiškino DNR* struktūrą.

Nuo to laiko šios žinios padėjo mokslininkams daug daugiau suprasti apie genus ir tai, kaip jie veikia gyvas būtybes. Genetikos tyrimai atskleidžia vis naujus ypatumus ir jie įvairiai pritaikomi – keletą pavyzdžių pateikiame čia.

GENOMO TYRIMAI

DNR STRUKTŪRA Kiekviena DNR molekulė atrodo kaip persuktos virvinės kopėčios. Ši spiralinė forma vadinama dvivije spirale. Kopėčių laiptelius sudaro keturios poromis susietos cheminės medžiagos – adeninas ir timinas, guaninas ir citozinas. Šios cheminės medžiagos vadinamos bazėmis ir paprastai žinomos pagal savo pirmąsias raides A, T, C ir G. Čia parodyta DNR molekulės dalis. Jos spiralinė forma vadinama dvivije spirale.

Dž. Votsonas ir F. Krikas su savo DNR modeliu

Kopėčių šonus pakaitomis sudaro cukraus, vadinamo deoksiriboze, ir cheminių medžiagų grupių, vadinamų fosfatų grupėmis, gijos. Po vieną iš jų, kartu su baze, sudaro vienetą, vadinamą nukleotidu. Genas yra maždaug 250 nukleotidų porų seka.

Vidutinėje DNR molekulėje yra maždaug 1 000 genų.

Vienas nukleotidas

Du atskiri nukleotidai sudaro porą.

Bazių seka gene suformuoja cheminį kodą. Kiekvienas genas turi skirtingą kodą ir prisideda nulemiant skirtingus bruožus.

Visa organizme esanti DNR vadinama jo genomu. Surikiuotas visų genomo bazių sąrašas vadinamas žemėlapiu. Pirmasis buvo sudarytas mielės ląstelės genomas.

Svarbus genų tyrimų etapas buvo pasiektas 2003 metų balandžio mėn., kai mokslininkai paskelbė, kad jiems pavyko sudaryti visą 3 milijonų bazių porų, sudarančių žmogaus genomą, seką. Šis užbaigtas žemėlapis bus daug kur panaudotas. Pavyzdžiui, mokslininkai galbūt galės jį panaudoti bandydami daugiau sužinoti apie genų ir tam tikrų ligų ryšius ir sukurti naujus tų ligų gydymo būdus ar netgi užkirsti joms kelią.

Bazė A visada sudaro porą su baze T.

Bazė G visada sudaro porą su baze C.

DNR diagramos raktas Bazės Adeninas

Citozinas

Deoksiribozė

Timinas

Guaninas

Fosfatų grupė

*DNR, 380.

382

Bazė visada jungiasi prie deoksiribozės gijos.

GENETINIAI ATSPAUDAI Jei neturite identiško dvynio, tiksli jūsų DNR bazių tvarka skiriasi nuo kitų žmonių.

Todėl procesą, vadinamą DNR profiliavimu arba genetinių atspaudų tyrimu, galima panaudoti norint palyginti DNR pavyzdžius. Jei DNR pavyzdžiai identiški, jie veikiausiai gauti iš to paties asmens arba identiškų dvynių.

DNR profiliavimas naudojamas įvairiai. Policijos ekspertai, pavyzdžiui, gali paimti DNR iš nusikaltimo vietoje palikto vieno plauko ar kraujo lašo. Tada jį galima panaudoti siekiant nustatyti kaltąjį asmenį.

Iš giminingų žmonių paimti DNR mėginiai turi daugiau sutampančių genų nei iš negiminingų. Mokslininkai gali palyginti DNR mėginius ir norėdami nustatyti, ar žmonės giminingi.

Mokslininkas, žiūrintis į DNR sekas. Juostos priklauso nuo bazių tvarkos. Jei dviejų mėginių juostų modeliai visiškai sutampa, jie veikiausiai gauti iš to paties asmens arba identiškų dvynių.

Po 1917 m. revoliucijos Rusijoje caras Nikolajus II, jo žmona ir trys jų vaikai buvo nužudyti ir palaidoti nepažymėtame kape. 1991 metais rasti, kaip manyta, jų kūnai. Carą pavyko identifikuoti lyginant jo DNR su brolio. Jo žmonos tapatybė įrodyta paėmus DNR mėginį iš princo Filipo, Edinburgo kunigaikščio, kuris buvo tolimas giminaitis.

GENŲ INŽINERIJA Mokslininkai nustatė, kaip gauti genus ir juos įvairiai panaudoti, pavyzdžiui, medicinoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Tokia manipuliacija genais vadinama genų inžinerija arba genų modifikavimu.

Pagrindinė naudojama technika yra genų splaisingas (sukirpimas).

Cheminės medžiagos, vadinamos restrikcijos fermentais, naudojamos konkretiems genams iš DNR iškirpti. Kiti fermentai, vadinami ligazėmis, naudojami sujungti genus su DNR, paimta iš tinkamo organizmo. Tada tokia modifikuota DNR, vadinama rekombinantine DNR (rDNR), gali būti įvairiai naudojama.

Genų splaisingas 1. Reikalingas genas (vadinamas taikinio DNR) paimamas iš ląstelės branduolio.

2. Taikinio DNR sujungiamas su plazmide, specialia iš bakterijos gauta DNR dalimi.

3. Rekombinantinė DNR tada perkeliama į greitai besidauginančią priimančiąją bakteriją.

Pavyzdžiui, ji gali būti įterpta į greitai besidauginančias bakterijas*. Tada vyksta labai greitas dauginimasis ir pasigamina daug bakterijų, iš kurių kiekviena turi konkretaus geno rDNR. Tokias bakterijas galima naudoti norint susintetinti (pagaminti) didelius svarbių baltymų, pavyzdžiui, insulino ar kitų hormonų, kiekius.

4. Tokia bakterija daug kartų pasidaugina ir sukuria daug identiškų kopijų, kurių kiekvienoje yra taikinio DNR (pageidaujamas genas).

Priimančioji bakterija Taikinio DNR Daug identiškų bakterijų

Plazmidė Rekombinantinė DNR

Kita DNA

Ląstelė

*Bakterijos, 386.

383

GENŲ TECHNOLOGIJA

VEISIMAS

GENŲ MODIFIKAVIMAS

Nuo seniausių laikų ūkininkai rinkosi geriausius gyvūnus ir augalus, kuriuos norėjo veisti. Tai žinoma kaip selektyvus veisimas arba dirbtinis dauginimas. Kai kurie iš tokių gyvūnų ar augalų atžalų paveldi geras savo tėvų savybes.

Neseniai mokslininkai rado būdų sukurti augalus ir gyvūnus, pasižyminčius tam tikrais bruožais, kokiu nors būdu keisdami jų genus.

Veisimas iš dviejų tos pačios rūšies augalų ar gyvūnų vadinamas grynuoju veisimu. Skirtingų rūšių augalų ar gyvūnų naudojimas vadinamas kryžminimu. Palikuonis tada yra naujos, mišrios veislės, vadinamos F1 (pirmos kartos), hibridas arba mišrūnas, kaip parodyta pavyzdyje žemiau.

Tradicinis selektyvus veisimas įmanomas tik su tomis veislėmis, kurios priklauso tai pačiai rūšiai.

Tačiau naudodami genetikos technikas, mokslininkai gali perkelti genus tarp skirtingų rūšių.

Organizmai, turintys genų iš kito šaltinio, vadinami genetiškai modifikuotais.

Kryžminimas (Pasviruoju šriftu įvardytos kiaulių veislės.)

Line 63 Synthetic kuilys. Labai didelis, geros liesos mėsos.

Large White kiaulė.

Greitai auga.

Pickboar hibridas kuilys.

Didelis ir greitai auga.

Ideali kiaulė mėsai.

Duroc kuilys.

Stipri, užgrūdinta, lauke auginama veislė.

Camborough 12 hibridė kiaulė. Atsiveda gausiai stiprių, užgrūdintų paršiukų ir puikiai jais rūpinasi.

Išvesti paršiukai greitai auga, yra liesi, stiprūs ir sveiki, turi visas gerąsias savybes.

384

Landrace kiaulė.

Atsiveda gausiai paršiukų ir puikiai jais rūpinasi.

Mokslininkai tyrinėja, kaip pakeičiant augalų genus sukurti javus, kurie būtų atsparesni ligoms, orams ir cheminėms medžiagoms, naudojamoms naikinti kenkėjus ar piktžoles.

Tokie kaip šis vilnamedis gali būti genetiškai modifikuoti, kad būtų atsparesni kenkėjams.

Pavyzdžiui, Australijoje vilnamedžio pasėlius dažnai suėda konkrečios rūšies vikšrai.

Mokslininkai, naudodami genų inžineriją, sukūrė vilnamedį, kuris gamina medžiagą, nuodingą vikšrams ar bet kokiems kitiems vabzdžiams, kurie bandytų juos ėsti. Žemiau parodytas sėjinukas auginamas ant stiklinės Petri lėkštelės ir per pipetę maitinamas maistingu skysčiu. Naujos genetiškai modifikuotų augalų rūšys auginamos ir tiriamos laboratorijose prieš jas auginant lauke.

NAUDOJIMAS VAISTŲ GAMYBAI Pasitelkus genų inžineriją pavyko augalus ir gyvūnus naudoti medicinai naudingų baltymų gamybai. Ši technologija vadinama naudojimu vaistų gamybai „pharming“. Pavyzdžiui, avis buvo genetiškai modifikuota, kad gamintų pieną, kuriame yra voro (nusileidimo) šilko. Šią medžiagą galima naudoti gaminant lengvesnes, stipresnes neperšaunamas liemenes, plonesnį audinį chirurginėms operacijoms ir nesunaikinamus drabužius.

Genetiškai modifikuotus gyvūnus galima panaudoti ir kitiems medicininiams tikslams.

Pavyzdžiui, įterpus tam tikrų žmonių genų į kai kurių kiaulių DNR, gali būti įmanoma veisti kiaules, kurių organai būtų tinkami transplantuoti žmonėms.

GYVŪNŲ KLONAVIMAS Gamtoje gyvūnai gimsta dėl dauginimosi ir paveldi abiejų tėvų genus. Genetikos tyrimai suteikė galimybę sukurti klonus – gyvūnus, kurie genetiškai identiški su vienu tėvu.

1996 metais Edinburgo Roslino instituto mokslininkai paėmė avies kiaušialąstę*, iš jos pašalino branduolį* (su visu jos DNR). Jie sujungė kiaušialąstę su kitos avies ląstele. Po savaitės augimo laboratorijoje besidauginančių ląstelių kamuoliukas buvo perkeltas į trečiosios avies gimdą.

Praėjus penkiems mėnesiams gimė klonuota avis, vardu Doli.

Kaip buvo klonuota avelė Doli

Širdies transplantacija naudojant kiaulės širdį tuomet būtų įmanoma, jei nepavyktų rasti Ląstelė tinkamo donoro žmogaus. Po paimta iš donorės operacijos pacientui reikėtų vartoti avies vaistus, neleidžiančius leukocitams tešmens. pulti naujojo organo taip pat, kaip jie puola į organizmą patekusias bakterijas (žr. puslapį 387).

Kiaušialąstė be

Kiaušialąstė paimta iš kitos avies ir pašalintas jos branduolys (su DNR).

branduolio

Sujungtos ląstelės elgiasi kaip zigota (pirmoji naujos gyvybės ląstelė).

Ląstelės dalijasi laboratorijoje.

Įsitikinkite patys Genų technologija yra sparčiai auganti mokslo sritis.

Paklausykite apie genetiką per televizijos ir radijo žinias, paskaitykite laikraščius.

Taip pat galite paieškoti naujausios informacijos apie genus internete (žr. lauke puslapio apačioje). Kiti genų technologijų panaudojimai gali būti: • Genų terapija – tam tikrų genetinių ligų gydymas naudojant sveikus genus.

• Genetinis tyrimas – asmens DNR vykdoma paieška tokių genų, kurie galėtų sukelti ligas jiems arba jų vaikams.

GENETIKA NAUJIENOSE Genų inžinerija dažnai skelbiama kaip sensacinė naujiena.

Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas maiste kelia nerimą daugybei žmonių, nes dar nežinomos ilgalaikės pasekmės. Be to, kai kuriems žmonėms nepatinka mintis valgyti „nenatūralų“ maistą.

Kita vertus, yra maisto gamintojų, kurie GMO mato kaip būdą pagaminti daugiau maisto už mažesnę kainą. Daugiau apie genetinį maisto modifikavimą galite paskaityti puslapyje 291.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir peržiūrėkite vaizdo įrašą apie klonavimą.

• Daugiau nuorodų apie klonavimą ir genų modifikavimą rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

Embrionas* perkeliamas į trečiosios avies gimdą. Ji pagimdo Doli.

Doli genai identiški donorės avies genams. *Embrionas, 377; kiaušialąstė, 376; branduolys, 380.

385

KOVA SU LIGOMIS Bet kas, kas neleidžia tinkamai veikti jūsų kūnui ar jo daliai, vadinama liga. Kai kurias ligas sukelia žalingi mikroskopiniai organizmai, vadinami mikrobais. Kitas gali sukelti mityba, mankštos trūkumas, klaidingi genai*, senyvas amžius arba nuodingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, cigaretėse esantis nikotinas.

Leukocitai, tokie

kaip šis, padeda apsaugoti kūną nuo užkrato.

BAKTERIJOS Mokslinis mikrobų pavadinimas yra patogenai. Už daugybės žmonių ligas atsakingi dviejų rūšių patogenai – bakterijos ir virusai.

Bakterijos yra mikroskopiniai, visur esantys organizmai. Žalingos gali gaminti nuodingas chemines medžiagas, vadinamas toksinais, kurios gali sukelti ligas. Skirtingos bakterijos sukelia skirtingas ligas.

Pagrindinės bakterijų rūšys Kokai yra sferiniai.

Jie dažniausiai sukelia gerklės infekcijas.

Bacilos yra strypo formos. Jos sukelia tuberkuliozę ir vidurių šiltinę.

Vibrionai yra lenkto strypo formos. Jie sukelia tokias ligas kaip cholera.

Spirilos yra spiralės formos. Jos sukelia tokias ligas kaip žiurkių platinama karštligė.

386

*DNR, genai, 380–385.

Virusai yra DNR* atkarpos apsauginiame sluoksnyje. Jie negali išlikti savarankiškai, bet įsibrauna į jūsų kūno ląsteles ir naudoja jas kaip gamyklas daugiau virusų pagaminti.

Galiausiai tai nužudo ląstelę. Tarp virusų sukeltų ligų yra peršalimai, gripas ir AIDS.

Virusas Apsauginis sluoksnis DNR atkarpos Išauga, vadinama pseudopodija („netikra koja“), apgaubs mikrobus ir juos įkalins.

KŪNO APSAUGA

Kūno apsauga

Mikrobai yra užkrečiami, tai reiškia, kad jie gali būti perduodami iš vienos gyvos būtybės kitai. Jie gali sklisti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per orą ir per vandenį ar prisilietus.

Juos taip pat gali pernešti kiti gyvūnai.

Oda

Suformuoja mikrobų nepraleidžiantį barjerą.

Nosis

Plaukai ir gleivės įkalina mikrobus ir purvą, kad jie negautų oro.

Ausys

Ausų siera įkalina mikrobus.

Mikrobai prilimpa prie musės kojyčių ir plaukuoto kūnelio, kai ji maitinasi mėšlu ar puvėsiais. Tada tie mikrobai gali patekti ant maisto, kur nutūps musė.

Kūnas turi daug būdų, kaip apsisaugoti nuo mikrobų.

Visų pirma, oda stengiasi juos sulaikyti. Bet jei jie patenka, kūnas turi keletą būdų, kaip kovoti. Pagrindiniai pateikti lentelėje dešinėje.

Akių vokai Neleidžia mikrobams patekti į akis.

Skrandis

Vandenilio chlorido rūgštis sunaikina maiste esančius mikrobus.

Ašaros

Išplauna akis.

Tonzilės ir Sunaikina gerklėn adenoidai patekusius mikrobus.

Leukocitai Naikina jūsų kūne esančius mikrobus.

Blužnis

Turi leukocitų, kurie kovoja su užkratu.

Kenkėjiškų mikrobų būrelį tuoj apgaubs leukocitas (ankstyvoji fagocitozės fazė – žr. dešinėje).

LEUKOCITAI

IMUNITETAS

Leukocitai keliauja iš kraujo* (per kapiliarų* sieneles) į audinių skystį* ir limfą ir kovoja su ligomis.

Yra penkios pagrindinės jų rūšys: monocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai ir limfocitai. Monocitai ir neutrofilai apsupa mikrobus ir juos suvirškina. Šis procesas vadinamas fagocitoze.

Jei kartą pasigaminote antikūną, skirtą tam tikram mikrobo antigenui, galite jį ir vėl itin greitai pasigaminti, jei toks pats mikrobas pateks į jūsų kūną. Tai vadinama aktyviu imunitetu tai ligai ir daro mus atsparesnius.

Vėlyvoji fagocitozės stadija

LIMFINĖ SISTEMA Limfinė sistema ir leukocitai yra su ligomis kovojantys partneriai. Limfinę sistemą sudaro vamzdelių ir susijusių organų tinklas.

Vamzdeliuose yra limfos, perteklinio skysčio, išsiurbto iš audinių*, ir leukocitų.

Limfagyslės po kūną nešioja limfą.

Limfa atgal į kraują patenka per dvi netoli kaklo esančias venas ir iš naujo naudoja leukocitus, kad vėl pradėtų valymo ciklą (žr. dešinėje).

Limfmazgiai yra maži organai, grupėmis esantys sistemoje (kakle, pažastyse ir kirkšnyje).

Dauguma leukocitų pagaminami limfmazgiuose, ten pat įkalinami ir sunaikinami dauguma mikrobų.

Taip pat imunitetą ligoms, tokioms kaip tymai, galima įgyti suleidus vakcinos. Tai yra tokia mikrobų dozė, kuri per maža, kad sukeltų ligą, bet turi pakankamai antigenų, kad paskatintų gaminti antikūnus. Jie jus apsaugos nuo būsimų mikrobų puolimų. Šis procesas vadinamas skiepijimu (vakcinavimu).

Skiepijimo metodai Kai kuriose valstybėse vakcinos lašai nuo poliomielito duodami su cukraus gabaliukais.

Monocitas

Mikrobai beveik visiškai apgaubti.

Eozinofilai puola didesnius patogenus. Bazofilai ir monocitai taip pat migruoja į audinius. Ten monocitai tampa makrofagais. Keliaujantys makrofagai nuolat juda, o nejudrūs makrofagai įsitvirtina viename konkrečiame organe ir kovoja su ten patenkančiais mikrobais.

Limfocitai daugiausia gaminami limfmazgiuose. Jie mikrobus naikina naudodami chemines medžiagas, vadinamas antikūnais. Kiekvienas antikūno tipas specialiai pagamintas pulti konkrečią cheminę medžiagą, arba antigeną, kurį atneša įsibrovęs mikrobas.

Dauguma vakcinų suleidžiamos. Tai leidžia išvengti tikimybės, kad jas sunaikins virškinimo sultys*.

Antikūnų suleidimas jau ligai išsivysčius suteiks pasyvų imunitetą. Žalingi mikrobai sunaikinami, tačiau imunitetas neišlieka.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir peržiūrėkite vaizdo įrašą apie kovą su ligomis.

• Daugiau nuorodų, kaip atrodo bakterijos, virusai ir leukocitai, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

Limfocitas Antikūnai Mikrobai

*Kraujas, 350-351; audinių skystis, kapiliarai, 351; virškinimo sultys, 354.

387

MEDICINA Jūsų kūno apsauga dažniausiai gana stipri, kad pasveiktumėte be gydytojo pagalbos. Vis dėlto, jei prireiktų pagalbos, yra ištisa mokslo sritis, besispecializuojanti, kaip gydyti ligas ir kaip išlaikyti kūną geros formos ir sveiką.

Tai vadinama medicina. Dideli medicinos proveržiai pailgino daugybės žmonių gyvenimus.

DIAGNOZĖ Kai susergate ir apsilankote pas gydytoją, jis užduoda klausimų ir apžiūri, kad išsiaiškintų, kas negerai. Tai vadinama diagnozavimu. Jei gydytojui reikia daugiau informacijos, yra daugybė tyrimų, kuriuos galima atlikti. Kai kurie yra paprastučiai, kitiems reikalinga brangi sudėtinga įranga.

Paėmus kraujo iš piršto galima nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Cheminė kūno skysčių, pavyzdžiui, kraujo ar šlapimo, analizė gali pateikti svarbių užuominų.

Pavyzdžiui, didelis gliukozės kiekis kraujyje gali būti diabeto ženklas. Jį galima išmatuoti užlašinant lašelį kraujo ant bandymo juostelės, kurią nuskaito elektroninis gliukomatis.

Rentgeno spinduliai perėjo kiaurai šią ranką ir ant fotografinės plokštelės suformavo nuotrauką.

388

*Virškinimo traktas, 354.

Įvairūs medicininio vizualizavimo metodai leidžia gydytojams pažvelgti į paciento kūną jo neprapjovus. Pavyzdžiui, nematomi energijos spinduliai, vadinami rentgeno spinduliais, gali pereiti per minkštuosius audinius, bet ne per tankesnes struktūras, tokias kaip kaulai. Rentgeno spinduliai ypač naudingi norint išsiaiškinti, ar lūžo kaulai.

Šioje MRT nuotraukoje parodyta galvos dalis. Graikinio riešuto formos dalis yra smegenys, o rožiniai rutuliukai – akių obuoliai.

KT (kompiuterinės tomografijos) aparatai yra specialios rentgeno spindulių kameros, detaliai fotografuojančios kietuosius ir minkštuosius audinius. Kūnas skenuojamas dalimis, o nuotraukos perduodamos į kompiuterį.

Gydytojai žiūrinėja nuotraukas nuotraukos bandydami aptikti, ar yra kokių nors paprastai neįprastų šešėlių ar formos pokyčių, būna baltos kurie galėtų parodyti problemas, juodame pavyzdžiui, anomalius auglius, fone: šiai pridėta vadinamus navikais.

Minkštas sritis, pavyzdžiui, virškinimo traktą*, galima apžiūrėti pripildant jas radijo bangoms nelaidaus skysčio. Jis neleidžia pereiti rentgeno spinduliams, todėl galima aiškiai matyti bet kokias užkardas ar įprastinės formos pokyčius.

Rentgeno

papildoma spalva.

Magnetinio rezonanso tomografai (MRT) taip pat gali nuskaityti kūno dalis, bet jie naudoja radijo bangas stipraus magneto poveikio zonoje.

Kompiuteris renka nuotraukas ir formuoja trimatį vaizdą. MRT skenavimas daugiausia naudojamas ieškant nervų sistemos, įskaitant smegenis, ligų.

Šviesolaidinio laido optinės skaidulos

GYDYMAS

CHIRURGIJA

Gydymo būdai įvairūs – nuo poilsio, mankštos ar mitybos pokyčių iki kitų, sudėtingesnių. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gydytojai gali operuoti, prapjaudami kūną, kad sutaisytų ar pašalintų nesveiką kūno dalį.

Visos operacijos yra medicinos srities, vadinamos chirurgija, dalis.

Paprastai jas ligoninėse atlieka specialiai apmokyti gydytojai, vadinami chirurgais. Yra gausybė skirtingų chirurgijos sričių, kiekviena turi savo specializuotas technologijas.

VAISTAI

Lazerinėje chirurgijoje naudojami stiprūs šviesos spinduliai, vadinami lazerio spinduliais, kad būtų galima atlikti aiškius, tikslius pjūvius ir itin didelio kruopštumo reikalaujančias operacijas, pavyzdžiui, akių. Jei paciento tinklainė* atšoka, kartais lazeriu ją galima privirinti atgal, tepaliekant mažą randelį nuo karščio. Iš pradžių lazeriai buvo naudojami ne medicininiais tikslais, o pramoniniais – pjauti, suvirinti.

Cheminės medžiagos, vadinamos vaistais, naudojamos įvairiausioms ligoms gydyti ir užkirsti joms kelią. Dauguma vaistų gaminami laboratorijose.

Daugelis iš jų paremti augalinėmis medžiagomis, pasižyminčiomis gydomosiomis savybėmis.

Rusmenės lapuose yra medžiagos, vadinamos digitalinu. Jis dabar gaminamas dirbtiniu būdu ir naudojamas gydant širdies ligas.

Vaistai, vadinami antibiotikais, naudojami daugybei bakterijų* sukeltų ligų gydyti. Jie arba nebeleidžia bakterijoms daugintis, arba išvis jas sunaikina.

Antibiotikai visiškai netinka virusų* sukeltoms ligoms, pavyzdžiui, peršalimui ir gripui, gydyti.

Visi vaistai yra pavojingi ir nederėtų jų vartoti nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Netinkamas vaistų vartojimas gali stipriai susargdinti ar net tapti mirties priežastimi. Ši gauruota žalia augmenija yra pelėsis, vadinamas Penicilium. 1928 metais škotų mokslininkas Aleksandras Flemingas išsiaiškino, kad šis pelėsis gali naikinti bakterijas.

Jis pelėsį panaudojo penicilinui, pirmajam antibiotiniam vaistui, sukurti.

* Bakterija, virusai, 386; tinklianė, 370.

Akies obuolys

Lazerio spindulys pakeičia beatšokančią tinklainę.

Tinklainė

Lazeriai dažnai naudojami su vamzdeliu, vadinamu endoskopu, kuris įstumiamas į paciento kūną, dažnai per gerklę. Endoskopai naudojami siekiant pamatyti ir pašalinti dalykus, pavyzdžiui, auglius, esančius kūne.

Daugumoje endoskopų yra šviesolaidiniai laidai. Juos sudaro plaukus primenančios stiklo gijos, vadinamos optinėmis skaidulomis, kuriomis gali keliauti šviesa ir lazerio spinduliai. Kitokie laidai turi kitas užduotis, pavyzdžiui, išsiurbti mėginius analizei. „Rakto skylutės“ operacija vykdoma per labai mažą angą kūne, dažnai – naudojant endoskopą. Ji mažiau skausminga už atvirą operaciją ir pacientai paprastai greičiau atsigauna. Šį metodą galima naudoti įvairiausioms būklėms tirti ir gydyti (pavyzdžiui, kai kuriems virškinimo sistemos sutrikimams), tam tikriems organams šalinti ir pažeistiems audiniams atkurti.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir pažiūrėkite, kas vyksta, kai jus skenuoja magnetiniu tomografu.

• Daugiau nuorodų apie naujausius ligų gydymo metodus rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

389

MEDICINA

KITI GYDYMo būdai

AKUPUNKTŪRA

SĄNARIŲ MANIPULIACIJOS

Yra nemažai gydymo būdų, vadinamų alternatyviuoju gydymu, kurio gydytojai paprastai nenaudoja. Kai kurie jų dabar žinomi kaip netradiciniai gydymo būdai. Jie dar vadinami netradicine medicina. Netradicinius gydymo būdus daugybė žmonių naudoja kaip sveiko gyvenimo būdo dalį.

Akupunktūra yra senovinis kinų gydymas, paremtas idėja, kad visuose daiktuose yra energijos, vadinamos či. Či, anot jų, teka nematomais kūno kanalais, vadinamais meridianais. Šiuose kanaluose yra šimtai nematomų taškų, vadinamų poveikio taškais.

Daug mokslininkų mano, kad sėkmingiausias alternatyvusis gydymo būdas veikia tik dėl placebo efekto. Placebas yra gydymas medžiagomis, kuriose nėra jokių vaistų. Placebas geriausiai veikia, kai tam tikromis aplinkybėmis itin ryškus psichologinis aspektas, pavyzdžiui, esant nestipriai depresijai ar skausmui. Placebas taip pat veiksmingesnis, kai vaistus duoda kas nors, kuo pacientas pasitiki, pavyzdžiui, gydytojas arba žolininkas.

Meridianai parodyti raudona spalva.

Mažyčiai taškeliai yra poveikio taškai.

Osteopatija ir chiropraktika yra fizinių problemų gydymas manipuliuojant sąnariais, ypač stuburu ir kaukole. Gydymas dažnai naudojamas stuburo problemoms gydyti, bet osteopatai ir chiropraktikai tiki, kad jų metodais galima gydyti ir kitas ligas, pavyzdžiui, galvos skausmą, išbėrimą ar virškinimo sutrikimus.

AROMATERAPIJA Aromaterapija – eterinių aliejų, pagamintų iš itin stipraus kvapo medžiagų, esančių tam tikrose gėlėse, šaknyse, lapuose, šakose ar augalų žievelėse, terapija.

Aliejaus, pavyzdžiui, levandų arba imbierų, galima įpilti į vonią maudantis, įkvėpti arba praskiesti skvarbiais aliejais ir įtrinti į odą. Žmonės aromaterapiją naudoja siekdami palengvinti stresą, nerimą, depresiją, negebėjimą užmigti ir skausmą.

ŽOLINIAI PREPARATAI Žoliniai preparatai gaminami iš augalų arba grybų, o žmonės juos vartoja siekdami gydyti įvairiausius simptomus ir ligas.

390

Ši padėtis paremta jogos poza. Jogos praktika gali padėti padaryti kūną lankstesnį.

Akupunktūros specialistas į šiuos taškus įbeda itin plonas adatas ir taip paveikia juos.

Akupunktūra naudojama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, skausmui ir stresui sumažinti.

JOGA IR PILATESAS Kai kurie žmonės joga ar pilatesu užsiima norėdami pagerinti bendrą psichinę ir fizinę sveikatą bei sustiprinti kūną arba palengvinti skausmus ir maudimus. Jogoje derinami specialūs judesiai ir padėtys, vadinamos pozomis, su kvėpavimo ir susitelkimo technikomis, vadinamomis meditacija. Pilatesas yra mankštos sistema, kai daugiausia dėmesio skiriama tempimui ir kvėpavimui.

Taip stiprinami raumenys, kūnas atgauna pusiausvyrą ir tampa lankstus.

Homeopatija paremta idėja, kad medžiaga, sveikam žmogui sukelianti tam tikrus simptomus, gali būti praskiesta ir naudojama gydyti tuos pačius simptomus sergantiesiems. Jos šalininkai teigia, kad homeopatija stimuliuoja natūralią kūno apsaugą (žr. puslapius 386–387).

PREVENCINĖ MEDICINA Užkirsti ligai kelią ne mažiau svarbu, nei ją gydyti. Gydytojai, medicinos mokslininkai ir sveikatos apsaugos darbuotojai praleidžia daug laiko ieškodami, kaip valdyti ligų plitimą ir jų išvengti. Tai vadinama prevencine medicina.

Vienas iš svarbių būdų, kaip užkirsti ligoms kelią – vakcinavimas (taip pat žr. p. 387). Kūdikiams ir vaikams paprastai duodamos vakcinos, padedančios apsisaugoti nuo tokių ligų kaip poliomielitas ir tymai. Jei vyksite į užsienį, jums gali prireikti pasiskiepyti nuo ligų, kurių nėra jūsų šalyje.

Mokyklose ir poliklinikose reguliariai atliekamos medicininės apžiūros ir ieškoma ankstyvų ligos požymių. Tai vadinama patikrinimu ir padeda, nes gydytojai gali ligą pastebėti ir išgydyti prieš jai išsivystant.

PATARIMAI DĖL SVEIKATOS Kad žmonės išliktų sveiki, gydytojai jiems paaiškina apie reguliarios mankštos ir subalansuotos mitybos naudą. Jie taip pat suteikia informacijos apie rūkymo, per didelio alkoholio vartojimo ir narkotikų žalą kūnui.

*Blakstienėlės, 358.

INFORMACIJA APIE VEIKLIĄSIAS MEDŽIAGAS Veiklioji medžiaga yra bet kokia medžiaga, paveikianti tai, kaip veikia kūnas. Skirtingos medžiagos turi skirtingą poveikį. Vaistai, alkoholis ir nikotinas yra veikliosios medžiagos.

Jos legaliai prieinamos, nors jų vartojimas reguliuojamas, pavyzdžiui, receptais arba amžiaus ribojimu. Kitos veikliosios medžiagos, tokios kaip heroinas, prieinamos tik nelegaliai.

Medžiaga

Aprašas

Alkoholis

Skaidrus skystis, kurio yra aluje, sidre, vyne, spirite ir alkoholiniuose kokteiliuose.

Kanapės

Dažnai džiovinti lapai arba ruda kieta masė.

Paprastai maišoma su tabaku ir rūkoma.

Kokainas

Smulkūs balti milteliai.

Paprastai uostomi.

Kokaino forma. Maži gniužulėliai. Rūkomi.

Tabletės arba kapsulės. Ryjamos.

Krekas Ekstazis

Per didelis bet kokios veikliosios medžiagos, legalios ar ne, kiekis gali padaryti ilgalaikės žalos ar netgi tapti mirties priežastimi.

Daugelis veikliųjų medžiagų formuoja įpročius, todėl žmonės mano, kad jiems reikia jas vartoti. Prie kai kurių medžiagų priprantama, tai reiškia, kad kūnas prie jų pripranta ir be jų jaučiasi nenormaliai. Žemiau pateiktas kai kurių narkotikų poveikio sąrašas.

Poveikis kūnui Atsipalaidavimas, pasitikėjimas arba depresija. Prasta judesių koordinacija, sunku priimti sprendimus, todėl išgėrus vairuoti labai pavojinga. Priprantama. Tarp ilgalaikių besaikio gėrimo pasekmių yra didelė žala kepenims.

Atsipalaidavimas. Nuovargio, svaigulio arba blogumo jausmas ir pagreitėjęs širdies plakimas. Galimas ilgalaikis poveikis – atminties praradimas. Jei rūkoma, prisideda ir nikotino poveikis.

Budrumo, susijaudinimo arba agresyvumo pojūčiai. Naikina nosies ertmes ir daro žalą plaučiams. Labai lengva priprasti.

Energijos ir pasitikėjimo arba blogumo ir nerimo pojūčiai. Daro žalą kepenims ir inkstams. Gali būti mirtina.

Pilkai rudi milteliai, dažnai parduodami sumaišyti su balikliu arba talku. Rūkomi, uostomi arba leidžiami. Įkvepiamosios Tarp jų yra žiebtuvėlių skystis, klijai, dažai ir medžiagos lakas. Paprastai uostomi.

Palaimos jausmas, paskui – depresija.

Labai priprantama. Kūnui reikia vis didesnių dozių, antraip patiriami siaubingi skausmai. Mirtis perdozavus – įprastas dalykas.

LSD

Perkelia vartotoją į keistą, kartais siaubingą pasaulį, vadinamą kelione.

Sukelia psichikos problemų ir kenkia smegenims.

Heroinas

Nikotinas

Baltos tabletės arba medžiagos tirpalo pėdsakai ant mažų popieriaus skiautelių.

Paprastai ryjama.

Tabake, pavyzdžiui, cigaretėse.

Garai sukelia palaimos ir svaigulio jausmą.

Daro žalą nosies ir plaučių dangai. Rizika uždusti. Dažnai priprantama.

Pasimėgavimas arba blogumas. Priprantama.

Daro žalą plaučiams ir blakstienėlėms*.

Sukelia širdies ligas ir krūtinės infekcijas.

Galima susirgti plaučių vėžiu.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir pažiūrėkite, kaip buvo sukurta vakcina nuo raupų.

• Daugiau nuorodų, kuriose galėtumėte patyrinėti skiepų, vaistų ir kitų ligų prevencijos priemonių naudą, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

391

Moksliniai faktai ir sÄ…raĹĄai

INTERNETINIS TYRIMAS Internetas tapo tokia vieta, į kurią ieškodami kuo įvairiausios informacijos pirmiausia užsuka dauguma žmonių. Deja, informaciją surasti kartais gali būti keblu. Žemiau pateikti patarimai padės jums pasirinkti svetaines, kuriomis galite pasikliauti.

INTERNETINĖ PAIEŠKA Usborne Quicklinks svetainėje rekomenduojami tinklalapiai buvo peržiūrėti Usborne redaktorių, tačiau vis tiek verta informaciją pasitikrinti patiems. Štai keli patarimai, galintys jums praversti: • Patikrinkite tinklalapio, kuriame lankotės, pavadinimą ir universalųjį adresą (URL). Jei tai gerai žinoma organizacija, muziejus ar nuoroda, informacija tikriausiai (nors nebūtinai) bus patikima.

• Ieškokite ženklų, rodančių, kad tinklalapis neseniai buvo atnaujintas. Jeigu pastebite senų naujienų ar datų, trūkstamų paveikslėlių, neveikiančių nuorodų ar rašybos klaidų, tai gali reikšti, kad tinklalapis nebeprižiūrimas ir informacija jame gali būti pasenusi.

• Jeigu užklystate į interneto svetainę, kurioje anksčiau nesilankėte, ieškokite skilties „Apie mus“: iš čia daugiau sužinosite apie žmones ar organizaciją, atsakingus už tinklalapį. Tai padės nuspręsti, ar skelbiama informacija yra patikima.

• Ieškodami informacijos visada apsilankykite keliose interneto svetainėse. Taip galėsite palyginti skirtingų šaltinių medžiagą, patikrinti, ar visi jose skelbiami faktai sutampa.

394

INFORMACIJOS PANAUDOJIMAS Jeigu norite naudoti tinklalapyje pateiktą informaciją, nekopijuokite jos žodis į žodį. Geriau pabandykite tas pačias idėjas perteikti savais žodžiais. Darbo pabaigoje pateikite naudotų šaltinių sąrašą su pavadinimais ir visų naudotų puslapių nuorodomis. Dauguma interneto svetainių leidžia mokykloms ar moksleiviams naudoti jose skelbiamą informaciją ir paveikslėlius mokomaisiais tikslais. Vis dėlto prieš parsisiųsdami bet kurį paveikslėlį perskaitykite tinklalapio skiltį „Naudojimo sąlygos“ ir įsitikinkite, kad paveikslėlius naudoti leidžiama. Paveikslėlius, kuriuos galima parsisiųsti iš Usborne Quicklinks, galite naudoti mokomaisiais ar asmeniniais tikslais, tačiau jie ir toliau saugomi Usborne Publishing autorių teisių.

SAUGUMAS INTERNETE Naudodamiesi internetu įsitikinkite, kad laikotės trijų pagrindinių taisyklių: • Prieš naudodamiesi internetu visada atsiklauskite suaugusiojo.

NAUDINGOS NUORODOS Kiekvienai iš pateiktų temų atrinkome po keletą jūsų tyrimui praversiančių interneto svetainių.

Norėdami apsilankyti šiuose tinklalapiuose, užsukite į Usborne Quicklinks internetinį puslapį adresu www.usborne.com/quicklinks, įveskite reikšminį žodį „science“ ir pasirinkite puslapius 394–395. Kaip jau minėta kairiau, nepamirškite įsitikinti, kad informacija aktuali ir nepasenusi.

Bendroji informacija

Vienos geriausių mokslo svetainių – muziejų, viešųjų ir mokslo įstaigų tinklalapiai. Užsiėmimų gali būti įvairių: nuo interaktyvių vadovų ir vaizdo įrašų iki internetinių eksperimentų, tinklaraščių ar užduočių, skirtų atsispausdinti ir spręsti namuose.

Dauguma svetainių turi savo paieškos sistemas, padedančias rasti tai, kas jums įdomu.

Eksperimentai

Galite peržiūrėti eksperimentų vaizdo įrašus, išbandyti virtualius eksperimentus internete ar rasti daugybę tinklalapių su nurodymais, kaip eksperimentuoti namuose: nuo aiškinančių, kaip užsiauginti savo kristalą, iki baterijos, pagamintos iš citrinos. Pasikvieskite į pagalbą suaugusįjį, kad šis padėtų su įranga, kurios įprastai nenaudojate.

• Niekada nenurodykite jokios asmeninės informacijos: vardo, adreso, mokyklos pavadinimo ar telefono numerio.

Žurnalai internete

• Jeigu interneto svetainėje prašoma nurodyti vardą ar elektroninio pašto adresą, atsiklauskite suaugusiojo.

Dauguma mokslinių žurnalų prieinami ir internete – jie skelbia naujausią informaciją. Apsilankę www.usborne.com/quicklinks rasite populiarių mokslo žurnalų rinkinį.

Technologijos

Žinynai

Paveikslėlių galerijos

Internetas – puiki vieta sužinoti apie naujausias technologijas, mat kiekvieną dieną čia įdedama naujos informacijos. Tokios kompanijos kaip NASA ar CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija) internetinėse svetainėse skelbia informaciją apie naujausius savo atradimus.

Internetinės enciklopedijos, žodynai ir kiti žinynai naudingi ieškant pagrindinės informacijos apie kokį nors dalyką, taip pat norint išsiaiškinti, ką reiškia mokslinis terminas ar idėja, su kuria dar nebuvote susidūrę. Nuorodų sąrašą rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks internetinėje svetainėje.

Internete galite rasti ir tūkstančius nuostabių paveikslėlių. Dauguma įstaigų leidžia mokiniams ir mokslo įstaigoms parsisiųsti paveikslėlius mokyklos užduotims ar projektams, tačiau prieš siųsdamiesi perskaitykite svetainės nuostatas ir tuo įsitikinkite.

Aplinkosauga

YouTube

Pasaulio laukinės gamtos fondui ir organizacijai „Greenpeace“ svarbūs viso pasaulio aplinkosaugos klausimai, jie skelbia naujienas apie nykstančias gyvūnų rūšis ir jų arealus. Taip pat galite sužinoti, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo, užduoti jums rūpimus klausimus apie aplinkosaugą. Šias, taip pat daugiau internetinių svetainių rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks.

Šioje svetainėje – nesuskaičiuojama galybė informacijos. Daugybė didelių organizacijų, tokių kaip „National Geographic“, Karališkoji Didžiosios Britanijos institucija ar JAV nacionalinis mokslo fondas savo YouTube kanaluose skelbia vaizdo įrašus – tai puiki erdvė pradėti paieškas. Taip pat YouTube paieškos lange galite ieškoti ir kitų organizacijų kanalų.

Namų darbai ir kartojimas

Sukurta daugybė svetainių, padedančių mokiniams su namų darbais, rašiniais, projektais, praverčiančių ruošiantis egzaminams. Jose galite rasti vaizdo įrašų, internetinio mokymosi programų, užduočių, kartojimo medžiagos, testų ir kt. Mokyklų pasaulyje yra daugybė, jų mokymo programos skiriasi, todėl geriausia lankytis tokiose svetainėse, kurios atitinka jūsų regioną.

Internetinėse paveikslėlių galerijose gausu įvairiausių vaizdų – juos naudinga pasitelkti mokyklos projektams.

Vis dėlto nepamirškite – vaizdo įrašus kelti gali kiekvienas, tad svarbu ieškoti patikimų šaltinių.

Internetinės nuorodos • Nuskaitykite kodą ir peržiūrėkite vaizdo įrašą apie Pasaulio laukinės gamtos fondą.

• Daugiau nuorodų, praversiančių jūsų tyrimams, projektams ir namų darbams, rasite apsilankę www.usborne.com/quicklinks

KARTOJIMO KLAUSIMAI Pasitikrinti, ko išmokote, galite pagal puslapiuose 396–403 pateiktus klausimus. Kiekvienam enciklopedijos skyriui skirtas puslapis klausimų. Jo apačioje rasite ir atsakymus.

MEDŽIAGOS 1. Elektronai būdingi: a) tik skysčiams arba kietiesiems kūnams; b) tik elektros laidininkams; c) visiems medžiagų pavidalams. (p. 10)

11. Dujos: a) turi apibrėžtą tūrį ir formą; b) neturi apibrėžto tūrio ir formos; c) turi apibrėžtą tūrį, nors forma gali kisti. (p. 22)

2. Dažniausiai atome yra po lygiai: a) neutronų ir elektronų; b) elektronų ir protonų; c) protonų ir neutronų. (p. 11)

12. Kiek yra cheminių elementų? a) apie 20; b) apie 50; c) daugiau kaip 100. (p. 24)

3. Elemento atomo masės skaičius nurodo: a) protonų ir neutronų skaičių; b) protonų skaičių; c) protonų ir neutronų skaičių. (p. 12)

13. Beveik visi nemetalai yra: a) skysti kambario temperatūroje; b) prasti izoliatoriai; c) prasti laidininkai. (p. 25)

4. Atomai, turintys po tiek pat protonų ir elektronų, tačiau nevienodai neutronų, vadinami: a) izomerais; b) izotopais; c) alotropais. (p. 13) 5. Geležies cheminis simbolis yra: a) F; b) I; c) Fe. (p. 15) 6. Aukso cheminis simbolis yra: a) Go; b) Au; c) Ag. (p. 15) 7. Kinetinė teorija aiškina: a) energijos virsmus; b) judančius kūnus; c) kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybes. (p. 16) 8. Sublimacija vyksta, kai: a) kietieji kūnai virsta dujomis; b) kietieji kūnai virsta skysčiais; c) skysčiai virsta dujomis. (p. 18) 9. Kondensacija vyksta, kai: a) dujos virsta skysčiais; b) dujos virsta kietaisiais kūnais; c) skysčiai virsta dujomis. (p. 19) Medžiagos – atsakymai

14. Labiausiai Žemės plutoje paplitęs elementas yra: a) aliuminis; b) deguonis; c) silicis. (p. 26) 15. Periodinėje lentelėje periodais grupuojami elementai išrikiuoti: a) stulpeliais; b) eilutėmis; c) rinkiniais. (p. 28) 16. Periodinėje lentelėje taip pat yra grupės, išrikiuotos: a) stulpeliais; b) eilutėmis; c) rinkiniais. (p. 28) 17. Metalai yra tamprūs, todėl gali būti: a) suplojami lakštais; b) ištempiami gaminant laidus; c) šlifuojami. (p. 30) 18. Per liepsnos testą kalis dega: a) raudona liepsna; b) oranžine liepsna; c) alyvine liepsna. (p. 31) 19. Su vandeniu šarminiai metalai sudaro: a) rūgštinius tirpalus; b) šarminius tirpalus; c) neutralius tirpalus. (p. 32)

20. Taurieji metalai: a) visada randami mišiniuose; b) itin aktyvūs; c) itin neaktyvūs. (p. 32) 21. Žalvaris – tai lydinys iš: a) vario ir cinko; b) vario ir alavo; c) vario ir aukso. (p. 35) 22. Bronza – tai lydinys iš: a) vario ir cinko; b) vario ir alavo; c) vario ir aukso. (p. 35) 23. Kurios dujos reikalingos korozijai vykti? a) sieros dioksidas; b) anglies dioksidas; c) deguonis. (p. 40) 24. Vienas seniausių mums žinomų metalų yra: a) aliuminis; b) auksas; c) cinkas. (p. 42) 25. Kurio elemento Visatoje daugiausia? a) aliuminio; b) vandenilio; c) deguonies. (p. 46) 26. Kuris iš elementų nėra halogenas? a) chloras; b) jodas; c) fosforas. (p. 48–49, 55) 27. Elementai, kurių dalelės susijungusios skirtingai, vadinami: a) lydiniais; b) alotropais; c) izotopais. (p. 50) 28. Kuri medžiaga nėra anglies atmaina? a) deimantas; b) siera; c) grafitas. (p. 50–51, 54) 29. Bene dažniausiai siera naudojama: a) sieros dioksidui gaminti; b) maistui saugoti; c) sieros rūgščiai gaminti. (p. 54) 30. Kokia fosforo atmaina neegzistuoja? a) geltonasis fosforas; b) raudonasis fosforas; c) baltasis fosforas. (p. 55)

1.C, 2.B, 3.A, 4.B, 5.C, 6.B, 7.C, 8.A, 9.A, 10.B, 11.B, 12.C, 13.C, 14.B, 15.B, 16.A, 17.B, 18.C, 19.B, 20.C, 21.A, 22.B, 23.C, 24.B, 25.B, 26.C, 27.B, 28.B, 29.C, 30.A.

396

10. Medžiagos klasifikuojamos kaip kietosios, skystosios arba dujinės pagal jų agregatinę būseną: a) 0 °C temperatūroje; b) 20 °C temperatūroje; c) 100 °C temperatūroje. (p. 22)

MIŠINIAI IR JUNGINIAI 1. Kuriuo variantu įvardytas ne mišinys?

A) oras; b) jūros vanduo; c) anglies dioksidas. (p. 58) 2. Dažus galima atskirti: a) distiliuojant; b) filtruojant; c) chromatografija. (p. 60–61) 3. Netirpi kietoji medžiaga nuo skysčio atskiriama: a) garinant; b) filtruojant; c) chromatografija. (p. 60) 4. Tirpi kietoji medžiaga nuo skysčio atskiriama: a) garinant; b) filtruojant; c) chromatografija. (p. 61) 5. Atmosferoje daugiausia: a) anglies dioksido; b) azoto; c) deguonies. (p. 62) 6. Kokios medžiagos atmaina yra ozonas? a) azoto; b) deguonies; c) argono. (p. 65) 7. Kurių dujų sankaupa sukelia šiltnamio efektą? a) anglies dioksido; b) deguonies; c) argono. (p. 65) 8. Kas susidaro susijungus skirtingų elementų atomams? a) naujas elementas; b) junginys; c) mišinys. (p. 66) 9. Kuris variantas nepriskirtinas prie junginių? a) citrinos rūgštis; b) kalcio karbonatas; c) anglis. (p. 67) 10. Atomus tarpusavyje jungiančios jėgos tarp jų sukuria ryšius. Kuriuo variantu įvardyta ne ryšių rūšis? a) kovalentinės; b) valentinės; c) joninės. (p. 69–71)

Mišiniai ir junginiai – atsakymai

11. Antrajame elektronų apvalkalo sluoksnyje telpa iki: a) dviejų elektronų; b) aštuoniolikos elektronų; c) aštuonių elektronų. (p. 68)

21. Kuris teiginys neteisingas?

Rūgštys yra: a) vandenilio turintys junginiai; b) korozinės; c) kaustinės. (p. 84–85)

12. Dauguma kovalentinių medžiagų: a) tirpios vandenyje; b) laidžios elektrai; c) kambario temperatūroje yra skystos arba dujinės. (p. 69)

22. Bet kurios rūgštinės medžiagos pH yra: a) mažiau kaip 7; b) 7; c) daugiau kaip 7. (p. 86)

13. Elektronų praradęs atomas vadinamas: a) anijonu; b) katijonu; c) jonine gardele. (p. 70)

23. Prie druskų priskirtini: a) tik metalai; b) metalai ir nemetalai; c) tik nemetalai. (p. 88)

14. Kuris teiginys neteisingas? a) cheminis vandens pavadinimas – vandenilio oksidas; b) yra 3 vandens būsenos: dujinė, skystoji ir kietoji; c) ledas už vandenį tankesnis. (p. 72) 15. Reakcijos, per kurias į aplinką išskiriama šiluma, vadinamos: a) egzoterminėmis; b) endoterminėmis; c) terminėmis. (p. 76) 16. Katalizatoriai: a) pakeičia reakcijos greitį ir yra sunaudojami vykstant reakcijai; b) pakeičia reakcijos greitį, tačiau per reakciją nesunaudojami; c) tai reakciją slopinančios medžiagos. (p. 79) 17. Degimo reakcijoms reikalingas: a) anglies monoksidas; b) anglies dioksidas; c) deguonis. (p. 80) 18. Per redukciją medžiaga praranda: a) deguonies; b) vandenilio; c) elektronų. (p. 81) 19. Kuris metalas elektrolize išgaunamas iš boksito? a) aliuminis; b) varis; c) geležis. (p. 83) 20. Kuriuo variantu įvardyta ne bazė? a) dantų pasta; b) pomidorų sultys; c) vapsvos įgėlimas. (p. 84–85)

24. Visuose organiniuose junginiuose yra: a) silicio; b) deguonies; c) anglies. (p. 92) 25. Sočiuosius organinius junginius jungia: a) viengubasis ryšys; b) dvigubasis ryšys; c) trigubasis ryšys. (p. 93) 26. Svarbiausias fermentacijos reakcijos produktas yra: a) alkanas; b) alkenas; c) alkoholis. (p. 94) 27. Margarinas gaminamas prijungiant vandenilį prie: a) alkano molekulių; b) alkeno molekulių; c) esterio molekulių. (p. 97) 28. Cheminis procesas, per kurį stambios naftos molekulės suskaidomos į mažesnes, vadinamas: a) frakcine distiliacija; b) hidrinimu; c) skaidymu. (p. 97–99) 29. Kokia organinių junginių rūšis kondensuojasi 180 °C temperatūroje? a) nuosėdų junginiai; b) benzino junginiai; c) žibalo junginiai. (p. 99) 30. Kuris teiginys apie termoplastiką yra teisingas? a) termoplastiką lengva perdirbti; b) termoplastiką galima suformuoti tik kartą; c) termoplastikas atsparus karščiui. (p. 101)

397

1.C, 2.C, 3.B, 4.A, 5.B, 6.B, 7.A, 8.B, 9.C, 10.B, 11.C, 12.C, 13.B, 14.C, 15.A, 16.B, 17.C, 18.A, 19.A, 20.B, 21.C, 22.A, 23.B, 24.C, 25.A, 26.C, 27.B, 28.C, 29.C, 30.A.

Padėka Buvo dedamos visos pastangos knygoje panaudotos medžiagos autorystei nustatyti. Jei kas buvo praleista, leidėjai siūlo šią klaidą ištaisyti pranešdami apie tai vėlesniuose leidimuose. Už bendradarbiavimą ir leidimą atgaminti medžiagą leidėjai dėkingi toliau išvardytoms organizacijoms ir asmenims. Ubuntu yra „Canonical Ltd.“ registruotas prekės ženklas. Microsoft Windows – „Microsoft Corporation“ registruotas prekės ženklas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Apple ir Mac OS – „Apple Inc.“ registruotas prekės ženklas. Raspberry Pi – „Raspberry Pi Foundation“ registruotas prekės ženklas. Dacron, Kevlar, Mylar, Nomex ir Kapton yra „DuPont“ registruoti prekės ženklai. nuotraukų autorystė (v = viršus, vid. = vidurys, a = apačia, k = kairė, d = dešinė, pagr. – pagrindinis) Corbis: 8-9 Gary Braasch; 12 (ak) Jim Sugar Photography; 14-15 Digital Art; 16-17 W. Perry Conway; 18 (vk) Fukuhara Inc; 19 (vid.) Keren Su; 22-23 Roger-Ressmeyer; 24 (ak) Jim Zuckerman; 26-27 Ric Ergenbright; 30-31 Buddy Mays; 32 (vd) Phil Schermeister; 34 Dan Guravich; 36-37 Dean Conger; 40-41 Roger-Ressmeyer; 42-43 Charles E. Rotkin; 43 (vd) Roger Ressmeyer; 45 (vd) James L. Amos; 48-49 Charles O’Rear; 52-53 Charles O’Rear; 55 (pagr.) Owen Franken; 6263 Jonathan Blair; 64-65 (pagr.) Ted Spiegal; 72-73 (a) Peter Johnson; 74-75 (a) Wolfgang Kaehler; 76-77 Randy Faris; 85 (pagr.) Robert Pickett; 87 (a) Jonathan Blair; 89 (vd) Science Pictures Limited; 95 (pagr.)

Michael Freeman; 98 (vd) Science Pictures Limited; 102 (a) Tecmap Corporation/Eric Curry, Eric Curry; 108-109 Sean Aidan, Eye Ubiquitous; 112-113 Gary Braasch; 115 (a) Owen Franken; 116-117 Bettmann; 119 (pagr.) Robert Landau; 147 (pagr.) Richard Hamilton Smith; 166 (vid.d) NASA/ Roger-Ressmeyer; 174-175 (a) Roger Ressmeyer; 184-185 (pagr.) Galen-Rowell; 192 -193 (v) L. Clarke; 196-197 Hans Georg Roth; 198-199 (a) Roger Ressmeyer; 204-205 (a) Peter Johnson; 206-207 (a) George Hall; 214-215 (v) StuartWestmorland; 216-217 (v) Joseph Sohm, ChromoSohm Inc; 218-219 (a) Steve Austin, Papilio; 220 (vd) Charles E. Rotkin; 222-(ak) Jamie Harron, Papilio; 228-229 Kennan Ward; 230-231 (a) Peter Hardholdt; 232 (v) The Purcell Team; 234-235 (a) Lowell Georgia; 237 (ad) Charles O’Rear; 250-251 (a) Science Pictures Limited; 251 (vid.) Lester V. Bergman; 252 Richard Hamilton Smith; 254255 Richard Hamilton Smith; 257 (vid. k) Bill Varie; 258 (v) Paul A. Souders; 259 (a) Scott T. Smith; 260-261 (v) Paul A. Souders; 266 (k) Kevin Schafer; 268-269 (a) Ron Watts; 270271 (a) Ralph-A.-Clevenger; 271 (ad) Lee Snider; 272 (v) Darrell Gulin; 273 (a) Philip Marazzi, Papilio; 274 (v) Marko Modic; 275 (a) Australian Picture Library; 276 (d) Kevin Schafer; 278 (ak) Marlen Raabe; 278-279 (v) Richard Hamilton Smith; 279 (ak) Ed Young; 281 (ak) Don Paulson/Superstock; 283 (vd) Raymond Gehman; 284 (v) Sally Morgan, Ecoscene, (a) Buddy Mays; 285 (vd) Kevin R. Morris; 286-287 Joseph Sohm/ ChromoSohm Inc; 287 (k) Richard Cummins; 288-289 (v) W. Wayne Lockwood M.D.; (a) Joseph Sohm, ChromoSohm Inc; 290-291 Galen Rowell; 291 (k) Hulton-Deutsch Collection; 292-293 (a) Raymond Gehman; 304-305 (v) Stephen Frink; 306-307 David A. Northcott; 308-309 (a) Tom Brakefield; 312 (v) Michael Lewis; 314-315 (v) Amos Nachoum; 316-317 W. Perry Conway; 318 (ak) Jim Zuckerman; 321 (d) W. Perry Conway; 322 (ak) Stuart Westmorland; 324 (ak) Robert Yin; 325 (pagr.) Robert-Pickett; 328-329 (pagr.) Yann Arthus446

Bertrand; 330-331 (a) Kennan Ward; 332 Peter Johnson; 335 (a) Jim Sugar Photography; 336-337 Annie Griffiths Belt; 338 (v) James L. Amos; 372 (a) Hulton-Deutsch Collection; 374 (v) Michael Freeman; 377 (ad) Jenny Woodcock, Reflections Photo Library; 378 (vd) Bettmann, (vid.d) Bettmann, (ad) Corbis; 384 (vd) Richard Hamilton Smith; 388 (vid. k) docstock; 389 (ad) Science Pictures Ltd; 390-391 Bill Ross. ©Digital Vision: 19 (v vid.), (a); 20 (k); 22 (vd); 24-25; 25 (vid.); 32 (ad); 33; 35 (vid. k); 37 (vid.d); 38 (vd); 38-39; 41 (vd), (vid.), (vid.d); 44 (a vid.); 44-45; 46 (v), (a); 48 (k); 52 (ak); 53 (vk); 5657; 58-59; 59 (vid. k); 64 (vk); 65 (v); 72 (vd); 75 (vd); 78(a); 80 (ad); 81 (d); 82 (v), (ad); 85 (vk); 87 (k); 96 (a); 98-99; 99 (vk); 101 (vid.); 102 (vd); 103 (ad); 104-105; 106 (v), (a); 107 (ak); 110 (k); 112 (k), (a vid.); 113 (vd); 117 (vid. k); 118 (vd); 120; 123 (v vid.), (vd); 124; 126 (v), (ad); 128 (v), (a); 132 (vd), (ak); 138-139 (v); 140-141; 152-153; 154 (ak); 156 (vd); 158 (k); 162 (a); 163 (v); 164 (vd); 165 (v vid.); 166 (vd), (vid. k), (vid.), (a); 167 (v); 170171 (v); 173 (k); 175 (vd); 176 (ad); 177 (vid.d), (ak); 178 (vd); 179 (vid. k); 180-181; 182-183; 185 (v), (vid.), (vid. k); 187 (vid.d); 188-189; 188 (vd); 190-191; 192 (a); 193 (k), (vid.); 194 (vid.), (a vid.); 194-195 (a); 196 (vd), (vid. k); 197 (vid.); 199 (vid.); 202203; 204 (vd); 207 (vd); 208 (vd), (vid.d), (ak); 214 (vid. k); 216 (vid.); 225 (vid.d); 233 (vd); 238 (vd); 240 (vid.d); 242 (a); 244 (vd); 245 (vd); 248-249; 271 (vd); 284 (vd); 286 (ak); 289 (vid.), (d); 294 (vd); 296-297; 303 (vk); 309 (vk); 323 (vid. k); 335 (k); 336 (k); 337 (k); 343 (vid.); 360-361.

NASA: 51 (a vid.); 125 (k); 161 (vk), (ak); 164-165 (a); 170 (ak), (ad); 171 (ak); 175 (vid.); 176-177 (v); 177 (vid. k), (a vid.); 178 (a); 185 (vid. k); 246 (ak), (a vid.), (ad); 395 (ad). NASA Ames/SETI/ JPL Caltech: 175 (a vid.); NASA/CXC/MIT/F.K. Baganoff et al: 161 (vid.d); NASA/Dan Burbank: 172 (vd); NASA/ESA/AURA/ Caltech: 156 (vid. k); NASA, ESA, G. Illingworth, D. Magee, & P. Oesch (UCSC), R. Bouwens (Leiden Uni.) & the HUDF09 Team: 175 (ak); NASA/ESA/Hubble Heritage Team (STScI/ AURA)-ESA/Hubble Collaboration, Ack: D. Gouliermis (MPIA, Heidelberg): 155 (v); NASA/Hubble Heritage Team (STScI/ AURA): 156 (ak); NASA/JPL-Caltech: 156 (ad), 165 (vid.d); NASA/JPL-Caltech/R. Hurt/ESA/N. Risinger/M. Olley: 157 (v); NASA/SDO & the AIA, EVE & HMI Science Teams: 162 (vd); NASA/WMAP Science Team: 155 (vid. k).

Science Photo Library: Cover Omikron, Sciepro; 1-3 Phil Jude; 50 (ad) Lawrence Lawry; 58 (vid. k) Tek Image; 60-61 Geoff Tompkinson; 61 (d) Tek Image; 71 (ad) Ken Eward; 93 (ad) Steve-Horrell; 101 (ad) Eye of Science; 130 (a) SPL; 133 (vd) Will & Deni McIntyre; 135 (pagr.) Jeremy Walker; 212 (vd) Hugh Turvey; 280-281 (v) Jan-Hinsch; 298-299 (v) Dr Yorgos Nikas; 304 (vid.) John Walsh; 324 (vd) David Wrobel, Visuals Unlimited; 341 (a) UDSA; 344-345 Mehau Kulyk; 346-347 Manfred Kage; 348 (d) John Daugherty; 350-351 (v)

National Cancer Institute; 358-359 (v) Alfred Pasieka; 362 (a) Biophoto Associates; 364-365 CNRI; 366 Mehau Kulyk; 368369 (a) Prof. P. Motta, Dept of Anatomy, Sapienza University of Rome; 370-371 (a) David Parker; 376 (v) Dr G. Moscoso; 380-381 Biophoto Associates; 382 (vd) A. Barrington-Brown; 383 (v vid.) Simon Fraser; 384-385 Tek Image; 386-387 (v) Juergen Berger (MPI Tuebingen); 388 (v) Mehau Kulyk, (a) Hugh Turvey; 390 (ak) BSIP Boucharlat. © AIRBUS/ i3m 242 (vk); Alamy 50 (vd) Karin Duthie, 140141 (vid.), 326 (vd) imageBROKER; Allsport UK Ltd 227 (vd); American Government 207 (vid. k); Arriflex 255 (ak); AVM GmbH 245 (vk); Superstock 276-277 (pagr.); British Telecom 247 (vd); Britstock-IFA 262-263 (v), 268 (v); Dreamstime.com: 352-353 (v) Trevor Buchanan, 80-81 ©Stephan Pietzko; išskirtinė padėka © Roger Cannegieter 143 (pagr.); Bruce Coleman 311 (v) John Cancalosi; Canon EOS 500D 224 (a); Phil Clarke 243 (vk); Dell Inspiron 23 7000 AIO atvaizdas panaudotas mielai sutikus Dell Inc. 240 (ak); Diamond Multimedia 242 (vd); Epson Perfection 610 Scanner 243 (k); Ford Motor Co Ltd 125 (vd), 134 (d), 147 (vid. k), 148 (vid.), 150-151; Goodyear GB Ltd 124 (k); Frank Greenaway/Dorling Kindersley/Getty Images 320 (vd); Guillemot 243 (vid. k); Honda JK 152 (vd); Intel Corporation 239 (vd), (vid. k), 241 (vid. k), (vid.); Karrimor International Ltd 101 (vid. k); Shutterstock/Cathy Keifer 267 (pagr.); © Štěpán Koval www.bryo.cz 282 (a); Lawson Mardon Star Ltd, Bridgnorth 24 (a vid.); 41 (k); Jef Meul/Minden Pictures/FLPA 322-323; 240 (vid.d) (Windows® 8 atvaizdas panaudotas Microsoft leidimu), 242 (ak) (Paint® spalvų pasirinkimo juostos atvaizdas panaudotas Microsoft leidimu); Londono gamtos istorijos muziejaus atstovai 339; NHPA 312 (a); Nikita Rogul/123RF 218-219 (v); Northern Lites 132 (vid.); Mike Olley 227 (vk), 236 (vid.); Opera-North/Richard Moran 359 (vid.d) Roderick Williams vaidina Figaro „Opera North“ režisuotoje operoje „Sevilijos kirpėjas“; Richard Packwood/ Oxford Scientific/Getty Images 256-257; Panasonic 225 (a vid.); Philips TV image provided by TPVision 227 (vd), (vid.); Porsche Cars Great Britain 127 (a vid.); Pure 226 (ad); Red Digital Cinema Camera Company 225 (ak); Robert M. Reed 27 (a vid.); Daniel Reiner 215 (ad); Salomon Quest 4D GTX žygių batai 124 (ad); Samsung Electronics Galaxy Note II 102 (vid.); Still-Pictures 260 (ak) Klein/Hubert, 316 (a) John Cancalosi; Telegraph Colour Library 267 (vd), 303 (a), 326 (a); The Royal Festival Hall Gamelan Programme, Londonas 208 (ak); The Stock Market 264, 280 (ak); Charlotte Tomlins 207 (vid.d); Two Way TV 227 (vd); Ullstein Bilderdienst/Max Machon 47 (a vid.); Undersea Research Programme (NURP) 281 (vid.d), 300-301 (v); Vision Engineering Ltd 222 (vid.); Volkswagen 41 (vid.d); Wheelworks Handcrafted Wheels (Naujoji Zelandija) 235 (vd); Wilfried Schmidt Maschinenbau 235 (vid.d); www. trekbikes.com 52 (vid.); Yamaha-Kemble Music (JK) Ltd 209 (ak); 3Com 245 (vid. k).

Iliustratoriai Simone Abel, Graham Allen, Sophie Allington, Rex Archer, David Ashby, Iain Ashman, Craig Austin (The Garden Studio), Graham Austin, Alan Baker, Bob Bampton (The Garden Studio), Jeremy Banks, John Barker, David Baxter, Andrew Beckett, Joyce Bee, Stephen Bennett, Mark Bergin, Roland Berry, Andrzej Bielecki, Gary Bines, Derick-Bown, Isabel

Bowring, Trevor Boyer, Wendy Bramall (Artist Partners), John Brettoner, Paul Brooks, Gerry Browne, Peter Bull, Derek Bunce, Mark Burgess, Hilary-Burn, Andy Burton, Terry Burton, Liz Butler, Terry Callcut, Martin Camm, Sue Camm, Lynn Chadwick, Kuo Kang Chen, Peter Chesterton, Jeane Colville, Stephen-Conlin, Dan Courtney, Frankie Coventry, Patrick Cox, Steve Cross, Lindy Dark, Christine Darter, Gordon Davies, Kate Davies, Sarah De Ath (Linden Artists), KevinDean, Peter Dennis, Richard Draper, Brin Edwards, Michelle Emblem, Malcolm English, Sandra Fernandez, Denise Finney, Don Forrest, John Fox, Sarah Fox-Davies, John Francis, Mark Franklin, Nigel Frey, Judy Friedlander, Sheila Galbraith, Stephen Gardiner, Peter Geissler, Nick Gibbard, Peter Gibson, Tony Gibson, William Giles, Victoria Goaman, Jayne Goin, David Goldston, Peter Goodwin, Victoria Gordon, Teri Gower, Phil Green, Coral Guppy (John Martin Artists), Terry Hadler, Alan Harris, Brenda Haw, Tim Hayward, Bob Hersey, Nicholas Hewetson, Philip Hood, Chris Howell-Jones, Christine Howes, Carol Hughes (John Martin Artists), David Hurrell, GillianHurry, John Hutchinson, Ian Jackson, Frank Kennard, Roger Kent, Aziz Khan, Colin King, Deborah King, Stephen Kirk, Kim Lane, Jonathon Langley, Richard Levington, Jason Lewis, Mick Loates (The Garden Studio), Rachel Lockwood, Mark Logworth, Kevin Lyles, Chris Lyon, Kevin Maddison, Alan Male, Janos Marffy, Andy-Martin, Josephine Martin, Lucia Mattioli (Inklink at Firenze), Nick May, Rob McCaig, Joseph McEwan, David McGrail, Malcolm McGregor, Doreen McGuiness, Christina McInerney, Caroline McLean, Dee McLean, Annabel Milne, David More, Dee Morgan, Robert Morton, David Mostyn, Paddy Mounter, Patricia Mynott, David-Nash, Susan Neale, Jan Nesbitt, Tricia Newell, Martin Newton, Barbara Nicholson, Louise Nixon, David Nockels (The Garden Studio), Mike Olley, Richard Orr, David Palmer, Patti Pearce, Justine Peek, Jack Pelling, Liz Pepperell, Francesco Petracchi (Inklink at Firenze), Roger Phillips, Julie Piper, Gill Platt, Maurice Pledger, Mick Posen, Cynthia-Pow (Middletons), Isaac Quaye, David Quinn, Charles Raymond, Kim Raymond, Barry Raynor, Luis Rey, Phillip Richardson, Jim Robins, Allan Robinson, Andrew-Robinson, Bernard Robinson, Eric Robson, Michael Roffe, Michelle Ross, Simon Roulstone, Graham Round, John Russell, Evie Safarewicz, Michael Saunders, Philip-Schramm, John Scorey, Coral Sealey, John Shackell, Chris Shields, John Sibbick, Sara Silcock, Penny Simon, Gwen Simpson, Gabrielle Smith, Tony Smith, Annabel-Spenceley, Peter Stebbing, Ian Stephen, Roger Stewart, Sue Stitt, Ralph Stobart, Rod Sutterby, Alan Suttie, Treve Tamblin, Myke Taylor, George Thompson, Joan-Thompson, Sam Thompson, Stuart Trotter, Joyce Tuhill, Sally Voke, Ian Wallace, Sue Walliker, Robert Walster, Peter Warner, David Watson, Ross Watton, Phil Weare, David Webb, Hans Wiborg-Jenssen, Sean Wilkinson, Adrian Williams, Adam Willis, Roy Wiltshire, Ann Winterbottom, Gerald Wood, James Woods, Zöe Wray, David Wright, John Yates.

Dėkojame dr. Keith Taber, dr. Patricia Fara, Simon Barnett, Simon Tudhope, Sam Smith, Sarah Khan, Nayera Everall, Keith Furnival, Mike Olley, Emma Danes and Kate Rignell.

447

Knygą „Didžioji mokslo enciklopedija“ sudaro pagrindinės gamtos, technologijų, gyvybės mokslų temos: fizika, chemija, biologija, informacinės technologijos, astronomija, genų inžinerija, telekomunikacijos, nanotechnologijos ir t. t. Knygoje temos apžvelgiamos jas gausiai iliustruojant, taip pat pateikiant eksperimentų, kuriuos patys moksleiviai gali lengvai atlikti. Interaktyvios nuorodos prie tekstų praturtina bei palengvina mokymosi ir žinių įsisavinimo procesą.

Redaktorė Edita Birulienė Korektorės Goda Baranauskaitė-Dangovienė, Rūta Malūkaitė, Martyna Bražiūnaitė, Vaiva Markevičiūtė Specialusis korektorius Norvydas Birulis Maketavo Lina Lukšaitė Tiražas 3000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

449