N r. 2 (8 2 ), k o v a s – b a l a n d i s , 2 0 1 9
KAINA 1,88 Eur
S U P R O G R A M Ė L E „L A I M I U K A S“
Lisos „ Me Aisato rgait iliustra ė, no cija iš Klauso Hagerupo knygos rėjus i išgelb ėti knygas“, leidykla „Nieko rimto“
Literatūrinis žurnalas
SKAITYKITE ir ieškokite programėlėje „LAIMIUKAS“: Skaitmeninių iliustracijų kūrimas, p. 3–5
Draugystės apyrankės, p. 22
Knygos padeda neskubėti, p. 6–7
Kaip marginti kiaušinius?, p. 23
Prisiminkime knygnešius, p. 8–9
Laimiuko užduotėlės, p. 24–26
Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena, p. 10 –11
Istorija apie bjaurų lietų, p. 27–29
Iš astronautų kasdienybės, p. 12–13
Žvaigždynų paspirtukas, p. 30–31
Mitiniai gyvūnai, p. 14–15
Mažosios Laimiuko žinios, p. 32–33
Koks tavo vardas? Auksinis kardas!, p. 16–17
Dramblio auginimas spintoje, p. 34–35
Rašinių konkursas „Kvapas“ p. 18
Piešinių konkursas „Mano Vytis“, p. 36–37
Piešinių konkursas „Gyvūnas – vienas, autoriai – du!“, p. 19–20
Didelės mažosios Alės baimės, p. 38–39
Riešutiniai sveikuolių sausainiai, p. 21
Maži Laimiuko juokai, p. 42–43
Prog
„Laimiuka
I E Š KO K
s“
ėlėje ram
Apie Pelkinio sapnus, p. 40–41
Nukreipę IŠMANIOJO ĮRENGINIO kamerą į puslapio su kepurėle nuotrauką arba iliustraciją, pamatysite arba išgirsite tai, kas papildo šių puslapių turinį.
PIRMYN! KAIP NAUDOTIS?
Všį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ projekto „Tobulėju skaitydamas ir kurdamas“ temoms žurnalo „Laimiukas“ puslapiuose 2019 m. skyrė 10 000 Eur paramą.
Šio numerio autoriai ir dailininkai: Eidvilė Viktorija Buožytė, Lina Eitmantytė-Valužienė, Ilona Ežerinytė, Vaiva Frančiakaitė, Evita Juškaitė, Lina Lukšaitė, Ni Lutė, Milda Matulevičiūtė, Raimonda Nabažienė, Tatjana Pleskevičienė, Vytautas Puišys, Edgaras Straukas, Virgis Šidlauskas, Jurga Šulskytė, Aušra Turskytė, Neringa Vaitkutė, Saulius Valužis, Vilma Varkulevičienė, Marius Zavadskis. Programėlę „Laimiukas“ paruošė Vykintas Valužis. Tekstų redaktorė Eglė Devižytė. Vyr. redaktorė ir dizainerė Lina Eitmantytė-Valužienė, tel. +370 674 01 389 Edukacinių renginių vadovas Saulius Valužis, tel. +370 614 85 184 Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti renginių metu mokyklose, leidykloje „Nieko rimto“, el. knygynėlyje www.niekorimto.lt arba prenumeruodami Lietuvos pašte.
2
© „Laimiukas“, nr. 2 (82), kovas–balandis, 2019 © Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius. Tel. +370 646 19944 El. paštas laimiukas@niekorimto.lt. www.niekorimto.lt Tiražas 3000 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“
„LAIMIUKO“ ADRESAS: Leidykla „Nieko rimto“ „Laimiukas“, Dūmų g. 3A LT-11119 Vilnius
Skaitmeninių iliustracijų kūrimas
6 kl
ausimai dailininkui Edgarui traukui S
1. Ką mėgai piešti vaikystėje? Piešdavau tai, kas tą dieną ar savaitę labiausiai įsimindavo: miškas, jūra, atostogos kaime, keistas gyvūnas iš sapno. Vėliau pamėgau kurti veikėjus. Kuo jų formos labiau skyrėsi nuo žmogaus, tuo geriau sekdavosi juos pavaizduoti. Ypač būdavo smagu piešti drakonus – tai ir iššūkis, ir malonumas, nes man tada atrodydavo, kad tie piešiniai originalūs ir įdomūs.
2. Kokius mokslus baigei, kol tapai dailininku iliustruotoju? Lankiau sustiprintos dailės pamokas mokykloje, turėjau kūrybingus mokytojus. Dailė man buvo viena iš labiausiai patikusių pamokų – tarsi akimirka, kai į kuprinę iš galvos susikrauni skaičius ir taisykles, o išsitrauki – laisvę kurti. Studijas universitete rinkausi iš dviejų dalykų: vizualinio
dizaino arba animacijos. Ketveri metai Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto vizualinio dizaino katedroje įtvirtino kompozicijos, spalvų teorijos, piešimo pagrindus. O didžiausi mokslai – savarankiškas tobulėjimas kasdien – prasidėjo baigus akademiją ir nusprendus eiti knygų iliustruotojo keliu.
3. Kokias knygas labiausiai patinka iliustruoti? Visada labiausiai patinka iliustruoti tą knygą, kuriai tuo metu kuriu pasaulį. Jei tekste yra magijos, stebuklų, nuotykių ir paslapčių, kurios žadina fantaziją – noras kūrybinį džiaugsmą užfiksuoti iliustracijoje dar labiau didėja. Mano iliustruotų knygų sąraše dauguma skirtos jauniausiųjų auditorijai. Nepaisant to, yra svajonė kurti ir vyresniam skaitytojui. 3
6
Plakato dizainerė Deimantė Rybakovienė
BALANDŽIO 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena – švenčiama nuo 1967 m. Ją rengia Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY). Kasmet žinomiausi vienos šalies rašytojas ir dailininkas sukuria laišką ir plakatą, kuriuo dalinasi su visais IBBY šalių skaitytojais. Šiais metais teisę būti šventės rėmėju laimėjo IBBY Lietuvos skyrius. Kęstutis Kasparavičius – garsiausias mūsų šalies iliustruotojas ir rašytojas, jam ir patikėta sukurti plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus.
Knygos padeda
NESKUBĖTI
„Skubu!.. Neturiu laiko!.. Sudie!..“ – tokių šūksnių turbūt kasdien išgirsi ne tik Lietuvoje, kuri yra pačiame Europos centre, bet ir daug kur kitur pasaulyje. Ne ką rečiau girdėti samprotaujant, kad gyvename informacijos gausos, skubos ir lėkimo amžiuje. Bet štai paimi į rankas knygą ir pasijunti kažkaip kitaip. Knygos, matyt, turi nuostabią savybę – jos padeda neskubėti. Atsivertęs knygą ir pasinėręs į ramią jos gelmę, jau nebesibaimini, kad pašėlusiu greičiu viskas pralėks pro šalį taip nieko ir nepamačius. Imi tikėti, kad nebereikės it akis išdegus pulti prie abejotinos svarbos darbų. Knygoje viskas vyksta tyliai, tvarkingai ir iš eilės. Gal taip yra todėl, kad jos puslapiai sužymėti skaičiukais ir ramiai, švelniai migdomai šnara verčiami lapai? Knygoje praeities įvykiai ramiai susitinka su įvykiais, kurie dar tik nutiks. Knygos pasaulis labai atviras, tikrovė jame draugiškai pasitinka išmonę, fantaziją. Ir kartais nebesupranti, kur – knygoje ar gyvenime – pastebėjai, kaip gražiai nuo sniegino stogo kapsi tirpstantys lašai ir kaip žaviai apsamanojusi kaimyno tvora. Ar iš knygos, ar
tikrovėje patyrei, kad šermukšnio uogos ne tik gražios, bet ir karčios? Ar knygos pasaulyje, ar iš tikrųjų gulėjai vasarą ant žolės, paskui sėdėjai ir sukryžiavęs kojas stebėjai danguje plaukiančius debesis? Knygos padeda neskubėti, knygos moko pastebėti, knygos kviečia, netgi verčia pasėdėti. Juk dažniausiai jas skaitome sėdomis, pasidėję ant stalo arba ant kelių, tiesa? O ar neišgyvenote dar vieno stebuklo – kad kai skaitote knygą, knyga skaito jus? Taip taip, ir knygos moka skaityti. Jos skaito jūsų kaktą, antakius, čia pakylančius, čia nusvyrančius lūpų kampučius, bet labiausiai, žinoma, akis. O per akis jos įžvelgia... Na, juk patys žinote ką! Neabejoju, kad knygoms ant jūsų kelių be galo įdomu. Juk skaitantis žmogus – tiek vaikas, tiek suaugėlis – jau savaime kur kas įdomesnis už tą, kuris bodisi paimti į rankas knygą, kuris, amžinai skubėdamas, neturi kada prisėsti ir nespėja daug ko pastebėti. Tarptautinę vaikų knygos dieną palinkėkime vieni kitiems įdomių knygų. Bet taip pat – kad ir patys būtume knygoms įdomūs!
7
Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena Žinutės autorė ir dailininkė Aušra Turskytė
10
Kartą, vėlai vakare, žingsniavau pajūriu gėrėdamasi mėnesiena. Staiga iš už debesų išplaukė milžiniškas vėžlys! Sustojau ir netekusi amo stebėjau, kaip jis maudosi dangaus žvaigždynuose. Ką gi jis čia veikia? – Ei, vėžly! Ką veiki ten, aukštai danguje? Didžiulis vėžlys lėtai priskrido arčiau manęs ir atsiduso: – Ech, vandenyje tiek daug šiukšlių, kad belieka plaukioti tik danguje... Žmonės užmiršta Žemę ir tai, kad ją reikia mylėti. Suplasnojęs pelekais jis vėl pakilo į dangų ir dingo už debesų.
Tą dieną supratau, kad turiu labiau rūpintis mūsų planeta. Jei pamatau šiukšlę – ją pakeliu. Su draugais tvarkau kiemą ir sodiname medelius. Nepalieku degančios šviesos tuščiame kambaryje. Net pradėjau rūšiuoti atliekas! Kovo 20-ąją visuomet prisimenu vėžlį, kurį sutikau sklandantį danguje, ir svarbią žinią, kurią jis norėjo perduoti – mūsų planetą reikia saugoti ir mylėti! Nes gerai jaustis turi visi Žemės gyventojai. Nepamirškime to!
Rasiniu konkursas Kviečia rašytoja Ilona Ežerinytė
I
ilė ravo Eidv il ust
18
aB orij Vikt
ytė uož
Kas čia sm... KVEPIA? Neabejoju, kad esi patyręs, koks bjaurus dalykas yra sloga. Galvą skauda, nosis raudona, panosė jautri, lyg ją kas švitriniu popieriumi, o ne minkšta servetėle būtų brūžinęs. Ir dar tas varvėjimas... Bet blogiausia, kad sergant sloga maistas netenka skonio. Pica primena kartoną. Purios bandelės – vatą. Visa kita – muilas ir tiek. Tai dėl to, kad nosis nebeužuodžia kvapų. Yra žmonių, beje, kurie niekada nejaučia kvapo. Tokie jau jie. Yra ir žmonių, kurių labai jautri nosis gali skirti 10 000 – 17 000 kvapų, o mes, paprasti mirtingieji, skiriame vos tūkstantį. Žodynuose rašo, kad kvapas – tai lakios cheminės medžiagos, galinčios paveikti mūsų uoslę. Hm... KVAPAS. Jauti jį, bet nematai. Negali paliesti, sugauti, supakuoti ar išmesti, su juo nelabai ir pakovosi, nebent nustelbsi kitu, dar stipresniu kvapu. Kvapai nuodingi ir dieviški, šlykštūs ir malonūs, beformiai, bet su charakteriu. Ir jie verti kūrinio. Taigi – KONKURSAS! Sukurk trumpą istoriją, kurioje KVAPUI būtų skirtas lemiamas vaidmuo. Gal jis pagrindinis veikėjas, gal detektyvinis įkaltis, gal priemonė tikslui pasiekti, o gal pats tikslas? Na, nepatarinėsiu, tegu kūryba liejasi laisvai!
Rašinėlius siųskite el. paštu laimiukas@niekorimto.lt iki balandžio 15 d. Prizas – nuotykių knyga „Tikrieji balandžiai kovoja su nusikalstamumu“!
Piesiniu konkursas GYVUNAS – VIENAS, AUTORIAI – DU!
Konkurso aprasyma skaityk kitame puslapyje!
19
S A Ė PYRANKĖS T S Y G U A R D Kodėl draugystės? Ogi todėl, kad žmonės jas pina nuo seniausių laikų savo draugams ir pindami galvoja apie juos. Tuomet užriša jas draugams ant riešo, o šie turi nešioti apyrankę, kol ji pati nukris. Kodėl apyrankės negalima nusiimti? Sakoma, jog ši tradicija kilo iš senovės indėnų genčių. Jie dovanodavo apyrankę draugui, kuris, gavęs ją, sugalvodavo vieną norą, o apyrankės nukritimas reikšdavo, kad atėjo laikas norui išsipildyti. Argi neskamba stebuklingai? Gal ir tu norėtum nupinti draugystės apyrankę artimam žmogui? Tai nėra sunku! Pirmiausia susirask keturių spalvų siuvinėjimo siūlų.
1.
Apvyniok siū lus 4 kartus aplink savo ri tokio ilgio tu ešą ir nukirp rėtų užtekti. k– Je i pinsi suaug siūlų reikės ilg u si am žmogui, esnių.
daug
ž gą ma s į maz lu iū s 2. Suriškuo vieno iš galų. n 2–3 cm
3.
Prispausk už mazgo likusius siūlus kuo nors sunkiu arba prilipink juos prie stalo lipnia juostele. Suskirstyk spalvas norima eilės tvarka.
4. Pradedame pin ti. Kairėje esa nčiu siūlu (1) mazgus aplin užrišk du k šalia esantį siūlą (2). Rišti dviejų siūlų tu re ik ia taip: iš šių ri išeiti forma panaši į skaič siūlas užeina ių 4 – pirmasi ant antrojo vi s ršaus, po juo per atsiradu palenda ir iš sią kilputę. T le nda virtai (bet ne Turėsi pirmo per stipriai) u jo siūlo (1) sp žv er žk. alvos mazgą .
1
azgą, trąjį m n a s ę siūlu ar muoju at pad p ir p ip l ė a t v 5. Lygiairie kito siūlo (3) ir p keliauk zgus. du ma k iš r ž (1) u
6. Pirmuoju siūlu (1) pabaigęs rišti mazgus ant visų likusių siūlų, vėl pradėk nuo pirmo siūlo (2) iš kairės ir lygiai taip pat rišk po du mazgus ant kiekvieno siūlo jo dešinėje, kol jis taps siūlu dešinėje. Tada vėl pradėk rišti kairiausiuoju ir t. t. 7.
Kai pamatysi , kad apyran kės ilgio jau (apvyniojus a užtenka pyrankę aplin k ri ešą pradžia pabaiga turi ir susiliesti), vė l užrišk mazg siūlų – taip u ą iš vi sų žbaigsi apyra nkę. Pamatu nuo mazgo ir ok 2–3 cm likusius siūlu s nukirpk. Su mazgų siūlais likusiais už apyrankę užr iši ant riešo.
22
lieka bar be a D ! s viska gui, 8. Štai iroti apyrankę žmomas! an inda padov jai ją p o lv a g rį apie ku
AN T
U OD
BALTO
ėlėje ram
„Laimiuka
s“
KAIP MARGINTI KIAUŠINIUS? Šiais metais sužavėk šeimos narius savo kūrybos margučiais! Štai keletas būdų, kaip papuošti kiaušinius Velykoms.
MOZ AIKA
Paprastas, bet tikrai įspūdingas būdas papuošti margučius. Griebk mėgstamiausią juodą markerį, tinkamą rašyti ant stiklo ar plastmasės, ir iliustruok margutį savo sugalvotais piešiniais. Patarimas: margink jau atvėsusį kiaušinį, kad rašalas neišplistų.
Esi kruopštus ir nori, kad tavo margučiai išsiskirtų iš kitų? Papuošk juos mozaika! Dalį išvirtų kiaušinių nudažyk, o dalį palik baltus. Nudažytus kiaušinius nulupk ir lukštus susmulkink. Nuimk vidinėje pusėje esančią plėvelę. Spalvotus lukštus klijuok lipalu ant baltų kiaušinių arba baltus lukštus ant spalvotų kiaušinių. Vietoje lukštų gali naudoti sukarpytas spalvoto popieriaus arba kartono detales.
Prog
JU
I E Š KO K
3D margučio modeliuko.
VAŠ K
U
AK
Marginti kiaušinius vašku – nuo seniausių laikų lietuvių pamėgtas būdas. Karščiui atspariame inde (metaliniame stiklainio dangtelyje) išlydomas tikro vaško žvakės gabalėlis. Vaškas turi būti karštas visą laiką, tad, jei norėsi puošti šiuo būdu, būtinai paprašyk suaugusio žmogaus Jei mėgsti akvarelę, pagalbos. Dar šiltas, bet ne karštas šis būdas tau tikrai kiaušinis puošiamas merkiant marginimo patiks. Nudažyk įrankį į vašką ir kuo greičiau užtepant vašką teptuku kiaušinį ant kiaušinio. Prieš kiekvieną potėpį įrankį viena ar keliomis reikia vis iš naujo įmerkti į vašką. Pasigaminti spalvomis. Dažams įrankį nesudėtinga. Tiesiog įsmeik ploną išdžiūvus dar gali smeigtuką arba vinutę į pieštuko papildomai dekoruoti margutį gale esantį trintuką. Patarimas: pieštuku ar markeriu. kurk kompozicijas iš lašo formos Patarimas: jei prieš r i i l iust brūkšnelių ir taškelių, kuriuos gė dažant akvarele balta ra en lengviausia išgauti marginimo kreidele nupieši raštus, įrankiu. jie išliks balti.
EL
E
vo
Ev ita Juškait
ė
Pa r
V
AR
23
Vir
Šidlausk
as
gis
Dra mblio a u ginimas spi ntoje Viena mergaitė nutarė spintoje užsiauginti dramblį. Ilgai klaidžiojo po savaną, kol rado pasimetusį mažylį. Tik nežinojo, kuo jį maitinti. Užtepė ant duonos vyšnių uogienės, ant spurgos užbarstė cukraus pudros, bet drambliukas vis suko straublį šalin. Matyt, nebuvo smaližius. Galiausiai pamatęs ant palangės augančią gėlę ilgesingai sutrimitavo. Mergaitė atnešė vazoną drambliukui. Šis šast! – ir prarijo. Ir pareikalavo dar. – Ė, ne, bičiuli, – pirštu draugiškai pagrūmojo mergaitė. – Taip greitai namuose neliks nė vienos gėlės ir mama ims kažką įtarti. Geriau priskinsiu žalumynų lauke. Ir vietoje knygų kuprinėje puolė nešioti drambliukui žolę. Dieną, kad šiam nebūtų baisu, palikdavo pravertą tarpelį tarp durų, o nakčiai spintoje – įjungtą stalinę lempą. Kad drambliukui nebūtų liūdna, dar įrideno vidun kamuolį. Grįžusi po pamokų papasakodavo ką veikusi mokykloje arba iškeldavo augintinį pro langą ir jie trumpai pasivaikščiodavo po sodą. Tačiau tą daryti sekėsi vis sunkiau. Suaugęs dramblys per dieną gali sušlamšti 200 kilogramų augalų ir išgerti 130 litrų vandens. O mažylis apetitu nesiskundė. 34
Todėl kuprinė vis labiau pūtėsi. Ten jau seniai nebetilpo knygos. Spintoje drambliukui taip pat darėsi ankšta. Viskas braškėjo per siūles. Ir straublys jau kyšojo lauke. Teko imtis gudrybių ir spintą apkarstyti rūbais, kad netyčia užėjusi mama neišsigąstų spintoje aptikusi dramblį. Tačiau šis – ne adata, lengvai nepaslėpsi. Galiausiai jis pasidarė toks sunkus, jog nuo svorio sulinko grindys ir vieną rytą pokštelėjusios įlūžo. Šeimynėlė kaip tik gėrė kakavą. – Pasaulio pabaiga! – sutrikęs tarė tėtis. – Pradėjo lyti drambliais! – negalėjo atgauti žado mama. – Visai ne... Tai tik mano drambliukas, kurį auginu spintoje, – nedrąsiai prisipažino mergaitė. – Mažute, bet juk supranti, kad negalime jo laikyti? – šyptelėjo mama. – Rūsyje tarp dviračių dar yra šiek tiek vietos – gal pakaktų? – maldavo dukrelė. – Užtekti gal ir užtektų, – sutiko tėtis. – Bet juk jo namai savanoje. Tėveliai tikriausiai labai jaudinasi, kur dingo jų mažylis. – Tiesa, – susikrimto mergaitė. – Apie tai nepagalvojau. Vadinasi, teks atsisveikinti?
imiukas “ „La
Progr
ėlėje am
IE
Š KO K
tiškos afrikie s. daino
– Na taip... – linktelėjo tėtis. – Bet visada gali jį pasikviesti į svečius. Net skruzdėlė nenorėtų gyventi uždaryta spintoje, ką jau kalbėti apie dramblį. O užsukti į svečius – visai kitas reikalas. Mergaitė nudžiugo. Vėl šypsena nušvietė dailų veidelį. Nuo to laiko spintoje ji daugiau nieko neaugino. Tačiau visi savanos gyvūnai, gerai žinodami, kokiais skaniais sausainiais mergaitė vaišina svečius, dažnai užsukdavo pas ją net nekviesti.
bažienė Iliustravo Raimonda Na
35
Ilona Ežerinytė
Jos vardas Alė. Ji yra mano suolo draugė. Ne, turbūt aš esu jos suolo draugė, nes tai aš atsisėdau prie jos Rugsėjo 1-ąją. Alė buvo nusibeldusi į patį klasės galą, nors tikrai nėra aukštaūgė. Aš už ją aukštesnė devyniolika centimetrų, ir paskutinis suolas man visai tinka. Alė mokosi neblogai. Geriau už mane rašo rašinėlius, skaito visai be klaidų, tik labai tyliai, ir kai mokytoja jai liepia skaityti balsu, per klasę nuvilnija nepasitenkinimo murmesys – vėl niekas nieko negirdės. Pakviesta prie lentos Alė tarsi suakmenėja. Žinau, kad gali parodyti visas Europos šalis – ką tik man jas vardijo, bet klausinėjama tik blaškosi su lazdele prie žemėlapio ir daug kartų suklysta. Aš jai sakau: „Tau pasiseks, tu gali!“, o ji prieš kiekvieną rašto darbą lyg maldelę kartoja: „Kaip bijau, aš viską pamiršiu, aš nespėsiu, aš...“ Ji labai geras žmogus, ta mano Alė, bet pasakysiu atvirai – kartais pavargstu ją guosti ir palaikyti. Galų gale nesu nei jos mama, nei vyresnioji sesė. Sesę Alė turi – ji mokosi jau aštuntoje klasėje ir yra visiškai kitokia: linksma, pasitikinti savimi, nuolat apsupta draugų. Visi ją pažįsta. Net mūsų mokytoja, kuri jai niekada nedėstė, liepia Alei imti pavyzdį iš savo puikiosios sesers. Bet lengva pasakyti, o kaip tą pavyzdį paimti? Ar gali žmogus staiga tapti Ilius tr
38
s dski va
o Marius Za av
kitoks – bailus virsti drąsiu, tylenis – klasės žvaigžde? Ar gali? Aš pati nenoriu būti kitokia, nei esu. Tiesą pasakius, nežinau, ar Alė nori keistis. Kartais išgirstu iš jos tokių netikėtų dalykų... Mes abi dainuojame mokyklos chore. Alė, kaip mažiukė, visada stovi pirmoje eilėje per vidurį. Tiesiai prieš mikrofoną. Ir žinote ką – ji prisipažino man, kad per koncertus niekad nedainuoja, tik... žiopčioja, nes baisiai bijo nusidainuot. Prašė nesakyti to muzikos mokytojui, nes dar ims ir išbrauks ją iš choro. O dainuoti jai labai patinka. Na, man irgi. Abi žiūrime „X faktorių“ ir kartais pasvajojame, kaip šaunu būtų užlipti kada nors į tikrą sceną. Bet aš žinau – Alė neateitų nė į vieną perklausą, net jei turėtų geriausią pasaulyje dainą. Tiesiog neišdrįstų. Tokia ta Alė. Ir ką man su ja daryt?
Labas, mielas skaitytojau.
Atrodo, šįkart istorija tikras riešutėlis. Alės draugė klausia, ką jai daryti? Pirmiausia man norėtųsi pasakyti, jog ji elgiasi labai teisingai – stengiasi palaikyti Alę, draugauja su ja, išklauso, padrąsina, kartu svajoja. Manau, kad tai labai daug. Bet tuo pačiu suprantu, kad visa tai ilgainiui gali imti varginti. Dar Alės draugė svarsto, ar turi Alė pasikeisti? Turbūt pažįsti daug skirtingų vaikų: vieni drąsesni, kiti drovesni, vieni greitesni, kiti meniškesni. O kaip žinoti, kad kažką reikia keisti? Manau, kad keisti reikia tai, kas ima trukdyti gerai jaustis. Net neabejoju, jog Alė yra talentinga ir protinga mergaitė. Jai patinka dainuoti, bet per koncertus ji nedainuoja. Atrodo, baimė Alę rimtai sukausto. O tai trukdo jai džiaugtis tuo, kas patinka. Galvoju, kas galėtų padėti Alei? Gal jai reikėtų dažniau sakyti sau ne kad viską pamirš, o kad nieko blogo nenutiks? Kad ji yra talentinga ir bus smagu. Viskas bus gerai. Arba kad ji gali būti labai drąsi, kad pažiūrės visiems į akis, o jeigu ką – iš savo klaidos pasijuoks. Bet labiausiai norėtųsi Alę pakviesti pasikalbėti apie savo sunkumą su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki. Tikiu, jog būtent suaugęs žmogus padės jai surasti būdų, kaip labiau pasitikėti savimi ir džiaugtis gyvenimu. O Alės draugė tegul paskatina ją taip pasielgti. Vaikų psichologė Milda Matulevičiūtė
IŠSIRINK ĮDOMIAUSIĄ! Andrew McDonald, Ben Wood
Tikrieji balandžiai kovoja su nusikalstamumu
Balandis Naminis ūkyje garsėjo kaip tas, kuriam ne visi namie. Juk jis mėgo persirenginėti! Bet vieną dieną jį surado karvelis Didžiagurklis ir pakvietė prisijungti prie ypatingų balandžių būrio. Negirdėjote apie juos? Negali būti! Gandas apie tikruosius balandžius plačiai sklinda per pasaulį. Jie – stiprūs, lankstūs ir greiti. O svarbiausia – jie gaudo blogiukus ir padeda visiems, kam prireikia pagalbos. Taip buvo išaiškintos niekšingos Ilgasnapės Varnos pinklės, įvykdyta šikšnosparnių gelbėjimo operacija ir užkirstas kelias smirdinčios bombos grėsmei. Patikėkite, tai – nelengvi reikalai, bet rezultatai – verti pastangų! Du jauni amerikiečiai – rašytojas Andrew McDonaldas ir dailininkas Benas Woodas – kviečia nerti į linksmų įvykių balą, iš kurios be juoko ir geros nuotaikos neišlipsite. Knyga skiriama visiems, kurie mėgsta balandžius. O jei nemėgsta, tai, knygą perskaitę, nuomonę pakeis!
Klaus Hagerup, Lisa Aisato
Kelly Barnhill
Mergaitė, atsigėrusi mėnulio
Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas
Ana ir ponia Munsen tapo geromis draugėmis, nors viena buvo beveik dešimties, o kitai – be trupučio penkiasdešimt. Vieta, kur jos susipažino – miestelio biblioteka. Ana ten lankydavosi po pamokų. Ponia Munsen ten dirbo bibliotekininke. Bibliotekai ištuštėjus, jos lenktyniaudavo, katra greičiau perskaitys knygą. Gyvenimas su knygomis joms buvo nuostabus. Bet vieną dieną Ana sužinojo, kad knygoms gresia pavojus. Kaip jas išgelbėti? Ana sugalvojo planą ir ėmė jį vykdyti. O tada atsirado viena knyga, kuri buvo be pabaigos. Ir tai buvo nenumatyta kliūtis Anos knygų gelbėjimo plane. Ar jai vis dėlto pavyks įminti knygos be pabaigos paslaptį ir išgelbėti bibliotekos knygas? Knygos autorius – įžymus norvegų rašytojas, aktorius ir vertėjas Klausas Hagerupas. Nuostabių iliustracijų kūrėja – norvegų dailininkė Lisa Aisato.
Protektorato miesto gyventojai taip bijo piktosios raganos, kad kasmet kaip auką miške palieka jai kūdikį. Tačiau miško ragana iš tiesų nėra pikta. Likimo valiai paliktą kūdikį ji išgelbsti ir, pamaitinusi stebuklinga žvaigždžių šviesa, suranda jam naujus laimingus namus kitame mieste. Tačiau kartą ragana netyčia pagirdo kūdikį mėnulio šviesa, kuri pripildo mažą mergaitę pačios tikriausios magijos. Tokį stebuklingą vaiką užauginti gali tik ji pati. Tai – nuostabi istorija, kuri sužavės tiek jaunuosius, tiek vyresniuosius sakitytojus – juk paslapčių, stebuklų ir gėrio troškimas išlieka svarbus visais amžiaus tarpsniais. Knygos autorė – amerikiečių rašytoja Kelly Barnhill, kurios stebuklų kupiną knygą „Raganos sūnus“ jau pamėgo Lietuvos skaitytojai.
ISSN 1392-9674
9 771392 967004