Pirmoji enciklopedija. Dinozaurai ir priešistoriniai laikai

Sam Tapli n Dizaino autoriai Keith Newell ir Mark Franklin Iliustravo David Hancock Konsultantas: profesorius Michael Benton

Vilnius 2016

UDK 087.5:562/569(031) Ta-114

Sam Taplin FIRST ENCYCLOPEDIA OF DINOSAURS AND PREHISTORIC LIFE Usborne, London, 2011

Taplin, Sam Pirmoji enciklopedija. Dinozaurai ir priešistoriniai laikai / Taplin, Sam; iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla; iliustravo David Hancock. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 64 p.: iliustr.

© Usborne Publishing Ltd., 2011 Tekstas, Sam Taplin Iliustracijos, David Hancock Konsultavo profesorius Michael Benton Pirmą kartą anglų kalba pavadinimu First Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Life išleista 2011 metais. Išleista susitarus su Usborne Publishing Ltd. Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Šarūnas Šavėla, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2016 Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Goda Baranauskaitė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ www.niekorimto.lt Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius Spausdinta Kinijoje.

Spausdino Oriental Press.

ISBN 978-609-441-384-1

TURINYS Priešist oriniai laikai............4 Kaip atsirado Žeme?............ 6 Juru gelmese...................... 8 Gyvybe sausumoje............. 10 Pelketi miškai....................12 Pirmieji ropliai..................14 Pirmieji di nozaurai............ 16 Di nozaurai medžiokliai...... 18 Dromezaurai.................. 20 Pirmieji paukšciai............... 22 Tiranozauras reksas.......... 24 Dinozaurai milžinai. .........26 Anciasnapiai di nozaurai....28 Raguotieji di nozaurai....... 30 Stegozaurai. ................... 32 Gumbagalviai di nozaurai.... 34 Dygliuotieji di nozaurai...... 36 Dinozauriukai. ............. 38

Juru ropliai. ................... 40 Skraidantieji ropliai. .......... 42 Di nozauru žutis. ............... 44 Pirmieji žinduoliai..............46 Daugiau žinduoliu. ............48 Pietu Amerikos žinduoliai. .. 50 Ledynmecio ži nduoliai......... 52 Pirmieji žmones.................. 54 Kaip sužinome? .................56 Nauji atradimai.................58 Faktai apie priešistore......... 60 Priešistores žodynelis.......... 61 Rodykle...................... 62

Priešistoriniai

laikai

Daugybę metų iki atsirandant žmonėms Žemėje buvo gyvūnijos. Šie padarai vadinami priešistoriniais gyvūnais. Žymiausi jų – dinozaurai.

Paveikslėlyje vaizduojama, kada gyveno įvairūs priešistoriniai gyvūnai. Taip pat nurodyta, kuriuos puslapius turėtum atsiversti, kad sužinotum apie juos daugiau.

Dunkleostėjus (p. 9) Nautiloidai (p. 8)

Prieš 545 milijonus metų Pirmieji jūrų gyviai

Meganeura (p. 13)

Dimetrodonas (p. 15)

Prieš 495 milijonus metų Pirmosios žuvys

Plateozauras (p. 17)

Prieš 440 milijonų metų Pirmieji sausumos gyvūnai Prieš 225 milijonus metų Pirmieji dinozaurai

Dinozaurų įvairovė Dinozaurų buvo įvairiausių formų ir dydžių.

Vieni jų – didžiausi kada nors Žeme vaikščioję padarai, o kiti mažyčiai it vištos. Buvo taikių augalėdžių dinozaurų ir nuožmių mėsėdžių, medžiojančių kitus.

4

Varliagyviai (p. 11)

Velociraptorius (p. 20) Smilodonas (p. 48)

Prieš 50 milijonų metų Pirmieji arkliai, drambliai, katės ir šunys

Prieš 2 milijonus metų Pirmieji žmonės

Kiti gyvūnai Tuo pat metu, kai gyveno dinozaurai, buvo ir kitų gyvūnų. Vieni turėjo oda dengtus sparnus ir jais plasnodavo danguje, kiti gyveno jūrų gelmėse. Taip pat buvo krokodilų, vėžlių, vabzdžių ir mažų, kailėtų gyvūnų. Šiųdieniai krokodilai labai panašūs į tuos, kurie gyveno priešistoriniais laikais.

Stegozauras (p. 32)

Ikaronikteris (p. 47)

Megaterijus (p. 51)

Pteranodonas (p. 43) Smilodektas (p. 47)

Platibelodonas (p. 47)

Pirmieji žmonės (p. 54)

Laikotarpių įvairovė Priešistoriniai gyvūnai gyveno skirtingais laikotarpiais. Bėgant laikui vienos rūšys išnykdavo, atsirasdavo kitų. Dauguma priešistorinių gyvūnų išnyko prieš milijonus metų, tačiau keletas, pavyzdžiui, vėžliai, nedaug tepakito nuo priešistorinių laikų.

5

Kaip

atsirado

Žeme?

Mokslininkai mano, kad Žemė susiformavo prieš 4 600 milijonų metų.

Milijonus metų Žemėje gyvybės nebuvo – visa planeta buvo sausa ir akmenuota.

★ Žemė susiformavo iš dulkių ir dujų sluoksnio, besisukančio apie Saulę.

★ Dujų debesis labai įkaito ir virto skystų uolienų rutuliu.

Milijonus metų milžiniškos uolienos, vadinamieji meteoritai, skriedavo į Žemę ir čia suduždavo. Paveikslėlyje pavaizduota, kaip tai galėjo atrodyti.

Pirmieji vandenynai Tankūs debesys supo Žemę. Maždaug prieš 3 500 milijonų metų pradėjo lyti.

Lietūs pliaupė tūkstantmečiais, kol prilijo tiek vandens, kad Žemėje susiformavo vandenynai ir upės.

6

★ Po truputį uolienos atšalo ir paviršiuje susiformavo kietų uolienų sluoksnis.

Meteoritas

Pro ugnikalnius į Žemės paviršių išsiliedavo karštos skystos uolienos (lava).

Pirmieji gyviai Anksčiausiai gyvybė atsirado vandenynuose.

Pirmieji gyviai buvo ypač smulkūs ir paprasti, šiek tiek panašūs į mikrobus.

Labai iš lėto šie mažyčiai padarėliai pakito, tapo didesni ir sudėtingesni.

Prieš 545 milijonus metų augalai ir gyvūnai gyveno jūrose. Mėlynai žalsvi dumbliai, panašūs į pavaizduotus, buvo vieni pirmųjų augalų.

Ugnikalnis

Žeme tekanti lava

Pakitęs pasaulis Žemė priešistoriniais laikais atrodė visiškai kitaip nei dabar. Susiformavus planetai įvairios teritorijos nuolat judėdavo Žemės paviršiumi. Prieš 250 milijonų metų jos visos susijungė į vientisą didelį žemyną.

★ Pangėja

★

Prieš 250 milijonų metų susiformavo milžiniškas Pangėjos žemynas.

Vėliau Pangėja ėmė skilti. Štai kaip Žemė atrodė prieš 60 milijonų metų.

7

Juru

gelmese

Prieš 545 milijonus metų vandenynuose knibždėte knibždėjo šimtai įmantriausių gyvūnų rūšių. Kai kurie jų buvo visiškai nepanašūs į gyvūnus, kurių galėtume aptikti šiandieną.

Opabinija turėjo penkias akis ant stiebelių ir ilgą žnyplę.

★

Akys

Haliucigenija ant nugaros ★ turėjo ilgus dygliukus. Jie padėdavo apsiginti nuo plėšrūnų.

Nautiloidai turėjo ilgus kiaukutus ir čiuptuvėlius. Čiuptuvėlis

Vandenynų gyvūnija Vandenynuose gyveno įvairiausių gyvūnų.

Jūrinės sraigės ir žvaigždės buvo įsikūrusios vandenynų dugne, o jūriniai skorpionai ir kiti gyvūnai plaukiodavo vandenyje.

Mažyčiai koralais vadinami gyviai suformavo didžiulius kietus kauburius – rifus.

Jūrinė lelija

Jūrinė kempinė Šios augalus primenančios lelijos ir kempinės iš tiesų yra gyvūnai.

Trilobitai šliaužiodavo vandenyno dugnu.

Pirmosios žuvys Pirmosios žuvys buvo be žiočių ir dantų, jos siurbdavo maistą nuo jūros dugno. Vėliau žuvys jau turėjo stiprias žiaunas ir aštrius dantis, todėl galėjo maitintis daug įvairesniu maistu.

Mirtini medžiokliai Kai kurie jūrų gyvūnai buvo puikūs medžiokliai, gaudydavę ir ėsdavę kitus gyvius. Šie nuo plėšrūnų saugodavosi kietais kiaukutais, žvynais ar spygliais.

★ Šių žuvų pelekai žvynuoti, todėl jas suėsti buvo ne taip paprasta.

Kai kurios iš čia gyvenusių žuvų – milžiniškos.

Dunkleostėjus buvo ilgas kaip autobusas.

Jūriniai skorpionai buvo mirtini medžiotojai, apsiginklavę aštriomis žnyplėmis gyvūnams gaudyti.

99

Faktai

apie priešistore

Šiame puslapyje pateikta keletas faktų ir įrašų apie dinozaurus ir kitus priešistorinius gyvūnus.

Pirmasis dinozauras: pirmieji mums žinomi dinozaurai yra hererozauras ir eoraptorius.

Tai buvo eiklūs plėšrūnai, gyvenę maždaug prieš 230 milijonų metų.

Greičiausias dinozauras: greičiausias buvo strutinis dinozauras galimimas. Tyrėjai mano, kad jis galėjo skuosti kaip dabartinis strutis – apie 56 km/h greičiu.

Mažiausias dinozauras: mažiausias mums žinomas dinozauras yra mikropakicefalozauras.

Jis buvo 50 centimetrų ilgio, taigi kaip katinas.

Mikropakicefalozaurui taip pat priskiriamas ir kitas rekordas – tai ilgiausio vardo dinozauras (net 21 raidė).

Ilgiausia uodega: ilgiausią uodegą turėjo zauropodas diplodokas. Jo rimbą primenanti uodega driekdavosi iki 13 metrų ilgio.

Trumpiausias dinozauro pavadinimas: minmi – tik 5 raidėmis įvardijamas mažas augalėdis dinozauras su kaulinėmis plokštėmis ant kūno.

Didžiausias dinozauras: didžiausias mums žinomas dinozauras – argentinozauras. Tai augalėdis milžinas, kurio ūgis siekė 50 metrų.

Didžiausias plėšrusis dinozauras: didžiausias atrastas plėšrusis dinozauras – giganotozauras.

Milžiniškas medžioklis buvo daugiau kaip 12 metrų aukščio. Jis didesnis net už tiranozaurą reksą.

Protingiausias dinozauras: palyginti su kūnu, didžiausias smegenis turėjo trodonas. Tai buvo eiklus plėšrūnas. Plėšrūnai buvo gudresni nei augalėdžiai.

Kvailiausias dinozauras: palyginti su kūnu, mažiausias smegenis turėjo apatozauras – vienas iš milžiniškų augalėdžių zauropodų.

Ilgaamžiškiausias dinozauras: manoma, kad milžiniški zauropodai, tokie kaip apatozauras ar brachiozauras, sulaukdavo 100 metų.

10

Ilgiausias kaklas: ilgiausią kaklą turėjęs dinozauras – mamenchizauras. Jo kaklas buvo 15 metrų ilgio.

Didžiausia galva: raguoto augalėdžio torozauro kaukolė buvo didesnė nei bet kurio kito kada nors šioje planetoje gyvenusio gyvūno. Jos aukštis siekė 3 metrus. Jei pastatytume ją stačiai, ši kaukolė būtų aukštesnė už žmogų.

Ilgiausi nagai: ilgiausius nagus turėjęs dinozauras – terizinozauras. Jo nagų ilgis siekė 70 centimetrų. Stebėtina, tačiau tikriausiai terizinozaurai buvo ne mėsėdžiai, o augalėdžiai.

Turbūt šiais nagais jie gindavosi nuo plėšrūnų.

Didžiausi kiaušiniai: zauropodų kiaušiniai buvo didesni nei bet kokio kito dinozauro – apie 30 centimetrų ilgio.

Didžiausi nasrai: didžiausius nasrus turėjęs padaras – jūrinis roplys liopleurodonas.

Jo nasrų ilgis 3 metrai, o dantys 30 centimetrų.

Didžiausias sausumos žinduolis: didžiausias kada nors sausumoje gyvenęs žinduolis – indrikoterijus.

Tai buvo milžiniškas augalėdis, svėręs kaip keturi drambliai.

Priešistores

žodynelis

Čia rasite keleto šioje ir kitose priešistorės knygelėse vartojamų žodžių reikšmes.

Dinozauras – tam tikras priešistorinis roplys.

Dinozaurai išnyko prieš 65 milijonus metų.

Dromezauras – ant dviejų kojų vaikščiojęs mėsėdis dinozauras. Dromezaurai turėjo milžiniškus nagus ir buvo nuožmūs plėšrūnai.

Evoliucija – idėja, kad gyvos būtybės bėgant laikui pakinta.

Fosilija – suakmenėjusios žuvusių augalų ar gyvūnų liekanos.

Fosilizacija – virsmas į fosiliją.

Roplys – žvynuotas, šaltakraujis, kiaušinius dedantis gyvūnas. Driežai ir gyvatės yra ropliai.

Rūšis – savotiška augalo ar gyvūno atmaina. Liūtai yra viena rūšis, tigrai – jau kita.

Varliagyvis – tiek vandenyje, tiek sausumoje gyvenantis gyvūnas. Varlės ir rupūžės yra varliagyviai.

Visaėdis – gyvūnas, mintantis tiek augalais, tiek gyvūnais.

Išnykęs – žodis, vartojamas apibūdinti jau pražuvusiems augalams ir gyvūnams.

Dinozaurai yra išnykę.

Žinduolis – gyvūnas, jauniklius maitinantis pienu. Žinduoliai yra šiltakraujai, dauguma jų plaukuoti. Šunys ir žmonės taip pat priskiriami prie žinduolių.

Kaimenė – kartu gyvenančių gyvulių grupė.

Augalėdis – augalais mintantis gyvūnas.

Ledynmetis – laikotarpis, kai visame pasaulyje klimatas labai atšalo. Paskutinis ledynmetis baigėsi prieš 10 000 metų.

Maitėda – dvėsena mintantis gyvūnas.

Mėsėdis – gyvūnas, ėdantis tik mėsą.

Paleontologas – mokslininkas, tiriantis fosilijas ir bandantis įminti priešistorinių augalų ir gyvūnų paslaptis.

Čia jūrų roplys pliozauras, gyvenęs tuo pat metu kaip ir dinozaurai.

11

Rodykle A Afrika 54 amonitai 41, 56 ančiasnapiai dinozaurai 28, 29 anglis 13 ankilozaurai 36–37 antilopės 49 apatozauras 60 archeopteriksas 23 argentinozauras 26, 60 argirolagas 50 arkliai 4, 46, 55 asteroksilonas 10 augalai 7, 10, 11, 12, 13, 17, 26, 28 augalėdžiai 11, 15, 17, 26–37, 47, 48, 49, 51, 53, 60 australopitekas 54 B beždžionės 54 brachiozauras 60 brontoterijus 49 C celofisas 18 ceratopsai 30–31 D dantys 9, 15, 16, 18, 20, 23, 24, 27, 28, 38, 40, 42–43, 47, 48, 56, 58, 59, 60 dedikuras 51 deinonichas 57 dimetrodonas 4, 15, 59 dinozaurai 4, 5, 16–39, 44, 45, 46, 56, 57, 58, 59, 60, 61 dinozaurų jaunikliai 19, 27, 29, 30, 38–39 12

diplodokas 60 diplokaulas 12 drambliai 4, 47, 53 driežai 14, 16, 19, 45 dromezaurai 6, 20–21, 36, 61 dunkleostėjus 4, 9 durpės 13 E eoraptorius 60 F folidogasteris 12 fosilijos 56, 57, 58, 61 G galimimas 60 giganotozauras 60 gliptodontas 51 grumtynės 24, 30, 34, 35, 37 gumbagalviai dinozaurai 34–35 H hadrozaurai 28–29 haliucigenija 8 hererozauras 16, 60 hilonomas 14 I ichtiozauras 41 iguana 14 ikaronikteris 5, 47 iltys 47, 53 incisivozauras 58 indrikoterijus 60 Į įrankiai 54

J jūrinė lelija 8 jūrinė kempinė 8 jūrų ropliai 40–41, 61 jūrų žvaigždė 8 K kaimai 55 kaimenės 17, 27, 34, 49, 52 karnotauras 35 katės 4, 46, 48, 49 kaudipteriksas 22 kaulai 18, 43, 56, 57 kaulinis vamzdelis 28 kecalkoatlis 43 kiaukutai 8–9, 41 kiaušiniai 14, 19, 29, 38–39, 60 Kinija 58 kiškis 52 kompsognatas 18 koralai 8 krokodilai 5 kupranugaris 48 L lapės 48, 52 laumžirgiai 12, 13 ledynmetis 52–53, 61 licenopsas 15 liopleurodonas 40, 60 liūtai 46 lizdas 19, 29, 38 M machraukenija 50 majozauras 29 mamenchizauras 60 mamutai 53 mikropakicefalozauras 60

medžiai 12, 13, 17, 22, 23, 26, 27, 47, 51 medžiokliai 9, 12, 15, 16, 18–19, 20–21, 24–25, 28, 40, 43, 48, 49, 52, 60 meganeura 4, 13 megaterijus 51 mėlynai žalsvi dumbliai 7 mėsėdžiai 4, 15, 16–17, 18–19, 20–21, 24–25, 27, 30, 32, 35, 36–37, 48–49, 51, 52, 60–61 meteoritas 6, 44, 45 mikroraptorius 58 minmi 60 miškai 12–13 moschopas 15 N nagai 8, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 25, 48, 51, 60 nautiloidai 4, 8 O ofiderpetonas 12 opabinija 8 orodromėjus 38 oviraptorius 19 P pachicefalozauras 34–35 Pangėja 7 paukščiai 21, 22–23, 45 pėdsakai 57 pelkės 12–13 peloneustas 41 piešiniai 55 Pietų Amerika 14, 50–51 plateozauras 4, 17 platibelodonas 5, 46–47 pleziozaurai 40, 41

pliozaurai 40, 41 plunksnuotieji dinozaurai 21, 22, 58 pteranodonas 5, 43 pterodaktilis 42 pterodaustras 42 pterozauras 42–43 ptilodas 46 R ragai 30, 31, 35, 49 raganosis 52, 53 ramforinchas 43 rinija 10 robotai 59 ropliai 14–15, 16, 40–41, 42–43, 44, 61 S Saulė 6, 14–15, 33, 44 sinornitozauras 21 skeletas 56, 57 skolozauras 37 skorpionai 8–9, 11 skraidantieji ropliai 42–43, 44 smegenys 33, 54, 60 smilodektas 47 smilodonas 4, 48 snapai 19, 28, 30 spinozaurai 18 sraigės 8, 11 stegozauras 5, 32–33, 57 stigimolochas 35 strutiniai dinozaurai 19, 60 Š šiaurės elnias 52 šikšnosparniai 47 šimtakojis 11, 12 šunys 4, 48

T tenontozauras 20 terizinozauras 60 tinginiai 51 tiranozauras reksas 24–25, 37, 59, 60 titanotilopas 48 toksodonas 50 torozauras 60 triceratopsas 30–31 trilobitai 8 trodonas 60 U ugnikalniai 6, 7, 45 uodega 11, 17, 19, 22–23, 27, 32, 34, 37, 41, 42–43, 51, 60 utaraptorius 20 V vabzdžiai 5, 11, 12–13, 18–19, 23, 42–43 varliagyviai 4, 10, 11, 12, 61 velociraptorius 4, 20 vėžliai 5, 14 vilkai 48 vorai 11, 12 Z zauropodai 26–27, 39, 60 Ž žemdirbystė 55 Žemė 4, 6–7, 16, 40, 44, 52, 54-55 žinduoliai 45–55, 61 žiurkė 45 žmonės 4–5, 46, 53, 54–55 žuvis 4, 9, 10, 12, 18, 43

Už leidimą viešinti medžiagą leidėjai dėkingi asmenims ir organizacijoms, kurie surašyti žemiau. Žymėjimas v. – viršus, vid. – vidurys, a. – apačia, k. – kairė, d. – dešinė Viršelis (pagrindinis paveikslėlis) © Roger Harris / Science Photo Library; galinis viršelis © Gary Hincks / Science Photo Library; 5 psl. © Joe McDonalds / CORBIS; 6–7 psl. © Mark Garlick / Science Photo Library; 7 psl. v., d. © Sinclair Stammers / Science Photo Library; 9 psl. (koralas) © Digital Vision; 12 psl. © Ron Holtuysen Scientific Art Studio; 13 psl. © Dr. George C. McGavin / Oxford University Museum of Natural History; 14 psl. k. © David A. Northcott / CORBIS; 14 psl. a., d. © Daniel Heuclin / NHPA / Photoshot; 16 psl. © Carlos Papolio lipdinys, 1997; 18 psl. v., k. © kickers / Getty images; 18 psl. a. © Gary Staab; 18 psl. (fonas) © Digital Vision; 19 psl. © Kokoro Company Ltd.; 20–21 psl. © Alan Groves; 22 psl. a., k. © Alan Groves; 22–23 psl. © Oxford University Museum of Natural History; 23 psl. © James L. Amos / CORBIS; 24 psl. © Kokoro Company Ltd.; 25 psl. © Kokoro Company Ltd.; 24–25 psl. (fonas) © Digital vision; 28 psl. © Kokoro Company Ltd.; 29 psl. Kokoro Company Ltd.; 28–29 psl. (paparčiai) © Digital Vision; 30–31 psl. © Kokoro Company Ltd.; 32–33 psl. (stegozaurai) © Kokoro Company Ltd.; 32–33 psl. (fonas) © Digital Vision; 35 psl. © Joe Tucciarone / Science Photo Library; 36–37 psl. (visi dinozaurai) © Kokoro Company Ltd.; 36–37 psl. (fonas) © Digital Vision; 38 psl. v., k. © The Natural History Museum, Londonas; 38–39 psl. © The Natural History Museum, Londonas; 40 psl. (liopleurodonas) © Oxford University Museum of Natural History; 41 psl. (ichtiozauras) © Ron Holthuysen Scientific Art Studio; 40–41 psl. (fonas) © Digital Vision; 42–43 psl. (fonas) © Digital vision; 44 psl. © Digital Vision (skaitmeninė manipuliacija, atlikta Wychnet ICT Solutions); 45 psl. © Kevin Schafer / CORBIS; 46–47 psl. (dramblys) © Kokoro Company Ltd.; 46–47 psl. (fonas) © Digital Vision; 49 psl. © Ron Holthuysen Scientific Art Studio; 51 psl. © Michael ir Patricia Fogden / CORBIS; 52 psl. (raganosis) Kokoro Company Ltd.; 53 psl. (mamutas) © Kokoro Company Ltd.; 52–53 psl. (fonas) © Digital Vision; 54 psl. © BOSSU REGIS / CORBIS SYGMA; 55 psl. © Bettmann / CORBIS; 56 psl. © Jonathan Blair / CORBIS; 57 psl. © The Natural History Museum, Londonas; 58–59 psl. (fonas) © Digital Vision; 59 psl. v. © Robert Caputo / AURORA; 59 psl. a © Peter Menzel, Dinamation / Science Photo Library.

Papildomas dizainas: Stephanie Jones Viršelio dizainas: Stephen Moncrieff Skaitmeninės nuotraukų manipuliacijos: Keith Newell, Mark Franklin, John Russel ir Wychnet ICT Solutions Papildomos nuotraukos: MMStudios Papildomi tyrimai: Ruth King ir Claire Masset Meno vadovas: Mary Cartwright

Dar viena knygele apie dinozaurus -

00595/10 ISBN 978-609-441-384-1

Akcijos ir ypatingi pasiĹŤlymai