Tiek daug jausmų užplūdo drambliuką Pomelą! Kur juos dėti? Mylėti visus ir viską! Vienuoliktą trečios vagos ridikėlį, vakaro lietų ir net pilką akmenėlį (nes niekas kitas jo nemyli). Svajoklis Pomelas moka mylėti net ir nematomus dalykus.
O ką veikti, kai darže atšąla ir nebelieka nei draugės cukinijos, nei raudonųjų braškių ir net mylimiausia pienė kažkur susiruošia? Reikia neprarasti gero ūpo, džiaugtis balta staigmena, krintančia iš dangaus, ir laukti pavasario. Kai būdamas šalia pienės imi ir pamiršti, kad esi tik mažas daržo drambliukas ir tampi... superinuku!
