Reime
UDK 821.111(73)-93 Di41
Versta iš: Kate DiCamillo RAYMIE NIGHTINGALE Candlewick Press, Cambridge, Massachussets, 2016
Knygos leidimą remia Lietuvos kultūros taryba
ISBN 978-609-441-392-6
© Tekstas, Kate DiCamillo, 2016 © Viršelio iliustracija, Rūta Dumalakaitė, 2016 Pirmą kartą išleido Candlewick Press, Jungtinės Amerikos Valstijos. Išleista susitarus su Walker Books Limited, Londonas SE11 5HJ, Jungtinė Karalystė. Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Inga Tuliševskaitė, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2016 © „Linksmoji karvytė“, 2016
Kate DiCamillo
Iš anglų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė
Vilnius 2016
Vienas Jos buvo trys mergaitės. Stovėjo visos greta viena kitos. Stovėjo pagal komandą „ramiai“. Šalia Reimės esanti mergaitė rožine suknele staiga sukūkčiojo ir išlemeno: – Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau bijau. Per daug bijau, kad galėčiau tai padaryti! Ir parklupo prispaudusi prie krūtinės lazdelę. Reimė spoksojo į ją su nuostaba ir pasigėrėjimu. Jai irgi dažnai būdavo baisu ką nors daryti, bet ji niekada nebuvo garsiai to prisipažinusi. Mergaitė rožine suknele sudejavo ir nuvirto ant šono. Suplazdenusi blakstienomis, užmerkė akis. Tylėjo. Paskui plačiai atsimerkė ir sušuko: – Arči, atleisk! Atleisk, kad tave išdaviau! Vėl užsimerkė, o burna prasižiojo. Reimei dar niekada neteko nieko panašaus matyti ir girdėti. – Atleisk, – sušnabždėjo Reimė. – Aš tave išdaviau. Kažkodėl jai atrodė, kad tuos žodžius reikia pakartoti. – Tučtuojau liaukitės kvailioti, – paliepė Ida Ni.
7
Ida Ni buvo jų lazdelės sukimo mokytoja. Nors jau senyva – mažiausiai penkiasdešimties, – jos plaukai švietė ryškiu geltoniu. Ji avėjo baltus, iki pat kelių blauzdas aptempiančius aulinukus. – Aš nejuokauju, – pridūrė. Reimė tikėjo ja. Neatrodė, kad Ida Ni linkusi juokauti. Aukštai aukštai danguje švietė saulė ir viskas priminė vidurdienį vesterne. Tik čia buvo ne vesternas, o lazdelės sukimo pamoka Idos Ni namų kieme. Buvo 1975 metų vasara. Birželio penktoji. Prieš dvi dienas, birželio trečiąją, Reimės Klark tėtis pabėgo iš namų su moterimi, dirbančia burnos higieniste. Tralialia, tralialia, pabėgo šaukštas su lėkšte. Šie žodžiai suskambėdavo Reimei galvoje, vos tik ji pagalvodavo apie tėtį ir burnos higienistę. Bet garsiai Reimė jų neištardavo, nes jos mama jautėsi siaubingai prislėgta, todėl šiuo metu apie pabėgančius su lėkštėmis šaukštus dainuoti nederėjo. Juk tai, kas įvyko, buvo didžiulė tragedija. Taip sakė Reimės mama. – Tai didžiulė tragedija, – kalbėjo ji. – Liaukis traukusi tas vaikiškas dainiūkštes.
8
Tai buvo didžiulė tragedija, nes Reimės tėtis užtraukė gėdą. Tai buvo didžiulė tragedija, nes Reimė dabar buvo be tėčio. Nuo tos minties, nuo tos tiesos, kad ji, Reimė Klark, nebeturi tėčio, kaskart, kai tik apie tai pagalvodavo, jai nudiegdavo širdį. Kartais nuo to dieglio širdyje apimdavo tokia baimė, kad ji negalėdavo nieko daryti. Kartais norėdavosi parpulti ant kelių. Tada prisimindavo turinti planą.
Du – Stokis, – paliepė Ida Ni mergaitei rožine suknele. – Ji nualpo, – pasakė kita lazdelės sukimo mokinė, vardu Beverlė Tapinski, kurios tėtis buvo policininkas. Reimė žinojo mergaitės vardą ir kuo dirba jos tėtis, nes Beverlė tai pranešė prieš prasidedant pamokai. Įsmeigusi žvilgsnį tiesiai priešais save, nesikreipdama į ničnieką konkrečiai, ji pareiškė: „Aš esu Beverlė Tapinski, mano tėtis policininkas, todėl patarčiau su manim neprasidėti.“ Reimė nė nemanė su ja prasidėti. – Ne kartą mačiau nualpusių žmonių, – kalbėjo Beverlė. – Taip jau pasitaiko, kai esi policininko dukra. Daug ką pamatai. Viską pamatai. – Užsičiaupk, Tapinski, – paliepė Ida Ni. Aukštai aukštai danguje švietė saulė. Ir nejudėjo. Lyg kas būtų ją ten prisegęs ir nuėjęs palikdamas kaboti. – Atleisk, – sušnabždėjo Reimė. – Aš tave išdaviau. Beverlė Tapinski atsiklaupė ir suėmė nualpusiai mergaitei skruostus delnais.
10
– Ką čia išdarinėji? – burbtelėjo Ida Ni. Virš jų galvų siūravo pušys. Ežeras – Klaros ežeras, kuriame prieš šimtą metų pavyko paskęsti moteriai vardu Klara Vingtip, – švytėjo ir ribuliavo. Jis atrodė alkanas. Gal tikėjosi dar vienos Klaros Vingtip? Reimę perliejo nevilties banga. Dabar ne laikas alpti. Ji privalo išmokti sukti lazdelę, skubiai to išmokti, nes mokėdama ji tikrai taps „Centrinės Floridos padangų“ mažąja mis. O jeigu Reimė taps „Centrinės Floridos padangų“ mažąja mis, jos tėtis pamatys laikraštyje dukros nuotrauką ir sugrįš namo. Toks buvo Reimės planas.
DiCamillo, Kate Di41 Reimė / DiCamillo, Kate; iš anglų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė; viršelio dailininkė Rūta Dumalakaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 200 p.
Tai naujausia skaitytojų ir kritikų pamėgtos JAV vaikų rašytojos Kate DiCamillo (g. 1964 m.) knyga. Tarptautinį pripažinimą pelnę ir net kelių ekranizacijų sulaukę autorės darbai išversti į daugybę kalbų, autorei skirtas garbingas jaunimo literatūros ambasadorės titulas. „Reimė“ – dideliu jautrumu ir poetiškais, turtingais pagrindinių veikėjų vidiniais pasauliais pasižymintis pasakojimas, kuriame subtiliai kalbama apie draugystę bei pasiaukojimą, atskleidžiamos svarbios visuomenės problemos.
Kitos leidyklos „Nieko rimto“ išleistos Kate DiCamillo knygos:
Redaktorė Danutė Ulčinskaitė Korektorė Rūta Malūkaitė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Ir tada Reimei toptelėjo: o jeigu kiekviena dulkelė yra planeta, o jeigu kiekvienoje iš tų planetų pilna žmonių, o jeigu visi tų visų planetų gyventojai turi sielas ir yra tokie pat kaip Reimė – mėgina pakrutinti kojų pirštus ir suprasti, kas vyksta, nors nelabai sėkmingai? Toji mintis baugino. Reimei Klark dešimt metų ir pasaulis anaiptol ne toks, kaip jai norėtųsi. Vieną rytą tėtis palieka namus ir Reimė supranta, kad jau niekas nebebus kaip anksčiau. Ji turi žūtbūt sugalvoti genialų planą, priversiantį tėtį grįžti, net jei teks atlikti šimtą gerų darbų, išmokti sukti lazdelę ir tapti „Centrinės Floridos padangų“ mažąja mis. Tačiau dažnai net ir genialiausi planai klostosi ne taip, kaip numatyta. Reimė įsivelia į ilgą nuotykių grandinę kartu su svajokle Luiziana ir stačioke Beverle, kurios irgi mano, kad pasaulis į vėžes sugrįžti gali tik jų pastangomis.
ISBN 978-609-441-392-6