Mano tėvo, iš kurio aš paveldėjau didelę nosį, atminimui. Mano nelaimės draugams Frankui ir Erikui.
Versta ið: Taï-Marc Le Thanh Cyrano Hachette Livre/Gautier-Languereau, 2005
UDK 840-93-3 Th-05
Cet ouvrage, publié dans le cadre du programme d’aide à la publication Oscar Miłosz, bénéficie du soutien du Ministère des Affaires Etrangères, de l’Ambassade de France en Lituanie et du Centre Culturel Français. Knygos leidimà remia Prancûzijos uþsienio reikalø ministerija, Prancûzijos ambasada Lietuvoje, Prancûzø kultûros centras (O. Milaðiaus programa knygø leidimui remti).
© Hachette Livre, 2005 © Vertimas á lietuviø k., Jonë Ramunytë, 2007 © Leidykla „Nieko rimto“, 2007
Pagal
Edmond’o Rostand’o pjesę „Sirano de Beržerakas“ Taï-Marc Le Thanh
Sirano Papasakojo
Iliustravo
Rébecca Dautremer
Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė
Vilnius
S
irano turėjo didelę nosį. Kai jis rūkydavo, plaukai šnervėse paruduodavo, tačiau kai lydavo lietus, jo ūsai niekad nesušlapdavo.
Sirano gyveno tais laikais, kai žmonės keliaudavo arkliais ir kaudavosi špagomis. Merginos buvo gražios, bet beveik niekada nesiprausdavo. Vaikinai nesišypsodavo, nes sulaukę dvidešimties jau beveik nebeturėjo dantų. Siaubingi laikai, ypač tam, kuris turi didelę nosį. O Sirano kaip tik tokią didelę nosį ir turėjo. O dar Sirano turėjo nuostabias žalias akis (bet kur ten jas įžiūrėsi per tokią didelę nosį).
T
urėti didelę nosį – visai tas pats, kas turėti dideles ausis ar dideles kojas, ar didelius žandus, tik dar blogiau. Kai turi didelę nosį, visi iš tavęs šaiposi. Štai kodėl Sirano reikėjo kuo skubiausiai išmokti apsigint nuo piktavalių*. Tad jis tapo labai gudrus, be to, labai stiprus (kai tekdavo muštis).
*Piktavalis yra toks žmogus, kuris tave ypač nervina, - taip nervina, kad galiausiai visada su juo susipyksti. Piktavalis nervina kur kas labiau negu ginčininkas ar plūstaburnis.
D
ažnai koks nors piktavalis kvatodamas sušukdavo: „Ne, bet šita nosis! Tai bent nosis! Cha cha cha...“ Tuomet Sirano jam atšaudavo, kad jo nosis iš tikro – ne nosis, o veikiau žvirblių lakta ar meškerė karpiams žvejoti, ar šokynė svirpliams, ar kuoka mamutams medžioti, ar teleskopas Mėnuliui stebėti. Sirano buvo dar ir poetas. Bet dažniausiai piktavalis nieko neišmanydavo apie poeziją. Tada Sirano kaukštelėdavo jam per galvą, kad jis geriau suvoktų jo žodžius.
K
ai turi didelę nosį, taip pat gali gyventi įprastą gyvenimą. Valgyti (tik nepiktnaudžiauti pipirais!), gerti (pro šiaudelį), miegoti (tik ne kniūbsčiomis) ir būti įsimylėjęs (čia nėra ką pridurti). Sirano buvo įsimylėjęs. Savo pusseserę Roksaną. Jam sakė, kad nėra labai gerai įsimylėti savo tikrą pusseserę, bet, šiaip ar taip, jis vis tiek nedrįso jai pasisakyti (dėl savo didelės nosies). Sirano buvo nelaimingas.
R
oksana buvo ne tik jo tikra pusseserė, ji dar buvo ir labai graži. Ji vilkėjo raudoną suknelę. Ji buvo tikra viliokė, bet ne iš stipriųjų (peštynėse). Tai visai nesvarbu, nes tais laikais merginos nesimušdavo (nebent kokios patampos*). Joms greičiau rūpėjo kas kita, – jodinėti arba įsimylėti. Roksana taip pat buvo įsimylėjusi. Kristianą.
*Patampa – mergina, kuri mėgsta tampyti kitus už plaukų.
Th-05
Taï-Marc Le Thanh Sirano: / Ta -Marc Le Thanh; ið prancûzø kalbos vertë Jonë Ramunytë; iliustravo Rébecca Dautremer. – Vilnius: Nieko rimto; 2007. – 36 p.: iliustr.
Istorija apie pasiaukojamà poeto Sirano meilæ graþiajai Roksanai, iliustracijomis ir þaismingu eiliuotu tekstu atpasakota vaikams pagal prancûzø klasiko Edmond’o Rostand’o pjesæ „Sirano de Berþerakas“.
Redaktorë Viltarë Mickevièienë Dizaineris Simonas Gutauskas Iðleido leidykla „Nieko rimto“ www.niekorimto.lt
Spausdino UAB spaustuvë „ARX Baltica“, Veiveriø g. 142 b, LT-46353 Kaunas www.arxbaltica.lt