c arole s tott
s i n i t k a l a ta r p g gidas Iliu
s tr
a
vo li s a ir
r a l s w e r li n g p h la za r
8
MÄ—nulio ralis
s i n i t k a l a g p r ta gidas
Ilius tr a
vo
l isa s we rling
ir
Iš anglų kalbos vertė
a gne j asinskiene
ralph l a r za Finišas
Vilnius 2017
Ieškok manęs!
London, New York, Melbourne, M u n i c h , and D e l h i
UDK 087.5:524.8 St258
Esu Sidnis Erdvėliuoksis, mano šuoliai, kaip ir mano liemuo, plačiamyliai. Aš keliausiu su jumis per knygelės puslapius, žiaumosiu kosmoso šiukšles ir vis labiau pūsiuosi. Palūkėkite ir pamatysite, kaip atrodau paskutiniuose puslapiuose! Sprogstu iš nekantrumo papasakoti, bet negaliu – tegul bus kosminė staigmena!
Versta iš: Carole Stott THE GREATEST INTERGALACTIC GUIDE TO SPACE EVER BY THE BRAINWAVES Dorling Kindersley, London, 2009
© Dorling Kindersley Limited, 2009 Tekstas, Carole Stott Iliustracijos, Lisa Swerling ir Ralph Lazar Pirmą kartą 2009 metais Didžiojoje Britanijoje pavadinimu The Greatest Intergalactic Guide to Space Ever by the Brainwaves išleido Dorling Kindersley, kuri priklauso Penguin Random House grupei, 80 Strand, Londonas WC2R 0RL, Jungtinė Karalystė.
Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Agnė Jašinskienė, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Vaiva Markevičiūtė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius Spausdinta Slovakijoje. ISBN 978-609-441-403-9
turinys Kosminis zoologijos sodas
4
Bum!
6
Žėrinčios galaktikos
8
Astronomo gyvenimas
10
Visatą stebinti akis
12
Žvaigždžių spektaklis
15
Mūsų žvaigždė
16
Nepamiršk ir mūsų!
Skaitydami knygelę gerai paieškokite ir mūsų. Keliaudami po Visatą, mus rasite kiekviename puslapyje. Pažiūrėsim, ar jūs, kosmoso keliautojai, įžvelgsite mus tarp planetų, žvaigždžių ir galaktikų. Nagi, ar pasiruošę kilti?
Žvaigždėta, žvaigždėta naktis
Tyrinėtojai robotai
40
18
Ieškome astronautų
43
Kintanti visata
20
Gyvenimas kosmose
44
Susipažinkite su šeimyna
22
Ar ten kas nors yra?
46
Gimtoji planeta
24
Draugužis Mėnulis
26
Kosmoso atradimai, pritaikomi Žemėje
48
Saulės kepinami pasauliai
28
Keliautojai laiku
50
Atostogos Marse
30
Ateities kosmosas
52
Akmenų žiedas
32
Žodynėlis
54
Planetos milžinės
34
Rodyklė
56
Sustingę pasauliai
36
Pasiruošę kilti
39
kosminis zoologijos sodas Visata yra neaprėpiama platybė ir ją sudaro viskas, ką jau žinome, ir viskas, ko dar neatradome. Visatą sudaro tai, ką matome akimis, ir medžiaga bei energija, apie kurią sužinome kitais būdais. Joje yra daugybė skirtingų objektų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti vienas su kitu nesusiję, tačiau įsigilinus tampa aišku, kad visus juos galima surūšiuoti ir juos sieja bendra praeitis.
Planetų pasauliai
Mūsų namai Visatoje yra Žemė. Mums ji atrodo milžiniška ir išskirtinė, o kadaise netgi manėme, kad aplink ją sukasi visa Visata. Dabar žinome, kad yra daugybė kitų planetų, o mūsų Žemė – labai mažytė. Kiek daug čia erdvės! Tikras kosmosas!
Saulės sistemos planetos Kas toliau?
NEMAITINTI PLANETŲ
Nykštukinės planetos
Saulės sistemoje yra į planetas panašių nedidelių objektų. Jie – beveik apvalios formos ir skrieja aplink Saulę tokioje zonoje, kurioje gausu dar mažesnių dangaus kūnų.
Aplink Saulę skrieja aštuonios planetos, tarp jų ir Žemė, bei daugybė mažesnių dangaus kūnų. Visi jie sudaro Saulės sistemą. Planetos susidarė tuo pačiu metu, tačiau jos labai skirtingos. Žemė – trečioji nuo Saulės ir penktoji pagal masę Saulės sistemos planeta.
Bet jos atrodo tokios alkanos.
Planetų palydovai
Planetų liekanos
Ne visos medžiagos, iš kurių susidarė Saulės sistemos planetos, buvo panaudotos. Liko ir nepanaudotų, tokių kaip asteroidai, Koiperio juostoje esantys dangaus kūnai ar kometos, skriejančios skirtingose Saulės sistemos zonose. Kokia iš jų nauda?
Jam dar reikia ūgtelėti.
Aplink šešias Saulės sistemos planetas skrieja palydovai. Iš viso jų yra net 160. Didžiausias palydovas yra didesnis už mažiausią Saulės sistemos planetą, o mažiausio palydovo skersmuo – vos pora kilometrų.
Apkvaitau!
Baigėsi galiojimo laikas.
Tolimosios planetos
Planetos skrieja ne tik aplink Saulę, bet ir aplink kitas žvaigždes. Tačiau žvaigždės spindi labai ryškiai, ir blankias, savo orbitomis skriejančias planetas sunku įžiūrėti. Tiksliai žinome: yra per 350 tokių tolimųjų planetų, tačiau numanome, kad jų egzistuoja kur kas daugiau. Kokia gyvenimo prasmė?
Ų
Laikykis saugaus atstumo.
MAS NA
Jaunos žvaigždės
ONI
ŽM
Gyvybė
Žemė – vienintelė planeta Visatoje, kurioje yra gyvybė. Gyvybės pavidalų gali būti milijonai – nuo mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, iki didelių žinduolių, tokių kaip žmonės.
Žavinga.
Reikia pradėti gyventi.
Žvaigždės
Čia tai bent gyvenimas.
Gyvenimas, bet labai neįprastas.
4
Saulė šviečia ir šildo Žemę. Šitas karštas besisukantis šviečiančių dujų kamuolys yra tik viena iš gausybės milijardų Visatos žvaigždžių. Visos jos paklūsta gyvenimo ciklui: iš pradžių susidaro iš dujų ir dulkių debesies, laikui bėgant keičiasi ir galiausiai Ak! miršta.
Pirmoje gyvenimo stadijoje naujai susidaręs dujų ir dulkių rutulys vadinamas prožvaigžde. Kai jos šerdyje įkaista dujos, prasideda branduolinės reakcijos, žvaigždė ima gaminti energiją ir šviesti. Užauginsime jas Paukščių Take.
Visatos dėsniai
Superstruktūros
Ir Žemėje, ir Visatoje galioja tie patys moksliniai dėsniai. Pavyzdžiui, gravitacija mums padeda abiem kojomis tvirtai stovėti ant žemės ir neleidžia išsisklaidyti žvaigždes sudarančioms dujoms. Cheminių elementų būvis keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Vandens esama ir kitur Visatoje, tačiau Žemėje temperatūra tinkama, Super kad vanduo būtų skystas.
Iš tos pačios, kaip ir tu!
Superspiečius – ilgų grandinių ir plokštumų tinklu sujungti spiečiai. Tai didžiausios Visatoje egzistuojančios struktūros. Jas skiria beveik tuščia kosminė erdvė.
duper!
Iš kokios tu planetos?
Tikiuosi, galo nebus!
Ar čia girdykla?
Dievinu čiuptuvus.
Galaktikos tokios netvarkingos.
Galaktikos
Visatoje yra milijardai galaktikų. Jas sudaro daugybė žvaigždžių, dujų ir dulkių. Saulė yra viena iš milijardų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių.
Galaktikų spiečiai
Galaktikų rūšys
Dešimtys tūkstančių galaktikų spiečiasi į superspiečius. Paukščių Takas priklauso Vietinei galaktikų grupei. Ši su kitais galaktikų spiečiais sudaro Vietinį galaktikų superspiečių.
Milžiniškas žvaigždžių sistemas astronomai skirsto pagal jų formą. Paukščių Takas yra spiralinė, plokščio disko formos galaktika su spiralinėmis vijomis. Saulė įsikūrusi vienoje tokioje spiralinėje vijoje ir nuo galaktikos centro iki jos pakraščio yra nutolusi maždaug du trečdalius kelio.
Ūkai
Ygaga!
Ūkais vadinami dideli dujų (daugiausia vandenilio) debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės. Ūkus gali sudaryti mirštančių žvaigždžių liekanos, jie gali neturėti aiškios formos, pavyzdžiui, Arklio galvos ūkas.
Surikiuok jas, Roveri!
Liaukis žvengti kaip arklys.
Žvaigždžių spiečiai
Žvaigždės gimsta spiečiuose, kurie glūdi tamsiuose dujų ir dulkių debesyse. Iš pradžių spiečiai laikosi nepakitę, bet per šimtus milijonų metų žvaigždės ima viena nuo kitos tolti.
Au, au!
Ta žvaigždė išprotėjo!
Bręstančios žvaigždės
Dauguma žvaigždžių, kaip mūsų Saulė, visą laiką ryškiai šviečia. Saulė gyvena viena, tačiau nemažai žvaigždžių turi partneres – dvinares žvaigždes sudaro dvi žvaigždės, kurios skrieja viena aplink kitą. Kokia suaugusi!
Oi!
Bėkite! Tobula partnerystė.
Ar taip turėjo nutikti?
Žvaigždžių mirtis
Artėjant gyvenimo pabaigai, dauguma žvaigždžių ima plėstis ir virsta raudonosiomis milžinėmis, arba supermilžinėmis. Didžioji jų dalis miršta lėtai, tačiau didesnės žvaigždės įspūdingai sprogsta.
5
KOSMINĖ MIKROBANGŲ KROSNELĖ
bum! Visata egzistavo ne visada. Astronomai mano, kad ji susiformavo prieš 13,7 milijardo metų, kai įvyko Didysis sprogimas. Iš pradžių Visata buvo labai maža, tanki, itin karšta ir atrodė visai kitaip. Nuo tada ji šąla, plečiasi ir keičiasi. Visatą sudarančios medžiagos ir energijos kiekis nekinta, tačiau pati medžiaga keitėsi, kol Visata tapo tokia, kokią pažįstame dabar. Nagi, sukurkim Visatą!
Didysis sprogimas
Įvykus Didžiajam sprogimui, susiformavo visi Visatos elementai, net erdvė ir laikas. Niekas nežino, kas buvo iki Didžiojo sprogimo ir kodėl jis įvyko, tačiau mokslininkams pavyko žingsnis po žingsnio išsiaiškinti, kas nutiko po jo.
Pirmoji akimirka
Visata gimė per akimirksnį. Tada ji buvo mažesnė už tašką sakinio gale ir susidėjo iš mažutėlių energijos dalelių.
Parengta.
Karštis vėsta
Astronomai aptiko spinduliuotės pėdsakų, likusių po Didžiojo sprogimo. Ši spinduliuotė vadinama kosminiu mikrobangų foniniu (arba reliktiniu) spinduliavimu ir leidžia manyti, kad pradėjus formuotis Visatai materija po ją pasiskirstė netolygiai. Pirmosios galaktikos atsirado sausakimšose Visatos zonose.
Tuoj sprogs!
Pūtimosi era
Per vieną trilijoninę sekundės dalį, kuri vadinama kosmine infliacija, Visata išsipūtė. Ji ir toliau plėtėsi, tik kur kas lėčiau.
VISATOS KŪRIMO MAŠINA
Gelbėkit!
Kuo greičiau iš ten dinkite!
Įklimpome sriuboje.
Nauji elementai
ANKSTYVOJI VISATA Nagi, stipriau!
Tamsieji amžiai
Maždaug pirmuosius 300 000 metų Visata virė it karšta, rūkuose skendinti dalelyčių sriuba, iš kurios nepajėgė prasimušti šviesa. Ir pradžių viralą sudarė energijos dalelytės, o vėliau – medžiagos dalelės. Tik susiformavus pirmiesiems atomams Visata tapo regima.
Medžiagos dalelės
Pirmosios minutės Labai sunkus darbas.
6
Kaip gerai, dabar galėsiu pasišildyti pietus.
Kaip karšta.
Energijos dalelytės virto medžiagos dalelėmis. Visatai dar nesulaukus trijų minučių amžiaus, beveik visą medžiagą sudarė vandenilio ir helio atomų branduoliai.
Galėtume vieną pavadinti mano vardu?
Mažylė Visata
Kai Visata buvo visai jaunutė, jos temperatūra siekė 1034 laipsnių Celsijaus. Taip, tai dešimtukas su 34 nuliais. Sendama ir plėsdamasi ji pamažu aušo.
Pirmieji atomai atsirado Visatai sulaukus 300 000 metų amžiaus. Tai buvo vandenilio ir helio atomai, iš kurių vėliau susidarė kiti dabartinės Visatos cheminiai elementai. Iš jų vėliau susiformavo Žemė ir viskas, kas joje yra – taip pat ir tu.
Hm... Ne.
Puikiai sugavai! Elementaru.
Kąąąą? Kokia miela sistema.
Mane traukia Pirmosios žvaigždės ir galaktikos tamsioji Per dešimtis milijonų metų vandenilio ir helio atomai pusė.
suformavo debesis. Iš jų susidarė žvaigždės, o iš didžiulių žvaigždžių telkinių – galaktikos. Nuo pat Visatos atsiradimo galaktikose gimsta, gyvena ir miršta žvaigždės.
Ar jau radai?
Saulės sistema
Saulė gimė maždaug prieš 4,6 milijardo metų. Iš likusių medžiagų susidarė mažesni dangaus kūnai ir planetos, kurios skrieja aplink ją. Jos sudaro Saulės sistemą.
Nykštukinės galaktikos
Čia kažkokios šiukšlės.
Neregimoji Visata
Paprastoji materija, t. y. atomai, kurie suformavo planetas, žvaigždes ir galaktikas, tesudaro penkis procentus Visatos. Kitą dalį sudaro nematoma materija, kurią vadiname tamsiąja medžiaga, ir paslaptinga jėga, vadinama tamsiąja energija. Mes negalime jų matyti, bet jos daro poveikį matomiems objektams, todėl žinome, kad egzistuoja.
Visatos dydis
Kai Visata sulaukė vieno milijardo metų, joje buvo daugybė mažų galaktikų, vadinamų nykštukinėmis. Susidurdamos ir susijungdamos jos plėtėsi, keitėsi jų forma.
Myliomis ir kilometrais, kuriais matuojame atstumus Žemėje, nuotolių už Saulės sistemos ribų išmatuoti negalėtume. Todėl pasitelkiame šviesmečius. Niekas nejuda greičiau už šviesą, bet atstumai Visatoje tokie dideli, jog net šviesai prireikia kelerių metų, kad mus pasiektų.
Paukščių Tako galaktika
Iš vienos tokios nykštukinės galaktikos susiformavo spiralės formos Paukščių Tako galaktika. Laikui bėgant pirmosios jos žvaigždės mirė, tačiau iš jų liekanų susidarė naujos kartos žvaigždės, tarp jų ir mūsų Saulė. Gyvenimo ratas.
Šviesmetis
Šviesmetis yra atstumas, kurį per vienerius metus nukeliauja šviesa. Tai – 9,46 trilijono kilometrų, arba 5,88 trilijono mylių. Tolimiausios matomos galaktikos nuo mūsų nutolusios 13 milijardų šviesmečių.
PAUKŠČIŲ TAKO GALAKTIKA
Esu geriausias banglentininkas Visatoje!
Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo erdvėlaivis aptiko ankstyvosios Visatos reliktinį spinduliavimą.
ANDROMEDOS GALAKTIKA
Atgal laiku
Šviesa iš Andromedos galaktikos mus pasiekia per 2,5 milijono metų. Vadinasi, šią galaktiką dabar matome tokią, kokia ji buvo prieš 2,5 milijono metų. Tolimiausią praeitį matome žvelgdami į vėstantį Didžiojo sprogimo karštį.
Niekada nepajėgsiu išmatuoti.
Visata plečiasi
Nuo atsiradimo akimirkos Visata nuolatos plečiasi. Plečiamasi tokiu pačiu greičiu, kuriuo galaktikos tolsta viena nuo kitos. Prieš 5–6 milijardus metų plėtimasis sulėtėjo, bet paskui vėl paspartėjo. 7
zodynelis Aktyvi galaktika – galaktika, skleidžianti labai daug energijos, kurios didžiąją dalį gauna iš žvaigždės šerdyje esančios juodosios bedugnės. Ateivis – ne Žemėje gimusi būtybė. Antena – virbo, lėkštės ar grotų formos įrenginys, perduodantis radijo bangas. Apimtis – erdvė, kurią užima kūnas. Asteroidas – nedidelis, iš uolienos sudarytas dangaus kūnas, skrendantis aplink Saulę. Dauguma jų yra Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Astronautas – į kosmosą keliaujantis žmogus. Astronomas – mokslininkas, studijuojantis žvaigždes, planetas ir kitus dangaus kūnus. Atmosfera – aplink planetą, palydovą ar žvaigždę esantis dujų sluoksnis, kuriam išsisklaidyti neleidžia gravitacija. Atomas – mažiausia cheminio elemento dalelė. Bangos ilgis – atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje. Branduolinė reakcija – žvaigždėse vykstantys procesai, kai vieni cheminiai elementai virsta kitais ir išskiria energiją. Pavyzdžiui, susijungę vandenilio atomai virsta helio atomais ir šviesos bei šilumos pavidalu išskiria energiją. Branduolys – kometos kūnas, centrinė galaktikos dalis arba atomo centras. Didysis sprogimas – prieš 13,7 milijardo metų įvykęs sprogimas, po kurio atsirado Visata.
Egzoplaneta – planeta, skriejanti ne apie Saulę, o apie kitą žvaigždę. Elektromagnetinė radiacija – energijos bangos, kurios gali keliauti kosmosu. Tai gali būti: gama, rentgeno, ultravioletiniai, šviesos, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ar radijo bangos. Elementas – paprasčiausia gamtos medžiaga, pavyzdžiui, vandenilis ar deguonis. Elipsinis – elipsės – pailginto apskritimo – formos objektas. Fotosfera – viršutinis matomas Saulės ar kitos žvaigždės sluoksnis. Galaktika – milžiniška žvaigždžių, dujų ir dulkių sankaupa, kurią kartu laiko gravitacija. Gravitacija – Visatoje veikianti traukos jėga; kuo didesnė objekto masė, tuo stipresnis jo gravitacinis laukas. Helis – antras pagal paplitimą Visatoje cheminis elementas. Juodoji bedugnė (juodoji skylė) – žvaigždės arba galaktikos centras, kuris neatsilaikė prieš savo paties gravitaciją; juodųjų skylių gravitacija yra tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas – nei medžiaga, nei šviesos ar kitokia spinduliuotė. Jūra – lygus sukietėjusios lavos laukas Mėnulio paviršiuje. Koiperio juostos kūnai – Koiperio juostoje už Neptūno skriejantys dangaus kūnai, sudaryti iš uolienų ir ledo. Kometa – nedidelis dangaus kūnas, sudarytas iš dulkių ir sniego. Skrisdamos pro Saulę kometos užsiaugina didelę galvą ir dvi uodegas.
Konvekcija – šilumos perdavimas judant; pavyzdžiui, šiltos dujos žvaigždėse kyla viršun, o šaltos – leidžiasi žemyn. Kosmologas – žmogus, kuris studijuoja Visatos atsiradimą, evoliuciją ir ateitį. Krateris – planetos ar palydovo paviršiuje atsiradusi dubens formos duobė, kurią išmušė asteroidas. Lava – išlydytos uolienos, kurios veržiasi iš ugnikalnių ir išsilieja planetų ar palydovų paviršiuje. Ląstelė – paprasčiausias gyvų organizmų struktūrinis vienetas; ląstelė gali egzistuoti kaip atskiras organizmas arba jungtis į sudėtingus augalų ir gyvūnų audinius. Magnetinis laukas – erdvė, taip pat ir Žemėje, kurioje veikia magnetinės jėgos. Masė – medžiagos, iš kurios sudarytas kūnas, kiekio matas. Medžiaga – substancija, iš kurios viskas sudaryta. Meteoras – trumpai pasirodantis šviesos blyksnis, kurį skleidžia į Žemės atmosferą įskridusi ir deganti nedidelė kometos nuolauža. Meteoritas – į planetos ar palydovo paviršių atsimušęs iš uolienos ar metalo sudarytas dangaus kūnas. Modulis – atskira erdvėlaivio dalis, pavyzdžiui, „Zvezda“ modulis Tarptautinėje kosminėje stotyje. Nesvarumas – būsena, kai orbitoje gravitacinę trauką atsveria į priešingą pusę nukreipta inercijos jėga; nesvarumo būseną skriedami
erdvėlaivio orbita ar išėję į atvirą kosmosą patiria astronautai. Neutroninė žvaigždė – didelio tankio maža žvaigždė, susidariusi iš sprogusios žvaigždės šerdies; šios žvaigždės – ne didesnės už miestą, bet jų masė prilygsta Saulės masei. Nežemiškas – ne Žemėje gyvenantis gyvas padaras ar esantis daiktas. Nykštukinė galaktika – nedidelė galaktika, kurią sudaro nuo milijono iki kelių milijardų žvaigždžių. Nykštukinė planeta – beveik apvalus dangaus kūnas, kuris su kitais toje pačioje juostoje besisukančiais kūnais keliauja aplink Saulę. Orbita – kelias, kuriuo gamtinis ar dirbtinis kūnas skrieja aplink didesnį kūną. Organizmas – atskira gyvybės forma, pavyzdžiui, vienaląstė bakterija, gyvūnas ar planeta. Orto debesis – Saulės sistemoje anapus planetų esanti sferinės formos zona, kurioje skrieja daugiau kaip trilijonas kometų. Pagrindinė seka – žvaigždės gyvenimo stadija, kai ji šviečia, nes šerdyje vandenilis virsta heliu. Beveik 90 procentų žvaigždžių yra pagrindinės sekos žvaigždės. Palydovas – iš uolienų arba uolienų ir ledo sudarytas dangaus kūnas, kuris skrieja aplink planetą arba asteroidą; taip pat gali būti dirbtinis palydovas (satelitas), skriejantis aplink Žemę ar kitą Saulės sistemos kūną.
Lenktynės iki finišo.
8
Pasivaikščiojimas kosmose – astronauto išėjimas iš erdvėlaivio į kosminę erdvę. Pašvaistė – švytėjimas poliariniuose regionuose, kuris atsiranda, kai Saulės vėjo atneštos dalelės susiduria su Žemės atmosferos atomais. Paukščių Takas – galaktika, kurioje gyvename; Paukščių Taku taip pat vadiname žvaigždžių juostą, kurią naktį matome danguje virš Žemės. Penumbra – dangaus kūno metamo šešėlio šviesesnioji, išorinė dalis; taip pat gali būti šviesesnė ir šiltesnė tamsios bei šaltos Saulės dėmės dalis. Planeta – didelis apvalus dangaus kūnas, kuris skrieja aplink žvaigždę ir atspindi jos šviesą. Planetos milžinės – keturios didžiausios Saulės sistemos planetos: Jupiteris (didžiausias ir iš šių keturių esantis arčiausiai Saulės), Saturnas (antras pagal dydį ir antras pagal atstumą nuo Saulės), Uranas (trečias pagal dydį ir trečias iš jų nuo Saulės) ir Neptūnas (mažiausias ir esantis toliausiai nuo Saulės). Planetiškasis ūkas – besiplečiantis ūkas, supantis brandžią žvaigždę; jį sudaro mirštančios žvaigždės išskiriamas spalvingas dujų ir dulkių debesis. Polius – dangaus kūno Šiaurės ar Pietų ašigalis. Prožvaigždė – labai jauna, ką tik gimusi žvaigždė, kurios šerdyje dar nevyksta branduolinės reakcijos. Pulsaras – greitai besisukanti ir energija pulsuojanti neutroninė žvaigždė.
Pusiaujas – įsivaizduojama linija, nubrėžta per patį planetos, palydovo ar žvaigždės vidurį, vienodai nutolusi nuo Šiaurės ir Pietų ašigalių.
Spindesys – žvaigždės skleidžiamos šviesos kiekis; spindesys matuojamas dvejopai: kiek šviesos matoma iš Žemės ir kiek šviesos skleidžia pati žvaigždė.
Uolingosios planetos – iš uolienų ir metalų sudarytos arčiausiai Saulės skriejančios keturios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
Radiacija – energija, keliaujanti elektromagnetinėmis bangomis, pavyzdžiui, infraraudonaisiais ar šviesos spinduliais.
Supermilžinė – itin didelė ir ryški žvaigždė.
Užtemimas – padėtis, kai vienas dangaus kūnas – žvaigždė, planeta ar palydovas – atsiduria kito dangaus kūno šešėlyje.
Saulės sistema – Saulė ir aplink ją besisukantys objektai: planetos bei mažesni dangaus kūnai.
Supernova – milžiniška žvaigždė, kuriai sprogus po kosmosą pasklinda medžiaga; jos šerdis gali tapti neutronine žvaigžde, pulsaru arba juodąja bedugne.
Saulės ūkas – besisukantis dulkių ir dujų debesis, iš kurio susidarė Saulės sistema.
Superspiečius – galaktikų spiečių grupė, kurią kartu laiko gravitacija.
Saulės vėjas – nuo Saulės atitrūkęs mažyčių elektringų dalelių srautas.
Šviesis – energijos kiekis, kurį žvaigždė išskiria per vieną sekundę.
Silikatas – uolienos, sudarytos iš silicio, deguonies ir dar vieno ar daugiau dažnai aptinkamų cheminių elementų. Dauguma Žemės uolienų yra silikatai.
Šviesmetis – atstumo vienetas; vienas šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienerius metus, t. y. 9,46 trilijono kilometrų.
Skafandras – vientisas, sandarus astronauto drabužis, kurį jis vilki atvirame kosmose.
Tamsioji energija – paslaptinga energija, kuri sudaro 72 procentus Visatos; dėl jos Visata plečiasi greičiau.
Skrydis šalia – skrydis, kai erdvėlaivis praskrenda labai arti Saulės sistemos kūno, tačiau nepradeda skristi aplink jį. Slėgis – jėga, jaučiama, kai kas nors spaudžia paviršių. Spektras – spalvų vaivorykštė, kuri atsiranda išskaidžius šviesą. Spektrografas – prietaisas, kuris energiją, pavyzdžiui, šviesą, išskaido pagal ją sudarančių bangų ilgį. Spiečius – žvaigždžių ar galaktikų grupė, kurią kartu išlaiko gravitacija.
Tamsioji medžiaga – medžiaga, neskleidžianti energijos, tačiau jos gravitacija veikia viską aplinkui; ji sudaro 23 procentus Visatos. Tankis – masės kiekis kūno tūryje. Terminis – susijęs su šiluma; terminis objekto žemėlapis rodo jo paviršiaus temperatūrų skirtumus. Umbra – dangaus kūno metamas tamsus vidinis šešėlis; taip pat tamsesnioji, šaltesnė vidinė Saulės dėmės dalis.
Ūkas – kosmose tvyrantis dujų ir dulkių debesis; yra ūkų, kurie patys skleidžia šviesą, kiti ją atspindi, o treti atrodo tamsūs, nes nepraleidžia už savęs esančių žvaigždžių šviesos. Vakuumas – erdvė, kurioje nėra nieko, net oro. Vandenilis – lengviausias ir dažniausiai Visatoje aptinkamas cheminis elementas. Visata – viskas, kas egzistuoja, – kosmosas ir kas jame yra. Visureigis – erdvėlaivis, galintis judėti palydovo ar planetos paviršiumi. Zodiakas – dvylikos žvaigždynų juosta, kurią danguje matome anapus Saulės, Mėnulio ir kitų planetų. Žvaigždė – didžiulis karštų šviečiančių dujų rutulys, kuriame vykstančios branduolinės reakcijos išskiria energiją. Žvaigždynas – įsivaizduojama žvaigždžių grupė ir jas supantis dangaus plotas; iš Žemės matomą dangų skirstome į 88 zonas.
Kas gi čia taip gurgia?
Spindesio skalė – pagal ją matuojamas matomas žvaigždės ryškumas, kai ją stebime iš Žemės.
Įdomūs dalykėliai!
9
rodykle „Gelileo“
40
kometos iš sniego
36
Mėnulio orbita
26
„Orion“
9, 54
„Cygnus X-1“, juodoji bedugnė
51
geocentrizmas
51
kometos orbita
36
Mėnulio tyrimai
51
Oriono žvaigždynas
Aidebaranas
19
Čandrasekharas
10
geologas
11
48
Orto debesis
51
Subrahmanjanas
10
gyvenimas kosmose 44–45
kometų atradimas 10, 36, 37, 50
Mėnulio uolienos
Alfonsas x
Mėnulio užtemimai
26
pagalbinės raketos
Čiksulubo krateris
33
gyvenimas Mėnulyje
52
kometų pavadinimai
dantų breketai
48
gyvybė Marse
46
kometų stebėjimas 50, 51
Mėnulis ir senovės civilizacijos
gyvybė Saulės sistemoje 47
kometų susidarymas
23
Mėnulis
26–27
kompiuteriai
10
Merkurijus
22, 28
palydovas (satelitas) 49, 54
kompiuteriniai žaidimai 38
meteorai
19, 54
„Sputnik 1“, palydovas 51
konvekcija
54
meteoritai
51
actekų kalendorius
51
aktyvi galaktika
Andromedos galaktika antenos
7
41, 48, 54
Apeninų kalnai (Mėnulyje) 27 “Apollo 11”
27
Apollo, erdvėlaivis 27, 48-49 Apolonas, asteroidas
33
apsauginiai drabužiai 49 Aresibas
13
Armstrongas
27, 51
Arnoldas Kenetas
47
asteroidai 22-23, 27-28, 31-32, 33, 54 32-33
Asteroidų juosta
33
asteroidų susidūrimas
33 10
astronautai 38, 42-43, 44-45, 48, 51-52, 53-54
ašigaliai ateities misijos
52, 53
ateities misijos į Jupiterį 53 ateities teleskopai ateities žinios
52
50, 52–53
ateiviai
47, 54
„Atlantis“
38-39
atmosfera
54
atmosferos slėgis
25
atomai
6, 7, 54
Baltosios nykštukės Bangų ilgis
20 11, 54
Bėgimo batai
49
Beneto kometa
36
Bethoveno krateris
28
Bevieliai įrankiai
48
Brache Tychas
50
Branduolinės reakcijos 4, 10, 14, 17, 21, 50, 54-55 Branduolys
Cassini-Huygens“
9 41
Cerera
32
chaldėjai
51
golfo kamuoliukas
49
Deimas
31
Kopernikas Mikalojus
mikrobangos
12
palydovinė lėkštė
gravitacija Marse
30
Didysis Magelano teleskopas
„Mir“, kosminė stotis
42
52
kosminis mikrobangų foninis spinduliavimas 6
Miranda
35
pasivaikščiojimas kosmose 42, 43, 45, 49, 55
kosmologai
misija į Marsą
30
pašvaistė
41
Paukščių Tako galaktika 5, 7, 9, 18, 50, 55
Didysis sprogimas 6-7, 10, 50, 54 Didysis Šuo dinozaurų evoliucija
47
dinozaurų išnykimas 33, 47 „Discovery“
38-39
Dvynių žvaigždynas
18
Džeimso Vebo kosminis teleskopas 52
elementai
5, 15, 50, 54
Gviniverės lyguma
12, 54
5, 6, 21, 54
energiją taupančios orkaitės
48
erdvėlaivio modulis
55 10, 51
erdvėlaivis ir kometos 37, 40, 41 Eridė
36
Erotas
33
Erozija
24
Europa
34
evoliucija
47
Fobas
31
fotosfera
17, 55
Gagarinas Jurijus
42, 51
galaktikos forma
8
galaktikos susidarymas 7, 9 galaktikų pavadinimai galaktikų spiečiai
9 5, 9
Galė Johanas
50
Galilėjaus palydovai
34
Galilėjus Galilėjas
50
gama spinduliai
12 22, 34
Štai kas surijo mano sūrį!
29 10, 50
Hablo teleskopas 13, 51, 52 Halio kometa
37, 50
Heilo-Bopo kometa helis Saulėje
36
16, 17, 21
helis žvaigždėse 15, 20, 21, 50 helis
23, 50, 54
erdvėlaivis
gravitacija
Hablas Edvinas 19, 20
Ganimedas
10
34
25
galaktikos 5, 6–9, 50, 54
24, 36, 54
Buožgalvio galaktika
54
palydovai globėjai
deguonis
elektromagnetinė radiacija 55
39
pagrindinė seka
gyvybė Žemėje 4, 25, 46-47
egzoplanetos
astronomai ir kometos 36, 37
36, 55
25
Edingtonas Artūras 10, 50
astronomai 10-11 , 51, 53, 54
50
18
debesys
dievai ir deivės 16, 29, 31
asteroido orbita
astrofizikai
daugkartinio naudojimo erdvėlaivis (šatlas) 38-39, 42, 51
36
52, 53
6, 7, 54
Heršelis Viljamas Hiparchas
50 19, 51
10, 54
32, 33, 55
kosmosas
38
misija į Plutoną
kosmoso liga
44
misija į Saturną 40, 41, 53
kosmoso technologijų pritaikymas Žemėje 48-49 krateriai
54
krateriai Žemėje
33
misijos į kometas 37, 40, 41
mobilieji telefonai
Krikalevas Sergejus
42
mokymai
Krizių jūra
27
naro kaukė
kvėpavimo įranga ląstelės
49 46, 54
49 43, 53 49
naudingasis krovinys 38, 39
32
ledas Marse
30, 31
Neptūnas 22, 35, 40, 50
Ijo
34
ledas Žemėje
24, 25
Neptūno palydovai
istoriniai užtemimų stebėjimai
ledynai
24, 25
nesvarumas
51
Jupiteris
22, 34, 40
Jupiteris ir asteroidai
33
Jupiteris ir kometos
37
jūra
54
Kaitros jūra
28
Kalista
34
Keko teleskopai
13
Kentauras A
8
Keplerio teleskopas
50
Kepleris Johanesas
50
Kepto kiaušinio galaktika 9 Kinija
51
Kleopatros krateris
29
Koiperio juosta 22, 23, 36, 41, 54 koma kometa
36 22, 36-37, 54
kometos branduolys
36
penumbra
55
periodinės kometos
37
Pitagoras
51
planetos 4, 19, 22–23, 28–31, 55
Ida
34
40
38
ledas kometose
Jupiterio palydovai
„Philae“
„White Knight“
10
48–49
16
planetiškasis ūkas 20, 55
Hoilas Fredas
juodoji bedugnė (juodoji skylė) 8, 9, 20, 51, 54
pavojus žiūrėti į Saulę
40
lava
išradimai
17, 54
„Near Shoemaker“
36
36
44
planeta milžinė 34–35, 40, 54
Hyakutakio kometa
22, 27, 54
4, 26, 54
Pein-Gapoškin Sesilija 10, 50
misijos į Mėnulį 30, 40, 41, 42, 51, 52
krentančios žvaigždės 19
palydovas
35
38, 42, 54
planetos ir senovės civilizacijos 50, 51
Lemetras Žoržas
50
„New Horizons“ misija
Leonovas Aleksejus
42
lietus
25
neutroninės žvaigždės 20, 55
planetos milžinės 33–35, 40, 54
„Luna 24“
27
planetos orbita 28, 30, 35
magnetinis laukas
54
nežemiškos būtybės 46, 47, 54
planetų forma
34
„Magellan“
40
nežemiškų būtybių paieškos
planetų geologai
11
maistas Tarptautinėje kosminėje stotyje 45, 38
41
planetos atmosfera 28, 29, 30
46
nykštukinė galaktika 7, 54
planetų judėjimo dėsniai 50
Maknauto kometa
36
nykštukinės planetos 4, 22, 36, 54
Marinerio slėnis
31
nitinolas
38
„Mars Phoenix Lander“ 30
Niutonas Izaokas
50
Marsas
NSO
47
observatorija
10
planetų temperatūra 28, 29, 30
51
planetų žiedai
22, 30–31
Marso ašigaliai
26, 27
Marso palydovai
31
observatorija Kinijoje
masė
54
Oldrinas Bazas
maudymosi kostiumai
49
Olimpo kalnas
27, 51 31
planetų krateriai
28, 30
planetų liekanos
4
planetų palydovai 4, 22, 32, 33, 35
Plutonas Poliakovas Valerijus
Mauna Kėjos ugnikalnis 13
„Opportunity“
Mažasis Šuo
18
oras
25
prožvaigždės
„Mėnuleigis“
41
oras Jupiteryje
34
Ptolemėjus
Mėnulio fazės
26
oras Marse
30
pulsarai
Mėnulio krateriai
27
oras Žemėje
25
Pūtimosi era
Mėnulio misijos 27, 40, 41, 42, 51, 52
Sidniui prireiks mano siurblio.
orbita organizmai
31, 50
22, 55 55
34 22, 36 42
privatus erdvėlaivis 38, 42 4, 55 51 20, 55 6
Ra
16
radiacija
55
Kurį laiką jis niekur nešuoliuos...
radijo bangos
12, 13
Saulės susidarymas
23
„Sojuz“
radijo teleskopai
13, 46
Saulės teleskopai
13
„Sojourner“, visureigis
Saulės temperatūra
16
„SpaceShipOne“
radioastronomai raketos
11 38–39
raketų paleidimas
39
Ramybės jūra
27
raudonosios milžinės
20
rentgeno spinduliai 12, 13 ryškumas
19, 54
robotai Marse 31, 40, 50 robotai tyrėjai 31, 40–41, 51, 53 robotas geologas
31
ropliai
47
„Rosseta“
40
Rubin Vera Saturnas
10 22, 34
Saulės ūkas
23, 55
Saulės užtemimai
17
38, 42
55 11, 12, 55
teleskopų istorija
50, 51
Tereškova Valentina termometras
vandens fltrai
48
42
vanduo Žemėje
48
vanduo
24–25 5, 24, 25
19, 54
Titanas
34, 41
31, 50
Titanija
35
Venera (deivė) Venera (planeta) 24, 28–29
savamoksliai astronomai 11
„Spitzer“, teleskopas
13
Titano misija
34
senovės civilizacijos apie Visatą
„Stardust“
41
Tito Denisas
42
supermilžinės
55
tolima galaktika
19
supernovos liekanos
20
tolimosios planetos
51
senovės Egiptas 16, 29, 51
supernovos
20, 21, 55
superspiečiai
5, 55
4
Tombas Klaidas
41
trintis
49
senovės egiptiečių mitologija
16
Šekspyro krateris
28
Tritonas
35
senovės Graikija
51
Šepardas Alanas
27
trojėnai
33
šiltnamio efektas
29
turistai Mėnulyje
54
ugniagesių įranga
49
senovės graikų mitologija 16, 17, 18, 31
Šumeikerių-Levio 9 kometa
49
senovės romėnų mitologija 29, 30, 33, 35
švediškas Saulės teleskopas
51
Saulės atmosfera
16–17
Saulės atplaišos
16
Sernanas Judžinas
27
šviesis
Saulės dėmės
16
silikatai
55
šviesmečiai
Saulės dievai
16
Sirijus
Saulės granuliacija
16
skafandras
18, 19
7, 54
šviesos spinduliai 12
skrydis šalia
40, 54
slėgis
15, 55 49 28, 33
sniegas Marse
31
sniegas
25
SOHO
37
Tarptautinė kosminė stotis ir kosmoso turistai 42
Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondas
10
virtualioji realybė
43
Visata
4–5, 53, 55
Visatos plėtimasis
7, 10
Visatos sukūrimas
6–7
„Voschod 2“
ūkai
5, 14, 19, 54
26, 55
uolingosios planetos upės Uranas
51
20, 21 20, 31, 36, 46 50
vairalazdė
34
technologijų pritaikymas 48–49
vakuumas
55
vandenilis
6, 7, 54
teleskopai kosmose 13, 51, 52
vandenilis Saulėje 16, 17, 21
7
Viplas Fredas
„Voyager“
31
19
53
24
užtemimai
Tauro žvaigždynas
viešbutis kosmose
29
Urano palydovai
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) 38, 44–45, 50, 54
51
ugnikalniai Žemėje
tankis
54
viduramžiai
ugnikalniai Veneroje
49
skraidyklė
29
visureigiai 40-41, 52, 53, 55
47
skraidančios lėkštės
25, 30, 35
27
umbra
Saulės poveikis Mėnuliui 26
vėjas
ugnikalniai Mėnulyje
tamsioji medžiaga 7, 10, 53, 54
Saulės poveikis kometoms 37
53
smūgio krateris
13 14, 54
ugnikalniai Marse 30, 31
tamsioji energija 7, 53, 54
43, 49, 55
slidininko kaukė
37
ultravioletiniai spinduliai 12
skafandras ateityje
Saulės sistemos kometos 37
žvaigždės 4–5, 7, 10, 14–15, 55
24, 25, 47
„Spirit“, visureigis
saulės akiniai
Saulės sistemos centras 22
vandenynai
48
spindesio skalė
senovės indai
Saulės sistema 4, 7, 22–23, 55
24
teleskopo veidrodis
Saulės vėjas
34
16
53
žmonių įtaka
spiečiai
17, 55
54
vandenilis žvaigždėse 15, 20, 21, 50
žmonės Marse
teleskopo operatorius 11
teleskopai 11, 12–13, 35
Saulės vainiko plazmos pliūpsnis 16
Saturno palydovai
Saulės protuberantai
38, 44
spektras spektrografai
40
žvaigždynai 18–19, 51, 54 žvaigždžių atmosfera 16–17 žvaigždžių spiečiai 5, 14 žvaigždžių šerdis ir energija
20
žvaigždžių temperatūra 14 žvaigždžių ūkas
23, 55
44 18, 19, 55
4, 21, 22, 23–25
Žemė ir asteroidai
33
Žemė ir Saulė
17
Žemė senovėje
51
Žemės ašigaliai
21
Žemės atmosfera
25
Žemės centras
24
Žemės paviršius
24
Žemės pluta
24
Žemės temperatūra
25
žinduoliai
47
žmonės
žvaigždės ir senosios civilizacijos 50
40, 51
zodiakas Žemė
žvaigždės gravitacija 15
21, 24, 36, 47
Didysis Sidnio sprogimas!
Juk liepiau gerai sukramtyti!
57
kodel gravitacija erzina? kas nutinka, kai netycia priskrendi per arti juodosios skyles?
kaip elgtis sutikus ateivi? Žinome, kad tai klausimai, kurie tau seniai neduoda ramybės. O kad sužinotum atsakymus, turėsi leistis į kelionę po Visatą. To daryti vienam tikrai neteks – darbštieji Smegenukai jau viską paruošę. Atostogauk Marse, pradėk lankyti Kosmoso mokyklą ir stebėk, kaip gimsta nauja žvaigždė. Jei būsi budrus, pamatysi Didįjį sprogimą, žvaigždžių spektaklį, dujų ir dulkių debesis.
cia tai bent!
Tai Smegenukas. Jis ir jo bebaimiai draugai yra tavo astronominiai gidai į neįtikėtiną ir nuostabią Visatą. Jie padės atskleisti kvapą gniaužiančius faktus ir ištirti atokiausias ir paslaptingiausias Visatos kerteles.
taves laukia isimintiniausia tarpgalaktine kelione ! ISBN 978-609-441-403-9