Tarpgalaktinis gidas

c arole s tott

s i n i t k a l a ta r p g gidas Iliu

s tr

a

vo li s a ir

r a l s w e r li n g p h la za r

8

MÄ—nulio ralis

s i n i t k a l a g p r ta gidas

Ilius tr a

vo

l isa s we rling

ir

Iš anglų kalbos vertė

a gne j asinskiene

ralph l a r za Finišas

Vilnius 2017

Ieškok manęs!

London, New York, Melbourne, M u n i c h , and D e l h i

UDK 087.5:524.8 St258

Esu Sidnis Erdvėliuoksis, mano šuoliai, kaip ir mano liemuo, plačiamyliai. Aš keliausiu su jumis per knygelės puslapius, žiaumosiu kosmoso šiukšles ir vis labiau pūsiuosi. Palūkėkite ir pamatysite, kaip atrodau paskutiniuose puslapiuose! Sprogstu iš nekantrumo papasakoti, bet negaliu – tegul bus kosminė staigmena!

Versta iš: Carole Stott THE GREATEST INTERGALACTIC GUIDE TO SPACE EVER BY THE BRAINWAVES Dorling Kindersley, London, 2009

© Dorling Kindersley Limited, 2009 Tekstas, Carole Stott Iliustracijos, Lisa Swerling ir Ralph Lazar Pirmą kartą 2009 metais Didžiojoje Britanijoje pavadinimu The Greatest Intergalactic Guide to Space Ever by the Brainwaves išleido Dorling Kindersley, kuri priklauso Penguin Random House grupei, 80 Strand, Londonas WC2R 0RL, Jungtinė Karalystė.

Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Agnė Jašinskienė, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Vaiva Markevičiūtė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius Spausdinta Slovakijoje.

ISBN 978-609-441-403-9

turinys Kosminis zoologijos sodas

4

Bum!

6

Žėrinčios galaktikos

8

Astronomo gyvenimas

10

Visatą stebinti akis

12

Žvaigždžių spektaklis

15

Mūsų žvaigždė

16

Nepamiršk ir mūsų!

Skaitydami knygelę gerai paieškokite ir mūsų. Keliaudami po Visatą, mus rasite kiekviename puslapyje. Pažiūrėsim, ar jūs, kosmoso keliautojai, įžvelgsite mus tarp planetų, žvaigždžių ir galaktikų.

Nagi, ar pasiruošę kilti?

Žvaigždėta, žvaigždėta naktis

Tyrinėtojai robotai

40

18

Ieškome astronautų

43

Kintanti visata

20

Gyvenimas kosmose

44

Susipažinkite su šeimyna

22

Ar ten kas nors yra?

46

Gimtoji planeta

24

Draugužis Mėnulis

26

Kosmoso atradimai, pritaikomi Žemėje

48

Saulės kepinami pasauliai

28

Keliautojai laiku

50

Atostogos Marse

30

Ateities kosmosas

52

Akmenų žiedas

32

Žodynėlis

54

Planetos milžinės

34

Rodyklė

56

Sustingę pasauliai

36

Pasiruošę kilti

39

kosminis zoologijos sodas Visata yra neaprėpiama platybė ir ją sudaro viskas, ką jau žinome, ir viskas, ko dar neatradome. Visatą sudaro tai, ką matome akimis, ir medžiaga bei energija, apie kurią sužinome kitais būdais. Joje yra daugybė skirtingų objektų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti vienas su kitu nesusiję, tačiau įsigilinus tampa aišku, kad visus juos galima surūšiuoti ir juos sieja bendra praeitis.

Planetų pasauliai

Mūsų namai Visatoje yra Žemė.

Mums ji atrodo milžiniška ir išskirtinė, o kadaise netgi manėme, kad aplink ją sukasi visa Visata. Dabar žinome, kad yra daugybė kitų planetų, o mūsų Žemė – labai mažytė.

Kiek daug čia erdvės!

Tikras kosmosas!

Saulės sistemos planetos Kas toliau?

NEMAITINTI PLANETŲ

Nykštukinės planetos

Saulės sistemoje yra į planetas panašių nedidelių objektų. Jie – beveik apvalios formos ir skrieja aplink Saulę tokioje zonoje, kurioje gausu dar mažesnių dangaus kūnų.

Aplink Saulę skrieja aštuonios planetos, tarp jų ir Žemė, bei daugybė mažesnių dangaus kūnų.

Visi jie sudaro Saulės sistemą. Planetos susidarė tuo pačiu metu, tačiau jos labai skirtingos. Žemė – trečioji nuo Saulės ir penktoji pagal masę Saulės sistemos planeta.

Bet jos atrodo tokios alkanos.

Planetų palydovai

Planetų liekanos

Ne visos medžiagos, iš kurių susidarė Saulės sistemos planetos, buvo panaudotos.

Liko ir nepanaudotų, tokių kaip asteroidai, Koiperio juostoje esantys dangaus kūnai ar kometos, skriejančios skirtingose Saulės sistemos zonose.

Kokia iš jų nauda?

Jam dar reikia ūgtelėti.

Aplink šešias Saulės sistemos planetas skrieja palydovai. Iš viso jų yra net 160.

Didžiausias palydovas yra didesnis už mažiausią Saulės sistemos planetą, o mažiausio palydovo skersmuo – vos pora kilometrų.

Apkvaitau!

Baigėsi galiojimo laikas.

Tolimosios planetos

Planetos skrieja ne tik aplink Saulę, bet ir aplink kitas žvaigždes. Tačiau žvaigždės spindi labai ryškiai, ir blankias, savo orbitomis skriejančias planetas sunku įžiūrėti.

Tiksliai žinome: yra per 350 tokių tolimųjų planetų, tačiau numanome, kad jų egzistuoja kur kas daugiau.

Kokia gyvenimo prasmė?

Ų

Laikykis saugaus atstumo.

MAS NA

Jaunos žvaigždės

ONI

ŽM

Gyvybė

Žemė – vienintelė planeta Visatoje, kurioje yra gyvybė. Gyvybės pavidalų gali būti milijonai – nuo mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, iki didelių žinduolių, tokių kaip žmonės.

Žavinga.

Reikia pradėti gyventi.

Žvaigždės

Čia tai bent gyvenimas.

Gyvenimas, bet labai neįprastas.

4

Saulė šviečia ir šildo Žemę. Šitas karštas besisukantis šviečiančių dujų kamuolys yra tik viena iš gausybės milijardų Visatos žvaigždžių. Visos jos paklūsta gyvenimo ciklui: iš pradžių susidaro iš dujų ir dulkių debesies, laikui bėgant keičiasi ir galiausiai Ak! miršta.

Pirmoje gyvenimo stadijoje naujai susidaręs dujų ir dulkių rutulys vadinamas prožvaigžde. Kai jos šerdyje įkaista dujos, prasideda branduolinės reakcijos, žvaigždė ima gaminti energiją ir šviesti.

Užauginsime jas Paukščių Take.

Visatos dėsniai

Superstruktūros

Ir Žemėje, ir Visatoje galioja tie patys moksliniai dėsniai. Pavyzdžiui, gravitacija mums padeda abiem kojomis tvirtai stovėti ant žemės ir neleidžia išsisklaidyti žvaigždes sudarančioms dujoms.

Cheminių elementų būvis keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Vandens esama ir kitur Visatoje, tačiau Žemėje temperatūra tinkama, Super kad vanduo būtų skystas.

Iš tos pačios, kaip ir tu!

Superspiečius – ilgų grandinių ir plokštumų tinklu sujungti spiečiai.

Tai didžiausios Visatoje egzistuojančios struktūros.

Jas skiria beveik tuščia kosminė erdvė.

duper!

Iš kokios tu planetos?

Tikiuosi, galo nebus!

Ar čia girdykla?

Dievinu čiuptuvus.

Galaktikos tokios netvarkingos.

Galaktikos

Visatoje yra milijardai galaktikų. Jas sudaro daugybė žvaigždžių, dujų ir dulkių. Saulė yra viena iš milijardų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių.

Galaktikų spiečiai

Galaktikų rūšys

Dešimtys tūkstančių galaktikų spiečiasi į superspiečius. Paukščių Takas priklauso Vietinei galaktikų grupei. Ši su kitais galaktikų spiečiais sudaro Vietinį galaktikų superspiečių.

Milžiniškas žvaigždžių sistemas astronomai skirsto pagal jų formą. Paukščių Takas yra spiralinė, plokščio disko formos galaktika su spiralinėmis vijomis. Saulė įsikūrusi vienoje tokioje spiralinėje vijoje ir nuo galaktikos centro iki jos pakraščio yra nutolusi maždaug du trečdalius kelio.

Ūkai

Ygaga!

Ūkais vadinami dideli dujų (daugiausia vandenilio) debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės. Ūkus gali sudaryti mirštančių žvaigždžių liekanos, jie gali neturėti aiškios formos, pavyzdžiui, Arklio galvos ūkas.

Surikiuok jas, Roveri!

Liaukis žvengti kaip arklys.

Žvaigždžių spiečiai

Žvaigždės gimsta spiečiuose, kurie glūdi tamsiuose dujų ir dulkių debesyse. Iš pradžių spiečiai laikosi nepakitę, bet per šimtus milijonų metų žvaigždės ima viena nuo kitos tolti.

Au, au!

Ta žvaigždė išprotėjo!

Bręstančios žvaigždės

Dauguma žvaigždžių, kaip mūsų Saulė, visą laiką ryškiai šviečia. Saulė gyvena viena, tačiau nemažai žvaigždžių turi partneres – dvinares žvaigždes sudaro dvi žvaigždės, kurios skrieja viena aplink kitą.

Kokia suaugusi!

Oi!

Bėkite!

Tobula partnerystė.

Ar taip turėjo nutikti?

Žvaigždžių mirtis

Artėjant gyvenimo pabaigai, dauguma žvaigždžių ima plėstis ir virsta raudonosiomis milžinėmis, arba supermilžinėmis.

Didžioji jų dalis miršta lėtai, tačiau didesnės žvaigždės įspūdingai sprogsta.

5

KOSMINĖ MIKROBANGŲ KROSNELĖ

bum!

Visata egzistavo ne visada. Astronomai mano, kad ji susiformavo prieš 13,7 milijardo metų, kai įvyko Didysis sprogimas. Iš pradžių Visata buvo labai maža, tanki, itin karšta ir atrodė visai kitaip. Nuo tada ji šąla, plečiasi ir keičiasi. Visatą sudarančios medžiagos ir energijos kiekis nekinta, tačiau pati medžiaga keitėsi, kol Visata tapo tokia, kokią pažįstame dabar.

Nagi, sukurkim Visatą!

Didysis sprogimas

Įvykus Didžiajam sprogimui, susiformavo visi Visatos elementai, net erdvė ir laikas. Niekas nežino, kas buvo iki Didžiojo sprogimo ir kodėl jis įvyko, tačiau mokslininkams pavyko žingsnis po žingsnio išsiaiškinti, kas nutiko po jo.

Pirmoji akimirka

Visata gimė per akimirksnį.

Tada ji buvo mažesnė už tašką sakinio gale ir susidėjo iš mažutėlių energijos dalelių.

Parengta.

Karštis vėsta

Astronomai aptiko spinduliuotės pėdsakų, likusių po Didžiojo sprogimo. Ši spinduliuotė vadinama kosminiu mikrobangų foniniu (arba reliktiniu) spinduliavimu ir leidžia manyti, kad pradėjus formuotis Visatai materija po ją pasiskirstė netolygiai. Pirmosios galaktikos atsirado sausakimšose Visatos zonose.

Tuoj sprogs!

Pūtimosi era

Per vieną trilijoninę sekundės dalį, kuri vadinama kosmine infliacija, Visata išsipūtė. Ji ir toliau plėtėsi, tik kur kas lėčiau.

VISATOS KŪRIMO MAŠINA

Gelbėkit!

Kuo greičiau iš ten dinkite!

Įklimpome sriuboje.

Nauji elementai

ANKSTYVOJI VISATA Nagi, stipriau!

Tamsieji amžiai

Maždaug pirmuosius 300 000 metų Visata virė it karšta, rūkuose skendinti dalelyčių sriuba, iš kurios nepajėgė prasimušti šviesa.

Ir pradžių viralą sudarė energijos dalelytės, o vėliau – medžiagos dalelės.

Tik susiformavus pirmiesiems atomams Visata tapo regima.

Medžiagos dalelės

Pirmosios minutės Labai sunkus darbas.

6

Kaip gerai, dabar galėsiu pasišildyti pietus.

Kaip karšta.

Energijos dalelytės virto medžiagos dalelėmis. Visatai dar nesulaukus trijų minučių amžiaus, beveik visą medžiagą sudarė vandenilio ir helio atomų branduoliai.

Galėtume vieną pavadinti mano vardu?

Mažylė Visata

Kai Visata buvo visai jaunutė, jos temperatūra siekė 1034 laipsnių Celsijaus.

Taip, tai dešimtukas su 34 nuliais. Sendama ir plėsdamasi ji pamažu aušo.

Pirmieji atomai atsirado Visatai sulaukus 300 000 metų amžiaus. Tai buvo vandenilio ir helio atomai, iš kurių vėliau susidarė kiti dabartinės Visatos cheminiai elementai. Iš jų vėliau susiformavo Žemė ir viskas, kas joje yra – taip pat ir tu.

Hm... Ne.

Puikiai sugavai!

Elementaru.

Kąąąą?

Kokia miela sistema.

Mane traukia Pirmosios žvaigždės ir galaktikos tamsioji Per dešimtis milijonų metų vandenilio ir helio atomai pusė.

suformavo debesis. Iš jų susidarė žvaigždės, o iš didžiulių žvaigždžių telkinių – galaktikos. Nuo pat Visatos atsiradimo galaktikose gimsta, gyvena ir miršta žvaigždės.

Ar jau radai?

Saulės sistema

Saulė gimė maždaug prieš 4,6 milijardo metų. Iš likusių medžiagų susidarė mažesni dangaus kūnai ir planetos, kurios skrieja aplink ją. Jos sudaro Saulės sistemą.

Nykštukinės galaktikos

Čia kažkokios šiukšlės.

Neregimoji Visata

Paprastoji materija, t. y. atomai, kurie suformavo planetas, žvaigždes ir galaktikas, tesudaro penkis procentus Visatos. Kitą dalį sudaro nematoma materija, kurią vadiname tamsiąja medžiaga, ir paslaptinga jėga, vadinama tamsiąja energija.

Mes negalime jų matyti, bet jos daro poveikį matomiems objektams, todėl žinome, kad egzistuoja.

Visatos dydis

Kai Visata sulaukė vieno milijardo metų, joje buvo daugybė mažų galaktikų, vadinamų nykštukinėmis. Susidurdamos ir susijungdamos jos plėtėsi, keitėsi jų forma.

Myliomis ir kilometrais, kuriais matuojame atstumus Žemėje, nuotolių už Saulės sistemos ribų išmatuoti negalėtume. Todėl pasitelkiame šviesmečius.

Niekas nejuda greičiau už šviesą, bet atstumai Visatoje tokie dideli, jog net šviesai prireikia kelerių metų, kad mus pasiektų.

Paukščių Tako galaktika

Iš vienos tokios nykštukinės galaktikos susiformavo spiralės formos Paukščių Tako galaktika. Laikui bėgant pirmosios jos žvaigždės mirė, tačiau iš jų liekanų susidarė naujos kartos žvaigždės, tarp jų ir mūsų Saulė.

Gyvenimo ratas.

Šviesmetis

Šviesmetis yra atstumas, kurį per vienerius metus nukeliauja šviesa.

Tai – 9,46 trilijono kilometrų, arba 5,88 trilijono mylių. Tolimiausios matomos galaktikos nuo mūsų nutolusios 13 milijardų šviesmečių.

PAUKŠČIŲ TAKO GALAKTIKA

Esu geriausias banglentininkas Visatoje!

Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo erdvėlaivis aptiko ankstyvosios Visatos reliktinį spinduliavimą.

ANDROMEDOS GALAKTIKA

Atgal laiku

Šviesa iš Andromedos galaktikos mus pasiekia per 2,5 milijono metų. Vadinasi, šią galaktiką dabar matome tokią, kokia ji buvo prieš 2,5 milijono metų. Tolimiausią praeitį matome žvelgdami į vėstantį Didžiojo sprogimo karštį.

Niekada nepajėgsiu išmatuoti.

Visata plečiasi

Nuo atsiradimo akimirkos Visata nuolatos plečiasi. Plečiamasi tokiu pačiu greičiu, kuriuo galaktikos tolsta viena nuo kitos.

Prieš 5–6 milijardus metų plėtimasis sulėtėjo, bet paskui vėl paspartėjo.

7

zodynelis Aktyvi galaktika – galaktika, skleidžianti labai daug energijos, kurios didžiąją dalį gauna iš žvaigždės šerdyje esančios juodosios bedugnės.

Ateivis – ne Žemėje gimusi būtybė.

Antena – virbo, lėkštės ar grotų formos įrenginys, perduodantis radijo bangas.

Apimtis – erdvė, kurią užima kūnas.

Asteroidas – nedidelis, iš uolienos sudarytas dangaus kūnas, skrendantis aplink Saulę.

Dauguma jų yra Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

Astronautas – į kosmosą keliaujantis žmogus.

Astronomas – mokslininkas, studijuojantis žvaigždes, planetas ir kitus dangaus kūnus.

Atmosfera – aplink planetą, palydovą ar žvaigždę esantis dujų sluoksnis, kuriam išsisklaidyti neleidžia gravitacija.

Atomas – mažiausia cheminio elemento dalelė.

Bangos ilgis – atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje.

Branduolinė reakcija – žvaigždėse vykstantys procesai, kai vieni cheminiai elementai virsta kitais ir išskiria energiją. Pavyzdžiui, susijungę vandenilio atomai virsta helio atomais ir šviesos bei šilumos pavidalu išskiria energiją.

Branduolys – kometos kūnas, centrinė galaktikos dalis arba atomo centras.

Didysis sprogimas – prieš 13,7 milijardo metų įvykęs sprogimas, po kurio atsirado Visata.

Egzoplaneta – planeta, skriejanti ne apie Saulę, o apie kitą žvaigždę.

Elektromagnetinė radiacija – energijos bangos, kurios gali keliauti kosmosu. Tai gali būti: gama, rentgeno, ultravioletiniai, šviesos, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ar radijo bangos.

Elementas – paprasčiausia gamtos medžiaga, pavyzdžiui, vandenilis ar deguonis.

Elipsinis – elipsės – pailginto apskritimo – formos objektas.

Fotosfera – viršutinis matomas Saulės ar kitos žvaigždės sluoksnis.

Galaktika – milžiniška žvaigždžių, dujų ir dulkių sankaupa, kurią kartu laiko gravitacija.

Gravitacija – Visatoje veikianti traukos jėga; kuo didesnė objekto masė, tuo stipresnis jo gravitacinis laukas.

Helis – antras pagal paplitimą Visatoje cheminis elementas.

Juodoji bedugnė (juodoji skylė) – žvaigždės arba galaktikos centras, kuris neatsilaikė prieš savo paties gravitaciją; juodųjų skylių gravitacija yra tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas – nei medžiaga, nei šviesos ar kitokia spinduliuotė.

Jūra – lygus sukietėjusios lavos laukas Mėnulio paviršiuje.

Koiperio juostos kūnai – Koiperio juostoje už Neptūno skriejantys dangaus kūnai, sudaryti iš uolienų ir ledo.

Kometa – nedidelis dangaus kūnas, sudarytas iš dulkių ir sniego. Skrisdamos pro Saulę kometos užsiaugina didelę galvą ir dvi uodegas.

Konvekcija – šilumos perdavimas judant; pavyzdžiui, šiltos dujos žvaigždėse kyla viršun, o šaltos – leidžiasi žemyn.

Kosmologas – žmogus, kuris studijuoja Visatos atsiradimą, evoliuciją ir ateitį.

Krateris – planetos ar palydovo paviršiuje atsiradusi dubens formos duobė, kurią išmušė asteroidas.

Lava – išlydytos uolienos, kurios veržiasi iš ugnikalnių ir išsilieja planetų ar palydovų paviršiuje.

Ląstelė – paprasčiausias gyvų organizmų struktūrinis vienetas; ląstelė gali egzistuoti kaip atskiras organizmas arba jungtis į sudėtingus augalų ir gyvūnų audinius.

Magnetinis laukas – erdvė, taip pat ir Žemėje, kurioje veikia magnetinės jėgos.

Masė – medžiagos, iš kurios sudarytas kūnas, kiekio matas.

Medžiaga – substancija, iš kurios viskas sudaryta.

Meteoras – trumpai pasirodantis šviesos blyksnis, kurį skleidžia į Žemės atmosferą įskridusi ir deganti nedidelė kometos nuolauža.

Meteoritas – į planetos ar palydovo paviršių atsimušęs iš uolienos ar metalo sudarytas dangaus kūnas.

Modulis – atskira erdvėlaivio dalis, pavyzdžiui, „Zvezda“ modulis Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Nesvarumas – būsena, kai orbitoje gravitacinę trauką atsveria į priešingą pusę nukreipta inercijos jėga; nesvarumo būseną skriedami

erdvėlaivio orbita ar išėję į atvirą kosmosą patiria astronautai.

Neutroninė žvaigždė – didelio tankio maža žvaigždė, susidariusi iš sprogusios žvaigždės šerdies; šios žvaigždės – ne didesnės už miestą, bet jų masė prilygsta Saulės masei.

Nežemiškas – ne Žemėje gyvenantis gyvas padaras ar esantis daiktas.

Nykštukinė galaktika – nedidelė galaktika, kurią sudaro nuo milijono iki kelių milijardų žvaigždžių.

Nykštukinė planeta – beveik apvalus dangaus kūnas, kuris su kitais toje pačioje juostoje besisukančiais kūnais keliauja aplink Saulę.

Orbita – kelias, kuriuo gamtinis ar dirbtinis kūnas skrieja aplink didesnį kūną.

Organizmas – atskira gyvybės forma, pavyzdžiui, vienaląstė bakterija, gyvūnas ar planeta.

Orto debesis – Saulės sistemoje anapus planetų esanti sferinės formos zona, kurioje skrieja daugiau kaip trilijonas kometų.

Pagrindinė seka – žvaigždės gyvenimo stadija, kai ji šviečia, nes šerdyje vandenilis virsta heliu. Beveik 90 procentų žvaigždžių yra pagrindinės sekos žvaigždės.

Palydovas – iš uolienų arba uolienų ir ledo sudarytas dangaus kūnas, kuris skrieja aplink planetą arba asteroidą; taip pat gali būti dirbtinis palydovas (satelitas), skriejantis aplink Žemę ar kitą Saulės sistemos kūną.

Lenktynės iki finišo.

8

Pasivaikščiojimas kosmose – astronauto išėjimas iš erdvėlaivio į kosminę erdvę.

Pašvaistė – švytėjimas poliariniuose regionuose, kuris atsiranda, kai Saulės vėjo atneštos dalelės susiduria su Žemės atmosferos atomais.

Paukščių Takas – galaktika, kurioje gyvename; Paukščių Taku taip pat vadiname žvaigždžių juostą, kurią naktį matome danguje virš Žemės.

Penumbra – dangaus kūno metamo šešėlio šviesesnioji, išorinė dalis; taip pat gali būti šviesesnė ir šiltesnė tamsios bei šaltos Saulės dėmės dalis.

Planeta – didelis apvalus dangaus kūnas, kuris skrieja aplink žvaigždę ir atspindi jos šviesą.

Planetos milžinės – keturios didžiausios Saulės sistemos planetos: Jupiteris (didžiausias ir iš šių keturių esantis arčiausiai Saulės), Saturnas (antras pagal dydį ir antras pagal atstumą nuo Saulės), Uranas (trečias pagal dydį ir trečias iš jų nuo Saulės) ir Neptūnas (mažiausias ir esantis toliausiai nuo Saulės).

Planetiškasis ūkas – besiplečiantis ūkas, supantis brandžią žvaigždę; jį sudaro mirštančios žvaigždės išskiriamas spalvingas dujų ir dulkių debesis.

Polius – dangaus kūno Šiaurės ar Pietų ašigalis.

Prožvaigždė – labai jauna, ką tik gimusi žvaigždė, kurios šerdyje dar nevyksta branduolinės reakcijos.

Pulsaras – greitai besisukanti ir energija pulsuojanti neutroninė žvaigždė.

Pusiaujas – įsivaizduojama linija, nubrėžta per patį planetos, palydovo ar žvaigždės vidurį, vienodai nutolusi nuo Šiaurės ir Pietų ašigalių.

Spindesys – žvaigždės skleidžiamos šviesos kiekis; spindesys matuojamas dvejopai: kiek šviesos matoma iš Žemės ir kiek šviesos skleidžia pati žvaigždė.

Uolingosios planetos – iš uolienų ir metalų sudarytos arčiausiai Saulės skriejančios keturios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

Radiacija – energija, keliaujanti elektromagnetinėmis bangomis, pavyzdžiui, infraraudonaisiais ar šviesos spinduliais.

Supermilžinė – itin didelė ir ryški žvaigždė.

Užtemimas – padėtis, kai vienas dangaus kūnas – žvaigždė, planeta ar palydovas – atsiduria kito dangaus kūno šešėlyje.

Saulės sistema – Saulė ir aplink ją besisukantys objektai: planetos bei mažesni dangaus kūnai.

Supernova – milžiniška žvaigždė, kuriai sprogus po kosmosą pasklinda medžiaga; jos šerdis gali tapti neutronine žvaigžde, pulsaru arba juodąja bedugne.

Saulės ūkas – besisukantis dulkių ir dujų debesis, iš kurio susidarė Saulės sistema.

Superspiečius – galaktikų spiečių grupė, kurią kartu laiko gravitacija.

Saulės vėjas – nuo Saulės atitrūkęs mažyčių elektringų dalelių srautas.

Šviesis – energijos kiekis, kurį žvaigždė išskiria per vieną sekundę.

Silikatas – uolienos, sudarytos iš silicio, deguonies ir dar vieno ar daugiau dažnai aptinkamų cheminių elementų. Dauguma Žemės uolienų yra silikatai.

Šviesmetis – atstumo vienetas; vienas šviesmetis yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienerius metus, t. y. 9,46 trilijono kilometrų.

Skafandras – vientisas, sandarus astronauto drabužis, kurį jis vilki atvirame kosmose.

Tamsioji energija – paslaptinga energija, kuri sudaro 72 procentus Visatos; dėl jos Visata plečiasi greičiau.

Skrydis šalia – skrydis, kai erdvėlaivis praskrenda labai arti Saulės sistemos kūno, tačiau nepradeda skristi aplink jį.

Slėgis – jėga, jaučiama, kai kas nors spaudžia paviršių.

Spektras – spalvų vaivorykštė, kuri atsiranda išskaidžius šviesą.

Spektrografas – prietaisas, kuris energiją, pavyzdžiui, šviesą, išskaido pagal ją sudarančių bangų ilgį.

Spiečius – žvaigždžių ar galaktikų grupė, kurią kartu išlaiko gravitacija.

Tamsioji medžiaga – medžiaga, neskleidžianti energijos, tačiau jos gravitacija veikia viską aplinkui; ji sudaro 23 procentus Visatos.

Tankis – masės kiekis kūno tūryje.

Terminis – susijęs su šiluma; terminis objekto žemėlapis rodo jo paviršiaus temperatūrų skirtumus.

Umbra – dangaus kūno metamas tamsus vidinis šešėlis; taip pat tamsesnioji, šaltesnė vidinė Saulės dėmės dalis.

Ūkas – kosmose tvyrantis dujų ir dulkių debesis; yra ūkų, kurie patys skleidžia šviesą, kiti ją atspindi, o treti atrodo tamsūs, nes nepraleidžia už savęs esančių žvaigždžių šviesos.

Vakuumas – erdvė, kurioje nėra nieko, net oro.

Vandenilis – lengviausias ir dažniausiai Visatoje aptinkamas cheminis elementas.

Visata – viskas, kas egzistuoja, – kosmosas ir kas jame yra.

Visureigis – erdvėlaivis, galintis judėti palydovo ar planetos paviršiumi.

Zodiakas – dvylikos žvaigždynų juosta, kurią danguje matome anapus Saulės, Mėnulio ir kitų planetų. Žvaigždė – didžiulis karštų šviečiančių dujų rutulys, kuriame vykstančios branduolinės reakcijos išskiria energiją. Žvaigždynas – įsivaizduojama žvaigždžių grupė ir jas supantis dangaus plotas; iš Žemės matomą dangų skirstome į 88 zonas.

Kas gi čia taip gurgia?

Spindesio skalė – pagal ją matuojamas matomas žvaigždės ryškumas, kai ją stebime iš Žemės.

Įdomūs dalykėliai!

9

rodykle „Gelileo“

40

kometos iš sniego

36

Mėnulio orbita

26

„Orion“

9, 54

„Cygnus X-1“, juodoji bedugnė

51

geocentrizmas

51

kometos orbita

36

Mėnulio tyrimai

51

Oriono žvaigždynas

Aidebaranas

19

Čandrasekharas

10

geologas

11

48

Orto debesis

51

Subrahmanjanas

10

gyvenimas kosmose 44–45

kometų atradimas 10, 36, 37, 50

Mėnulio uolienos

Alfonsas x

Mėnulio užtemimai

26

pagalbinės raketos

Čiksulubo krateris

33

gyvenimas Mėnulyje

52

kometų pavadinimai

dantų breketai

48

gyvybė Marse

46

kometų stebėjimas 50, 51

Mėnulis ir senovės civilizacijos

gyvybė Saulės sistemoje 47

kometų susidarymas

23

Mėnulis

26–27

kompiuteriai

10

Merkurijus

22, 28

palydovas (satelitas) 49, 54

kompiuteriniai žaidimai 38

meteorai

19, 54

„Sputnik 1“, palydovas 51

konvekcija

54

meteoritai

51

actekų kalendorius

51

aktyvi galaktika

Andromedos galaktika antenos

7

41, 48, 54

Apeninų kalnai (Mėnulyje) 27 “Apollo 11”

27

Apollo, erdvėlaivis 27, 48-49 Apolonas, asteroidas

33

apsauginiai drabužiai 49 Aresibas

13

Armstrongas

27, 51

Arnoldas Kenetas

47

asteroidai 22-23, 27-28, 31-32, 33, 54 32-33

Asteroidų juosta

33

asteroidų susidūrimas

33 10

astronautai 38, 42-43, 44-45, 48, 51-52, 53-54

ašigaliai ateities misijos

52, 53

ateities misijos į Jupiterį 53 ateities teleskopai ateities žinios

52

50, 52–53

ateiviai

47, 54

„Atlantis“

38-39

atmosfera

54

atmosferos slėgis

25

atomai

6, 7, 54

Baltosios nykštukės Bangų ilgis

20 11, 54

Bėgimo batai

49

Beneto kometa

36

Bethoveno krateris

28

Bevieliai įrankiai

48

Brache Tychas

50

Branduolinės reakcijos 4, 10, 14, 17, 21, 50, 54-55 Branduolys

Cassini-Huygens“

9 41

Cerera

32

chaldėjai

51

golfo kamuoliukas

49

Deimas

31

Kopernikas Mikalojus

mikrobangos

12

palydovinė lėkštė

gravitacija Marse

30

Didysis Magelano teleskopas

„Mir“, kosminė stotis

42

52

kosminis mikrobangų foninis spinduliavimas 6

Miranda

35

pasivaikščiojimas kosmose 42, 43, 45, 49, 55

kosmologai

misija į Marsą

30

pašvaistė

41

Paukščių Tako galaktika 5, 7, 9, 18, 50, 55

Didysis sprogimas 6-7, 10, 50, 54 Didysis Šuo dinozaurų evoliucija

47

dinozaurų išnykimas 33, 47 „Discovery“

38-39

Dvynių žvaigždynas

18

Džeimso Vebo kosminis teleskopas 52

elementai

5, 15, 50, 54

Gviniverės lyguma

12, 54

5, 6, 21, 54

energiją taupančios orkaitės

48

erdvėlaivio modulis

55 10, 51

erdvėlaivis ir kometos 37, 40, 41 Eridė

36

Erotas

33

Erozija

24

Europa

34

evoliucija

47

Fobas

31

fotosfera

17, 55

Gagarinas Jurijus

42, 51

galaktikos forma

8

galaktikos susidarymas 7, 9 galaktikų pavadinimai galaktikų spiečiai

9 5, 9

Galė Johanas

50

Galilėjaus palydovai

34

Galilėjus Galilėjas

50

gama spinduliai

12 22, 34

Štai kas surijo mano sūrį!

29 10, 50

Hablo teleskopas 13, 51, 52 Halio kometa

37, 50

Heilo-Bopo kometa helis Saulėje

36

16, 17, 21

helis žvaigždėse 15, 20, 21, 50 helis

23, 50, 54

erdvėlaivis

gravitacija

Hablas Edvinas 19, 20

Ganimedas

10

34

25

galaktikos 5, 6–9, 50, 54

24, 36, 54

Buožgalvio galaktika

54

palydovai globėjai

deguonis

elektromagnetinė radiacija 55

39

pagrindinė seka

gyvybė Žemėje 4, 25, 46-47

egzoplanetos

astronomai ir kometos 36, 37

36, 55

25

Edingtonas Artūras 10, 50

astronomai 10-11 , 51, 53, 54

50

18

debesys

dievai ir deivės 16, 29, 31

asteroido orbita

astrofizikai

daugkartinio naudojimo erdvėlaivis (šatlas) 38-39, 42, 51

36

52, 53

6, 7, 54

Heršelis Viljamas Hiparchas

50 19, 51

10, 54

32, 33, 55

kosmosas

38

misija į Plutoną

kosmoso liga

44

misija į Saturną 40, 41, 53

kosmoso technologijų pritaikymas Žemėje 48-49 krateriai

54

krateriai Žemėje

33

misijos į kometas 37, 40, 41

mobilieji telefonai

Krikalevas Sergejus

42

mokymai

Krizių jūra

27

naro kaukė

kvėpavimo įranga ląstelės

49 46, 54

49 43, 53 49

naudingasis krovinys 38, 39

32

ledas Marse

30, 31

Neptūnas 22, 35, 40, 50

Ijo

34

ledas Žemėje

24, 25

Neptūno palydovai

istoriniai užtemimų stebėjimai

ledynai

24, 25

nesvarumas

51

Jupiteris

22, 34, 40

Jupiteris ir asteroidai

33

Jupiteris ir kometos

37

jūra

54

Kaitros jūra

28

Kalista

34

Keko teleskopai

13

Kentauras A

8

Keplerio teleskopas

50

Kepleris Johanesas

50

Kepto kiaušinio galaktika 9 Kinija

51

Kleopatros krateris

29

Koiperio juosta 22, 23, 36, 41, 54 koma kometa

36 22, 36-37, 54

kometos branduolys

36

penumbra

55

periodinės kometos

37

Pitagoras

51

planetos 4, 19, 22–23, 28–31, 55

Ida

34

40

38

ledas kometose

Jupiterio palydovai

„Philae“

„White Knight“

10

48–49

16

planetiškasis ūkas 20, 55

Hoilas Fredas

juodoji bedugnė (juodoji skylė) 8, 9, 20, 51, 54

pavojus žiūrėti į Saulę

40

lava

išradimai

17, 54

„Near Shoemaker“

36

36

44

planeta milžinė 34–35, 40, 54

Hyakutakio kometa

22, 27, 54

4, 26, 54

Pein-Gapoškin Sesilija 10, 50

misijos į Mėnulį 30, 40, 41, 42, 51, 52

krentančios žvaigždės 19

palydovas

35

38, 42, 54

planetos ir senovės civilizacijos 50, 51

Lemetras Žoržas

50

„New Horizons“ misija

Leonovas Aleksejus

42

lietus

25

neutroninės žvaigždės 20, 55

planetos milžinės 33–35, 40, 54

„Luna 24“

27

planetos orbita 28, 30, 35

magnetinis laukas

54

nežemiškos būtybės 46, 47, 54

planetų forma

34

„Magellan“

40

nežemiškų būtybių paieškos

planetų geologai

11

maistas Tarptautinėje kosminėje stotyje 45, 38

41

planetos atmosfera 28, 29, 30

46

nykštukinė galaktika 7, 54

planetų judėjimo dėsniai 50

Maknauto kometa

36

nykštukinės planetos 4, 22, 36, 54

Marinerio slėnis

31

nitinolas

38

„Mars Phoenix Lander“ 30

Niutonas Izaokas

50

Marsas

NSO

47

observatorija

10

planetų temperatūra 28, 29, 30

51

planetų žiedai

22, 30–31

Marso ašigaliai

26, 27

Marso palydovai

31

observatorija Kinijoje

masė

54

Oldrinas Bazas

maudymosi kostiumai

49

Olimpo kalnas

27, 51 31

planetų krateriai

28, 30

planetų liekanos

4

planetų palydovai 4, 22, 32, 33, 35

Plutonas Poliakovas Valerijus

Mauna Kėjos ugnikalnis 13

„Opportunity“

Mažasis Šuo

18

oras

25

prožvaigždės

„Mėnuleigis“

41

oras Jupiteryje

34

Ptolemėjus

Mėnulio fazės

26

oras Marse

30

pulsarai

Mėnulio krateriai

27

oras Žemėje

25

Pūtimosi era

Mėnulio misijos 27, 40, 41, 42, 51, 52

Sidniui prireiks mano siurblio.

orbita organizmai

31, 50

22, 55 55

34 22, 36 42

privatus erdvėlaivis 38, 42 4, 55 51 20, 55 6

Ra

16

radiacija

55

Kurį laiką jis niekur nešuoliuos...

radijo bangos

12, 13

Saulės susidarymas

23

„Sojuz“

radijo teleskopai

13, 46

Saulės teleskopai

13

„Sojourner“, visureigis

Saulės temperatūra

16

„SpaceShipOne“

radioastronomai raketos

11 38–39

raketų paleidimas

39

Ramybės jūra

27

raudonosios milžinės

20

rentgeno spinduliai 12, 13 ryškumas

19, 54

robotai Marse 31, 40, 50 robotai tyrėjai 31, 40–41, 51, 53 robotas geologas

31

ropliai

47

„Rosseta“

40

Rubin Vera Saturnas

10 22, 34

Saulės ūkas

23, 55

Saulės užtemimai

17

38, 42

55 11, 12, 55

teleskopų istorija

50, 51

Tereškova Valentina termometras

vandens fltrai

48

42

vanduo Žemėje

48

vanduo

24–25 5, 24, 25

19, 54

Titanas

34, 41

31, 50

Titanija

35

Venera (deivė) Venera (planeta) 24, 28–29

savamoksliai astronomai 11

„Spitzer“, teleskopas

13

Titano misija

34

senovės civilizacijos apie Visatą

„Stardust“

41

Tito Denisas

42

supermilžinės

55

tolima galaktika

19

supernovos liekanos

20

tolimosios planetos

51

senovės Egiptas 16, 29, 51

supernovos

20, 21, 55

superspiečiai

5, 55

4

Tombas Klaidas

41

trintis

49

senovės egiptiečių mitologija

16

Šekspyro krateris

28

Tritonas

35

senovės Graikija

51

Šepardas Alanas

27

trojėnai

33

šiltnamio efektas

29

turistai Mėnulyje

54

ugniagesių įranga

49

senovės graikų mitologija 16, 17, 18, 31

Šumeikerių-Levio 9 kometa

49

senovės romėnų mitologija 29, 30, 33, 35

švediškas Saulės teleskopas

51

Saulės atmosfera

16–17

Saulės atplaišos

16

Sernanas Judžinas

27

šviesis

Saulės dėmės

16

silikatai

55

šviesmečiai

Saulės dievai

16

Sirijus

Saulės granuliacija

16

skafandras

18, 19

7, 54

šviesos spinduliai 12

skrydis šalia

40, 54

slėgis

15, 55 49 28, 33

sniegas Marse

31

sniegas

25

SOHO

37

Tarptautinė kosminė stotis ir kosmoso turistai 42

Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondas

10

virtualioji realybė

43

Visata

4–5, 53, 55

Visatos plėtimasis

7, 10

Visatos sukūrimas

6–7

„Voschod 2“

ūkai

5, 14, 19, 54

26, 55

uolingosios planetos upės Uranas

51

20, 21 20, 31, 36, 46 50

vairalazdė

34

technologijų pritaikymas 48–49

vakuumas

55

vandenilis

6, 7, 54

teleskopai kosmose 13, 51, 52

vandenilis Saulėje 16, 17, 21

7

Viplas Fredas

„Voyager“

31

19

53

24

užtemimai

Tauro žvaigždynas

viešbutis kosmose

29

Urano palydovai

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) 38, 44–45, 50, 54

51

ugnikalniai Žemėje

tankis

54

viduramžiai

ugnikalniai Veneroje

49

skraidyklė

29

visureigiai 40-41, 52, 53, 55

47

skraidančios lėkštės

25, 30, 35

27

umbra

Saulės poveikis Mėnuliui 26

vėjas

ugnikalniai Mėnulyje

tamsioji medžiaga 7, 10, 53, 54

Saulės poveikis kometoms 37

53

smūgio krateris

13 14, 54

ugnikalniai Marse 30, 31

tamsioji energija 7, 53, 54

43, 49, 55

slidininko kaukė

37

ultravioletiniai spinduliai 12

skafandras ateityje

Saulės sistemos kometos 37

žvaigždės 4–5, 7, 10, 14–15, 55

24, 25, 47

„Spirit“, visureigis

saulės akiniai

Saulės sistemos centras 22

vandenynai

48

spindesio skalė

senovės indai

Saulės sistema 4, 7, 22–23, 55

24

teleskopo veidrodis

Saulės vėjas

34

16

53

žmonių įtaka

spiečiai

17, 55

54

vandenilis žvaigždėse 15, 20, 21, 50

žmonės Marse

teleskopo operatorius 11

teleskopai 11, 12–13, 35

Saulės vainiko plazmos pliūpsnis 16

Saturno palydovai

Saulės protuberantai

38, 44

spektras spektrografai

40

žvaigždynai 18–19, 51, 54 žvaigždžių atmosfera 16–17 žvaigždžių spiečiai 5, 14 žvaigždžių šerdis ir energija

20

žvaigždžių temperatūra 14 žvaigždžių ūkas

23, 55

44 18, 19, 55

4, 21, 22, 23–25

Žemė ir asteroidai

33

Žemė ir Saulė

17

Žemė senovėje

51

Žemės ašigaliai

21

Žemės atmosfera

25

Žemės centras

24

Žemės paviršius

24

Žemės pluta

24

Žemės temperatūra

25

žinduoliai

47

žmonės

žvaigždės ir senosios civilizacijos 50

40, 51

zodiakas Žemė

žvaigždės gravitacija 15

21, 24, 36, 47

Didysis Sidnio sprogimas!

Juk liepiau gerai sukramtyti!

57

kodel gravitacija erzina? kas nutinka, kai netycia priskrendi per arti juodosios skyles?

kaip elgtis sutikus ateivi? Žinome, kad tai klausimai, kurie tau seniai neduoda ramybės.

O kad sužinotum atsakymus, turėsi leistis į kelionę po Visatą.

To daryti vienam tikrai neteks – darbštieji Smegenukai jau viską paruošę. Atostogauk Marse, pradėk lankyti Kosmoso mokyklą ir stebėk, kaip gimsta nauja žvaigždė. Jei būsi budrus, pamatysi Didįjį sprogimą, žvaigždžių spektaklį, dujų ir dulkių debesis.

cia tai bent!

Tai Smegenukas. Jis ir jo bebaimiai draugai yra tavo astronominiai gidai į neįtikėtiną ir nuostabią Visatą.

Jie padės atskleisti kvapą gniaužiančius faktus ir ištirti atokiausias ir paslaptingiausias Visatos kerteles.

taves laukia isimintiniausia tarpgalaktine kelione !

ISBN 978-609-441-403-9