Trolių Mumių šalis: Komiksai ir užduotėlės 4

t r ollų

4

mumlų šall s Komiksai ir užduotėlės

Ĺ i knygelÄ— priklauso

o

š lls

tr

mu m l ų

a

ų ll

t u r l nyS 2 KomIKsas „Užmaršties diena“

6 UŽDUOTIS Ne visada viską atsimeni... o kartais gali būti itin išsiblaškęs! Šiame žurnale paaiškės, kas užmaršties dieną įvyko Mumių slėnyje. Taip pat sužinosime apie stebuklingą sulčių šaltinį ir išvysime mažosios Miu cirką.

Su žurnalu gausi puikų plakatą.

7 PasaKa

Rudeniški linkėjimai, Mumių leidykla

„Sulčių šaltinis“

„Rūko sirena“

10 UŽDUOTyS 12 PlaKatas 14 UŽDUOTIS 15 KomIKsas 20 KomIKsas „Mažosios Miu cirkas“

24 UŽDUOTIS

Sudarė Jukka Torvinen, Kiti Saarinen © Moomin Characters™.

Užduotys ir piešiniai – Egmont Kustannus Oy Ab, 2010 © Vertimas į lietuvių kalbą, Akvilė Giniotaitė, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2016 Redaktorė Justina Kovalenkienė

Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino „Spaudos praktika“, Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas ISBN 978-609-441-317-9

Tekstas – Noomi • Iliustracijos – Jari Rasi

UŽmaršTIeS DIena!

„Labas, freken Snork, – pasisveikino Muminukas. – Gal nori eiti kartu pažaisti į urvą?“ – „Noriu!“ – atsakė freken Snork.

„Nesu buvusi urve!“ – tarė freken Snork.

Tik pažiūrėkit, ji pamiršo šokdynę!

„Laimei, šviečia saulė! – pasakė Muminuko mama. – Skalbiniai netruks išdžiūti!“ © Moomin Characters™ Tekstai ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab

2

„O, ne! – šūktelėjo Muminuko mama. – Skalbiniai nebetelpa ant virvės... O kas čia?“

Kiek vėliau per kiemą žingsniavo Snifas. Jis rado krepšį, iš kurio pasidarė nuostabų būgną.

„Štai taip!“ – patenkinta tarė Muminuko mama.

Tik pažiūrėkit, ji pamiršo skalbinių krepšį!

„Ojojoi! Gal galėtum šiek tiek tyliau? – paprašė Muminuko tėtis, kuris atėjo nurinkti skalbinių. – Oi, vargšė mano galva!“

3

4

Snifas pradingo, o Muminuko tėtis ramiai nurinko nuo virvės skalbinius. Tik pažiūrėkit, jis pamiršo vieną paklodę!

„Tobula! – sušuko mažoji Miu. – Iš jos išeis puikus hamakas!“

„Štai! – tarė mažoji Miu. – Puikus pokaičio metas!“

„Eime gerti sulčių! Ar nematyti mažosios Miu?“ – paklausė Muminuko mama. – „Ne“, – atsakė Muminukas.

ZZ

„Štai ir ji!“ – sušuko Muminukas. – „Žiūrėkit! Ten kabo mano pamiršta šokdynė“, – pasakė freken Snork.

Z

Z

„Būsiu pamiršęs tą paklodę...“ – tarė Muminuko tėtis. – „O aš palikau aną krepšį“, – pasakė Muminuko mama.

PABAIGA

O kaip jie pažadins mažąją Miu? „Žinau!“ – sušuko Kartais užmarštis gali būti labai linksma! „Eime, Snifas ir trinktelėjo į krepšį. mažoji Miu, – paragino Muminukas. – Pamiršti atsigerti sulčių – nevalia!“

5

SUR ASK VEIKėJUS Kiek Mumių žurnalo veikėjų randi paveikslėlyje?

6

Atsakymas – 6.

Piešė Jari Rasi © Moomin Characters™

PASAKA

Istorija – Geoff Cowan • Iliustracijos – Jari Rasi

Ruko sirena „Iiiiiii!“ – nuo viryklės atsklido veriantis švilpimas, kai iš Muminuko mamos arbatinuko snapelio pasileido garai. „Šį garsą atpažinčiau bet kur“, – skubėdamas į virtuvę pareiškė Muminukas. „Metas gerti arbatą!“ – braukdama delnu per prijuostę tarė Muminuko mama ir nukėlė nuo ugnies arbatinuką. „Trūksta medienos, – palingavo galva Muminuko tėtis, sėsdamasis prie stalo. – Muminuk, mudviem reikės eiti pririnkti malkų!“ „Taip, tėti, – pritarė Muminukas. – Sukrausime jas į malkinę. Žiema jau artėja!“

Šaltukas padvelkė nuo virtuvės durų apačios ir Mumiai sudrebėjo. Visi susimąstė apie ilgą žiemos miegą. Vasariška šiluma ėmė mažti, o dienos darėsi vis trumpesnės ir šaltesnės.

Muminukas su tėčiu išgėrė visą arbatą ir išsiruošė. Dar vienas šalto oro gūsis juos pasitiko išėjus į lauką. Muminuko tėtis paėmė pjūklą malkoms pjauti, o Muminukas – karutį. „Greitai grįšime, mama!“ – sušuko Muminukas, kai Muminuko mama jiems mojo ranka.

Paskui Muminuko mama grįžo į virtuvę kepti slyvų pyrago. Ji traukė dubenį, tačiau netyčia dubuo išsprūdo ir nukrito tiesiai ant arbatinuko.

O šis barškėdamas nukrito ant grindų! „Opapa! Na, nieko tokio, – tarė Muminuko mama, keldama arbatinuką. – Jis juk tuščias.“ Netrukus į virtuvę užsuko freken Snork. „Išgirdau triukšmą, – tarė ji. – Ar viskas gerai?“ „Viskas gerai, – atsakė Muminuko mama. – Greičiausiai norėtum puodelio arbatos, ar ne?“ Kai arbatinukas vėl užvirė, jo švokštimas skambėjo labai neįprastai. Jis buvo žymiai garsesnis nei anksčiau. „Iiiiijojiii!“ „Kas čia dabar?.. – sudejavo Muminuko mama. – Ak, arbatinuko snapelis įskilo! Prieš tai nė nepastebėjau!“ Muminuko mama paėmė kitą arbatinuką ir dar kartą užkaitė vandenį. „Net neabejoju, kad Muminuko tėtis pataisys įskilusį arbatinuko snapelį.“

© Moomin Characters™ Tekstai ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab

7

8

Tuo metu Muminuko tėtis su Muminuku prikrovė beveik pilną karutį malkų. Jie taip sunkiai dirbo, kad tik dabar pastebėjo lėtai kylantį šaltą rūką. Jis vis tirštėjo ir tirštėjo. „Jau reikia grįžti namo“, – pasakė Muminuko tėtis. „Taip, tėti, – pritarė Muminukas. – Bet kaip mes surasime kelią?“ „Štai čia!“ – užtikrintai tarė Muminuko tėtis, braudamasis tarp medžių. Ką nors įžiūrėti medžių šešėliuose buvo dar sudėtingiau.

Vairuodamas karutį Muminukas sekė tėčiui iš paskos. Tačiau netikėtai Muminuko tėtis sustojo ir pasikrapštė galvą po cilindru. „Pirmyn! Šiuo keliu!“ – galiausiai tarė pasisukdamas į kitą pusę.

Jie šiek tiek paėjėjo, kol Muminuko tėtis vėl sustojo sutrikęs. „Po šimts uodegų! Nesu tikras, ar ir šis kelias nuves į Mumių namą“, – sudejavo jis.

Rūkas atrodė dar tirštesnis, ir Muminukui darėsi vis nejaukiau. Buvo labai šalta. „Ką dabar darysime?“ – paklausė tėčio. „Tęsime paieškas!“ – atsakė Muminuko tėtis, kuris nenorėjo pripažinti, kad ir jam darėsi neramu.

„IIIIIJOJIII!“ – ištisinis švilpimas apsupo Mumių slėnį ir perskrodė netgi rūką. „Klausyk! Garsas sklinda iš tos pusės! – rodydamas pirštu tarė Muminuko tėtis. – Jis man kažką primena... Kas tai?“ „Signalas! – sušuko Muminukas. – Eime!“ Jie sekė vis garsėjantį švilpimą. Galiausiai Muminukas atpažino neryškius Mumių namo kontūrus.

Dabar jie jau girdėjo Muminuko mamą su freken Snork ir Snifu, besišnekančius apie juodu. Kai du pasiklydę keliautojai įžengė į prieangį, visi suskubo apsikabinti! „Tas garsas skambėjo it rūko sirena!“ – tarė Muminuko tėtis. „Tikėjausi, kad jį išgirsite, – pasakė Muminuko mama, aiškindama, kas nutiko. – Tai mūsų arbatinuko švilpimas!“ „Taip ir maniau! Nors garsas buvo kiek kitoks...

Negirdėjome beveik nieko kito, vien tik jį“, – pasakė Muminukas.

Muminuko tėtis nužingsniavo tiesiai į virtuvę ir nukėlė nuo viryklės cypiantį arbatinuką. „Snapelis! Pataisysiu jį iškart, kai tik visi gausime po puodelį arbatos!“ „Ir po lėkštę skanios vakarienės!“ – pridėjo išalkęs Snifas.

Muminuko mama su freken Snork taip pat nerimavo. Snifas, miegamajame suskaičiavęs sagų kolekciją, nusileido į apačią. „Jau vėlu. Kada bus vakarienė?“ – paklausė jis. „Ne anksčiau nei grįš Muminukas su tėčiu.

Jeigu jie išvis kada nors sugrįš!“ – suvaitojo freken Snork. „Ak, kodėl gi jie užtruko?“ – svarstė Muminuko mama, vis dirstelėdama pro virtuvės langą.

O pro jį Muminuko mama tematė tirštą rūką. „Einu jų ieškoti!“ – paskubomis tarė Snifas. „Tu irgi gali pasiklysti!“ – perspėjo freken Snork.

Tą akimirką Muminuko mamai šovė puiki mintis. Ji pripildė sulūžusį arbatinuką vandens ir pastatė jį kaisti ant viryklės. „Atidarykime visus langus!“ – sušuko ji. „O kam?“ – klausinėjo freken Snork su Snifu. „Greit pamatysite“, – atsakė Muminuko mama.

Štai ir viskas.

9

o

š

lls

tr

mu m l ų

a

ų ll

Trolių Mumių šalyje nuotykiai laukia už kiekvieno kampo! Čia rasi stebuklingą sulčių šaltinį, apsilankysi mažosios Miu cirke ir išsiaiškinsi, kas įvyko užmaršties dieną.

Nuobodžiauti neleis linksmi komiksai, istorijos ir, žinoma, smagios užduotys, kuriose reikės skaičiuoti vinis, ieškoti tinkančių paveikslėlio dalių ir dar daugiau.

Nepamiršk, kad ir ko besiimsi, su linksmaisiais Mumiais laikas bėgs nepastebimai!

ISBN 978-609-441-317-9

Akcijos ir ypatingi pasiūlymai