t r ollų
1
mumlų šall s Komiksai ir užduotėlės
o
š lls
tr
mu m l ų
a
ų ll
Sveikinamės ir linkime dienos herojui sėkmės! Šioje knygelėje švęsime Muminuko gimtadienį. Čia rasi ne tik komiksų ir užduotėlių, bet gausi ir puikų plakatą. Smagių vasariškų nuotykių! Mumių leidykla
T u r l nys 2
Komlksas
6
pasaka
„Netikėtas lobis“
„Lobis vaivorykštės gale“
10 užduotys 12 Plakatas 14 Užduotys 16 Komlksas „Žvaigždžių kvietimas!“ 23 Užduotls 24 Receptas
Sudarė Jukka Torvinen, Kiti Saarinen © Moomin Characters™. Tekstai, užduotys ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab, 2010 © Vertimas į lietuvių kalbą, Akvilė Giniotaitė, 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, 2013 Redaktorė Justina Skunčikaitė Tiražas 2000 egz. Maketavo Vilija Kvieskaitė Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius Spausdino „Spaudos praktika“, Chemijos g. 29, 51333 Kaunas ISBN 978-609-441-117-5
© Moomin Characters™. Tekstai ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab.
Netlkėtas lobls Tekstas – Tapani Bagge • Iliustracijos – Jari Rasi
„Po audros čia galima rasti visko“, – pasakė mažoji Miu. „Kad ir aptikti piratų lobį!“ – susijaudino Snifas.
„Kas ten blyksi?“ – staiga paklausė Muminukas. „Auksiniai pinigai! Tikriausiai auksiniai pinigai!“ – suriko Snifas.
2
„Et! – nusivylė Snifas. – Juk tai tuščias butelis.“ – „Ne visai tuščias, – pastebėjo freken Snork. – Jame žemėlapis.“
„Gal tai lobio žemėlapis, – pasakė Muminukas ir ištraukė jį iš butelio. – Kodėl ši sala atrodo tokia pažįstama?“
„Tai Kalio sala! Ji visai čia pat!“ – paaiškino mažoji Miu. „Greičiau vykime ieškoti lobio!“ – pareiškė Snifas.
„Gal reikėtų pasakyti mamai, kad išvykstame?“ – Muminukas sėdėjo valtyje ir svarstė. „O kam? – tarė freken Snork. – Iki pietų juk tikrai spėsime grįžti.“
3
Ant Kalio salos kranto Muminukas pažiūrėjo į žemėlapį: „Šimtas žingsnių į pietus.“ Jis pasirinko kryptį ir ėmė skaičiuoti žingsnius.
Galiausiai jie priėjo aukštą uolą. „Dabar penkiolika žingsnių kairiau“, – pasakė Muminukas.
4
„Laimė, pasiėmėme pjautuvą medžių šakoms pjauti, – pasakė mažoji Miu. – Miškas kone per tankus net man.“
„Šiame urve turėtų būti lobis“, – spėjo Muminukas. „Tu eik priekyje, – pasakė freken Snork. – Ten taip tamsu...“
„Daug laimės, Muminuk!“ Urvo gilumoje įsižiebė žibintas. Ten susirinko visi Mumių slėnio gyventojai. Ant stalo buvo patiekta puikių pyragaičių.
Pabaiga
Muminukas buvo laimingas, tačiau kiek sutrikęs: „Juk mano gimimo diena tik rytoj.“
„O kokia staigmena tuomet būtų buvusi? – nusišiepė mažoji Miu. – Juk būtum šito tikėjęsis!“
5
Pasaka
Tekstas – Noomi • Iliustracijos – Jari Rasi
Lobis vaivorykštės gale Ištisą rytą purškė lietus ir visas pasaulis atrodė pilnas mažų mažų lietaus lašelių. Vos tik nustojus lyti Muminukas ir Snifas nuskubėjo į verandą. – Žiūrėk! – pasakė Snifas, į kažką rodydamas. Jam nė nereikėjo rodyti, nes tai, nuo ko Snifas ir Muminukas nepajėgė atplėšti akių, buvo nusidriekę per visą dangų. Tai buvo vaivorykštė – nepaprastai didelė vaivorykštė, kuri spindėjo raudona, oranžine, geltona, žalia, mėlyna ir violetine spalvomis. Ji kilo nuo jūros ir leidosi į žemę miško apsuptyje. Vaivorykštė buvo tokia graži, kad Muminuką nupurtė šiurpas. – Ji baigiasi tiesiai prie to didelio akmens, kuris yra miško aikštelėje, – pasakė Snifas. – Jūs be abejo žinote, kas yra vaivorykštės gale? – paklausė Muminuko tėtis, prisėlinęs jiems iš nugarų. 6
Muminukas ir Snifas papurtė galvas, tačiau vis tiek nenorėjo atsisukti. Jų akims dar nepakako vaivorykštės. – Lobis! – džiaugsmingai sušuko Muminuko tėtis. – Vaivorykštės pabaigoje yra ypatingas lobis! Snifas jau nieko nepaisydamas pakreipė galvą. – Ar tai tiesa? – paklausė jis. – Visi tai žino, – Muminuko tėtis atsakė tokiu tonu, tarsi būtų šnekėjęs visiškai rimtai. Dabar ir Muminukas pasuko galvą. – Juk nieko nenutiks, jei nueisime pasižiūrėti? – pasiteiravo Snifas. Jie nuėjo pasiimti poros kastuvų bei seno kirtiklio ir ėmė leistis į kelionę. Aukštai danguje švietė saulė ir buvo labai šilta. Pasiekus miško aikštelę, vaivorykštė
jau buvo išnykusi, tačiau jie vaizdavosi galintys bemaž įžvelgti ant žemės paliktą jos pėdsaką. Praėjus daugiau nei valandai nuo kasimo pradžios, jie dar nebuvo radę nei mažiausio aukso grynuolio. Abu buvo įkaitę ir netekę kvapo. Situacija nė kiek nesušvelnėjo, kai mažoji Miu atėjo iš jų pasišaipyti: – Jus be abejonės apsuko! – pasakė patenkinta, atsisėdo ant akmens ir pamataravo kojomis. – Visi žino, kad svaičiojimai apie lobius bei vaivorykštes yra visiška pasaka ir tauškalai! Muminukas paspyrė žemės grumstą, kuris subyrėjo į daugybę mažų gabalėlių. – Muminuko tėtis dabar sėdi verandoje ir juokiasi iki nukritimo, – pasakė mažoji Miu. – Jis negali patikėti, kad jus taip lengva apgauti!
7
– Gana! – sušuko Snifas ir numetė šalin savo kastuvą. – Taip negarbinga! Taip... didžiai negarbinga! Muminukas paspyrė kitą žemės grumstą: „Pats tėtis!“ Tačiau po to jis šį tą sugalvojo. – Aš turiu idėją... – tarė Muminukas. – Ar padėsi mums, mažoji Miu?
– Bet mes jau turime vieną lobį, – pasakė Muminukas. – Mums reikia viską surūšiuoti ir išvalyti. – Jei nori, gali pasiskolinti kastuvus, – pasiūlė Snifas.
Muminuko tėtis išsirinko geriausią kastuvą ir išskubėjo, o mažoji Miu, Snifas bei Muminukas pratrūko kvatotis. Po kiek laiko Muminukas su Snifu grįžo Muminuko mama atėjo į verandą ir namo. Jie nešė seną skrynią, prikrautą klausiamai į juos pažvelgė. lobių! Skrynioje buvo aukso, brangakmenių – Kas dabar taip prajuokino? – paklausė ir mažyčių taurių, taip pat papuošalų bei ji, tačiau niekas neatsakė. sidabrinių lėkščių, dar onikso vazų. Mama pažiūrėjo į juos ir skrynioje esantį Pamatęs skrynią, verandoje kryžiažodį lobį. sprendžiantis Muminuko tėtis pajėgė tik – Bet juk tai močiutės grandinėlė! – žiopsoti pravira burna. pasakė Muminuko mama. – Ir sidabrinė – Juk tai... – tarė. – Visada tikėjau... kad pyrago lėkštė! Ir servetėlių laikikliai su tai paprasčiausia pasaka... negali būti... žaliais akmenėliais... Muminukas su Snifu jo neklausė ir – Mažoji Miu buvo lobio medžioklėje, – besididžiuodami apžiūrinėjo lobius. tarė Muminukas. – Pažadame viską – Nepastebėjote tos kitos grąžinti į vietas. vaivorykštės, – pasakė mažoji Miu. – Ir Kampsui grąžinsime viską, ką – Argi? – paklausė Muminukas ir toliau pasiskolinome, – pasakė Snifas. žaidė su smaragdine apyranke. Muminuko mama palingavo galva. – Ji, žinoma, nebuvo tokia didelė, – tęsė – Taip, taip, – tarė. – Jūs ir jūsų žaidimai. mažoji Miu. – Bet net jos pabaiga buvo Tarp kitko, gal žinote, kur galėtų būti matyti. Muminuko tėtis? – Buvo? – paklausė Muminuko tėtis. – Visas trejetas vėl ėmė juoktis. Ar ji buvo matyti... kur nors toli? – Jis labai užsiėmęs, – pasakė Snifas. – Ne, – atsakė mažoji Miu ir nurodė – Labai daug darbo, – pridėjo pirštu kryptį. – Vaivorykštė užsibaigė Muminukas. priešais seną ąžuolą, augantį anoje upelio – Pažiūrėsim, ar jam pavyks sugrįžti nors pusėje. pietums! – atitarė mažoji Miu. Muminuko tėtis stryktelėjo. – Ką jūs manote? – paklausė. – Gal keliaujam žvilgtelėti? Štai ir viskas. 8
9
Trūkstamos dalys Kurioms paveikslėlio vietoms priklauso šios dalys?
b
A
D
C
1
2
3 4
10
Atsakymai: 1-B, 2-A, 3-D, 4-C.
Piešė Jari Rasi © Moomin Characters™
R ask paveikslėlyje Koks metų laikas vaizduojamas paveiksl ėlyje? Kokius nupieštus dalykus randi ir apvaliame paveikslėlyje? Sujunk juos vienus su kitais linijomis.
Atsakymai: vasara; meškerės plūdė, padanga bei Tutikės kepurė taip pat yra ir apvaliame paveikslėlyje.
Piešė Jari Rasi © Moomin Characters™
11
o
š
lls
tr
mu m l ų
a
l
lų
Jei staiga sutiksi Muminuką, freken Snork, mažąją Miu ir Snifą pakeliui į lobio paieškas ar išvysi Muminuko tėtį, skuodžiantį su kastuvu vaivorykštės pabaigos link, neišsigąsk. Tiesiog patekai į trolių Mumių šalį! Tavęs laukia komiksai apie linksmus nutikimus, o šalia jų – ir smagios užduotys. Reikės padėti geltonam drugeliui atrasti teisingą kelią iki Muminuko mamos rožyno, sudėlioti trūkstamas paveikslėlio dalis, surasti nupieštus daiktus ir... Nepamiršk, kad ir ko besiimsi, su linksmaisiais Mumiais laikas bėgs nepastebimai!
El. knygynėlyje – geresnės kainos!