Trolių mumių slėnio nuotykiai

Juha Ruusuvuori

Troliu mumiu slenio nuotykiai

TROLIU MUMIU slenio nuotykiai

UDK 821.511.111-93 Ru215

Versta iš: Juha Ruusuvuori SEIKKAILUJEN MUUMILAAKSO Tammi, Helsinki, 2012

Knygos vertimą remia FILI – Finnish Literature Exchange

ISBN 978-609-441-309-4

© Moomin Characters™ Visos teisės saugomos.

Tekstas, Juha Ruusuvuori Iliustracijos, Jukka Murtosaari Pirmą kartą 2012 metais suomių kalba pavadinimu Seikkailujen Muumilaakso išleido Tammi Publishers, Suomija.

Lietuvių kalba išleista susitarus su Bulls Press. © Vertimas į lietuvių kalbą, Martyna Bražiūnaitė, 2015 © Leidykla „Nieko rimto“, 2015

Juha Ruusuvuori

TROLIU MUMIU slenio nuotykiai

Iliustravo Jukka Murtosaari Iš suomių kalbos vertė Martyna Bražiūnaitė

Vilnius 2015

Turinys SALOS PILIES PASLAPTIS PASLAPTINGA IŠVYKA MUMINUKAS IR PAJŪRIO SUKČIUS TARZANŲ ŽAIDIMAS PRIE TVENKINIO SNIFO AKMENS SIENA PIRATAI TROLIŲ MUMIŲ SLĖNYJE

5 15 25 35 45 55

SALOS PILIES PASLAPTIS Po vakarienės, geriant arbatą, Muminuką suėmė miegas.

Jis vos nulaikė galvą. Muminuko mama, tėtis, Snifas ir freken Snork susirūpinę stebėjo, kaip Muminukas minga. Galiausiai jis užsimerkė ir snukučiu plojosi į stalo viduryje stovintį arbatinį.

Mama pasakė: – Atrodo, metas į lovas.

Muminukas plačiai atsimerkė. Akys buvo apvalios kaip lėkštutės.

– Aš nė kiek nepavargęs, – tvirtai pareiškė. – Be to, tėtis žadėjo papasakoti apie savo jaunystę.

Muminuko mama giliai atsiduso. Tėtis vėl panoro pasidalyti atsiminimais apie savo audringą jaunystę.

– O gal papasakosi rytoj vakare, brangusis? – paklausė Muminuko mama.

Bet Muminuko tėtis buvo pernelyg užsidegęs.

9

– Ilgai netruksiu. Gal kokį pusvalandį, – pasakė jis ir įpylė visiems arbatos. – Be to, galėsime išsimiegoti rytoj.

Freken Snork su Muminuku užsitepė ant skrebučių sviesto ir užsikrovė aviečių uogienės. Snifas iš jaudulio tabalavo kojomis.

Muminuko mama prigesino žibalinę lempą: prietemoje smagiau klausytis pašėlusių tėčio istorijų. Mama labai jas mėgo. Kai kada jos būdavo pramanytos. Bet tai nesvarbu, jei istorija gera.

Muminuko tėtis kurį laiką spoksojo į drugį, šokantį anapus lango, bet galiausiai patogiai įsitaisė krėsle ir ėmė pasakoti.

– Tai nutiko kadų kadaise. Mudu su Muminuko mama buvom neseniai susipažinę, dar jauni, vos vyresni už jus dabar. Kartą nusprendėme drauge plaukti į netolimą salą, kurioje stūkso prosenelių senų senovėje pastatyta pilis.

– Gaila, nepamenu tos kelionės, – įsiterpė Muminuko mama, paskui nusišypsojo ir leido tėčiui pasakoti toliau.

– Taigi. Buvome pačiame jėgų žydėjime, jauni, nerūpestingi ir gražūs. Prisiplaukiojęs su kapitonu Frederiku audringomis jūromis sutikau žaviąją Muminuko mamą. Tad ateitis atrodė šviesi. Įsigijęs žemės sklypelį ketinau pradėti ramų, gal kiek nuobodoką gyvenimą. Pinigų tam turėjau užtektinai.

Taigi prabėgo dvi savaitės ir aš ėmiau nuobodžiauti. Ilgėjausi nuotykių, jūros purslų ir audringų bangų. Tam nebuvo jokių kliūčių! Ant jūros kranto manęs laukė sena burinė žvejų valtis.

Drauge su Muminuko mama nutarėme ištirti paslaptingąją salą.

10

Beplaukiant pakilo smarkus vėjas. Vyliausi, kad prasidės audra ir mudu turėsime likti saloje. Labai to troškau! Tik mudu, sena pilis ir didžiulis maisto krepšys.

– Pradedu prisiminti, – įsiterpė Muminuko mama. – Tąkart įdėjau priešpiečiams kumpio, šešias bandeles, penkias džiovintas menkes, dešimt kilogramų pomidorų ir dešros. Būrys žmonių būtų galėjęs pramisti savaitę.

– Tiek sušveisdavau per dieną. Jaunystėje mėgau gerai užkirsti, – pasakė Muminuko tėtis. – Jei pritrūkdavau, pasigaudavau žuvies. Klausykite toliau.

Taigi prisiartinome prie uolėtos salos. Pačioje jos viršūnėje stūksojo akmeninė mūsų protėvių pilis su stebėjimo bokštu ir šaudymo angomis. Audra visai pašėlo. Kirai ir žuvėdros kovojo su vėjo šuorais. Bangos daužėsi į akmenuotus salos krantus. Buvau įgudęs jūreivis, tad sumaniai įvairavau valtį į saugią prieplauką, žaibiškai nuleidau stiebą ir atrišau burę. Čiūžt, ir burė nuleista.

11

Ruusuvuori, Juha

Ru215 Trolių Mumių slėnio nuotykiai / Ruusuvuori, Juha; iš suomių kalbos vertė Martyna Bražiūnaitė; iliustravo Jukka Murtosaari. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 64 p.: iliustr.

Suomių autoriaus Juhos Ruusuvuorio (g. 1957 m.) knygelėje – šeši pasakojimai apie visiems puikiai pažįstamus trolius Mumius. Jie susiduria su piratais, paslaptingu lobių žemėlapio pardavėju, keliauja iškylauti ir klausosi Muminuko tėčio pasakojimų. Trolių Mumių slėnyje nuobodžiauti netenka!

Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Goda Baranauskaitė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 2000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius

www.niekorimto.lt

Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

13

– Pamaniau, kad ir tikrajame pasaulyje visai idomu.

Kad nebutina tik knygose ieškoti nuotykiu, – šiek tiek nekantraudamas pasake Muminukas. Ji traukte trauke i sleni, kvepianti jazminais ir raudoneliais.

Eime nuotykiauti su troliais Mumiais!

Mūsų laukia piratai, keisti garsai pelkėje, pyragai, šiurpulinga Muminuko tėčio istorija ir, visų svarbiausia, tikri draugai: freken Snork, Snifas ir kiti.

Tik nepamirškite šiltų vilnonių kojinių – niekada nežinai, kada prireiks!

Kiti Mum. iu nuotykiai slenyje:

ISBN 978-609-441-309-4 Akcijos ir ypatingi pasiūlymai