Trolių Mumių šalis 3. Komiksai ir užduotėlės

t r ollų

3

mumlų šall s Komiksai ir užduotėlės

1

Ĺ i knygelÄ— priklauso

2

o

š

T u r l nys

lls

tr

mu m l ų

a

ų ll

2 KOMIKSAS „Skrybėlės mįslė“

Vieną naktį magas Mumių slėnyje pametė rubiną... O kas įvyko paskui? Šiame numeryje stebėsimės obuolių gausa, kursime spalvingas vėliavas, o Muminukas su draugais pasigamins keistų ananasų sulčių.

Su žurnalu gausi puikų plakatą ir užduočių priedą.

Rudeniški linkėjimai, Mumių leidykla

6 UŽDUOTIS 7 PASAKA

„Keistos ananasų sultys“

10 UŽDUOTIS 12 PLAKATAS 14 KOMIKSAS „Beždžionė“

19 Užduotis 20 KOMIKSAS „Vėliavos konkursas“

24 Užduotis

Sudarė Jukka Torvinen, Kiti Saarinen © Moomin Characters™. Užduotys ir piešiniai – Egmont Kustannus Oy Ab, 2010 © Vertimas į lietuvių kalbą, Akvilė Giniotaitė, 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, 2014 Redaktorė Justina Skunčikaitė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 2000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino „Spaudos praktika“, Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas ISBN 978-609-441-233-2

3

Tekstas – Geoff Cowan • Iliustracijos – Jari Rasi

Skrybėlės mįslė

Vieną naktį, kai Mumiai miegojo, pro šalį ant juodos panteros skrido magas. Jis, kaip įprasta, ieškojo rubinų. Šįkart magui iškrito vienas rubinas ir jis matė jį nusileidžiant prie Mumių namo.

Rubinas atšoko nuo miegamojo lango ir barkštelėjimas pažadino Muminuko tėtį. „Po šimts uodegų, – suaimanavo jis. – Kas čia buvo?“ Muminuko tėtis išskubėjo į lauką apsidairyti. „Gal įsilaužėlis?“ – svarstė jis.

4

Mumių namo kieme slampinėjo magas. Jis ieškojo pamesto rubino. Netikėtai magas ir Muminuko tėtis atsitrenkė vienas į kitą. „Kas čia?!“ – sušuko juodu, kai abiejų cilindrai nukrito ant žemės.

© Moomin Characters™ Tekstai ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab

?

Magas paaiškino, kad pametė rubiną. „O, jis čia!“ – suriko Muminuko tėtis, pamatęs rubiną žolėje. Bet keldamas rubiną nuo žemės susitrenkė galvą.

Kitą dieną Muminuko mama sutvarstė tėčio galvą, ant kurios iškilo nedidelis gumbas. „Štai! Dabar keliausim pas Filifjonką. Nunešim žadėto slyvų pyrago“, – pasakė ji.

„Ar viskas gerai?“ – paklausė magas. „Taip, turbūt“, – trindamasis galvą atsakė Muminuko tėtis. „Man jau metas skristi namo, – pasakė magas. – Ačiū už rastą rubiną!“

Jie sutiko Filifjonką ant laiptų. „Laba diena“, – pasisveikino Muminuko tėtis ir mandagiai kilstelėjo skrybėlę. Visų nuostabai, iš skrybėlės iššoko didelė varlė. KVA! Muminuko mama vos neišmetė pyrago.

5

„Nesuprantu, kaip varlė atsidūrė po skrybėle!“ – stebėjosi Tuo metu jie išgirdo panikos kupiną šauksmą. „Grįžk!

Muminuko tėtis. „Filifjonkai labiau patiko pyragas nei Stok!“ – klykė Kampsas. „Vėjas pagriebė šalikėlį! Oi, kaip tavo triukas“, – pasakė Muminuko mama. gaila!“ – Kampsas prabėgo pro Muminuko mamą su tėčiu. „Aš jį pagausiu!“ – sušuko Muminuko tėtis.

Jis nuskubėjo paskui šalikėlį, bet stiprus vėjo gūsis nuskraidino šalį į pačias aukštybes. „Nebepagausi...“ – atsiduso Kampsas. Bet Muminuko tėtis pašoko taip stipriai, kaip tik pajėgė, ir pats atrodė kone skrendąs!

6

„Ačiū!“ – atsipūtė Kampsas, kai Muminuko tėtis pagriebė šalikėlį ir saugiai nusileido į krūmus. „Kaip tai padarei?“ – „Nesu tikras, – atsakė Muminuko tėtis. – Krečiu gana keistus dalykus!“

Vakare Muminuko tėtis susimąstė apie dieną nutikusius neįprastus įvykius. Snusmumrikas pakavosi kuprinę, nes ruošėsi keliauti žiemai į pietus. „Nepamiršk savo lūpinės armonikėlės“, – priminė Muminuko tėtis.

Jis paėmė armonikėlę, norėdamas ją paduoti Snusmumrikui. Ir tuo metu armonikėlė ėmė pati groti. „Ji niekada prieš tai to nedarė!“ – nustebo Snusmumrikas. „Kas iš tiesų šiandien vyksta?“ – atsiduso Muminuko tėtis.

Pabaiga Visi krūptelėjo, kai atvyko magas. „Kai ką čia pamiršau“, – pasakė Muminuko tėčiui. „Savo skrybėlę! Netyčia paėmiau tavąją!“ – „Tai aš nešiojau tavo skrybėlę?!“ – nusistebėjo Muminuko tėtis.

„Tu užsiimi magija, o tavo kepurė – taip pat! – pasakė Muminuko tėtis. – Ji didelė, bet tiko man dėl tvarsčio.“ Mago pasakojamos istorijos dabar jiems buvo geriausi burtai!

7

L abirintas Šakų labirinte surask teisingą kelią, kuris veda iki Muminuko tėčio skrybėlės.

8

Atsakymas: teisingas kelias nr. 2.

Piešė Jari Rasi

pasaka

Istorija – Kristiina Huttunen • Iliustracijos – Jari Rasi

Keistos ananasų sultys Lijo kaip iš kibiro ir niekas nenorėjo eiti į lauką. „Einam žaisti slėpynių palėpėje?“ – Snifui ir mažajai Miu pasiūlė Muminukas. Netrukus trijulė užkilo į palėpę, kurioje buvo krūva senų daiktų, skrynių ir dėžių. Snifas, kuris norėjo ieškoti, užsidengė akis letenomis ir pradėjo skaičiuoti. O mažoji Miu su Muminuku nuskubėjo slėptis. Mažoji Miu nusitaikė įlįsti tarp dėžių, o Muminukas pasislėpė didelėje

skrynioje. Ji buvo beveik tuščia: ant dugno gulėjo tik sena knyga. Muminukas paėmė knygą ir pagalvojo: „Tai pati geriausia slėptuvė!“ Tačiau baigęs skaičiuoti Snifas nuėjo tiesiai prie skrynios ir atidarė jos dangtį. „Muminukas surastas!“ – sušuko Snifas. Pastebėjęs priblokštą Muminuko išraišką, Snifas atskleidė, kad Muminuko uodega kyšojo ore. „Einam kartu ieškoti mažosios Miu“, – paprašė Snifas. „Eik vienas, – tarė Muminukas. – Skrynioje radau įdomią knygą, kurios pavadinimas – „Išradėjo vadovas“. Paskaitysiu ją prie lango.“ Kai Snifas ir mažoji Miu sugrįžo, Muminukas užsidegęs pasakė: „Žiūrėkit, kokios įdomios instrukcijos! Sukonstruokim kompasą, kuriuo galima rasti urvą su drakono lobiu!“ „Geriau šitą – aliejumi pateptą laiptų turėklų čiuožyklą“, – pareiškė mažoji Miu. „Gal ten yra gėrimų receptų? – paklausė Snifas. – Mano gerklė džiūva!“ Tą akimirką, kai mažoji Miu ketino sakyti, kad Snifui apie receptus reikėtų teirautis Muminuko mamos, Muminukas sušuko: „Viena sulčių instrukcija yra, bet ištepta: „...a...n...s... sultys“. Greičiausiai tai reiškia ananasų sultis. „Atsakomybė tenka jums. Gali kilti tūžmingų situacijų ir nuotykių.“

© Moomin Characters™ Tekstai ir piešiniai, Egmont Kustannus Oy Ab

9

„Gaminkime šitai! – susižavėjo mažoji Miu. – Aš trokštu nuotykių, kitaip mirsiu iš nuobodulio!“ Trijulė nuėjo į virtuvę, kurioje gamino Muminuko mama. Muminukas jos paprašė ananasų sulčių, į kurias pagal instrukciją reikėjo pridėti dilgėlių, tulžies ir varnalėšų.

Kai sultys buvo paruoštos, visa trijulė jų šiek tiek įsipylė į stiklines ir paragavo. „Gerai, – tarė mažoji Miu. – Bet kurgi tie nuotykiai?“ „Nežinau, – atkirto Muminukas ir piktai dėbtelėjo į mažąją Miu, nes jį ėmė erzinti vienas dalykas. – Nestovėk šitaip arti mamos. Ji mano mama!“ „Tau negalima taip grubiai šnekėti su mano geriausia drauge! – užsiplieskė Snifas. – Tiesą sakant, negali su ja šnekėtis visai!“ Muminukas jau vėrė burną, kai Muminuko mama pareiškė, kad trijulei būtų geriausia eiti į lauką ir atvėsti. „Taip jums kivirčijantis nė bandelių tešla nepajėgs iškilti!“ Mažoji Miu su Muminuku ir Snifu nenoriai nupėdino į verandą, kur šiek tiek lynojo. Snifas atsisėdo į seną pintą krėslą. „Greitai kelkis, – užsidegė mažoji Miu. – Čia mano mėgstamiausia vieta!“ Netrukus trijulė ėmė vieni kitus kaltinti dėl vis keistesnių dalykų. Kaip tik tuo metu Muminuko tėtis parėjo iš sodo, kuriame Muminuko mamai priskynė serbentų. Jis iš karto pastebėjo ant verandos grindų gulintį Muminuko numestą „Išradėjo vadovą“. „Ar gaminotės „Savinimosi sulčių?“ – paklausė Muminuko tėtis ir nusivilko lietpaltį. Jis pakėlė nuo grindų ties sulčių receptu atverstą knygą. „Kokių sulčių?“ – irzliai paklausė mažoji Miu. „Savinimosi sulčių“, – pakartojo Muminuko tėtis. – Šios sultys skirtos geroms būtybėms, tokioms, kurios visai nesugeba kovoti už save. Tačiau mėgautis sultimis reikia itin atsargiai, nes galima susirgti savinimosi liga!“ Pasibaisėjęs Muminukas paklausė, kaip nuo ligos pasveikti, tačiau Muminuko tėtis atsakymo neturėjo.

Tėtis, Snifas, mažoji Miu ir Muminukas tylėdami žiūrėjo vienas į kitą. Niekas nedrįso šnekėti, kad nesukeltų naujo ginčo. Po kurio laiko mažoji Miu tarė: „Nors Snifo letena beveik liečia šį krėslą, man tai nė kiek netrukdo.“

10

Muminukas pritariamai linktelėjo. Jo tuo metu niekas neerzino. Muminukas pasitikrino: „Mažoji Miu ir freken Snork ketina eiti grybauti be manęs.“ Po to jis patraukė pečiais ir nusijuokė: „Žinau, kad jei tik norėsiu, galėsiu eiti kartu.“ Ir Snifas nebebuvo piktas. Sultys prarado poveikį. Laimei, kiekvienas paragavo tik po gurkšnelį. Muminuko tėtis prisipažino, kad „Išradėjo vadovą“ nusipirko labai seniai, o jo instrukcijos nėra taip jau lengvai pritaikomos. „Reikėtų padėti knygą ant lentynos, – tęsė Muminuko tėtis. – Ją, be abejo, būtų galima patyrinėti plačiau, tačiau trūksta informacijos ir niekada nežinai, kas iš tiesų gausis.“ „O aš ketinu įgyvendinti tas turėklų čiuožyklos instrukcijas“, – pasakė mažoji Miu. „Tau nereikia tepti aliejumi laiptų turėklų, kad pasiektum didelį greitį, – tarė pakiliai nusiteikęs Snifas. – Jau ir dabar slysti žemyn kaip raketa!“ Kai mažoji Miu išsišiepė ir pasakė, kad gal ir Snifo tiesa, visi smagiai nusijuokė. O kadangi iš virtuvės sklido gardus kvapas, visi nusprendė eiti valgyti šviežių bandelių su įprastomis, nuotykių ir savinimosi troškimo nesukeliančiomis ananasų sultimis.

Štai ir viskas.

Daugiau komiksų ir linksmų užduočių čia

11

o

š

lls

tr

mu m l ų

a

ų ll

Vieną naktį magas Mumių slėnyje pametė rubiną...

O kas įvyko paskui? Ši nuotaikinga knygutė stebins obuolių gausa, o Muminukas su draugais pasigamins keistų ananasų sulčių.

Trolių Mumių šalyje nuobodžiauti neleis linksmi komiksai, istorijos ir, žinoma, smagios užduotys!

Reikės kurti spalvingas vėliavas, šakų labirinte surasti kelią iki Muminuko tėčio skrybėlės ir ne tik.

Nepamiršk, kad ir ko besiimsi, su linksmaisiais Mumiais laikas bėgs nepastebimai!

ISBN 978-609-441-233-2

Akcijos ir ypatingi pasiūlymai

12