Vi r g i s s i d l a u s k a s
Iliustravo
Tania Rex
s, Virgis Šidlauskas, 2016 cijos, Tania Rex, 2016 a „Nieko rimto“, 2017
V irgis s idlauskas
Iliustravo Tania Rex
Vilnius 2017
UDK 821.172-93 Ši-16
Skiriu dukrai Atėnei, drąsiausiai iš visų mergaičių, nepabūgusiai ateiti į šį pasaulį!
Knygos leidimą finansuoja:
ISBN 978-609-441-399-5
© Tekstas, Virgis Šidlauskas, 2016 ©© Iliustracijos, TaniaŠidlauskas, Rex, 20162016 Tekstas, Virgis ©© Leidykla „NiekoTania rimto“, 2017 Iliustracijos, Rex, 2016 ©© VšĮLeidykla „Menų „Nieko valtys“,rimto“, 2017 2017
V irgis s idlauskas
Iliustravo Tania Rex
Vilnius 2017
Kaip miestui suteiktas U lfopotamijos vardas ir ka zmones pasakoja apie Paslaptingaji Atvykeli Jeigu kas paklaustų, – o tikrai paklaus, – Ulfas Mulfas buvo ne keista nepažįstama stebuklų šalis nepasiekiamose žemės gelmėse ir ne slaptas kitapus veidrodžio egzistuojantis pasaulis. Tai net ne sparnuoti mėnulio čiabuviai ar plika akimi nematoma elfų buveinė. Tai mažo berniuko vardas, kuriuo meiliai į jį kreipdavosi vyresnieji šeimos nariai ir draugai. Tikrasis jo vardas – Ulfas. O pavardė ilga ir sunkiai ištariama. Jei kas mėgindavo ištarti, išsisukdavo liežuvį taip, kad skaudėdavo geras dvi savaites. Mažiausiai. Neatsargiam nelaimėliui jis taip ištindavo, kad nebetilpdavo burnoje – tekdavo specialiais prietaisais lankstyti kaip armoniką, o kalbėti būdavo suvis uždrausta. Nebent norėjo daugiau niekada gyvenime neištarti nė žodžio. 5
Todėl mažojo Ulfo niekas kitaip ir nevadino, tik Ulfu Mulfu, kad nenusilaužtų liežuvio. Ir berniukas dėl to nepyko, mat pats kai kuriuos draugus erzindavo vadindamas Niklu – durų stiklu arba Draku – grindų laku. Svarbu būdavo neperlenkti lazdos. Ulfas gyveno Ulfopotamijoje. Miestą iš visų pusių supo vaismedžių giraitės. Iš šiaurės – obelų, iš pietų – kriaušių, iš vakarų – abrikosmedžių, o iš rytinės pusės – tankių kaip brūzgynai slyvmedžių. Sklandė kalbos, kad už jų plyti Kalnai, Aukštumo Sulig Dangumi, Tūžmingos Neperplaukiamos Jūros ir Nesibaigiančios Alinančios Stepės. Tik kaip ten yra iš tikrųjų, nežinojo niekas. Mat nė vienas žmogus iš šio miesto nebuvo kojos iškėlęs net apimtas siaubingiausio nuobodulio ar azartiškiausio smalsulio, o svečių čia taip pat užklysdavo retai. Tad nieko nuostabaus, kad lygiai prieš šimtą septynerius metus pasklido legendos, jog šis miestas yra viso pasaulio centras. O pasaulį laiko trys milžiniškos miegapelės, kurioms užknarkus dangų ima raižyti žaibai, lydimi baisaus griaustinio. Kai pasipurto – sujuda žemė, o kai prapliumpa verkti, nežinia kokiu paslaptingu būdu iš dangaus pasipila lietus. Ir niekas nesuko galvos, kodėl viskas yra taip, o ne kitaip. Neklausė savęs, ar iš viso tai yra tiesa. Žmonėms tokių paaiškinimų pakako, o ir užsiėmę jie buvo kasdieniais darbais 6
ir rūpesčiais, todėl blaškytis po pasaulį nenorėjo, teisybę sakant, gal net bijojo. Mieste buvo gera ir ramu. Retai kada siausdavo vėjai, nes pasiklydę vaismedžių giraitėse pavargdavo ir likdavo suptis su paukščiais medžių šakose. Tačiau netikėtai vieną ketvirtadienį miestą užklupo Didysis Siaubingasis Uraganas, Dangaus Ir Žemės Maišytojas. Kas tada dėjosi – kraupu net prisiminti. Po šios nelaimės ramus miesto gyvenimas staiga apvirto aukštyn kojomis. Visi tarsi pašėlo. Pelės ėmė gaudyti katinus, šie – šunis, paukščiai nebenardė po dangų, tupinėjo kas sau ant šviesoforų, palangių ar dviračių takų, o žuvys, numojusios į viską pelekais, išlipo iš vandens pasivaikščioti po miesto centrą. Maža to, vaikai staiga atsisakė eiti į mokyklas, suaugusieji į darbus, o senoliai daugiau nebenorėjo prižiūrėti gėlių lysvių, auginti morkų ir megzti storų šiltų kojinių vaikaičiams žiemai. Tokia štai kilo suirutė. Dėl to aibė mokytojų, valdininkų, direktorių ir įvairiausio plauko viršininkėlių, bijodami netekti darbo, telkėsi į slaptus gelbėjimosi būrius ir puldinėjo vienišus mokyklinio amžiaus vaikus ir be naudos slampinėjančius suaugusiuosius. O kas nutikdavo tuomet – baisu ir pasakoti. Sučiupę juos būriai be jokio pasigailėjimo tempdavo į darbus ir mokyklas, versdavo mokytis ir dirbti iki sąmonės netekimo, o kartais ir ilgiau. Štai kokie siaubingi dalykai dėjosi 7
Turinys 5
Kaip miestui suteiktas Ulfopotamijos vardas ir ką žmonės pasakoja apie Paslaptingąjį Atvykėlį
17
Kaip Ulfas nustojo klausyti tėvų, atsisakė eiti į mokyklą ir ėmė krėsti šunybes
46
Kaip Ulfas oro balionų taksi keliavo į miesto pakraštį, kur tamsiuose šešėliuose slepiasi ulfopotamo išlauža
55
Ką Ulfas rado už slyvmedžių giraitės ir kaip nenoromis tapo kamuoliu
65
Apie Pelin Hudą, paslaptingąjį Pomiškio pasaulį ir apie tai, ką Ulfas suprato sutikęs Teisutį Atžagareivą
83
Kaip Ulfas pateko pas ūkininką, auginantį saldžiausius pasaulyje zefyrus, ir susirado naują draugą
97
Kokią pievą Ulfui teko įveikti ir dėl ko jam pasidarė gėda
112
Kokie pavojai tykojo Ulfo už Galupievio ir kokį žygdarbį atliko Degtukas
124
Kaip Ulfą išgelbėjo narsi mergaitė, o Sugriuvusiame Mieste bendražygiai pakliuvo į Barzdaskučių gaujos žabangas
141
Ką Ulfas sužinojo apie Paslaptingąjį Atvykėlį ir kaip su Naylės pagalba rado Mėnesienos lelijas
157
Apie tai, kaip Ulfas grįžo namo, o paskui gyveno ilgai ir laimingai
Šidlauskas, Virgis Ši-16 Ulfas ir stebuklinga barzda / Šidlauskas, Virgis; iliustravo Tania Rex. – Vilnius: Nieko rimto, 2017. – 176 p.: iliustr.
Tai – pirmoji debiutuojančio lietuvių autoriaus Virgio Šidlausko (g. 1982 m.) knyga. Švelnaus humoro kupinas pasakojimas kviečia mažąjį skaitytoją pasinerti į stebuklingą rašytojo sukurtą pasaulį ir kartu su pagrindiniu veikėju Ulfu leistis į tolimą kelionę. Kad atsikratytų per savo išdaigas įsigytos stebuklingos barzdos, berniukui teks apkeliauti ne vieną fantastišką šalį, su naujų draugų pagalba įveikti pavojus ir išmokti pripažinti bei atitaisyti savo klaidas. Knygą žaismingai iliustravo dailininkė Tania Rex.
Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Goda Baranauskaitė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Ulfas Mulfas
Susipažinkite: , didžiausias Ulfopotamijos išdykėlis, kuris krečia eibes nuo ankstaus ryto iki pat vėlaus vakaro! Visi girdėjo apie jo išdaigas, tačiau jau kuris laikas Ulfo niekur nematyti... Ir ne tik todėl, kad jis nusprendė paprasčiausiai nebeiti į mokyklą. Sklinda kalbos, kad Ulfas nepaklausė tėčio ir pasinaudojo stebuklingu skustuvu, nuo kurio išdykusiems vaikams užauga ilgų ilgėliausia barzda. Jei tai tiesa, Ulfui jos atsikratyti padės tik Paslaptingasis Atvykėlis, kadaise išgelbėjęs miestą nuo pražūties. Tačiau rasti jį bus nelengva. Legendos byloja, kad jis gyvena kažkur toli: už vaismedžių giraičių, aukštų kalnų, plačiausių jūrų ir saulės išdegintų lygumų...
Ar tai ne per daug toli mas kelias tokiam mazam berniukui?
ISBN 978-609-441-399-5