Mar ia Gri pe
UDK 821.113.6-93 Gr419
Maria Gripe TORDYVELN FLYGER I SKYMNINGEN Bonnier Carlsen, Stockholm, 2013
Knygos vertimą parėmė Švedijos meno taryba
ISBN 978-609-441-355-1
© Tekstas, Maria Gripe, 1978 © Iliustracijos, Gediminas Skyrius, 2016 Pirmą kartą išleido Bonier Carlsen Bokförlag, Stokholmas, Švedija. Lietuvių kalba išleista susitarus su Bonnier Group Agency, Stokholmas, Švedija. © Vertimas į lietuvių kalbą, Mantas Karvelis, 2015 © Leidykla „Nieko rimto“, 2016
Maria Gripe
Iliustravo Gediminas Skyrius Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis
Vilnius 2016
Kai kurių įvykių Smolande esančiame Ringarydo kaime aprašymas. Įvykius stebėjo Marija Gripė ir Kėjus Polakas, užrašė Marija Gripė.
Vabalas skrenda temstant... Tu, kuris laikai rankose šią knygą. Ką tik paėmęs vartai lapus, ketindamas skaityti. Ar pagalvojai apie tai? Žmonės skaito įvairias knygas. Kodėl būtent tu ir būtent dabar pasirinkai būtent šią? Atsitiktinumas? Sutapimas? Tikrai taip manai?
Gyvenimas – tai įvykių grandinė
9
Sapnas 12 Prakeiksmas 27 Gėlės 34 Melodija 45 Šnibždesys 50 Melodija 55 Selanderių sodyba
60
Vasaros kambarys
70
Laiškai 83 Selandria Egyptica
96
Mėlynasis „Peugeot“
102
Veidas lange
115
Emili ir Andrėjas
122
Nekviesti svečiai
141
Didelis ir mažas pasaulis
149
Prisipažinimas 161
Sunkus daiktas
177
Įvykių sūkury
187
Ekshumacija 193 Šachas! 204 Kartuvių kalva
213
Paklausyk, paklausyk, mėlynoji gėlele...
227
Nuotrauka 238 Spaustuvės presai ūžia
250
Medinė lėlė
259
Originalas ar falsifikatas?
268
Naujas pėdsakas
276
Vyskupas 283 Dvyniai ieško vienas kito
293
Naktiniai pamąstymai
305
Neįmintos mįslės
314
Atradimas! 326 Pokalbis telefonu
336
Julija J:son Andelijus
349
Gyvenimas – tai įvykių grandinė
KAI KURIE įvykiai yra keistesni už kitus ir vadinami nuotykiais. Kiti būna stropiai planuojami mūsų pačių arba kitų žmonių ir yra valios pastangų rezultatas. Tokie vadinami veiksmais arba sumanymais. Vis dėlto kai kurie, regis, nepriklauso nei nuo norų, nei nuo proto, jie įvyksta visiškai netikėtai, nelauktai ir nenuspėjamai. Tokius vadiname atsitiktinumais arba sutapimais, bet iš tiesų nieko apie juos nežinome. Nenutuokiame, kas tai – neišvengiamo likimo dalis ar kokios nors niekam nežinomos jėgos užgaidos. Ničnieko apie tai neišmanome. Tačiau daugelis esame susidūrę su nereikšmingais ir aiškiai atsitiktiniais įvykiais, turėjusiais rimtų pasekmių.
9
Ši istorija išvydo dienos šviesą dėl dviejų įvykių, iš pirmo žvilgsnio visiškų atsitiktinumų. Niekada nesužinosime, kas tai buvo – sutapimas ar likimas? Galime tik spėlioti. O nutiko štai kas... Pirmas atsitiktinumas. Pirmadieniais–penktadieniais 18.00 val. iš Malmės centrinės traukinių stoties išvažiuoja ekspresas į šiaurę. Tą birželio 27-osios, antradienio, vakarą traukinys pajudėjo punktualiai. Po valandos ir penkiasdešimt devynių minučių, tai yra 19.59, traukinys tiksliai pagal grafiką sustojo Alvestoje. Tą vakarą į peroną skubėjo vilkikas, pilnas lagaminų ir kitų traukiniui skirtų krovinių. Beveik atvažiavus vilkiko vairuotojui į kairę akį atsitrenkė skrendantis didelis mėšlavabalis, todėl reikėjo sustoti. Akis ašarojo ir prastai matė. Dėl šio įvykio į šiaurę vykstantis naktinis traukinys tą birželio 27 dienos vakarą pajudėjo iš Alvestos stoties trimis minutėmis ir dvidešimt aštuoniomis sekundėmis vėliau. Po Alvestos pasikeitė numatoma įvykių seka ir kitose vietose. Smolande esančiame Ringarydo kaime tos trys minutės ir dvidešimt aštuonios sekundės buvo itin svarbios trijų žmonių gyvenimams. Tai, kas iš pradžių atrodė atsitiktinis įvykis Alvestos perone, daugeliui atskleis daugybę nežinotų dalykų. Ir ne tik žmonėms iš Ringarydo kaimo Smolande.
10
Antras atsitiktinumas. Žmonės ne visada žino, ką kalba. Žmonės ne visada sako tiesą. Žmonės ne visada pamena, ką yra sakę. Šią skausmingą patirtį per savo dvylika metų trunkantį gyvenimą Junas Berglundas sukaupė namuose ir mokykloje. Norėdamas užfiksuoti ir išanalizuoti tiesos ir melo naudojimą tikrovėje bei artimiau išsiaiškinti skirtumą tarp sąmoningo ir nesąmoningo melo žmonių kalbose, ypač tėvų ir mokytojų, Junas Berglundas seniai troško diktofono. Jam nepavyko gauti diktofono per Kalėdas ir Naujuosius metus, tačiau tryliktojo gimtadienio proga svajonė staiga ėmė ir išsipildė. Prie to svariai prisidėjo ir nuoširdžios jo penkiolikmetės sesers Anikos Berglund pastangos. Dėl šių dviejų, atrodytų, visiškai nesusijusių atsitiktinių įvykių – mėšlavabalio Alvestos stotyje ir gimtadienio dovanos Junui Berglundui – buvo pradėti aiškintis ir galiausiai atskleisti seniai slėpti ir pamiršti įvykiai Smolande esančiame Ringarydo kaime.
Sapnas
BIRŽELIO 27 DIENĄ Junas Berglundas gimtadienio proga pagaliau gavo dovanų diktofoną ir nieko nelaukdamas pasinėrė į tyrimus. Buvo nusiteikęs rimtai, todėl iš karto pradėjo fiksuoti gamtos garsus, kuriais tarpusavyje bendrauja gyvūnai. Jo manymu, tiesa slypėjo žvėrių ir paukščių skleidžiamuose garsuose. Tai buvo jokios klastotės nesuterštas bendravimas. Tuos tyrus ir gražius skambesius norėjo priešpriešinti melagingoms bei suktybių kupinoms žmonių kalboms. Tą birželio 27 dienos vakarą Junas drauge su seserimi Anika ir metais už ją vyresniu bendru abiejų draugu Davidu Stenfeltu lėtai traukė prie geležinkelio pylimo, kur netrukus turėjo pravažiuoti naktinis traukinys į Stokholmą. Junas norėjo įrašyti ratų bildėjimą bėgių sujungimo vietose.
12
Vakaro būta gražaus. Aplinkui tvyrojo nuostabi vasaros žaluma. Tekėjo mėnulis. Po kelių dienų turėjo būti pilnatis. Nesijautė net menkiausio vėjelio, užtai žolėje aplinkui čirpė svirpliai, o kitoje lauko pusėje iš miško ištekančioje ir toliau per Ringarydo kaimą sruvenančioje upėje per akmenis neskubėdamas čiurleno vanduo. Ką tik svirplių melodijas įrašęs Junas išjungė grotuvą. – Ar žinojai, Anika? – staiga paklausė Davidas. Junas vėl nuspaudė diktofono mygtuką. – Ką žinojau? – nesuprato Anika. – Kad seni žmonės nebegirdi svirplių. – Bet juk jie čirpia taip garsiai! – nustebo Anika. – Būtent todėl ir negirdi! Pagyvenę žmonės nebegirdi tokių aukštų garsų, – paaiškino Davidas, o Junas vėl išjungė diktofoną. – Gal kas norite anyžinių saldainių? – paklausė traukdamas iš kišenės dėžutę, su kuria niekada nesiskirdavo. Kiti nesusigundė. To ir tikėjosi. Jo manymu, kai kuriais klausimais Davidas ir Anika buvo keistai užsispyrę. Tvirtino, kad anyžinių skonis per stiprus ir paprasti saldainiai yra daug gardesni. Iš tiesų Junas krimto juos ne dėl skonio, o dėl poveikio. Troško, kad protas būtų aštrus kaip peilis bet kurią akimirką, o nuo stiprių anyžinių saldainių galvoje akimirksniu praskaidrėdavo, tik tiedu to nesuprato. 13
Gripe, Maria Gr419 Vabalas skrenda temstant / Gripe, Maria; iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis; iliustravo Gediminas Skyrius. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 360 p.: iliustr.
Marija Gripė (1923–2007) – žymi švedų vaikų rašytoja, lietuviams pažįstama kaip knygų „Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija“, „Varpų metas“, „Hugas ir Jozefina“ autorė. M. Gripė turi ypatingą gebėjimą jautriai ir subtiliai rašyti rimtomis ir universaliomis temomis vyresnio amžiaus vaikams, kuriuos savo istorijomis skatina savarankiškai mąstyti. Nenuostabu, kad jos knygos pelnė H. Ch. Anderseno, A. Lindgren, L. Carrollio apdovanojimus ir nacionalinę Švedijos premiją. „Vabalas skrenda temstant“ – detektyvo motyvų turinti, mistiška trijų vaikų istorija, kurioje susipina paslaptingi XX a. antros pusės ir XVIII a. įvykiai, įtrauksiantys ir suaugusį skaitytoją.
Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Nijolė Čijauskienė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“ B. Brazdžionio g. 23, LT-48184 Kaunas
Jūsų rankose – nepaprasta Anikos, Juno ir Davido istorija. Vieną vakarą išsiruošę pasivaikščioti jie užklysta į seniausią kaimo sodybą – Selanderių namus. Nuo pat pirmųjų akimirkų aišku, kad šių namų istorija ir viskas, kas su jais susiję, apipinta paslapčių ir mistikos. Tą patvirtina nugirstas mįslingas ponios Joranson pokalbis, paslaptingo žmogaus šešėlis ir Juno padarytas įrašas, kuriame girdisi keisti šnabždesiai. Šiurpą kelia ir tai, kad Davidas praėjusią naktį sapnavo einąs per šią sodybą... O kiek dar paslapčių užtiks vaikai, sutikę prižiūrėti namus, kol ponia Joranson bus išvykusi?.. Kokia istorija nutiko šiame name XVIII amžiuje? Ką slepia „vasaros kambarys“ ir kodėl savininkams tokios svarbios šių namų gėlės?..
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai