„Kam kometoms uodegos?” – klausdavau aš mamos. Ji man atsakydavo, kad jos kaip katinai – uodegos padeda joms laikyti pusiausvyrą, padeda vairuoti. O Arnui Mirjam žadėjo, kad kometos pildo svajones.
Prieš kiekvienas Kalėdas Arnas gauna laišką iš tėčio. Visada daugiau mažiau panašų, bet kiekvieną sykį tokį pat širdžiai mielą. Ir nors Arnas yra laimingas augdamas su Mirjam ir mažuoju broliuku Brunu, vienintelis jo noras – sulaukti tėčio. Ir jam visai ne prie širdies, kad miestelio kepėjas meilinasi mamai, ne, jis ne taip lengvai paperkamas, kaip jaunėlis – bandelėmis jo nepaimsi! Išgirdęs mokykloje, kad danguje greitai pasirodys kometa, jis nutaria žūtbūt jos paprašyti to vieno vienintelio dalyko, labiausiai pasaulyje trokštamo. O netrukus miestelyje pasirodo nepažįstamasis, ir kaip tik laiku.
Truputį „Mažojo princo”, truputį pasakos, o istorija iš tiesų apie tai, kaip svajonės kartais pildosi visai kitaip, nei tu tikėjaisi.
