WE RUN VILNIUS ŽURNALAS 2016 by WE RUN VILNIUS

WE RUN V IS A INFORM ACI J A A PIE DIDŽI AU SI Ą PAVA S A RIO BĖGIM Ą

BĖGIKAI RENKASI

2016 05 22

KAIP TAPTI GERESNIU BĖGIKU?

KLAUSIMŲ IŠŠŪKIS D. LOBAČEVSKEI IR R. DRAZDAUSKAITEI

TRENIRUOTĖS KITAIP L E IDIN Y S NEMOK AMAS

www.werunvilnius.lt

BĖK, VILNIAU, BĖK! DNB | NIKE WE RUN VILNIUS šiemet skaičiuoja jubiliejinius penktuosius metus ir kviečia vilniečius bei svečius iš visos Lietuvos sustoti prie starto linijos jau gegužės 22-ąją. Tądien Vilniaus gatves užplūs tūkstančiai bėgimo aistruolių: vieniems tai bus pirmas bandymas įveikti pasirinktą distanciją, kitiems – jau nebesuskaičiuojamas pusmaratonis. Visus vienys vienas tikslas – bėgimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Prisijunkite ir bėkime kartu jau gegužės 22 dieną. Kasmet būkime vis sportiškesnis ir sveikesnis miestas, kuriame gyvena laimingi sportuojantys miestiečiai. DNB | NIKE WE RUN VILNIUS komanda, Milda Monstavičiūtė

4 5

JEI GALĖČIAU DUOTI VIENĄ PATARIMĄ... Jei galėčiau duoti vieną patarimą, jis būtų „bėk“.

r jei surauktum kaktą, tada greitakalbe išberčiau: ryte, kai miestas dar užstrigęs savo patalais apkamšytuose košmaruose, suimk save į rankas ir išbėk. Į orą, su kedais, trumpam, kol sušilsi ar imsi skųstis nuovargiu. Tai nepakeis tavo gyvenimo, kaip žada jį pakeisti dešimties žingsnių į sėkmę knygos ar nauja religija, bet pagerins tavo dieną apčiuopiamai ir smarkiai. Aš nesu tas rimtas bėgikas, kuris ant spenelių klijuoja pleistrą ar žvilgsniu smaugia sportuojančius su ausinėmis. Aš, kaip nerimtas bėgikas, nes

nenubėgu visų 3 kilometrų, neskaitau knygų apie tai, nedalyvauju maratonuose. Man bėgimas pirmiausia yra ne sportas, o poilsis. Bėgu, nes man valosi galva. Bėgu, nes: …kai ryte atsikeliu, kažkokiu nesuprantamu būdu mano rankoje atsiranda isteriškas psichopatas, dar vadinamas išmaniuoju. Jis klykia įvykiais, ištinusiais, kol aš miegojau, ir dabar prisirpusiais paspaudimams. Bjaurybė puola mane, vos pramerkiu akis. Bet-tai-o-kaip-kitaip pabusti? Pasirodo, galima bėgti.

pasaulio, budria galva pabūti be jokio informacinio indėlio ar bendravimo. Tai labai sunku ir taip pat sveika. Rytinis išbėgimas 20–30 minučių yra laiko pavogimas sau. Pagalvok įtemptai: kada tu būni viena (-s) pati (pats)? Tikėtina, kad niekada, tave visada supa žmonės arba technologijos. Bėgdamas esi vienas pats sau.

…bėgimas yra sustiprintas kvėpavimo pratimas, todėl ypač gera bėgti tarp medžių, parke. Aš ryju deguonį kaip geras alkoholikas „bambali…rytas yra tobulas metas „delinkin- nį“ alų. Girdžiu save šnopuojantį ir ti“ (Paulo Chano terminas) save nuo tai malonu. Būtent todėl nereikia jo-

kios muzikos. Bet tiek to: jei be muzikos nepabėgi, klausyk to savo picerijų hauso, tik bėk.

raumenį stiprinančius pratimus ir kilnoti daiktus. Viskas. Bent vienas jų jau šis tas.

…galvai patinka bėgti. Mintys pirmaisiais kartais būna pakrikusios, šokinėjančios kaip voverės per tavo problemų šakas, bet po kurio laiko išmoksti dėlioti kojas autopilotu. Ilgainiui nė nesuvokęs nubėgu rytinius kilometrus, mąstydamas, kaip išspręsti strateginį komunikacijos rebusą, kokia scena vis dėlto turi baigtis mano filmas ar tiesiog koks keistas dalykas yra bėgti ne nuo bandito. Nieko čia, ko mokslas nepaaiškintų – gryname ore kur kas geriau dirba smegenys.

…žiūriu į nenuspėjamo amžiaus „salary man“ ir galvoju, kaip gerai, kad nors kur jis gali apsirengti geltonai su mėlynomis linijomis. Pažiūrėk į jo kedus – jie klykia! Darbe jis nespalvotas, o bėgdamas – karnavalo dalyvis. Bet neklausyk rimtaveidžių bėgikų: jie sakys, kad tai nesvarbu, o aš, kaip gerokai silpnesnės valios savininkas, prisiekiu – labai svarbu. Nusipirk tai, kas tau gražu ir kvėpuoja (parduotuvėje paaiškins). Jauskis kietai su savo apranga. Šlykštų lietingą rytą ji gali būti vienintelis būdas prisiversti išbėgti.

…aš judu! Kojų beveik nebenaudojame, nes visur transportuojamės; horizontaliai – automobiliu, vertikaliai – liftu. Atrodo, greitos kojos yra nusikėlimas į vaikystę, kai bėgdavau, nes galėjau. Be priežasties, be tikslo. Labai norisi bėgti ir bėgi. Be to, yra tokia paprasta teorija, kad jei atmestum šios savaitės sporto madą („insanity“, „pilates“, vaikščiojimas lynu tarp medžių), sportavimo esmė aiški: sveikam žmogui reikia daryti širdies

…tai ugdo savigarbą. Sunkiausias yra koks antras, trečias kartas. Pirmą kartą išbėgsi, nes apsisprendei, bet jau kitą rytą ar vakarą sugalvosi priežastį, kodėl „oi šiandien niekaip“ negali. Jei atlaikysi pirmus kelis kartus ir prisiminsi paprastą taisyklę, kad ne bėgimą reikia derinti prie gyvenimo, o atvirkščiai, viskas bus gerai, bėgsi ir toliau.

…sutinku moterį, kuri stovi apsikabinusi medį. Kasryt matoma žilagalvių pora šiandien sutinka žilagalvių draugų ir nusistebi: „Bet kaip jos dabar greitai užauga!“ Prasilenkiu su vyru, kuris iš rankų atrodo kaip bėgantis, o kojomis akivaizdžiai eina. Viduramžė kišeninio šuniuko vedžiotoja su sidabrinėmis lūpomis – „check“. Greitojo ėjimo meistrės pralenkia mane – „check“. Aš pralenkiu seną dviratininką ir tris piktokas „pletkininkes“ – „check“. Dar kelios savaitės ir pasisveikinsiu. Nors gal net ir geriau, kad jų nepažįstu, jie man – tarsi tolimi giminaičiai, su kuriais nebendrauju. Mergina su muzika, sportiniu laikrodžiu, visom apsaugom nuo visko, sportiniu vandens buteliu, juosta ant galvos, akiniais nuo sportinės saulės ir net nenoriu žinoti, kuo dar, visada pasirodo tuo pačiu metu. Kaip ir dviratininkas, kuris, ko gero, planuoja žmogžudystę taip lėkdamas. O tada visi dingsta ir penkias minutes esu vienui vienas. …pažiūrėk į bėgančius, kokie jie gražūs. Raudonžandiškai užsispyrę, susikaupę, prakaituoti, krypuojantys kone šonu, iš paskutiniųjų, bet bandantys veržtis į nesibaigiančio asfalto priekį, kovojantys su savo defektais ir tingumu. Jiems nėra lengva ir būtent tai gražu. …ir galiausiai, ką jau čia slėpti, frazė „bėgioju kiekvieną rytą“, po to sekantis draugų klausimas „kiekvieną?!“ ir gladiatoriaus dūris į jį „taip, kiekvieną“ yra visiškas „homerun’as“. Baigęs treniruotę jaučiuosi čempionu. Kiti dar tik keliasi. Kiti dar neatsigulę. O aš jau šlapias su, tebūnie, bronzos medaliu. Prikvėpiau tikro oro, kažką sugalvojau, pabuvau vienas ir nusimečiau nuorodų pančius. Tai mano meditacija, mano joga. Vakare užknapsėsiu per vidurį filmo, o atsigulęs lovon dingsiu per tris sekundes. Aš pavargęs, juk ryte bėgau. Tuoj, baigiu sapnuoti ir bėgsiu vėl. Tomas Ramanauskas, komunikacijos agentūros „New!“ partneris

www.werunvilnius.lt

Bėgikėms Dianai Lobačevskei ir Rasai Drazdauskaitei paruošėme simbolinį 42 klausimų iššūkį. Šį jos priėmė intensyviai besirengdamos šių metų žaidynėms Rio de Žaneire.

Diana Lobačevskė

1. Koks Jūsų mėgstamiausias treniruotės maršrutas Vilniuje? Dauguma mano treniruočių vyksta Vingio parke. Taip pat patinka bėgti Neries krantine. 2. Kiek vidutiniškai per savaitę bėgiojate? Treniruojuosi 6–7 dienas per savaitę, po du kartus per dieną. Rytinė treniruotė trunka 3 val., vakarinė – iki 2 val.

KLAUSIMŲ MARATONAS OLIMPIETĖMS

3. Be bėgimo, ką dar atliekate? Dar einu į sporto klubą, darau pratimus bendram fiziniam lygiui palaikyti ir raumenims stiprinti. 4. Ar turite mėgstamiausią intervalinę treniruotę? Labiausiai patinka tempo bėgimas nuo 10 iki 15 km, taip pat 12–15 kartų bėgti po kilometrą. 5. Kiek kilometrų per vieną sezoną iš viso nubėgate? Tiksliai neskaičiavau, bet manau, kad apie 7000 km. 6. Ar yra kada nors pritrūkę motyvacijos eiti į lauką ir bėgioti? Ką darote tokiais atvejais? Dažniausiai taip būna, kai lauke -20, tada renkuosi bėgimo takelį sporto salėje arba ilgai ir nuobodžiai suku 200 m ratukus manieže. 7. Įsimintiniausia trasa ar maršrutas, kuriuo teko bėgti? Man patinka bėgti aukštikalnėse, kai kalnų dydis tiesiog svaigina, pavyzdžiui, Livinjo, Italijoje. 8. Kaip jautėtės įveikusi pirmą gyvenime maratoną? Kada ir kur tai buvo?

Pirmasis man buvo Vilniaus maratonas 2008-aisiais: beveik nesitreniravusi nubėgau atkarpą per 2 val. 46 min., o kirtusi finišo liniją sužinojau, kad pagerinau trasos rekordą. Jaučiausi tiesiog puikiai. Būtent nuo Vilniaus maratono pradėjau sportuoti rimčiau. 9. Koks maratonas Jums labiausiai įsiminė? Kiekvienas maratonas man yra įsimintinas, nes patiriu vis naujų pojūčių. Finišo kirtimas, nesvarbu, ar gerai bėgai, ar patenkinamai, sukelia begalinį vidinį džiaugsmą. Aišku, labiausiai patiko, kai finišo juostą kirtau pirmoji, tai buvo 2013 m. Hamburgo maratone. 10. Sunkiausios varžybos per karjerą? Tai Vienos maratonas, kai reikėjo kovoti su skrandžio skausmu ir pykinimu. O pasaulio čempionate Maskvoje teko bėgti tvyrant 30 laipsnių karščiui be jokio pavėsio! 11. Koks pagrindinis tikslas artėjančioje olimpiadoje? Rio tikslas – užimti kuo aukštesnę vietą. Londono olimpinėse žaidynėse buvau tik 28, tad šįkart norėtųsi geriau pasirodyti. 12. Ar prieš svarbias varžybas apmąstote strategiją? Kokios dažniausiai laikotės – pradėti lėčiau ir didinti tempą ar nuo pat pradžių bėgti maksimaliai? Mano strategija visada yra ta pati: pirmą maratono pusę (21 km) „neužsiplėšti“, o jau antrą pusę dirbti visu 100 proc. Man lengviau, kai aš medžioju, o ne mane.

www.werunvilnius.lt

13. Į ką sukoncentruojate dėmesį bėgdama maratoną? Ar stebite pulsą, greičio rodmenis, ar tiesiog vadovaujatės savo savijauta? Visas dėmesys skiriamas laikui, varžovėms ir savo savijautai. Jokių pašalinių minčių. Labai stengiuosi valdyti save, kad nemąstyčiau apie sunkumus ir nepasiduočiau nuovargiui.

14. Apie ką galvojate įveikdama itin sunkius paskutinius kilometrus? Tiesiog jaučiu džiaugsmą, nes žinau, kad už kelių minučių jau finišuosiu. 15. Ar bebaigdama distanciją girdite publikos palaikymą ir ar tai prideda jėgų? Dažniausiai pačioje varžybų pabaigoje žmonių palaikymas būna pats

didžiausias. Ta motyvuojanti atmosfera ir šūksniai tikrai papildo jėgas ir padeda pamiršti nuovargį. 16. Jei likus keliems metrams iki finišo pamatote, kad galite aplenkti varžovę, ar visuomet pasinaudojate galimybe? Esu medžiotoja, todėl jei likus net ir visai nedaug iki finišo pamatau varžovę, žūtbūt stengiuosi ją aplenkti. Tikrai nepaliksiu grobio pakeliui. 17. Koks mitas apie ilgų nuotolių bėgimą Jus labiausiai erzina ar prajuokina? Prajuokina, kai žmonės išsigalvoja, kad reikia įkvėpti pro nosį, iškvėpti pro burną. Tai didžiausia nesąmonė. Taip kvėpuodama maratono distancijoje tikrai pristigčiau kvapo.

10 11

18. Kvailiausias dalykas, kokį teko girdėti apie ilgų distancijų bėgimą? Dabar daugelis kalba apie papildus, vitaminus, gelius ir t. t. Tačiau reikia ne nuo jų pradėti, ne jie nubėga maratoną. Privalu tiesiog treniruotis, sveikai maitintis, gerai išsimiegoti, tada ir bus rezultatas! 19. Ką labiausiai mėgstate pusryčiams? Ryte negaliu apsieiti be kavos, o prie jos dažniausiai suvalgau porą sausainių, bananą arba varškės sūrelį. 20.

Ką valgote prieš svarbias varžybas? Prieš svarbias varžybas valgau daug makaronų. 21. Kokiam mėgstamam saldumynui ne visada pavyksta atsispirti? Mėgstamiausio saldumyno neturiu, bet kartais būna sunku praeiti pro keksiukus ir bandeles nė vieno nenusipirkus.

22. Ką būtinai darote likus 1 dienai iki maratono? Stengiuosi skirti kuo daugiau laiko poilsiui ir papildyti organizmą angliavandeniais.

23. Ko niekada nedarote likus 1 dienai iki maratono? Neeksperimentuoju ir nemėginu atrasti naujovių. 24. Ką veikiate sėkmingai nubėgusi maratoną? Dažniausiai po maratono vyksta apdovanojimai ir būna organizuojamas banketas, dalyvauju jame. 25. Koks poilsis po tokio iššūkio Jums geriausias? Geriausias poilsis yra būti su šeima! 26. Kokia didžiausia Jūsų silpnybė, kurios net ir dėl sporto sunku atsisakyti? Sakyčiau, tai ne silpnybė, o tiesiog sunkiausia mano, kaip sportininkės, karjeros dalis – kai išvažiuoju į stovyklą ir ilgai nematau savo vaikų. 27. Kiek dėmesio ir laiko skiriate išvaizdai prieš varžybas? Prieš varžybas niekada nesidažau, mat bėgdama 42 km smarkiai prakaituoji, išsiskiria daug druskų, laistaisi vandeniu, todėl nesinori pabaigoje atrodyti kaip klounui su nubėgusia pudra ar pajuodusiais nuo blakstienų tušo paakiais. Tad į startą stoju natūrali. O varžybų aprangą dažniausiai parenka firma, su kuria esu pasirašiusi kontraktą. 28. Kiek bėgimo batelių porų šiuo metu turite? Apie 20. 29. Kiek daugiausia kilometrų pavyko įveikti su tais pačiais bėgimo bateliais? Avalynę, su kuria bėgioju, kaitalioju kasdien, todėl sunku būtų pasakyti.

30. Kokius reikalavimus keliate sportinei aprangai? Ar turite individualų derinį? Esu pasirašiusi kontraktą su „Nike“ kompanija, tad ji mane ir puošia. 31. Ar pastebite kokį nors Jums nepatinkantį bėgikų elgesį, prasto skonio ženklą? Manau, dauguma bėgikų yra labai madingi, mandagūs ir gražūs. 32. Mėgstamiausia daina, įkvepianti bėgti? Man patinka įvairi muzika, pasirenku ją pagal tos dienos nuotaiką. 33. Mėgstamiausia knyga, filmas, posakis apie bėgimą? Dabar skaitau puikią Davido D. Burnso knygą „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“. Labai patiko filmas „Prisikėlęs“ su Leonardo DiCaprio. Mėgstamas posakis apie bėgimą – „Run hard or go home“ (bėk greitai arba važiuok namo).

37. Sportinis pasiekimas, kuriuo labiausiai didžiuojatės? Nesu pasaulio ar Europos čempionė, todėl tenka džiaugtis mažais laimėjimais, pavyzdžiui, dalyvavimu Londono olimpinėse žaidynėse, apie kurias kažkada labai svajojau. Pirmas maratonas Hamburge po dukters Atėnės gimimo taip pat buvo emocionalus, nes tuomet be galo norėjau grįžti į sportą. 38. Kokį mitą apie moteris maratonininkes (ar ilgų distancijų bėgimą apskritai) pačiai teko sugriauti? Kad moterys bėgikės neturi krūtinės. 39. Ar kokį nors talismaną vežatės į kiekvienas varžybas? Tai močiutės rožinis, kurį ji man padovanojo prieš olimpines žaidynes. Be galo man brangus!

34. Kokį juokingiausią nutikimą per varžybas pamenate? Kai po finišo į mane kreipėsi visai kitu vardu ir pavarde.

40. Ar prieš kiekvienas varžybas (arba po jų) atliekate kokį nors ritualą? Taip, bet nenoriu atskleisti, tegul jis lieka man.

35. Kokias savybes Jums padėjo išsiugdyti ilgų nuotolių bėgimas? Valią, užsispyrimą, pasitikėjimą savimi, drąsą, netgi šaltakraujiškumą.

41. Kokį geriausią patarimą esate gavusi? Pats didžiausias tavo varžovas esi tu pats.

36. Kas yra didžiausias Jūsų autoritetas sporto srityje? Gerbiu visus sportininkus, kurie dirba ir siekia savo tikslų, ypač maratonininkus! Puikiai žinau, kiek reikia įdėti darbo, kad galėtum greitai nubėgti maratoną.

42. Ką patartumėte ketinantiems bėgti pirmą ilgą distanciją? Linkiu, kad tie, kurie bėgs pirmą maratoną, pusmaratonį ar trumpesnį nuotolį, darytų tai savo malonumui. Tebūnie jums tai šventė!

www.werunvilnius.lt

12 13

FAKTAI IR SKAIČIAI

• Lietuvos į Rio de Žaneiro žaidynes planuojama deleguoti 75 sportininkų rinktinė būtų didžiausia iki šiol.

Rasa Drazdauskaitė

1. Koks Jūsų mėgstamiausias treniruotės maršrutas Vilniuje? Itin patinka bėgioti 5 km ratą Vingio parke. 2. Kiek vidutiniškai per savaitę bėgiojate? Apie 20–25 val. 3. Kokias treniruotes, be bėgimo, dar atliekate? Einu į sporto salę daryti bendrojo lavinimo pratimų, plaukioju baseine. 4. Ar turite mėgstamiausią intervalinę treniruotę? Tai „fartlekas“ (kaitusis bėgimas). 5. Kiek kilometrų per vieną sezoną iš viso nubėgate? Rengdamasi maratonui per tris mėnesius nubėgu apie 2400 km. 6. Ar yra kada nors pritrūkę motyvacijos eiti į lauką ir bėgioti? Ką darote tokiais atvejais? Dažniausiai motyvacijos nėra, kai lauke šalta ir bjaurūs orai, tačiau puikiai žinau, kad turi tiesiog eiti ir bėgti, jei nori gerų rezultatų. 7. Įsimintiniausia trasa ar maršrutas, kuriuo teko bėgti? Kalnuota Atėnų maratono trasa.

saulio kariškių čempione, nes pagerinau šių varžybų trasos rekordą. 10. Sunkiausios varžybos per karjerą? Pasaulio čempionatas Barselonoje, kadangi buvo labai karšta ir tegalvojau, kaip pagaliau nusigauti iki finišo. 11. Koks pagrindinis tikslas artėjančioje olimpiadoje? Mano tikslas – būti kuo geresnės formos ir užimti kuo aukštesnę vietą. 12. Ar prieš svarbias varžybas apmąstote strategiją? Kokios dažniausiai laikotės – pradėti lėčiau ir didinti tempą ar nuo pat pradžių bėgti maksimaliai? Jokių strategijų nesilaikau, stengiuosi laikyti savo tempą. 13. Į ką sukoncentruojate dėmesį bėgdama maratoną? Ar stebite pulsą, greičio rodmenis, ar tiesiog vadovaujatės savo savijauta? Stebiu savo savijautą, laiką, taip pat varžoves. 14. Apie ką galvojate įveikdama itin sunkius paskutinius kilometrus? Siekiu jokiu būdu nesulėtėti ir galvoti tik apie finišą.

8. Kaip jautėtės įveikusi pirmą gyvenime maratoną? Kada ir kur tai buvo? Pojūtis buvo nerealus. Pirmą maratoną nubėgau 2007-aisiais Frankfurte.

15. Ar bebaigdama distanciją girdite publikos palaikymą ir ar tai prideda jėgų? Žinoma, žmonių palaikymas ir raginimai mane „užveda“, norisi bėgti dar greičiau.

9. Koks maratonas Jums labiausiai įsiminė? Atėnų maratonas 2010-aisiais. Trasa buvo labai sunki, tačiau laimėjau absoliučioje įskaitoje, be to, tapau pa-

16. Jei likus keliems metrams iki finišo pamatote, kad galite aplenkti varžovę, ar visuomet pasinaudojate galimybe? Taip, visada stengiuosi aplenkti varžovę ar varžovą.

17. Koks mitas apie ilgų nuotolių bėgimą Jus labiausiai erzina ar prajuokina? Kai žmonės sako, kad bėga maratonus, nors iš tikrųjų teįveikia 5 ar 10 km. 18. Kvailiausias dalykas, kokį teko girdėti apie ilgų distancijų bėgimą? Esą jei nori padidinti greitį, turi apsiauti „startukus“ ir bėgti „pagreitėjimus“ manieže. 19. Ką labiausiai pusryčiams? Bandeles.

mėgstate

20. Ką valgote prieš svarbias varžybas? Lengvų angliavandenių turinčius produktus. 21. Kokiam mėgstamam saldumynui ne visada pavyksta atsispirti? Juodajam šokoladui ir pyragaičiams. 22. Ką būtinai darote likus 1 dienai iki maratono? Visuomet stengiuosi gerti kuo daugiau vandens. 23. Ko niekada nedarote likus 1 dienai iki maratono? Neeksperimentuoju, pavyzdžiui, su maistu. 24. Ką veikiate sėkmingai nubėgusi maratoną? Dažniausiai einu apžiūrėti miesto, nes prieš varžybas tam nebūna laiko. 25. Koks poilsis po tokio iššūkio Jums geriausias? Poilsinė-pažintinė kelionė į dar neaplankytą šalį.

www.werunvilnius.lt

14 15

26. Kokia didžiausia Jūsų silpnybė, kurios net ir dėl sporto sunku atsisakyti? Tokios nėra. 27. Kiek dėmesio ir laiko skiriate išvaizdai prieš varžybas? Įprastai, kaip ir kiekvieną dieną. 28. Kiek bėgimo batelių porų šiuo metu turite? Gal apie 25 poras. Nors dar reikėtų paskaičiuoti. 29. Kiek daugiausia kilometrų pavyko įveikti su tais pačiais bėgimo bateliais? Kilometrų neskaičiuoju, keičiu avalynę, kai pajuntu, kad bateliai nebeamortizuoja. 30. Kokius reikalavimus keliate sportinei aprangai? Ar turite individualų derinį? Svarbiausia, kad apranga būtų patogi. Mėgstu ryškių spalvų ansamblius. 31. Ar pastebite kokį nors Jums nepatinkantį bėgikų elgesį, prasto skonio ženklą? Juokingai atrodo, kai bėgikai apsikarsto nereikalingais daiktais ir drabužiais, pavyzdžiui, kai šilta, apsivynioja kaklą skara, užsimauna

blauzdines, pirštines, užsijuosia diržus su gėrimais, geliais ir pan. Visa tai tik papildomai eikvoja energiją!

38. Kokį mitą apie moteris maratonininkes (ar ilgų distancijų bėgimą apskritai) pačiai teko 32. Mėgstamiausia daina, įkvepian- sugriauti? Ekspertai linkę vertinti sportininti bėgti? ką pagal fiziologiją, svorį, bėgiJų labai daug. Labiausiai mėgstu ritmo techniką, tačiau būtent maratomiškas, „užvedančias“. no rungtyje yra daugybė pavyzdžių, 33. Mėgstamiausia knyga, filmas, kai įvairiausio sudėjimo sportininposakis apie bėgimą? kai, taikantys skirtingą techniką, gali Johno Markso Templetono knyga bėgti labai greitai. „Gyvenimo dėsniai“, kurią galima pritaikyti įvairiose gyvenimo srityse. 39. Ar kokį nors talismaną vežatės į kiekvienas varžybas? Filmas – „Neliečiamieji“. Tokio neturiu. 34. Kokį juokingiausią nutikimą 40. Ar prieš kiekvienas varžybas per varžybas pamenate? Vienose varžybose teko bėgti su pa- (arba po jų) atliekate kokį nors leistais iš aptvaro žirgais. ritualą? 35. Kokias savybes Jums padėjo iš- Ne. siugdyti ilgų nuotolių bėgimas? Valią, užsispyrimą, atkaklumą, tikslo siekimą, darbštumą, kovingumą.

41. Kokį geriausią patarimą esate gavusi? Mano a.a. trenerė Vida Povilaitienė mėgdavo sakyti: „Ne šventieji puodus lipdo.“

36. Kas yra didžiausias Jūsų autoritetas sporto srityje? Vieno autoriteto neturiu, stengiuosi iš 42. Ką patartumėte ketinantiems kelių pasimokyti vieno ar kito dalyko. bėgti pirmą ilgą distanciją? 37. Sportinis pasiekimas, kuriuo la- Raginčiau pasikonsultuoti su specialistais, kaip pasirinkti tinkamiausius biausiai didžiuojatės? 2015 m. pasaulio čempionate Pekine batelius, kaip parengti kūną, kaip maitintis. užimta 11 vieta.

www.werunvilnius.lt

16 17

RIO DE ŽANEIRO LŪKESČIAI Du, trys, o gal ir penki. Tai medalių, kuriuos galėtų iškovoti Lietuvos atstovai šią vasarą vyksiančiose Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, prognozė. Daugelio dėmesį neabejotinai prikaustys nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kovos, bet maloniai nustebinti gali ir kiti sportininkai.

XXI vasaros olimpinės žaidynės spalvingajame Rio de Žaneire vyks rugpjūčio 5–21 dienomis, o Lietuvai jose atstovaus palyginti gausi maždaug 70 sportininkų delegacija. Dabartiniame olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – beveik 120 pavardžių. Nors kai kurie sportininkai, spėję pademonstruoti geresnius rezultatus, turi nemažai šansų gauti kvietimą į olimpinę rinktinę, kol kas nė vienas jų dar negali būti

tikras jo sulauksiantis. Dėl to bus sprendžiama birželio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto posėdyje. Pasvarstykime, koks bus olimpiados dalyvių sąrašas.

ja gali pasigirti nedaugelis kitų šalių rinktinių. Be to, praėjusiais metais iškovoję sidabrą Europos čempionate lietuviai neprivalės dėl kelialapio varžytis atkrintamajame turnyre. Vadinasi, krepšininkai galės nuosekliai rengtis artėjančioms žaidynėms.

Dėmesys krepšininkų kovoms

Įspūdingiausiu nacionalinės krepšinio rinktinės olimpiniu pasirodymu galima vadinti pusfinalio rungtynes 2000-ųjų olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje. Tą kartą žaidžiant su pajėgiau-

Lietuvos nacionalinei krepšinio rinktinei vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire – septintosios iš eilės, o tokia pavyzdinga dalyvavimo istori-

sia pasaulyje JAV rinktine iki finalo Lietuvos atstovams trūko tik taiklaus tritaškio metimo. Iš Sidnėjaus rinktinė grįžo pasikabinusi bronzos medalius. Šiuos medalius ji iškovojo ir ankstesnėse dvejose žaidynėse. O per pastarąjį dešimtmetį, nepaisant prizines vietas užtikrinusių pasirodymų pasaulio ir Europos čempionatuose, šalies krepšininkams pelnyti olimpinių medalių nepavykdavo.

tendentėms – Monikai Juodeškaitei, Živilei Balčiūnaitei ir Remaldai Kergytei-Dauskurdienei – pasirengti dar vienam maratonui ir pagerinti savo sezono rezultatą laiko beveik neliko. Tiesa, dvi pastarosios sportininkės žaidynių skonio jau yra ragavusios, o kylanti jaunoji bėgikė M. Juodeškaitė, kuri treniruojasi JAV, dar turės progų įrodyti savo gebėjimus būsimose olimpinėse žaidynėse.

Ruošiantis Rio de Žaneiro olimpiadai Lietuvai neabejotinai pavyks suburti itin pajėgią rinktinę, galinčią mesti iššūkį bet kuriai kitai komandai. Joje turėtų pasirodyti NBA krepšinio lygos pažiba Jonas Valančiūnas ir jaunasis Domantas Sabonis, taip pat greičiausiai matysime ir įprastas Manto Kalniečio, Jono Mačiulio, Roberto Javtoko, Pauliaus Jankūno, Renaldo Seibučio pavardes. O jei viskas klostysis palankiai, rinktinėje išvysime ir kitą NBA lygoje rungtyniaujantį lietuvį Donatą Motiejūną.

Į medalius maratono distancijoje šalies bėgikai nepretenduoja, bet moterų grupės atstovės turi realių šansų patekti į dešimtuką ir pagerinti ankstesnius Ž. Balčiūnaitės pasiekimus Atėnų bei Pekino olimpinėse žaidynėse (žr. diagramą 16 psl.).

Maratono bėgikų sugrįžimas

Praėjus lygiai dvidešimčiai metų, artėjančioje olimpiadoje Lietuvai vėl atstovaus gausios maratono bėgikų gretos. Tiesa, į Atlantos olimpiadą 1996 m. vyko trys vyrai ir viena moteris, o Rio de Žaneire pasiskirstymas pagal lytis bus kitoks.

Kam prognozuojami medaliai?

Labiausiai tikėtina, kad medalį Lietuvai iškovos plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai priklauso 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordas. Be to, šią vasarą greičiausiai neišvysime pagrindinės R. Meilutytės konkurentės rusės Julijos Jefimovos, mat ji įsipainiojo į dopingo skandalą ir negalės atstovauti savo šaliai. Todėl šansų iškovoti aukščiausią vietą yra dar daugiau. Medalis prognozuojamas ir penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadne-

FAKTAI IR SKAIČIAI

•

provskienei. Ankstesnėse olimpinėse žaidynėse Londone ši sportininkė surinko rekordinį rungties taškų skaičių ir pelnė auksą. Aukščiausių vietų taip pat tikimasi iš buriuotojos Gintarės Scheidt, irkluotojų Jevgenijaus Šuklino arba Henriko Žustauto (į šias žaidynes keliaus tik vienas jų), Mindaugo Griškonio, irkluotojų duetų Donatos Vištartaitės ir Mildos Valčiukaitės, Sauliaus Ritterio ir Rolando Maščinsko. Medaliais įvertintų pergalių galima laukti iš sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio ir ankstesnėje olimpiadoje pasižymėjusio imtynininko Aleksandro Kazakevičiaus. Jei pavyks įveikti atrankos barjerą, Rio de Žaneire taip pat turėtume išvysti ankstesnės olimpiados prizininką Evaldą Petrauską. Į kandidačių sąrašą įtrauktos ėjikė Kristina Saltanovič bei septynkovininkė Austra Skujytė; sėkmingai susiklosčius atrankai, joms tai būtų jau penktoji olimpiada iš eilės.

Startines vietas jau užsitikrino Remigi- SPORTININKŲ OLIMPINIAI MEDALIAI jus Kančys ir Valdas Dopolskas, kurių rezultatas pernai atitiko olimpinį 2 val. Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė 19 min. normatyvą. O moterų olimpinį normatyvą (2 val. 45 min.) pavasario Rūta Meilutytė, plaukimas pradžioje pasiekė net 6 šalies sportininkės. Lietuvos lengvosios atletikos federa- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, cijos sprendimu, į žaidynes turėtų vykti penkiakovė geriausią rezultatą parodžiusios bėgikės. Itin gerus rezultatus iki šiol pademonstravo Diana Lobačevskė (2 val. 28 min. 57 sek.) ir Rasa Drazdauskaitė (2 val. 31 min. 23 sek.), tad joms vietos šalies olimpinėje rinktinėje beveik garantuotos. Abi šios sportininkės atstovavo Lietuvai ir Londono olimpiadoje. Trečią pagal gerumą rezultatą balandžio pradžioje Vokietijos mieste Hanoveryje vykusiame maratone pasiekė Vaida Žūsinaitė – ji maratono distanciją įveikė per 2 val. 32 min. 50 sek. ir pasiekė asmeninį rekordą. Likusioms trims pre-

Rio de Žaneiro žaidynėse pirmą kartą bus įtrauktos dvi naujos sporto šakos – golfas ir regbis.

Barselona, 1992 Atlanta, 1996 Sidnėjus, 2000 Londonas, 2012 Londonas, 2012

Jevgenijus Šuklinas, kanojų irklavimas

Londonas, 2012

Aleksandras Kazakevičius, imtynės

Londonas, 2012

Evaldas Petrauskas, boksas

Londonas, 2012

Gintarė Scheidt, buriavimas

Pekinas, 2008

Mindaugas Mizgaitis, imtynės

Pekinas, 2008

Austra Skujytė, septynkovė

Atėnai, 2004

www.werunvilnius.lt

LIETUVOS ATSTOVŲ

PASIEKIMAI

augiausia, t. y. 4 maratonininkai, 1996 m. buvo nuvykę į žaidynes Atlantoje. Tąkart iš trijų vyrų visą distanciją baigė vienintelis Pavelas Fedorenka, taip pat Stefanija Statkuvienė. Praėjus dvidešimčiai metų į olimpiadą Rio de Žaneire vėl ruošiasi keliauti keturi maratono bėgikai. Tik šį kartą jų gretose dominuoja moterys. O joms iki šiol sekėsi demonstruoti kur kas geresnius rezultatus ir užimti vietas pirmajame trisdešimtuke.

Olimpinėse žaidynėse per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvai jau atstovavo devyni maratono bėgikai.

18 19

Tiesa, konkurencija olimpiniame maratone iki šiol didėjo, o geriausias distancijų įveikimo laikas buvo linkęs trumpėti. Vis dėlto bėgti maratoną olimpiadoje dažnai tenka ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Kadangi žaidynės rengiamos vasarą, laikosi aukštesnė oro temperatūra, trasos reljefas dažnai taip pat nėra idealus. Todėl tikimybė per olimpines žaidynes pagerinti absoliutų maratono rekordą labai maža. Pastarieji šeši maratono rekordai buvo pagerinti tame pačiame rudenį vykstančiame Berlyno maratone.

VYRŲ PASIEKIMAI OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ MARATONE 02:41:40

Sidnėjus 2000

Atėnai 2004

02:08:01

Atlanta 1996

02:06:32

Barselona 1992

Mindaugas Paukštas (74) 2:33:02

02:06:50

02:12:36

02:00:00

02:13:23

02:08:20

02:10:55

02:16:40

02:10:11

02:25:00

Pavelas Fedorenka (70) 2:25:41

02:33:20

Pekinas 2008

Londonas 2012

02:02:57 Rio de Žaneiras 2016

MOTERŲ PASIEKIMAI OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ MARATONE 02:41:40

Barselona 1992

Atlanta 1996

Maratono įveikimo rekordas

Sidnėjus 2000

Atėnai 2004

Aukso medalio laimėtojo rezultatas

Pekinas 2008

Rasa Drazdauskaitė (27) 2:29:29

02:23:07

Živilė Balčiūnaitė (12) 2:29:33

02:26:44

02:26:20

02:26:05

02:00:00

02:32:41

02:08:20

Živilė Balčiūnaitė (14) 2:35:01

02:21:06

02:16:40

02:23:19

02:25:00

Stefanija Statkuvienė (40) 2:39:58

02:33:20

Londonas 2012

02:15:25

Rio de Žaneiras 2016

Geriausias Lietuvos atstovo rezultatas ir užimta vieta

www.werunvilnius.lt

20 21

Gediminas sako, kad kiekvienas bėgikas distanciją pagal savo jėgas gali rasti kultiniame „ultratrail“ bėgime „Ultra-Trail du Mont-Blanc“, kuris prilyginamas itin ilgų distancijų olimpiadai.

Alexio Bergo nuotr.

BĖGANTYS UŽ RIBOS Visi, kurie kartą apsiavė bėgimo batelius ir nuo to sykio neleidžia jiems rinkti dulkių giliausioje spintos lentynoje, turi svajonę. Dažnai jos riba yra labai konkreti – 42 km ir 195 m. Bet kas atsitinka tuomet, kai pavyksta ją kirsti? Du ar tris kartus už maratoną ilgesnės distancijos, atrodytų, yra įkandamos tik ypatingų galių turintiems žmonėms. O tokių herojų galima sutikti ir tarp lietuvių. Apie iššūkį kirsti maratono ribą ir tam reikalingas savybes pasakoja net keturi ultrabėgikai – Gediminas Grinius, Danguolė Bičkūnienė, Audrius Klimašauskas ir Viktorija Tomaševičienė.

www.werunvilnius.lt

PRIEŽASTYS

Tapti ilgų distancijų bėgiku atsitiktinai turbūt neįmanoma. Regis, tam reikalingas bėgimo genas, nenumaldomas noras nuolatos judėti ar bent dar vaikystėje prasidėjusi bėgimo praktika – kokia nors priežastis, kuri skatina siekti maksimalaus tikslo. Šuo Kartais ta priežastis yra gana ne-

tikėta: Viktoriją į ilgus bėgimus pirmiausia ištempė iš prieglaudos parsivestas kurtsharų veislės šuo. „Jis buvo itin aktyvus, nepakakdavo tiesiog pavedžioti su pavadėliu, todėl teko pradėti kartu bėgioti. Pradėję nuo trumpų distancijų, vėliau kilometražą vis didinome“, – pasakoja pašnekovė.

22 23

Įveiktų kilometrų skaičius augo taip, kad vieną dieną Viktorija pajuto esanti pasirengusi maratonui. O kelis sykius sėkmingai nubėgusi maratoną suprato, kad galėtų bėgti dar toliau. „Kažkada maratonas man atrodė kaip „kosminė distancija“, kurią įveikia tik pusdieviai, bet pačiai nubėgus kelis maratonus tapo įdomu, kas yra už šios ribos“, – sako Viktorija. Nuotykis Audriui ilgų distancijų bėgimas pirmiausia yra nuotykis be pabaigos. Prieš dvejus metus palei greitkelį bėgant 200 km atstumą jam kilusi idėja įgijo skaitmeninį pavidalą socialiniame tinkle pavadinimu „Relentless Marathon“. Šioje paskyroje Audrius reguliariai dalijasi įspūdžiais ir nuotraukomis, užfiksuotomis įvairiose pasaulio vietose.

Jo tikslas – bent kelis kartus per mėnesį įveikti šimtus kilometrų pačiuose skirtingiausiuose planetos kampeliuose. Ir stebėti kintančią savo būseną. „Matydamas, kaip pats keitiesi po sunkių iššūkių, imi abejoti neįmanomų dalykų egzistavimu“, – pažymi Audrius. Nuobodulys „Man daugelis daly-

kų greitai atsibosta, – sako garsiausias šalies ilgų distancijų bėgikas Gediminas Grinius. – 5, 10 ir galiausiai 42 kilometrų pasidarė per maža.“ Vis dėlto greitai paaiškėjo, kad bet

kuri įveikta distancija suteikdavo tik trumpalaikį pasitenkinimą pojūčiu „aš tai padariau“. Dėl to įveiktų kilometrų skaičius vis augo, lygumas pakeitė kalnai, paprastesni takeliai virto sudėtingais išbandymais. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Gedimino pasirinktas moto „mažiau yra daugiau“ visiškai nesutampa su tuo, ko jis siekia. Bet tai – labai paviršutiniškas vertinimas. „Mažiau rėmų, mažiau taisyklių, toliau nuo civilizacijos, rutinos, daugiau savęs pažinimo, supratimo ir galimybės būti ten, kur jaučiuosi laisvas“, – sako jis. „Siūlau visiems išbandyti „ultratrail“ bėgimą kalnuose“, – tikina Viktorija.

Prieskoniai Danguolei seniai rūpėjo pamatyti, kaip viskas atrodo už ypatingos 42 km ir 195 m ribos. Tačiau ją bėgikė ryžosi peržengti tik įveikusi septynioliktą maratoną. „Ši riba yra lyg paskaninta druska ir tam tikru saldumu, einant toliau prisideda daugiau prieskonių, kurių buvo smalsu paragauti“, – teigia Danguolė.

Minėti prieskoniai „užkabino“ iš pirmo karto: „Įveikiau 75 km trasą „Zugspitze Supertrail“ varžybose Bavarijos Alpėse ir čia įvyko lūžis – bėgimas kalnuose man iš karto „prilipo“, – pasakoja sportininkė.

ATSTUMAS

Nors itin ilgų distancijų bėgimas prasideda nuo noro įveikti maratoną, vėliau būsimų atstumų ribos ima blankti. Tada tikslu tampa jau nebe konkretus kilometrų skaičius, o kai kas kita. Nuo 42195 m „Tai turi pradžią, bet nėra griežtai apibrėžtos pabaigos. „Ultra“ prasideda ten, kur baigiasi maratonas, tačiau nėra skaičiaus, apibrėžiančio „ultra“ distancijos pabaigą. Tai gali būti 50, 100, 300 ar bet kiek kilometrų“, – sako Viktorija.

320 km Pasak Danguolės, pir-

mieji jos bandymai apėmė 70– 80 km trasą, po jų atstumo kartelė buvo kilstelėta iki triženklio kilometrų skaičiaus. Pirmą kartą įveiktas 100 km atstumas prilygo pirmajam maratonui. Vėliau konkretus kilometrų skaičius tapo nebe toks svarbus.

ti vieną įspūdingiausių bėgimų aplink Monblano masyvą, o mano svajonėse yra 320 km bėgimo varžybos Alpėse „Tor des Geants“, – pasakoja ji. FKT Gediminas tvirtina, kad kal-

bėti apie atstumą itin ilgų distancijų bėgime apskritai nėra tikslinga, nes čia svarbesni kiti dalykai. „Tenka kęsti alkį, šaltį, karštį, bėgti per purvą, sniegą, smėlį, kopti į kalnų viršūnes, neštis tai, kas reikalinga, kad išgyventum.“

„Kiekvienam yra sava riba – ją paprastai „užsidedame“ galvoje. Kol kas esu įveikusi 168 km UTMB, „Ultra-Trail du Mont-Blanc“ varžybų distanciją. Todėl jei bėgikas ruošiasi varžyManau, šį rudenį bandysiu pakarto- boms ar pasiekti FKT (angl. „fastest known time“), jam riba yra maksimaliu greičiu įveiktas varžybų atstumas. Tačiau bėgant savo malonumui riba apskritai išnyksta. Tokiu atveju net kelis kartus galima apsukti ratą aplink pasaulį, jei tik leidžia tavo galimybės. „Mano noras yra kada nors bėgti vien savo malonumui“, – teigia Gediminas. Horizontas Būtent bėgimu savo malonumui šiuo metu gyvena Audrius. Kaip atrodo jo ribos? „Man riba egzistuoja kažkur tolimoje ateityje. Jei matysime, įsivaizduosime kelią priekyje, visada rasime, kur bėgti.“ SKAUSMAS

Šis nemalonus pojūtis, kitaip negu bėgimo horizontas, nėra reliatyvus. Skausmas ištinka čia ir dabar, priverčia keisti planus. Tai dažnas reiškinys, tačiau ilgų distancijų bėgikai nelinkę daug apie jį kalbėti. Visas kūnas „Po ilgo bėgimo dažniausiai skauda viską – kojas, pilvą, nugarą, kartais net rankas“, – pasakoja Viktorija. Atsigauti po įveiktos itin ilgos distancijos dažniausiai užtrunka kelias savaites, bet Viktorijai yra tekę kaupti prarastas jėgas ir kelis mėnesius.

Miesto bėgikams Danguolė pataria pamėginti vadinamąjį „trail“ bėgimą, o puikų 80 km maršrutą galima rasti nuo Kernavės iki Vilniaus.

Stimulas „Stipriausias skausmas paprastai būna bėgimo pabaigoje. Atrodo, esi dieglių, maudimo, nutrynimo, sutinimo rinkinys, kuris į priekį juda tik vedamas finišo palaimos nuojautos“, – teigia Danguolė. Ji sako, kad po ilgų bėgimų jėgas atgauna per palyginti trumpą laiką ir

Didžiausią įspūdį palikęs bėgimas Gediminui didžiausią įspūdį padarė varžybos „Grand Raid / La Diagonale des Fous“, vykstančios Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne. „Tai ilgiausios kada nors mano bėgtos, pasakiškai gražios ir techniškai sudėtingos varžybos, į kurias grįšiu dar ne kartą“, – sako Gediminas.

24 25

Užgrūdina „Traumų būna retai. Bet

jos sustiprina. Pavyzdžiui, teko parbėgti su perpjautu kojos padu apie 160 km iš Londono į namus. Tai užgrūdina charakterį“, – mano Audrius.

Cha „Kuo toliau bėgu, tuo mažiau

skauda“, – tvirtina Gediminas.

PASKUTINIAI KILOMETRAI

Patyrę bėgikai žino, kad aktyviausiai organizmas ima priešintis ir reikalauja sustoti įveikus du trečdalius distancijos. Tokiais atvejais atsispirti šiai pagundai padeda mintis, kad iki finišo liko vos keli kilometrai. Bet kaip reikia įtikinti save judėti toliau, jei iki pabaigos – dar geri trisdešimt? Psichologija „Paskutinis distan-

cijos ketvirtadalis visuomet sudėtingiausias: tiesiog kartais jis būna mažiau sunkus, o kartais „mirtinai“ sunkus“, – sako Viktorija. Pirmuoju atveju ji stengiasi galvoti apie finišą, kaip greičiau jį pasiekti ir kad kirtus liniją daugiau nebereikės

judėti. Tačiau jei pasidaro labai sunku, tuomet Viktorija tiesiog „išjungia“ proto balsą, reikalaujantį tučtuojau sustoti, atsiriboja nuo aplinkos, o galvą siekia užpildyti maloniomis mintimis. „Bėgant ilgas distancijas svarbu rasti savo šviesą, kuri padėtų judėti į priekį, kai visos kitos šviesos užgęsta. Ir iš pat pradžių reikia nusiteikti, kad lengva nebus“, – teigia Viktorija. Riboženkliai Gediminas jai prita-

nui – paskutinį trasos trečdalį“, – sako Danguolė. Ji stengiasi pasidžiaugti nedideliais tarpiniais pasiekimais, pavyzdžiui, įveikta įkalne ar tamsoje nubėgtais 30 km. „Pokalbiai ir derybos tarp galvos, minčių, kūno, skausmo, širdies ir atsidavimo distancijai, kurioje esi, vyksta nuolat. Kai kūnas, protas, širdis ir dūšia sutaria, bėgi puikiai“, – įsitikinusi sportininkė.

ria ir pakartoja mintį, kad itin ilgose distancijose bėga ne tik kūnas, bet ir galva, todėl būti pasirengus psichologiškai – itin svarbu. Pats Gediminas niekada nemąsto apie konkrečią privalomą įveikti distanciją, o bėga nuo vieno maitinimo punkto ar miesto iki kito arba penkis kartus po pusmaratonį.

AKCENTAI

Mažos pergalės „Bėgdamas ilgesnes nei 100 km distancijas niekada nesakau sau įveiksiantis 120 km. Nuteikiu save, kad laukia tik 3 maratonai, ir tai padeda. Protui sunkiausias momentas yra pasiekti trasos vidurį, kū-

Miegas „Ultrose“ kiekviena smulkmena reikšminga ir galutinis rezultatas priklauso nuo jų visumos. Svarbiausias dalykas man – geras miegas, kurio visada trūksta“, – pažymi Gediminas.

Norint greitai ir sėkmingai įveikti bet kokią bėgimo distanciją, reikalingas geras pasirengimas, tinkama apranga bei avalynė, iš anksto suplanuota varžybų diena ir išankstinis pačių varžybų įsivaizdavimas. Bet kuo distancija ilgesnė, tuo svarbesni tampa vis daugiau kintamųjų.

Alexio Bergo ir asmeninių archyvų nuotr.

atranda papildomų jėgų dar įkopti į viršukalnę, į kurią ką tik užbėgo.

Rengdamasi varžyboms Viktorija stengiasi treniruotis ant kuo panašesnės dangos ir reljefo į tuos, kurie vyraus varžybų vietoje. „Jei ruošiuosi ilgai distancijai plentu, tuomet viskas gana paprasta, nes asfaltas Vilniuje mažai kuo skiriasi nuo asfalto Vinšotene ar Dohoje. Sunkiau būna pasirengti kalnuose, pavyzdžiui, Tatruose ar Alpėse, vykstančioms varžyboms. Tokiu atveju ji bėgioja kalvotose Vilniaus vietovėse ir, kaip pati įvardija, „renka sukilimą“.

Danga

Beje, Viktorija atkreipia dėmesį, kad lietuviams tenka mokytis ir varžybų metu. Danga kalnuose yra kitokia, užsienyje dažnai prireikia įveikti uolėto ir akmenuoto paviršiaus takelius. Darbotvarkė Danguolė kasmet

dalyvauja 4–5 ilgų distancijų varžybose. Tokiam užmojui įgyvendinti ji per dieną vidutiniškai įveikia 15– 20 km atstumą, per savaitę – apie 100–120 km. Jeigu rengiasi pasaulio čempionatui, savaitės kilometražas padidėja iki 220 km. Tokios savai-

tės sudėtingos ne tik dėl didelio krūvio, bet ir dėl treniruočių derinimo su darbo bei asmeniniais poreikiais. „Geri bėgimo bateliai, funkcionali apranga, pasilepinimas masažu, nauja vieta ar treniruotė su bėgimo draugais padeda įveikti sunkius momentus“, – pasakoja Danguolė. Pasitikėjimas „Svarbiausia yra

pozityvus nusiteikimas, kantrybė ir pasitikėti savo kūnu – jis žino, ką daryti“, – mano Audrius.

„Rekomenduočiau bėgti bet kurioje Afrikos valstybėje, kaimuose, aišku, ne didmiesčiuose. Tai pakeis jūsų gyvenimą“, – teigia Audrius.

Didžiausią įspūdį palikęs bėgimas Ir Danguolei, ir Viktorijai vienas įsimintiniausių startų buvo pasaulio 100 km čempionatas Katare, kur jos atstovavo Lietuvos moterų rinktinei. Įspūdį darė daug dalykų – klimato ir kultūriniai skirtumai, naktinis varžybų laikas, lygi ir kieta trasa, kurioje teko įveikti 20 ratų po 5 km.

Didžiausią įspūdį palikęs bėgimas Audriui iki šiol didžiausią įspūdį paliko bėgimas labiausiai į šiaurę nutolusioje Europos teritorijoje – Svalbardo salyne, kuris jį sužavėjo laukine gamta ir atšiauriu klimatu.

www.werunvilnius.lt

26 27

T. SUDNIUS: TRIATLONAS ĮKANDAMAS KIEKVIENAM Tadas Sudnius, DNB banko IT ir operacijų tarnybos vadovas, praėjusių metų pabaigoje sėkmingai atlaikė heraklišką išbandymą – „Ironman“ distanciją Barselonoje. Pašnekovo kelias į triatloną prasidėjo prieš devynerius metus nuo lažybų su bičiuliu. Jie sukirto rankomis, kad sugebės nubėgti maratoną. Spėjęs įgyti daug asmeninės patirties ir nuolatos besidomintis veiksminga treniruočių metodika T. Sudnius pateikia patarimų, į kuriuos naudinga atkreipti dėmesį ir bėgikams.

Kada pradėjote aktyviau sportuoti? Naujųjų metų išvakarėse, tai greičiausiai buvo 2007-ieji. Su vienu draugu susilažinome, kad kitąmet įveiksime maratoną. Neturėjome visiškai jokio supratimo, kas tai yra, tik žinojome, jog maratono distanciją sudaro 42 km ir dar šiek tiek. Tuo metu nė vienas iš mūsų nebuvome nubėgę daugiau kaip 10 kilometrų. Bet pažadas yra pažadas. Pirmą sausio dieną jau buvau sporto salėje ir įveikiau 4 kilometrus. Žliaugė prakaito upeliai, tada gerai supratau, kam pasiryžau. Pasidarė šiek tiek nejauku, bet negi pasiduosi vos pradėjęs. Maratonas Kopenhagoje vyko gegužę, laiko gerai pasirengti pritrūko, vis dėlto įveikiau distanciją per 4 valandas su trupučiu. Kaip bėgimą pakeitėte į triatloną? Po šio maratono labai didelių iššūkių sau nekėliau, kartais pabėgiodavau, bet nereguliariai. Prieš ketverius metus su kolegomis sugalvojome nuvažiuoti į kalnų dviračių varžybas Norvegijoje. Varžybos „Birkebeinerrittet“ vyksta kasmet, jose iš viso reikia įveikti 95 km kalnų takeliais. Tai didžiausias tokio masto renginys, pritraukiantis apie 50 tūkst. dalyvių. Nebuvau itin gerai pasirengęs, bet trasą įveikiau. Grįžęs pagalvojau, kad bėgimą jau esu išbandęs, dviračiu važiuoti irgi pavyksta, tad pridėjus dar vieną discipliną viską galima sujungti į sporto šaką, vadinamą triatlonu. Juokaujama, jei esi vidutiniškas bėgikas ir vidutiniškas dviratininkas, tai renkiesi triatloną, nes turi šansų pasiekti gerą bendrą rezultatą. Kalbant rimčiau, triatlonas mane patraukė tuo, kad yra labai dinamiškas ir čia reikia daugiau įgūdžių, įvairiapusio pasirengimo. Ar nuo pat pradžių pasiryžote sudėtingai „Ironman“ distancijai? Iš pradžių apie „Ironman“ nemąsčiau – pradėjau nuo trumpesnių atstumų. Prieš trejus metus išbandžiau olimpinę triatlono distanciją, labai patiko. Įveikęs ją buvau tikras, kad mėginsiu pusę „Ironman“ distancijos, o vėliau ir visą „ironmaną“. Per-

ILGO NUOTOLIO TRIATLONO VARŽYBAS „IRONMAN“ SUDARO TRYS DISTANCIJOS: 3,8 KM PLAUKIMO, 180 KM VAŽIAVIMO DVIRAČIU IR 42,195 KM BĖGIMO. nai spalį Barselonoje šią distanciją įveikiau per 10 val. 50 min. Papasakokite plačiau, kaip sekėsi. Reikėtų pradėti nuo to, kad praėję metai pasirengimo prasme man nebuvo sėkmingi – vasaros pradžioje gavau traumą, dėl kurios negalėjau tęsti treniruočių iki rugpjūčio pabaigos. Kai grįžau į įprastą ritmą, iki „Ironman“ varžybų buvo likusios 7 savaitės. Akivaizdu, ankstesnis tikslas įveikti trasą per tam tikrą laiką tapo nebeaktualus. Svarbiausias siekis – susigrąžinti prarastą ištvermę ir apskritai įveikti visą distanciją. Per varžybas stebėjau širdies darbą ir stengiausi, kad pulsas neviršytų 70 proc. pajėgumo. Todėl plaukiau palyginti ramiai, taip pat ramiai važiavau dviračiu, o bėgdamas buvau pasirengęs bet kuriuo metu pasitraukti iš varžybų, jei pamatyčiau, kad neišeina kontroliuoti širdies ritmo. Sveikata bet kokiu atveju svarbesnė. Tačiau toks išankstinis atsargumas buvo puiki varžybų taktika – pavyko tolygiai paskirstyti jėgas ir pasiekti gerą galutinį rezultatą. Kokie dalykai svarbiausi per triatlono varžybas? Nepersistengti pačioje pradžioje. Laikytis maitinimosi plano. Iš anksto nusiteikti, kad bus sunku. Įveikęs 180 km dviračiu ir nuo jo nulipęs sunkiai suvoksi, kaip dar nubėgti maratono distanciją. Per daug nemąstant reikia imti ir daryti, po kelių kilometrų kojos įpranta prie pasikeitusių judesių ir viskas tampa paprasčiau. Visada skaidau distanciją į atskiras atkarpas, važiuoju dviračiu ir kas 20 min. maitinuosi arba geriu, o

bėgu irgi iki kito maitinimo punkto. Tai toks savitaigos būdas, padedantis galvai lengviau „suvirškinti“ visą distanciją. Ar iš tiesų triatlonas įkandamas tik labai stipriems žmonėms? Esu tikras, kad kiekvienas sveikas žmogus gali įveikti triatlono distanciją. Pastarosiose „Ironman“ varžybose mane palaikė visa šeima, o po varžybų žmona stebėjosi, kad daugelis dalyvių neatrodė „superatletai“, tiesiog normalūs žmonės – įvairaus sudėjimo, įvairaus amžiaus. Vadinasi, net ir „Ironman“ distancija daugeliui įveikiama, ypatingų gebėjimų nereikia. Aišku, niekam „Ironman“ nebus įkandama vos pakilus nuo sofos. Reikia pasirengti. Skirtumas, kad, pavyzdžiui, 5–10 km distancijai galima pasiruošti per kelis mėnesius. Jei dirbsi sistemingai, įveiksi ją geriau nei pusė visų bėgime dalyvavusių žmonių. Per „Ironman“ varžybas organizmas patiria milžinišką krūvį, todėl šiam išbandymui rekomenduojama rengtis bent vienerius ar pusantrų metų. Kuri iš trijų triatlono disciplinų svarbiausia? Visos svarbios, bet jei žiūrėsime į visą „Ironman“ varžybose praleidžiamą laiką, tai 50 proc. laiko tenka minti dviratį. Bėgimas užima iki 40 proc., plaukimas sudaro likusius 10–15 procentų. Į tai galima orientuotis skirstant treniruočių laiką. Jei gali rinktis, kur dešimtadaliu gerinsi savo pasiekimus – plaukdamas ar mindamas dviratį, tai antruoju atveju pranašumas kur kas stipriau paveiks bendrą rezultatą.

www.werunvilnius.lt

28 29

Kita vertus, plaukimas iš trijų disciplinų yra pats techniškiausias. Kalbant apie kitas sritis, jei apskritai esi pajėgus ir ištvermingas, iš karto gali neblogai bėgti ar minti dviratį. O plaukime vien jėga nieko nepasieksi – jei technika bus prasta, visos jėgos išseks per pirmuosius šimtą metrų. Tai viena tų sričių, kuomet treniruotėse praleistas laikas gali nenulemti galutinio rezultato. Todėl visiems pradedantiesiems rekomenduoju iš pradžių konsultuotis su treneriu.

greito rezultato, persistengia, suserga ar nukenčia, praranda motyvaciją tobulėti.

sakau, kad man nieko derinti ar aukoti nereikia, nes visą laiką užsiimu patinkama veikla.

Akcentuojate reguliarumą. Ar laikotės vienodo treniruočių plano ištisus metus? Ištvermės sporte labai svarbu palaikyti nuolatinį treniruočių krūvį, negalima daryti ilgesnės pertraukos. O matematika nepalanki – nieko neveikdamas fizinę formą gali prarasti du kartus greičiau negu įgyti. Todėl jei treniravaisi šešis mėnesius, vėliau padarei mėnesio trukmės pertrauką, vadinasi, grįžai ten, kur buvai prieš tris mėnesius. Iš kitos pusės, leisti kūnui atsigauti ir pakankamai pailsėti irgi svarbu. Daugelio treniruotės paremtos vadinamuoju „periodizacijos“ principu: po kelių sunkesnių savaičių seka viena lengva, o po pagrindinių sezono startų mėnesį ar ilgiau nieko apskritai neplanuoja, pajuda pagal tos dienos nuotaiką.

Sportas paskatina disciplinuotumą. Bėgioju dažniausiai rytais, todėl turiu atsikelti apie 6 val. ryto ir eiti į lauką nepriklausomai nuo metų laiko ar orų, savaitgaliais treniruotes irgi stengiuosi padaryti anksti ryte, kol šeima dar miega, arba jas priderinti prie bendrų planų. Pavyzdžiui, jei tą dieną ketiname važiuoti į kitą miestą aplankyti giminių ar draugų, aš dažniausiai keliauju dviračiu.

Be abejo, gyvenimas – ne vien sportas. Būna intensyvesnių periodų darbe, tam tikrų šeimos planų ar kitų įsipareigojimų. Planuodamas stengiesi tai įvertinti ir nesiverti per galvą, jei kas nors nepavyksta. Tokiais laikotarpiais geriau mažiau, bet kokybiškesnių treniruočių.

Be to, Lietuva nėra Pietų Ispanija, čia klimato sąlygos intensyviai sportuoti ne tokios geros visus metus. To ir nereikia. Pavyzdžiui, vasarą vidutiKoks esminis dalykas rengiantis niškai treniruojuosi 10 val. per savaitriatlonui? tę, o žiemą šią trukmę galima sumaJei laikaisi profesionalaus požiūrio, žinti du kartus, atlikti intensyvesnes, bet kuriame sporte svarbiausias yra bet trumpesnes treniruotes, tai padereguliarumas. Kūnas prie vis didesda išlaikyti fizinį pajėgumą. O atėjus nio krūvio prisitaiko per vadinamąjį pavasariui rekomenduotina vėl prapadidintos kompensacijos procesą. dėti ugdyti ištvermę. Tai reiškia, kad per kiekvieną treniruotę nuvargintas organizmas atgau- Per savaitę sportui skiriate 10 vana prarastas jėgas ir tampa dar šiek landų. Kaip pavyksta rasti tiek tiek pajėgesnis. Tačiau negali būti di- daug papildomo laiko? delių svyravimų. Jei, pavyzdžiui, ke- Savaitėje yra 168 valandos, todėl lias dienas praleidi nesitreniravęs, 10 valandų neatrodo labai daug. Karvėliau per vieną dieną negali atidirb- tais šią veiklą nelengva įterpti į dieti kaip už tris, nes taip rizikuotum notvarkę, vis dėlto verta pasistengti, persitreniruoti ir gauti traumą. Tai jei tai tavo pomėgis. Kai manęs klaupradedančiųjų klaida, nes visi nori sia, kaip pavyksta viską suderinti, at-

Apskritai visa diena tampa labiau struktūruota, visada stengiuosi turėti planą ir jo laikytis, todėl tiksliai žinau, kada eiti sportuoti, kada būti darbe ir kada skirti laiką šeimos planams. Neapgalvotai praleisto laiko stipriai sumažėja, atsiranda tam tikras ritmas, organizmas prie jo įpranta ir dienos plano laikymasis nėra jokia prievarta. Nuolat sportuojant ženkliai pagerėja savijauta, jautiesi žvalus ir energingas. Galioja paprastas, bet labai teisingas dėsnis: kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Kas motyvuoja kiekvieną dieną treniruotis? Iš kiekvienos treniruotės grįžti dar pagerinęs kokį nors rezultatą, įveikęs naują ribą. Aiškiai pajunti savo progresą, kad šiandien esi toliau pažengęs negu vakar. Sportas užtikrina nuolatinį grįžtamąjį ryšį, taip palaikoma motyvacija ir pasitikėjimas savo jėgomis. Ką patartumėte žmonėms, planuojantiems įveikti triatloną? Jei manai, kad tau reikia ryžtis triatlono distancijai, greičiausiai kažkurioje srityje jau turi patirties. Pagrindinis patarimas: svarbiausia – reguliarumas. Reikia suplanuoti treniruotes ir to laikytis. Antras pagal svarbą dalykas – poilsis, jam taip pat būtina skirti pakankamai laiko, kad organizmas galėtų pasirengti vis didesniam krūviui. Trečias dalykas – nepriimti to per daug rimtai ir nepamiršti pasimėgauti tiek pačiu pasirengimo procesu, tiek varžybomis.

TRENIRUOKIS ĮDOMIAU Kas nenorėtų bėgti greičiau? Bet vien reguliarių treniruočių ar nuolatos didinamo atstumo gali nepakakti. Kur kas sparčiau galimai imsite bėgti pradėję taikyti tikslines treniruotes. Patyrę sportininkai jas vadina intervalinėmis treniruotėmis: kaitaliojamas bėgimo greitis ir atstumas, kartojamos tam tikros bėgimo sekos. Yra ir kitas tokių treniruočių pranašumas – jos kasdieniam sportui suteiks įvairovės ir smagių akimirkų, ypač jei bėgimo pratimus atliksite su bendraminčiais. Nors šio tipo treniruotes anksčiau buvo įprasta daryti treko takelyje, naudodamiesi sportiniu laikrodžiu su GPS imtuvu jas nesunkiai galite atlikti bet kuriame tiesesniame bėgimo takelyje. LENGVA TRENIRUOTĖ

Žodis fartlek švedų kalba reiškia greičio žaidimą. Šio tipo treniruotės susideda iš skirtingos trukmės ar atstumo atkarpų, įveikiamų nevienodu greičiu. Tai nuotaikingas būdas kasdienei bėgimo rutinai paįvairinti, o prasidėjus sezonui padės greičiau grįžti „į formą“.

GREIČIO TRENIRUOTĖ

Tai trumpos, bet greitos atkarpos. Pagrindinis tikslas – ruošti kraujagyslių ir nervų sistemą bei pratinti kojų raumenis prie didesnio greičio. Šio tipo ar panašaus krūvio treniruotė rekomenduojama pasiekus pradinį lygį ir norint bėgti dar greičiau varžybų metu.

IŠTVERMĖS TRENIRUOTĖ

Kai kojos įpranta prie didesnio greičio, ateina laikas pratinti organizmą jį palaikyti. Tokiu atveju trumpas atkarpas keičia ilgesnės. Siekiant dar labiau ugdyti ištvermę, atpalaiduojamosios bėgimo distancijos trumpinamos. Tokios didelio krūvio treniruotės galimos kartą per 2–3 savaites. 60 s

120 s

30 s

90 s

3x 120 s

180 s

120 s

400 m

4x 800 m

60 s

Kaip skaityti diagramas 90 s – atkarpos trukmė sekundėmis 200 m – atkarpos ilgis metrais 3x – ciklo pakartojimų skaičius

120 s

1 500m 90 s

400 m

1 500m

120 s

2x 1 500m

– atpalaiduojamoji bėgimo distancija, įveikiama lengva ristele – tikslinis greitis, atitinkantis pusmaratonio varžybų tempą – tikslinis greitis, atitinkantis 10 km varžybų tempą – tikslinis greitis, atitinkantis 5 km varžybų tempą

Pastaba: atkreipiame dėmesį, kad prieš greitas intervalines treniruotes reikėtų skirti 10–15 min. apšilimui – pabėgioti nedideliu tempu ar atlikti dinaminius pratimus. Jei užbaigus vieną ciklą širdies ritmas yra labai aukštas, rekomenduojama šiek tiek ilgiau lėtai pabėgioti prieš kartojant ciklą, kad pulsas normalizuotųsi.

180 s

Svarbu: intervalinės treniruotės neturėtų sudaryti daugiau kaip 20–25 proc. savaitės krūvio, kitu atveju rizikuojate persitreniruoti. O norint smarkiai padidinti krūvį taip pat reikėtų pasitarti su profesionaliu treneriu.

www.werunvilnius.lt

odėl pradėjote bėgioti? Esu humanitaras, dėstytojas, tad nemažai laiko praleidžiu sėdėdamas bibliotekose ar dirbdamas namuose prie knygų ir kompiuterio. Ilgainiui ėmiau jausti, kad fizinis pasyvumas veikia ir psichologiškai, imi prarasti svarbiausio įrankio – smegenų – budrumą, žvalumą bei produktyvumą. Bėgimas man pasirodė racionaliausias būdas visa tai palaikyti. Ir ekonomiškas, ir stimuliuojantis, ir individualus, o kartu socialus užsiėmimas. Daugelio pamėgta joga man atrodo pernelyg kultinė, tapusi „new age“ preke, siūlančia gerai neapibrėžtą dvasingumą. Bėgimas yra labai geras psichofizinis poilsis, būdas atpalaiduoti dėmesį nuo betikslio veikimo ir atsigauti nuo įtampos. Šiuolaikinio gyvenimo rutina mums primeta be galo daug priverstinio bendravimo. Su žmonėmis turi komunikuoti nuolat ir tas dirbtinis socialumas, gerų emocijų prievarta galų gale labai išsekina, imi jausti produktyvios ir prasmingos vienatvės poreikį. Pats įsitikinau, kad atsitraukimo nuo visko momentas, sveika distancija nuo savo kasdienybės itin teigiamai veikia psichiką. Tavo gyvybingumas atsiskleidžia čia ir dabar.

30 31

DOVANA SAU Kalbėti apie bėgimą tik kaip apie fizinį veiksmą taip pat abstraktu, kaip ir teigti, kad norint užsiimti šia veikla pakanka judinti kojas. Apie bėgimo naudą mąstymui ir didesniam sąmoningumui pasakoja filosofas ir šio sporto entuziastas Algirdas Davidavičius.

Kaip manote, ar būtent jūsų įvardytos priežastys lėmė tokį didžiulį bėgimo populiarumą pasaulyje? Manau, taip. Vakarų kraštuose sergamumas depresija yra labai išaugęs, daugelis jaučia savęs nuvertinimo, ilgesio, žlugdančio liūdesio jausmus. Žmonės bando kažkaip kompensuoti rinkos primetamus scenarijus, spaudimą, reikalavimus keistis ir veikti, baimę likti gyvenimo užribyje. Bėgimas – lengvai prieinamas būdas suvaldyti tą įtampą. Be to, evoliucinė biologija ir psichologija teigia, kad iki šiol, iki modernių laikų, mes visą laiką buvome bėgikai: judėjimas erdvėje laikytinas mūsų psichofiziologiniu pagrindu. Tai organiška, mūsų rūšiai būdinga veikla, ji mus lyg atkuria, grąžina mums patiems. Yra ir dar vienas aspektas: žmonėms būdinga ir netgi reikalinga veikti, pa-

tirti ką nors kartu. Ypatinga pajusti, kad gali ką nors saugiai atlikti sykiu su visai nepažįstamais žmonėmis, patirti, jog priklausai vienam dideliam ir gyvam kolektyvui. Dėl šios priežasties, manau, bėgimo renginiai pasmerkti sėkmei. Bėgiojant individualiai taip pat labai malonu sutikti trasoje kitus bėgikus. Pastebėjau, net atsirado tam tikrų manierizmų, pasisveikinimo ženklų. Smagu žinoti, kad tame take nesi vienas, ir pasimojuoti su kitu bėgiku gyvenimo nesklandumų, absurdo ar net kančios pakraščiuose. Dar sykį pagalvoji – kaip gerai, kad aš bėgu, ir tu bėgi, ir mes matome vienas kitą. Ši patirtis be galo svarbi, juk geriausiai save realizuoji veikdamas su kitais. Bėgimas leidžia pasijusti miesto ir net viso pasaulio piliečiu. Tiesa, dar neteko keliauti į kitus kraštus ir ten dalyvauti varžybose, tačiau labai norėčiau tai išmėginti ir dar sykį patirti, kad mes visi bėgam. Kokie jūsų bėgimo įpročiai ir tikslai? Šiuo sportu užsiimu apie trejus metus. Gyvenu Jeruzalės rajone, tad turiu tam puikias sąlygas. Iš pradžių stengdavausi kas antrą vakarą šiai veiklai skirti apie pusvalandį, paskui pasunkinau užduotį ir įsigijau svarmenis rankoms, bet ilgainiui sumanymo atsisakiau. Kiek vėliau mano žmona pradėjo labai intensyviai sportuoti ir metė man iššūkį bėgti ne abstrakčiai, o įveikiant konkrečias distancijas. Iš pradžių man, gana pasyviai gyvenančiam, penkių kilometrų nuotolis atrodė kaip rimtas iššūkis, vėliau reikėjo pasistengti įveikti dešimt kilometrų. O dabar

svajoju, kad galbūt kitąmet pavyks nubėgti ir visą maratoną. Žinau, tikri bėgikai sportuoja nesiklausydami muzikos, tačiau man muzikinis fonas padeda ir kol kas jo neatsisakau. Esu dalyvavęs ne vienose bėgimo varžybose, bet konkuravimas dėl greičio, rezultatų, apskritai varžymosi aspektas man nėra priimtinas. Tokiuose renginiuose man labiausiai patinka socialinis elementas, bėgimas su kitais. Tiesa, nors varžytis nematau prasmės, mėgstu mesti iššūkį pačiam sau, įveikti savo fizinę ribą ir baigti distanciją. Bėgimas yra labai geras būdas ugdyti valią. Bene pirmasis žinomas filosofas, įsitikinęs teigiama judėjimo įtaka mąstymui, buvo Aristotelis: paskaitas savo mokiniams jis vesdavo vaikščiodamas ir įkūrė tai propaguojančią peripatetikų mokyklą. Ar bėgdamas kartais sprendžiate užstrigusias problemas, ieškote šviežių idėjų? Visam graikų pasauliui būdingos mankštos vertybės, o jų idealas buvo psichofizinė sveikata. Paminėjote peripatetikus, o aš išskirčiau dar kitą mokyklą – stoikus, kalbančius apie sąmoningą perskyrą to, ką gali, ir to, ko negali. Kaip tuomet pasiekti, ką gali? Kaip neleisti drumsti ramybės dalykams, kurių negali paveikti? Bėgimas yra puikus stoicistinis būdas spręsti gyvenimo klausimus ir susitelkti į tai, ką gali padaryti. Tai apskritai labai geras praktinio svarstymo, filosofavimo instrumentas, puiki minčių terapija. Bėgiodamas permąstau tiek asmeninius, tiek su darbu susijusius, tiek platesnius klausimus ir pro-

BĖGIMAS YRA PUIKUS STOICISTINIS BŪDAS SPRĘSTI GYVENIMO KLAUSIMUS IR SUSITELKTI Į TAI, KĄ GALI PADARYTI.

FAKTAI IR SKAIČIAI

• Rugpjūčio mėnesį vidutinė paros temperatūra Rio de Žaneire siekia 21,8 laipsnio pagal Celsijų. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai – vieni vėsiausių šiame regione. •

Į Rio de Žaneiro žaidynes ketina atvykti apie 11 000 sportininkų iš 206 pasaulio šalių.

blemas. Ir kai kurie dalykai bėgimo take ima atrodyti visai nebaisūs, laikini, išsprendžiami. Ši veikla išties stebuklingai aktyvuoja mąstymą, padeda atkurti didesnį sąmoningumą. Japonų Rašytojas Haruki Murakami knygoje „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“ rašo, kad geriausiai literatūrą suvokė būtent bėgiodamas. Ką jums padėjo įsisąmoninti bėgimas? Yra kita labai graži mintis, kurią būtent bėgimas padeda suvokti praktiškai. Tai Senekos citata iš „Laiškų Lucilijui“ – klasikinio stoicizmo teksto. Jame sakoma, jog žmogus nuolat siekia pažangos. Iš tikrųjų bet kokia pažanga įmanoma, jei duodi sau tai, ką tik pats gali duoti. Tai, ko nereikia prašyti iš išorės. Bėgimas šiuo atžvilgiu yra absoliuti dovana sau.

www.werunvilnius.lt

32 33

SU SPORTLAND VASAROS RENGINIUOSE #BŪKPIRMAS! Tarptautinis sporto prekių parduotuvių tinklas „Sportland“ vasaros sezoną ypač aktyvus. Šiltasis metų laikas suskaičiuotas ne mėnesiais, ne savaitgaliais, o dienomis, tiksliau – renginiais. Bėgimo maratonai, riedučių treniruotės ir varžybos, šokių ringas, automobilių ralis, ežero ir jūros regatos, pramoginiai bėgimo maratonai, grupinės treniruotės, dviračių maratonai – tiek ir dar daugiau renginių vyks visoje Lietuvoje. Juos rekomenduoja „Sportland“. „Mūsų tikslas – įkvėpti jauną žmogų, sustiprinti jo ambicijas ir norą laimėti. Siekiame išauginti tikrus čempionus, todėl nuolat būname ten, kur mūsų reikia: sporto ir aktyvaus laisvalaikio, pramoginiuose renginiuose. Atstovaujame galingiems sporto prekių ženklams – „Nike“, „Adidas“, „Helly Hansen“, „Roxy“, „O’Neill“,

„Converse“. Jie skirti aktyviam ir ambicingam žmogui. Būtent tokie labai rimtai žiūri į sporto kultūrą ir renginius, o mes esame tam, kad sportuojantis žmogus visomis prasmėmis jaustųsi patogiai“, – apie dalyvavimo sporto renginiuose tikslus pasakojo Edita Čivilytė-Ragaišienė, „Sportland“ rinkodaros vadovė.

Akivaizdu, kad būsimi čempionai „Sportland“ yra labai svarbūs. Jau įžengę į parduotuvę žmonės jaučiasi kaip arenoje: bėgimo takeliai, didžiulės profesionalių sportininkų ir čempionų nuotraukos, vitrinose pagarbiai saugomi atletų trofėjai. „Esame dėkingi šalies sportininkams, kurie noriai su mumis bendradarbiauja ir mielai dalijasi savo trofėjais. Šią labai svarbią žinią norime perduoti jaunam žmogui, kuris dar tik pradeda siekti asmeninių rekordų“, – kalbėjo E. Čivilytė-Ragaišienė. Neseniai „Sportland“ išleido trečiąjį žurnalo apie sportą ir aktyvų laisvalaikį „Sportland Magazine“ numerį. Tai unikalaus turinio leidinys, jo tikslas – įkvėpti būsimus šalies ir pasaulio čempionus.

„Privalome investuoti į kokybišką, įdomų ir aktualų turinį. Nuolat galvojame ir apie naujus projektus, dalyvaujame kitokiuose, netradiciniuose renginiuose, tačiau jų tikslas vienas – kviesti visus aktyviai gyventi, bėgioti, sportuoti ir tuo mėgautis. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį populiarioje vadovų konferencijoje su partneriais organizavome „Sportland“ bėgimą. Jis tapo savotišku socialiniu reiškiniu, todėl naujiena buvo džiaugsmingai priimta. Ir tai tik dar labiau įkvepia judėti pirmyn, nesustoti, nuolat būti ten, kur yra mūsų pirkėjai“, – pasakojo Edita. SURASK MUS: www.facebook.com/SPORTLAND.LT www.instagram.com/SPORTLANDLT www.sportland.lt www.sportlandmagazine.lt

www.werunvilnius.lt

KAIP DIDINTI KRŪVĮ? GERESNĖ 10 PROC. TAISYKLĖ

34 35

Daugelis bėgikų yra girdėję 10 proc. taisyklę. Ji iš esmės kalba apie vieną dalyką – kad bėgimo krūvis per savaitę neturėtų padidėti daugiau negu dešimtadaliu. Šia nuostata patariama vadovautis tiek didinant bendrą krūvį, tiek ir ilginant atskiras bėgimo distancijas. Pavyzdžiui, jei per šią savaitę iš viso įveikėte 30 km atstumą, kitą savaitę neturėtumėte viršyti 33 km ribos. Kitas pavyzdys – jei ilgasis savaitės bėgimas siekė 10 km atkarpą, kitą savaitę nebėkite daugiau kaip 11 kilometrų.

is dėlto tokia universali taisyklė tinka ne visada ir ne visiems. Tarkime, persišaldėte ir negalėjote sportuoti, todėl kitą savaitę didinti krūvį nebus pati geriausia mintis. O galbūt patempėte koją ir kelias savaites nepajėgėte treniruotis visu pajėgumu, tad vėl išbėgę į kelią turėtumėte pradėti nuo trumpesnių atkarpų. Kai kuriais atvejais net ir dešimtadaliu padidintas krūvis organizmui gali kelti stresą. O retsykiais, priešingai, dešimtadaliu didesnis krūvis bus per lengvas iššūkis. Siekdami tinkamai sportuoti, atkreipkite dėmesį į šias tris taisykles.

Standartas. Pirmiausia turėtumėte nustatyti savo standartinį atstumą. Tai toks atstumas, kurį galite laisvai įveikti kiekvieną savaitę, jis turėtų prilygti pastarojo pusmečio bėgiojimo vidurkiui. Jei šiuo metu nubėgate pastebimai mažiau, įveikiamą atstumą galite didinti po 15– 20 proc. per savaitę, kol pasieksite savo standartinio atstumo ribą.

ankstesnėms. Tokia seka padės geriau įsisavinti bėgimo įgūdžius. Daryti kartotines treniruočių savaites rekomenduojama kartą per mėnesį ar kas pusantro mėnesio.

Poilsis. Dar vienas būtinas elementas, kurį itin entuziastingi bėgikai dažnai pamiršta, yra poilsis. Rengiantis pasirinktai distancijai pagal Pakartojimas. Pasiekus standarti- iš anksto numatytą treniruočių planę ribą, su papildomais kilometrais ną poilsis reiškia apie 15–20 proc. sureikėtų elgtis atsargiau – krūvį reko- mažintą krūvį, palyginti su ankstesne menduojama didinti po 5–10 proc. savaite. Laikydamiesi šios svarbios per savaitę. Be to, į treniruočių tvar- taisyklės padėsite organizmui greikaraštį derėtų įterpti ir pasikarto- čiau atsigauti po intensyvių treniruojančias savaites. Tai pagal krūvį ir čių ir sumažinsite traumų dėl persitreniruočių tipą identiškos savaitės treniravimo tikimybę.

www.werunvilnius.lt

36 37

KAIP TAPTI GERESNIU BĖGIKU? Jei bėgiojate jau kelerius metus, o geriausias rezultatas kaip įkaltas, greičiausiai kažką darote ne taip. Metas persvarstyti bėgimo įpročius ir pagerinti formą. Štai keli paprasti žingsniai, padėsiantys tai padaryti.

REGULIARUMAS Nemaža dalis mėgėjų daro ilgas kelių mėnesių pertraukas, dažniausiai šaltuoju sezonu. Kai ateina pavasaris, jie vėl išbėga ir nustemba, kai tenka pradėti nuo pradžių. Norite išlaikyti formą? Bėgiokite reguliariai ir per savaitę tam skirkite bent keletą valandų. Atminkite, pagrindinė taisyklė – geriau dažniau, bet po mažiau.

ĮKALNĖS Kalbėti apie kalnus lietuviškame kraštovaizdyje nėra prasmės, tačiau bėgimo treniruotėms galima puikiai išnaudoti ir palyginti nedideles, bet statesnes įkalnes. Suradę vieną tokią savo įprastame bėgimo maršrute pasirinkite keliasdešimties metrų atkarpą ir ja įveikite įkalnę 10–15 kartų. Tokia praktika bent kartą per savaitę padės sustiprinti įvairesnes raumenų grupes ir pridės jėgos.

SPRINTAS Regis, kam ilgų nuotolių bėgikams bėgti trumpas ir greitas atkarpas? Juk tokiu greičiu, kokiu galima įveikti 100 m, niekada nepavyks nubėgti 10 kilometrų. Vis dėlto trumpos ir greitos atkarpos, kartojamos kelis kartus, padeda pasiekti didesnį greitį ir padidinti bėgimo efektyvumą. Be to, įterptos į kasdienio bėgimo maršrutą, jos padarys treniruotes smagesnes.

FAKTAI IR SKAIČIAI

•

Rio de Žaneiro žaidynės prasidės rugpjūčio 5 d. oficialia atidarymo ceremonija Marakanos stadione. Jos tęsis iki rugpjūčio 21 dienos. • Rio de Žaneiro žaidynėse sportininkai varžysis įvairiose rungtyse iš viso dėl 306 aukso medalių.

ŠUOLIUKAI Iš tiesų visas bėgimas

primena šuoliavimą nedideliu žingsniu, kuomet atsispiriama nuo vienos kojos ir nusileidžiama ant kitos. Todėl papildomai atliekami šuoliukų pratimai, pavyzdžiui, bėgant į priekį aukštai keliant kelius ar atmetant pėdas atgal iki sėdmenų, sustiprins atitinkamus kojų raumenis. Šio tipo pratimus darykite po lengvo bėgimo bent kelis kartus per savaitę.

PILVO PRESAS Daugelis mėgėjų

neskiria pakankamai dėmesio pilvo raumenims. Be to, vien tik bėgimu šios grupės raumenų neišeina sustiprinti. Gali nuskambėti keistokai, tačiau tvirtas pilvo presas padeda išlaikyti geresnę bėgiko sportinę formą ir prideda daugiau ištvermės per varžybas ar ilgas distancijas. Tad 1–2 kartus per savaitę atliekami pratimai pilvo raumenims turėtų būti įrašyti į treniruočių tvarkaraštį.

DAUGKARTINIO NAUDOJIMO

ŠILUMOS

ŠALČIO

TERAPIJA PATOGIAME PAKETE

www.werunvilnius.lt

38 39

PRISIJUNK PRIE

„NIKE“ BĖGIMO KLUBO

„NIKE“ BĖGIMO KLUBAS (NRC) – didžiausias pasaulio bėgimo klubas, vienijantis bėgikus visame pasaulyje. Tai profesionalios bėgimo treniruotės tiek pradedančiam, tiek ir pažengusiam sportininkui. Prisijungęs prie mūsų patirsi pirmąjį greičiausią ir linksmiausią bėgimą. TRENIRUOTĖS

Prisijunk ir bėkime kartu nemokamose bėgimo treniruotėse. ANTRADIENIAIS 19:00 KETVIRTADIENIAIS 19:00 SEKMADIENIAIS 11:00

Susitinkame ir bėgame NRC,Vilniaus Vingio parke, šalia vasaros estrados. TAPK TIKRU NRC NARIU

Kiekvienas NRC narys, dalyvavęs 20 treniruočių, tampa tikru nariu ir gauna dovanų specialius NRC bėgimo marškinėlius. Akcija vyksta nuo 2016 05 01 iki 2016 10 31. Ateik ir sužinok daugiau NRC treniruotėse.

MŪSŲ TRENERIAI

Vitalij Kozlov Lengvosios atletikos treneris

Rita Balčiauskaitė Lengvosios atletikos trenerė

Jūratė Strumskytė-Razgūnė Lengvosios atletikos trenerė

Dangyra Grigienė Lengvosios atletikos trenerė „NIKE“ BĖGIMO KLUBO TIESOS •

MES VISI ESAME BĖGIKAI.

•

MES – NE TIESIOG BĖGIKAI, O ATLETAI.

•

KIEKVIENAS BĖGIMAS YRA TIKSLINGAS.

•

BĖGIMUI JUSK PAGARBĄ, BET NIEKADA JO NEBIJOK.

•

ŽINOK SAVO SILPNYBES IR ATSIKRATYK JŲ.

•

SĖKMĘ MATUOK VISAIS ĮMANOMAIS BŪDAIS.

•

MES TIKIME TAVIMI NET TADA, KAI TU PRARANDI TIKĖJIMĄ.

www.werunvilnius.lt

PATIKRINKITE SAVO

orint patekti tarp 10 geriausiųjų bet kurioje iš pasirinktų distancijų reikia bėgti didesniu nei 4 min/km vidutiniu greičiu. Tiesa, nederėtų per daug išsigąsti, nes vidutinis bėgimo greitis yra gerokai mažesnis. O pateiktos diagramos padės geriau įvertinti savo galimybes prieš artėjančias varžybas šiais metais.

GALIMYBES

Pernai vykusiame „DNB | Nike We Run Vilnius“ bėgimo distancijas įveikė daugiau kaip penki su puse tūkstančio bėgikų. Išanalizavę rezultatus, sudarėme finišavusių dalyvių greičio skalę ir palyginome vyrų bei moterų vidutinį pasirinktos trasos įveikimo laiką.

Lytis

5 KM DISTANCIJA

386

400

Varžybų dalyviai

350 250

Moterys

1642

0:33:14

Vyrai

1436

0:29:00

Lytis

Distanciją įveikusių dalyvių skaičius

Vidutinis distancijos įveikimo laikas

Moterys

561

1:00:35

Vyrai

1336

0:54:14

Lytis

Distanciją įveikusių dalyvių skaičius

Vidutinis distancijos įveikimo laikas

Moterys

106

2:02:58

Vyrai

685

1:52:36

264

256

219

Vidutinis distancijos įveikimo laikas

225

200 150

128

119

100 50

304

275

300

320

Distanciją įveikusių dalyvių skaičius

20 3

03:15

03:45

121 85

55 5

04:15

04:45

05:15

05:45

06:15

06:45

07:15

07:45

Bėgimo greitis min. / km

10 KM DISTANCIJA

400 Varžybų dalyviai

353

342

350 300

252

250 200

174

154

150 100 50 0

121

111 1

03:15

39 2

03:45

04:15

04:45

150

05:15 05:45 06:15 Bėgimo greitis min. / km

06:45

07:15

12 14 07:45

PUSMARATONIO DISTANCIJA

194

Varžybų dalyviai

250

181

200 118

150

100

50 0

23 0 03:15

03:45

04:15

04:45

*Parengta pagal „DNB | Nike We Run Vilnius 2015“ rezultatus

05:15 05:45 06:15 Bėgimo greitis min. / km

15 06:45

07:15

07:45

40 PROC. TAISYKLĖ

ai, ar pasieksime užsibrėžtą tikslą, priklauso ne tik nuo fizinio pasirengimo ar treniruotėse įveiktų kilometrų skaičiaus. Svarbi ir mūsų psichologinė būsena. Ne veltui daugelio maratono ir ilgų distancijų bėgikų geriausi rezultatai būna perkopus 30 metų amžiaus ribą. Nors optimalią fizinę formą dauguma bėgikų pasiekia sulaukę 27-erių, prireikia dar kelerių metų psichologinei būklei užgrūdinti. Tam gali praversti JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų – jūros ruonių – naudojamas metodas. Neįtikėtinomis misijomis pagarsėję kariai treniruodamiesi vadovaujasi 40 proc. taisykle. Tai tam tikras savitaigos principas: kūnui siunčiant nuovargio signalą reikia sau sakyti, kad kol kas išnaudota tik mažiau nei pusė visų galimybių. Taip organizmui galime „liepti“ pasitelkti papildomus ištvermės rezervus ir pasiekti daugiau, nei manėme esant įmanoma. Be to, šis psichologinis triukas gali padėti išplėsti asmeninių galimybių ribas. Mat jei per ilgai užsibūsite savo komforto zonoje, tai neleis įgyti naujos patirties ir tobulėti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Tad kai kitą kartą bėgsite likusią pusę pasirinktos varžybų distancijos ir staiga sudvejosite, ar turite užtektinai jėgų, būkite tikri, kad visų ištvermės atsargų dar tikrai neišnaudojote.

www.werunvilnius.lt

NUOVARGIO ANATOMIJA Nuovargis – klastingas ir, deja, nuolatinis sportininkų palydovas, kuris nesileidžia ignoruojamas. Kokios jo priežastys, pavojai ir kaip su juo kovoti, pasakoja sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

44 45

radėkime nuo klausimo, Kaip nustatyti sau tinkamiausią į kurį atsakant nuomonės sporto „dozę“ ir siekiant geresnių dažnai išsiskiria: ar visi rezultatų efektyviai ją didinti? žmonės gali bėgioti? Sporto „dozė“ nustatoma testais, o jų Ne visi, nes reikalingas bent viduti- būna įvairių: nuo pačių paprasčiaunis treniruotumo lygis, o jį pasiekia sių bėgimo (6 ar 12 minučių, vadinatikrai ne visi šiuolaikiniai žmonės. masis „beep“ testas ir kt.) iki tyrimų, Dar minėtini įvairūs lėtiniai sveika- kuriems reikalinga įranga (spirovelotos sutrikimai: sąnarių problemos, ergometrija, laktatinių slenksčių tesskaudanti nugara, širdies ligos... Nu- tai). Pagal testų rezultatus nustatomas alinus organizmą fiziškai, šios bėdos treniruotumo lygis ir sudaroma progali paūmėti. Kita vertus, tinkamai grama. Prieš pradedant intensyviau parengus organizmą galima nubėgti sportuoti rekomenduočiau kreiptis į ir maratoną. specialistą, kad parengtų programą asmeniškai jums ir nurodytų, kaip dažnai bėgioti, kokiu greičiu, kiek kilometrų įveikti, kokius pratimus atlikti prieš bėgimą ir po jo. Kokios yra pagrindinės bėgikų persitreniravimo ir nuovargio priežastys?

Gydytojas Kęstutis Linkus

Trumpalaikį nuovargį, atsirandantį per treniruotę, sukelia energinių medžiagų ir neuromediatorių išsekimas, elektrolitų disbalansas, organizmo rūgštėjimas (t. y. išsiskyrusi pieno rūgštis). Manoma, jį gali sukelti ir raumenų perkaitimas.

Trumpalaikis nuovargis praeina pailsėjus. Tačiau jei organizmas nespėja atsigauti ir vėl imama sportuoti, ilgainiui ima vystytis persitreniravimas. Pagrindinės ilgalaikio nuovargio priežastys – nepakankama ar neadekvati mityba, per intensyvi treniruočių programa, treniruočių ir poilsio režimo klaidos (ypač miego trūkumas). Persitreniravimo problema dažniausiai kyla, kai papuolama į ydingą ratą: didelis krūvis –> organizmas pervargęs –> nėra rezultato –> intensyvinama programa –> organizmas dar labiau pervargsta ir t. t. Kol vieną dieną sportininkas patiria „nekaltą“ traumą arba suserga. Tad nuovargis, jei nėra pašalinamas, kaupiasi? Kokios būna pasekmės, jei sportininkas jį ignoruoja? Teisingai, nuovargis kaupiasi. O jei į jį stengiamasi nekreipti dėmesio, ilgainiui organizmas tiesiog išsenka. Sportininkas nebeturi jėgų vykdyti programos, sutrinka miegas, pablogėja apetitas, krinta svoris, ypač raumenų masė, išsibalansuoja hormonų sistema, žmogus į treniruotę ateina

jau pavargęs. Tada prasideda traumų ir ligų „maratonas“. Tokiu atveju asmenį kartais dar įmanoma „išvesti“ iš nuovargio per trumpą laiką: 3–7 dienas, bet profesionaliame sporte persitreniravimo sindromo gydymas gali užtrukti ir kelis mėnesius.

tirti širdį: atlikti bent kardiogramą ir širdies echoskopiją, taip pat profesionalų organizmo treniruotumo vertinimą, kad būtų nustatytas tinkamiausias treniruočių intensyvumas ir pateiktos rekomendacijos, kaip treniruotis saugiai bei efektyviai.

Ar visuomet pats organizmas signalizuoja gresiantį persitreniravimą? Kaip jį atpažinti?

Gal persitreniravimo galima išvengti vartojant maisto papildus, vitaminus, specialius gėrimus? Ar juos, manytumėte, reikėtų vartoti kiekvienam bėgiojančiam, ar kur kas svarbiau peržvelgti ir pakoreguoti mitybos racioną?

Organizmas mums visuomet siunčia signalus, tik ne visada pavyksta juos suprasti. Apie nuovargį ir per didelį krūvį įspėjantys signalai, į kuriuos reikėtų įsiklausyti, yra šie: •

• • •

•

Mityba intensyviai sportuojančiam žmogui labai svarbi. Jei treniruojasubjektyvus nuovargio jausmas: masi 3-4 kartus per savaitę, o mityjei į treniruotę atėjote jau pavarba yra subalansuota, mano manymu, gęs ar įprastas krūvis treniruotėspecialių papildų nereikia. Tačiau je atrodo neįprastai sunkus; kartais vien maisto neužtenka, ypač pradėjote dažnai sirgti peršali- kai treniruotės intensyvios ar varmo ligomis; žybos labai ilgos. Jeigu jos trunka jaučiate raumenų ir sąnarių daugiau nei 1 val., rekomenduojama pamaitinti organizmą ir papildyskausmą; ti energijos rezervus. Ypač daug pranaujai atsirado saldumynų po- kaituojantiems žmonėms patariama reikis – tai ženklas, kad organiz- vartoti izotoninius gėrimus, pademui trūksta energijos; dančius atkurti skysčių bei elektrolipadidėjo ramybės pulsas ryte tų pusiausvyrą. (t. y. jis tapo didesnis nei bazinis); sutriko miegas: sunku užmigti, miegas negilus, paviršinis.

Kas lemia, kad bėgant raumenys nuvargsta greičiau nei širdis arba atvirkščiai? Reikėtų į tai atsižvelgti? Neišskirčiau atskirų organų sistemų nuovargio. Širdies ir kraujagyslių sistema aptarnauja raumenis, tad jei širdis nespėja tiekti deguonies tiek, kiek reikia, jie vargsta. Širdis, jei yra sveika, atlaiko ilgiau, bet tai nereiškia, kad dirbdama maksimaliu režimu ji nepavargsta. Raumenų nuovargį jaučiame subjektyviai, juos skauda, o širdies perkrovos nejuntame. Žinoma, jeigu ji sveika. Prieš pradedant bėgioti ar sportuoti apskritai, rekomenduočiau išsi-

Koks poilsis bėgikui yra efektyviausias, padeda greičiausiai atgauti jėgas? Kad atsigautumėte, rekomenduoju: •

treniruotės pabaigoje palikti laiko atvėsti ir atlikti kojų raumenų tempimo pratimus. Taip neutralizuosite raumenų spazmus ir iš raumenų greičiau išsiskirstys medžiagų apykaitos produktai;

•

per 2 val. po treniruotės pamaitinti organizmą. Maiste turėtų būti baltymų ir kompleksinių angliavandenių (2 g/kg);

•

po treniruotės galima atvėsinti kojų raumenis šaltu vandeniu (10 min.);

•

15–20 min. palaikyti kojas aukščiau širdies lygio;

•

į programą įtraukti bent vieną atsigavimo, t. y. žemo intensyvumo, treniruotę, trunkančią nuo 45 min. iki valandos;

•

masažą kartą per savaitę;

•

dieną, kai nesitreniruojate, pasikaitinti saunoje;

•

1–2 kartus per savaitę galite atlikti kompresinės terapijos procedūrą – limfodrenažą.

www.werunvilnius.lt

3 4 25 1 Apšilimas

46 47

NESUKELKITE ORGANIZMUI STRESO

Sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris Kazimieras Čiginskas dalija patarimus, kaip tinkamai pasirengti maratonui, kad nesukeltumėte organizmui streso.

Bėgioti reikėtų pradėti po truputį, neskubant, nes treniruočių pradžioje patartina parengti raumenyną ir visą kūną. Svarbu nesukelti organizmui streso. Apšilimo distanciją lemia fizinis jūsų pasirengimas – ji gali apimti nuo 1 iki 3 km.

Pulsas

Darant apšilimą, jūsų pulsas neturėtų būti aukštas, tačiau viskas priklauso nuo fizinio pasirengimo – žmonių, kurie daug bėgioja rengdamiesi varžyboms, pulsas apšilimo metu dažnai pasiekia 160 tvinksnių per minutę. Kai kuriems nesportuojantiems asmenims tokia riba gali sukelti nemalonią savijautą – viskas priklauso nuo fizinio pasirengimo. Tinkamą pulsą reikėtų nustatyti pasikonsultavus su treneriu ir atlikus kelis papildomus tyrimus.

Širdies stiprinimas

Specialisto konsultacija

Kiekvienas, norintis pradėti bėgioti ilgas distancijas ir išsikėlęs tikslą įveikti maratoną, pirmiausia turėtų pasikonsultuoti su sporto specialistu. Tai leis daugiau sužinoti apie save ir savo sportines galimybes. Be to, reikia suprasti, kad pasirengimas maratonui gali užtrukti labai ilgai. Tam reikia daug valios, fizinių pastangų, pasiryžimo ir motyvacijos.

Organizmo stebėjimas

Sportuojant ir ketinant nubėgti kuo didesnį atstumą yra būtina stebėti savo kūną. Privalu atkreipti dėmesį į mitybą, vartojamus maisto papildus, tinkamą fizinio krūvio planavimą ir, žinoma, poilsį. Bėgiojant ilgas distancijas patartina naudoti pulsometrą, kad visada žinotumėte, kaip jūsų organizmas reaguoja į fizinį krūvį.

Rengiantis bėgti treniruotė turėtų trukti nuo 1 valandos iki 1 valandos ir 20 minučių. Patariama bėgti skirtingu greičiu: tam tikrą atstumą reikėtų įveikti intensyviau, kitą atkarpą bėgti lėčiau, o tada vėl grįžti prie intensyvesnio tempo. Tokia treniruotė stiprina širdį. Tai būtina, jei ketinate įveikti ilgas distancijas. Be to, patartina stebėti, per kiek laiko nubėgate 1 kilometrą ir koks tuo metu jūsų pulsas. Taip žinosite, kokį bėgimo intensyvumą palaikyti ir ar galite jį didinti, ar ne.

www.werunvilnius.lt

„DNB | NIKE WE RUN VILNIUS“ RENGINIO PROGRAMA 2016 m. gegužės 22 d.

N AU J Ų DA LY V I Ų R E G I S T R AC I JA 08:00–09:00

21,098 km ir 10 km dalyviams

09:00–11:30

DNB šeimos bėgimo dalyviams

09:00–12:30

5 km dalyviams

DA LY V I Ų S TA R T I N I Ų PA K E T Ų AT S I Ė M I M A S 08:00–09:15

21,098 km ir 10 km dalyviams

09:30–11:45

DNB šeimos bėgimo dalyviams

09:30–12:45

5 km dalyviams

DALYVIO PAKETO ATSIĖMIMAS Iš anksto atsiimti dalyvio paketą galima 2016 m. gegužės 17–21 d. 10:00–20:00 val. renginio Informacijos centre Katedros aikštėje. Renginio dieną, 2016 m. gegužės 22-ąją, dalyvių paketai atsiimami tik renginio Informacijos centre Katedros aikštėje. 08:00–09:15 21,098 km ir 10 km dalyviams 09:30–11:45 DNB šeimos bėgimo dalyviams

„ I M P U L S“ A P Š I L I M A S

09:00–09:15

21,098 km ir 10 km dalyviams

12:30–12:45

5 km dalyviams

S TA R TA S 09:30

21,098 km ir 10 km dalyviams

13:00

5 km dalyviams

12:00

DNB šeimos bėgimas: 2–4 m. amžiaus grupė

12:15

DNB šeimos bėgimas: 5–7 m. amžiaus grupė

12:30

DNB šeimos bėgimas: 8–10 m. amžiaus grupė

A P D OVA N OJ I M A I 10:30–10:45

10 km nugalėtojų

11:00–11:15

21,098 km nugalėtojų

13:30–13:45

5 km nugalėtojų

INFORMACIJA DALYVIAMS REGISTRACIJA Išankstinė registracija vyksta iki 2016 m. gegužės 21 d. 24:00 val. interneto svetainėje www.werunvilnius.lt.

Taip pat gegužės 17–21 d. renginio Informacijos centre Katedros aikštėje. Registracija renginio dieną, 2016 m. gegužės 22-ąją, vyks tik renginio Informacijos centre Katedros aikštėje. 08:00–09:00 21,098 km ir 10 km dalyviams 09:00–11:30 DNB šeimos bėgimo dalyviams 09:00–12:30 5 km dalyviams

09:30–12:45 5 km dalyviams Norint atsiimti savo dalyvio paketą būtina turėti asmens dokumentą. Norint atsiimti draugo ar šeimos nario dalyvio paketą, reikalinga asmens dokumento kopija.

0001 DALYVIO NUMERIS Numeriai dalyviams priskiriami pagal registracijos seką. 21,098 km – nuo 0001 iki 1999 10 km – nuo 2000 iki 5999 5 km – nuo 6000 Numeris, tvirtinamas dalyvio marškinėlių priekyje, turi būti aiškiai matomas, jo negalima lankstyti ar kitaip pažeisti. Vidinėje numerio pusėje pritvirtintos laiko skaičiavimo mikroschemos negalima pažeisti.

0001

RENGINIO MARŠKINĖLIAI „Nike“ bėgimo marškinėliai dovanojami pirmiesiems 8000 užsiregistravusių dalyvių. Jie pasiūti iš specialios DRIFIT medžiagos, laidžios prakaitui ir leidžiančios laisvai judėti.

LAIKO FIKSAVIMAS IR REZULTATAI Dalyvių bėgimo rezultatai fiksuojami laiko kortelėmis, pritvirtintomis vidinėje numerio pusėje. Starto ir finišo laikas užfiksuojamas automatiškai, dalyviui kirtus finišo liniją. Rezultatai skelbiami tuoj pat po renginio interneto svetainėje www.werunvilnius.lt. Be to, kiekvienas dalyvis oficialų savo rezultatą gauna trumpąja žinute ir el. laišku., jeigu nurodė telefono numerį ir el. pašto adresą registracijos anketoje.

VANDENS PUNKTAI Trasoje įrengtuose trijuose vandens punktuose dalyviai galės atsigaivinti vandeniu. Taip pat visi dalyviai gaus po vieną vandens buteliuką finišuodami. ZONA A ZONA B ZONA C ZONA D ZONA E ZONA

DAIKTŲ SAUGOJIMAS Renginio dieną dalyviai gali palikti savo daiktus specialioje DNB daiktų saugojimo zonoje Katedros aikštėje. Daiktus būtina sudėti į užsegamą krepšį ar maišelį ir pažymėti specialiu dalyvio numerėliu, randamu dalyvio pakete.

EISMO RIBOJIMAS IR AUTOMOBILIŲ STATYMAS Renginio dieną eismas ribojamas visoje renginio trasoje, tad dalyvius kviečiame pagal galimybes atvykti pėsčiomis arba viešuoju transportu.

STARTAS ATVYKIMAS Į STARTO VIETĄ

DUŠAS, WC DALYVIAMS Visi dalyviai po finišo gali nemokamai atsigaivinti ir nusiprausti specialioje dušų zonoje. Biotualetai išdėstyti renginio zonoje Katedros aikštėje.

Dalyviai raginami atvykti į starto vietą ne vėliau kaip likus 30 minučių iki pasirinktos distancijos bėgimo pradžios. 09:30 21,098 km ir 10 km dalyviams 12:00 DNB šeimos bėgimo dalyviams 13:00 5 km dalyviams

DALYVIŲ STARTO ZONOS Starto zonos suskirstytos pagal laiką, per kurį dalyviai planuoja įveikti savo pasirinktą maršrutą. Atsiimant dalyvio paketą gautą atitinkamo laiko lipduką reikia užsiklijuoti ant savo marškinėlių dešinėje pusėje virš krūtinės.

21 KM iki 1:30 val. 1:30–1:50 val. 1:50–2:10 val. 2:10–2:20 val. 2:20 val. ir daugiau

10 KM iki 35 min. 35–45 min 45–55 min. 55–65 min. 65 min. ir daugiau

5 KM iki 20 min. 20–25 min. 25–30 min. 30–35 min. 35 min. ir daugiau

Rekomenduojame dalyviams objektyviai įvertinti savo galimybes ir stotis pasirinktoje zonoje.

Ne vien tik laistymui Srovė ne tik švelni laistymui, bet ir pakankamai stipri plovimui. Prijunkite naują Gardena Classic plovimo antgalį ir esate pasirengę bet kokiam iššūkiui.

Plovimo antgalis Classic Lengvas srovės valdymas, nuo dulksnos iki stiprios srovės plovimui.

Daugiafunkcis purkštuvas Classic Galite pasirinkti iš trijų vandens srovių nuo plovimo iki švelnaus laistymo.

Ilgakotis purkštuvas Classic Puikiai tinka laistyti didesnes ar sunkiau prieinamas vietas.

gardena.lt

www.werunvilnius.lt

„DNB | NIKE WE RUN VILNIUS“ 50 51

RUNGTYS PRADEDANTIESIEMS – 5 KM 5 km distancija skirta pradedantiems bėgikams ar tiems, kurie nusprendė dalyvauti pirmą kartą. Taip pat vyresniems nei 10 metų vaikams. TRASA Vienas 5 km ratas. AMŽIAUS RIBA Ne jaunesni nei 10 metų dalyviai. LAIKO RIBA 90 min.

MAŽIAUSIEMS – DNB ŠEIMOS BĖGIMAS, 300 M Tai distancija patiems mažiausiems, bet entuziastingiausiems bėgikams. TRASA 300 m tiesioji Gedimino prospektu. AMŽIAUS RIBA Vaikai nuo 2 iki 10 metų. LAIKO RIBA Nėra.

PAŽENGUSIEMS – 10 KM 10 km distancija skirta pažengusiems bėgikams ir profesionaliems sportininkams.

RIMČIAUSIEMS – 21,098 KM Pusės maratono distancija skirta rimčiausiai nusiteikusiems bėgikams ir profesionaliems sportininkams.

TRASA Vienas 10 km ratas.

TRASA Du 10 km ratai ir 1,098 km papildoma atkarpa. Pastaroji bėgama įveikus pirmą trasos ratą.

AMŽIAUS RIBA Ne jaunesni nei 16 metų dalyviai. LAIKO RIBA 90 min.

AMŽIAUS RIBA Ne jaunesni nei 16 metų dalyviai. LAIKO RIBA 180 min.

www.werunvilnius.lt

DALYVIO PAKETAS

52 53

DALYVIO PAKETĄ SUDARO: 1. Dalyvio numeris su laiko kortele 2. NIKE bėgimo marškinėliai 3. Renginio krepšys 4. IMPULS vienkartinis kvietimas 5. CORNY batonėlis 6. MALSENA košė 7. Maisto papildas MAGVIT B COMPLEX 8. NEPTŪNO vandens buteliukas (finiše) 9. ŠVYTURIO BALTO NEALKOHOLINIO alaus skardinė (finiše) Išankstinis dalyvių paketų atsiėmimas vyks gegužės 17–21 d., 10:00–20:00 val., renginio Informacijos centre Katedros aikštėje.

EISMO RIBOJIMAS Gegužės 22 d., DNB | NIKE WE RUN VILNIUS renginio metu, bus ribojamas eismas renginio trasoje ir jos prieigose. EISMAS RIBOJAMAS 22 D. 00:00–15:00 VAL. ŠIOSE GATVĖSE: T. Vrublevskio g. ir Šventaragio g.

EISMAS RIBOJAMAS 22 D. 06:00–15:00 VAL. VISOJE TRASOJE ŠIOSE GATVĖSE: T. Vrublevskio g., Arsenalo g., Žygimantų g., Vilniaus g., Gedimino pr., Vasario 16-osios g., J. Tumo-Vaižganto (viena eismo juosta šalia Lukiškių aikštės), Jogailos g., Islandijos g., Liejyklos g., L. Stuokos-Gucevičiaus g., Universiteto g., Dominikonų g., Šv. Ignoto g., Benediktinių g., Vokiečių g., Rotušės a., Savičiaus g., Bokšto g., Išganytojo g., Didžioji g., Subačiaus g., Maironio g., Aukštaičių g., Paupio g., Užupio g., Šv. Brunono Bonifaco g., Bernardinų sodai (takas palei Vilnelę), B. Radvilaitės g., Šventaragio g. Renginio dieną (gegužės 22-ąją) 05:30–15:30 val. keisis kai kurių maršrutų troleibusų ir autobusų trasos bei tvarkaraščiai. Informacija apie viešojo transporto darbą ir pokyčius teikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, socialiniame tinkle www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos, mobiliaisiais telefonais (m.stops.lt), darbo valandomis telefonu 8 5 210 7050.

www.werunvilnius.lt

BĖK UŽ... Šais metais visi bėgikai kviečiami bėgti su geru tikslu: pasirink organizaciją, už kurią nori bėgti, ir paremk ją.

Bėgikai raginami palaikyti penkias skirtingas organizacijas:

•

BĖK UŽ ORIĄ SENATVĘ #užoriąsenatvę, Maltos ordino pagalbos tarnyba

•

BĖK UŽ VAIKYSTĘ BE PATYČIŲ, #užvaikystębepatyčių, „Vaikų linija“

•

BĖK UŽ MYLIMUS GYVŪNUS, #užmylimusgyvūnus, „SOS gyvūnai“

•

BĖK UŽ SVEIKUS VAIKUS, #užsveikusvaikus, VUL paramos fondas

•

BĖK UŽ LIETUVOS LAISVĘ, #užlietuvoslaisvę, Lietuvos šaulių sąjunga

Maltos (MOPT)

ordino

pagalbos

VUL paramos fondas

Vaikų ligoninės paramos fondas įsteigtas 2013 m., tarp jo steigėjų – Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus. Svarbiausias fondo tikslas – remti Vaikų ligoninę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą, padėti jai įsigyti reikalingos įrangos, suteikti galimybę gydytojams kelti kvalifikaciją užsienio šalyse, pagelbėti sergantiems sunkiomis ligomis, kad vaikai galėtų gauti visa, ką geriausia gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina. 2015 m. geros valios žmonės paaukojo fondui per 175 tūkst. €. Už šią sumą Vaikų ligoninei nupirktas echoskopas, portatyvus elektroencefalografas, aparatas randams po nudegimų gydyti ir kitos labai reikalingos medicinos įrangos. Ambasadorė Nomeda Marčėnaitė

Bėgimas ir Jūs: kodėl, kada, kiek? Bėgimas ir aš – du nesusiejami dalykai. Bet aš bėgu iš meilės žmonėms. Pirmą sykį tai dariau prieš dvejus metus, įveikiau 5 km. Per kiek laiko atbėgau, net nepamenu, nors tai man nelabai reikšminga. Svarbiausia – dalyvauti, pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tąkart dalyvavau renginyje dėl mylimo draugo dukters – ji labai to prašė. Bėgau ramiai, neskubėdama, tik ties finišu supratau, kad galėjau ir greičiau. Bėgimas man buvo puikus įrodymas, ką galiu padaryti dėl mylimų žmonių. Bėgu už VU Vaikų ligoninės paramos fondą / už sveikus vaikus, nes... Ši organizacija man pažįstama jau labai seniai. Žinau, kokia situacija ligoninėje, kaip jai reikia remonto, kiek trūksta naujų aparatų, o jie be galo brangūs. Dar labai svarbu, kad remdamas šią organizaciją remi ne vieną vaiką, o šimtus, gal net kelias skirtingas kartas.

Ambasadorius Edvinas Regelskis

tarnyba

Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje įkurta prieš 25 metus. Maltiečiai padeda įvairių socialinių grupių atstovams – vaikams, neįgaliesiems, skurstantiems, bet geriausiai žinoma jų veikla – pagalba vienišiems seneliams (akcija „Maltiečių sriuba“). Šiuo metu savanoriai globoja daugiau nei 2300 vienišų senelių, veža jiems karštą maistą, aprūpina medikamentais ir, svarbiausia, skiria savo laiką bei dėmesį, o tai vienišiems senjorams yra brangiausias dalykas.

Bėgimas ir Jūs: kodėl, kada, kiek? Bėgimą, kaip ir daugelį kitų sporto šakų, mėgstu nuo mažens. Jeigu ne gryname ore, tai bėgu sporto klube ant takelio, o jei ir taip neišeina, tada tiesiog darbų sūkuryje biure. Bėgimas man padeda atsipūsti ir kartais iš naujo apmąstyti dieną, įvertinti, ką nuveikiau. Bėgu, kai tik atrandu laiko, t. y. maždaug 2 kartus per savaitę, bet tikiu, kad galėčiau ir dažniau. Bėgu už MOPT / už orią senatvę, nes... Bėgu, nes man svarbu atkreipti dėmesį į senstančią Lietuvą, joje gyvenančius vienišus senjorus, kurie kažkada buvo mokytojai, gydytojai, operatoriai ir kitų sričių specialistai. Dauguma jų suteikė man galimybę gyventi laisvoje šalyje. Norisi bėgti už orią senatvę, nes žinau, jog senatvė ateis į kiekvieno mūsų kiemą, nesvarbu, kas tu ar ką veiki šiandien. Tai turėtų suvokti kiekvienas!

Ambasadorė Viktorija Andreikėnaitė

VAIKŲ LINIJA

„Vaikų linija“ jau devynioliktus metus teikia emocinę paramą vaikams ir paaugliams. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje budi 180 konsultantų, kurių didžioji dalis yra savanoriai.

Bėgimas ir Jūs: kodėl, kada, kiek? Bėgimas suteikia man tiek emocinės, tiek fizinės stiprybės: didina ištvermę, primena, kaip taisyklingai kvėpuoti, leidžia smegenims gauti daugiau deguonies, mažina nerimą, priverčia išeiti iš komforto zonos, plėsti savo ribas ir tobulėti dvasiškai. Išbėgus anksti ryte bundanti gamta, rūkas, paukščių čiulbėjimas įkvepia ir skatina kūrybiškumą. Bėgimas yra gėris!

Patyčios – vienas dažniausių sunkumų. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir ją įveikti, jau tryliktus metus vykdoma kampani- Bėgu už „Vaikų liniją“, nes... „Vaikų linijoje“ savanoriauju jau 9 metus. Kviečiu kartu bėgti už ja „Be patyčių“. „Vaikų liniją“, nes čia dirba geriausi pasaulyje žmonės. Jie skiria 2015-aisiais „Vaikų linijos“ konsultantai atsilie- savo laiką, jėgas ir širdį tam, kad Lietuvos vaikai galėtų pasijusti pė į beveik 140 tūkst. skambučių, atsakė į beveik svarbūs ir suprasti. Dėl „Vaikų linijos“ nubėgčiau net iki mėnu1500 laiškų. Tačiau prisiskambinti „Vaikų linijai“ lio! Bėgu už vaikystę be patyčių. Netoleruoju jokio smurto! Kiekasdien bando gerokai daugiau vaikų – tarnyba kvieno iš mūsų pareiga – sukurti mūsų vaikams palankią aplinką, šiuo metu gali atsiliepti tik į 1 iš 7 skambučių. kad jie atsiskleistų ir jaustųsi laisvi, būtų išklausyti ir visada laiku Jūsų parama „Vaikų linijai“ įgalina atsiliepti ir iš- sulauktų suaugusiųjų pagalbos. Bėgdami su „Vaikų linija“ jūs priklausyti daugiau sunkumus išgyvenančių vaikų ir sidėsite, kad vaikai, kurie šiandien jaučiasi bejėgiai, prislėgti, prapaauglių. radę viltį, pasijustų geriau. Bėgam! ŠAULIŲ SĄJUNGA

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – savanoriška visuomeninė organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą. 1936 m. LŠS turėjo 64 tūkst. narių, šiuo metu – kiek daugiau nei 10 tūkst. narių, iš kurių 6 tūkst. yra jaunimas iki 18 metų. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje žinomų visuomenės veikėjų įkurtos organizacijos veiklą ir tradicijas. Visoje Lietuvoje yra 10 šaulių rinktinių, todėl prie veiklos galima prisidėti bet kuriame mieste.

Ambasadorius Norbertas Černiauskas

Bėgimas ir Jūs: kodėl, kada, kiek? Bėgimas man – tai ne vien fizinis aktyvumas, gyvenamosios (arba ne) aplinkos, metų (paros) laiko pažinimas, bet ir puikiausia terpė naujoms idėjoms bei užmojams gimti. Bėgu už Lietuvos šaulių sąjungą / už Lietuvos laisvę, nes... Visuomeniškumas ir atsakomybė man yra vertybės, neatskiriamos nuo Lietuvos bei jos Šaulių sąjungos.

Ambasadorė Nadia Makusheva

Bėgimas ir Jūs: kodėl, kada, kiek? Įkalbėta draugių pirmą kartą išbėgau prieš 2 metus. Ir „užsikabinau“! Dabar paprastai bėgu po 10–15 km 3–4 kartus per savaitę. Tai puiki širdies raumens treniruotė, be to, nepamainomas būdas atsipalaiduoti, atitrūkti nuo visko.

SOS GYVŪNAI

VšĮ „SOS gyvūnai“ – 2008 m. įkurta gyvūnų globos organizacija, veikianti Vilniuje ir padedanti kitų miestų beglobiams naminiams gyvūnams. Vien 2015 m. jai tarpininkaujant namus rado 511 gyvūBėgu už „SOS gyvūnus“ / už mylimus gyvūnus, nes... „SOS gyvūnai“ – tarsi antri namai, čia savanoriauja daug mano nų, šiemet tokių – jau daugiau nei draugų, tai mano komanda. Ši veikla nėra lengva ir tai ne vien šuniukų vedžio- 100. Šiuo metu organizacija vienijimas ar kačiukų glostymas, kaip kartais atrodo iš šono. Tai darbas su sergan- ja kelias dešimtis nuolatinių savačiais, išgąsdintais, išduotais, purvinais, sužalotais gyvūnais... Ir su žmonėmis, norių, kurie ne tik nuoširdžiai rūkurie ne visada nusiteikę draugiškai, o kartais net labai priešiškai. Nenusivil- pinasi globotiniais, bet ir jaučia ti visuomene, eiti į priekį padeda gerosios istorijos, kai buvęs beglobis tampa atsakomybę, kad kiekvienas dovamylimu augintiniu ir suteikia šeimai pilnatvę. Už tai ir bėgu – kad kuo daugiau nojamas gyvūnas atitektų atsakingiems, pasirengusiems žmonėms. gyvūnų atrastų mylinčius šeimininkus bei šiltus namus!

www.werunvilnius.lt

NUGALĖTOJŲ

APDOVANOJIMAI

56 57

Dėl šiais metais DNB | NIKE WE RUN VILNIUS nugalėtojų laukiančių prizų tikrai verta pasistengti.

21,098 KM VYRAI / MOTERYS I VIETA 500 € DNB piniginis prizas 300 € NIKE dovanų čekis 3 mėnesių IMPULS narystė + 3 asmeninės treniruotės

II VIETA 300 € DNB piniginis prizas 200 € NIKE dovanų čekis 2 mėnesių IMPULS narystė + 2 asmeninės treniruotės

III VIETA 100 € DNB piniginis prizas 100 € NIKE dovanų čekis 1 mėnesio IMPULS narystė + 1 asmeninė treniruotė

NIKE 10 KM VYRAI / MOTERYS I VIETA 300 € NIKE dovanų čekis 3 mėnesių IMPULS narystė + 3 asmeninės treniruotės

II VIETA 200 € NIKE dovanų čekis 2 mėnesių IMPULS narystė + 2 asmeninės treniruotės

III VIETA 100 € NIKE dovanų čekis 1 mėnesio IMPULS narystė + 1 asmeninė treniruotė

NIKE 5 KM VYRAI / MOTERYS I VIETA 300 € NIKE dovanų čekis 3 mėnesių IMPULS narystė + 3 asmeninės treniruotės

II VIETA 200 € NIKE dovanų čekis 2 mėnesių IMPULS narystė + 2 asmeninės treniruotės

III VIETA 100 € NIKE dovanų čekis 1 mėnesio IMPULS narystė + 1 asmeninė treniruotė

RENGINIO ATMINIMO MEDALIS Finišavę 5 km, 10 km, 21,098 km ir DNB šeimos bėgimo dalyviai bus apdovanoti renginio atminimo medaliais.

MAŽAIS ŽINGSNIAIS – Į DIDELIUS PASIEKIMUS Tėvams, pratinantiems vaikus bėgioti, pirmiausia reikėtų kritiškai įvertinti savo pavyzdį. Jei sportas jums yra natūrali, malonumą teikianti veikla, tikėtina, kad jūsų atžala manys taip pat. „Nike“ bėgimo trenerė Jūratė Razgūnė, vedanti treniruotes visai šeimai, dalijasi įžvalgomis ir patarimais. Ar bėgiojančių vaikų skaičius mūsų šalyje didėja? Akivaizdžiai didėja, nes keičiasi ir tėvų požiūris. Pastaruoju metu bėgimas apskritai išpopuliarėjo: vis daugiau tėvų pradėjo leisti atžalas į bėgimo treniruotes, domėtis, kokio amžiaus vaikai gali imtis šio sporto. Tad nuo kokio amžiaus galima pradėti mokyti bėgioti? Nors daugelyje specialiosios literatūros šaltinių teigiama, esą geriausia lengvąja atletika, taigi ir bėgimu, užsiimti nuo devynerių metų, tačiau 2005 m. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija parengė programą „Kid’s Athletics“, kurioje skatinama pradėti treniruoti jau septynerių metų vaikus. Žinoma, pritaikant atitinkamą inventorių, žaidimus.

Griežtai versdami mažametį treniruotis daug nepasieksime, atvirkščiai: jis gali pradėti sieti sportą su neigiama emocija. Pirmiausia vaikas turi aiškiai suvokti, kad fizinis aktyvumas – natūrali kasdienė žmogaus veikla, o tai geriausiai įskiepysime savu pavyzdžiu. Taip pat reikia rasti tinkamiausią formą, kad vaikas pajustų bėgimo malonumą. Jeigu tėvai palaiko atžalas per varžybas, aktyviai kartu dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, tuomet mažieji patiria kur kas didesnį pasitenkinimą ir tobulėjimo džiaugsmą.

Kokias dažniausias metodines klaidas daro tiek individualiai savo atžalas nutarę mokyti tėvai, tiek kūno kultūros mokytojai? Gaila, mūsų mokyklose dar nėra vaikams tinkamo inventoriaus, todėl naKaip sudominti vaiką bėgimu? Ir tūralu, kad bėgimą jie sieja su ilgu kaip neperlenkti lazdos motyvuojant, monotonišku veiksmu. Jei vaikas nejei iš pradžių jis nenori to daryti? ištvermingas, tai tampa kančia ir paDažniausiai vaikai nuo mažumės čiu nemėgstamiausiu dalyku mokyklomėgsta judėti ir sportuoti. Tik mes, je. „Nike“ bėgimo treniruotėse dažnai tėvai, dažnai net nesusimąstydami klausiu suaugusiųjų apie jų sportines draudžiame tai daryti: „nešokinėk, patirtis. Deja, apie 80 proc. teigia moeik ramiai“, „nelakstyk“, „kur užlipai, kykloje bėgioti nemėgę. dar susilaužysi koją“. O reikėtų pagirti: „koks tu greitas!“ ar „kaip aukš- Suaugusieji neturėtų mokyti vaikų bėgtai pašoki!“, leisti lenktyniauti ir būti ti taip pat, kaip jie. Nepaisant to, kad greitesniam už mus. Tada noro spor- mažieji iš esmės yra ištvermingi ir pasitreniravę gali lengvai įveikti 2–5 km distuoti ir judėti jis įgaus ilgam.

tanciją, ilgainiui jiems veikiausiai taps tiesiog nuobodu. Tėvai, treniruodami atžalas, pirmiausia turi atskirti savo treniruotę nuo vaiko ir pasitelkę fantaziją bei atsižvelgę į sūnaus ar dukters charakterį bei poreikius sugalvoti įdomių, nors ir paprastai įgyvendinamų, užduočių. Kaip skirtingo amžiaus vaikams parinkti tinkamiausią krūvį (bėgimo atstumą, treniruočių dažnį)? Kartais amžius nėra pagrindinis veiksnys parenkant treniruočių krūvį. Kur kas svarbiau, kaip vaikas sugeba jį įsisavinti, tad pirmiausia privalu atsižvelgti į fizinius jo duomenis. Būna atvejų, kai mažesni vaikai daug geriau atlaiko didesnį krūvį nei vyresnėliai. Kaip atpažinti bėgiko talentą ir kada jau galima siūlyti vaikui išmėginti profesionalų treniruotes? Lengvoji atletika – amžiaus prasme gana vėlyva sporto šaka. Aukščiausi lengvaatlečių rezultatai pasiekiami tarp 24–32 metų. Maratoną leidžiama bėgti tik sulaukus 18-os. Todėl nuspėti, ar mažametis daug pasieks bėgimo srityje, yra sunku. Be abejo, greitį, šoklumą ir panašias savybes galima įžvelgti jau pirmosiose treniruotėse, bet nereikia pamiršti, kad daug lemia brendimo procesai, lytis, amžius, psichologija, kiti veiksniai.

www.werunvilnius.lt

DNB ŠEIMOS BĖGIMAS Gegužės 22 d. bėgti kviečiami ir patys mažiausi, entuziastingiausi dalyviai. Jiems skirtoje DNB šeimos bėgimo distancijoje laukiami vaikai nuo 2 iki 10 metų. REGISTRACIJA Registracija vyksta www.werunvilnius.lt iki gegužės 21 d. 24 val. Registracijos kaina 5 €.

58 59

STARTAS

DNB ŠEIMOS BĖGIMO PROGRAMA 09:00–11:30 Naujų dalyvių registracija 09:30–11:30 Dalyvių numerių išdavimas

VAIKŲ BĖGIMO TRASA

12:00 Startas: 2–4 m. mergaitės ir berniukai 12:15 Startas: 5–7 m. mergaitės ir berniukai 12:30 Startas: 8–10 m. mergaitės ir berniukai

DALYVIO PAKETAS 0001

„Nike“ bėgimo marškinėliai dovanojami pirmiesiems 1200 užsiregistravusių dalyvių. Numeris, kurį kiekvienas dalyvis turi prisitvirtinti marškinėlių priekyje. Renginio dalyvio marškinėliai. DNB šeimos bėgimo dalyvio paketą galima atsiimti 2016 m. gegužės 17–21 d., 10:00–20:00 val., renginio Informacijos centre Katedros aikštėje. Renginio dieną, 2016 m. gegužės 22-ąją, 9:30–11:45 val., Informacijos centre Katedros aikštėje.

VAIKŲ AMŽIAUS GRUPĖS APDOVANOJIMAI Šioje distancijoje nugalėtojai yra visi, tad kiekvienam mažajam bėgikui bus įteiktas atminimo medalis bei partnerių dovanėlės.

I grupė

II grupė

III grupė

2–4 metai

5–7 metai

8–10 metų

Vyresnius nei 10 m. vaikus kviečiame bėgti 5 km distanciją.

www.werunvilnius.lt

#KIEKVIENAS BĖGIKAS

TURI SAVO ISTORIJĄ Jei išskleistume profesionalią kino juostą, kurioje užfiksuotas pusantros valandos kino filmas, jos ilgis būtų apie 30 metrų. Tačiau joje gali būti pasakojama apie kur kas didesnius atstumus. Išrinkome jums septynis filmus, kurie garantuotai įkvėps nubėgti daugiau nei vakar.

15 26 3 7 60 61

„Spirit of the Marathon“ (2007) Kino režisieriui (kuris, beje, yra ir maratonininkas) Jonui Dunhamui savo filmu išties pavyko užčiuopti maratono dvasią. Šešių bėgikų – nuo mėgėjų iki elitinių profesionalų, – besirengiančių Čikagos maratonui, istorijos nusidriekia per keturis žemynus. Asmeniški pasakojimai ruošiantis dideliam iššūkiui atveria nuoseklios kelionės tikslo link ryžtą ir pergalės prieš save triumfą. Rekomenduojama visiems, svajojantiems apie viliojančius ir bauginančius 42 kilometrus.

„The Long Green Line“ (2008) Ši kino juosta – motyvuojanti neįtikėtino trenerio ir jo komandos istorija. Per 48-erius metus, kol Ilinojaus Jorko mokyklos berniukų bėgimo klubui vadovavo treneris Joe Newtonas, komanda 25 kartus laimėjo nacionalines varžybas. „Tiesiog visuomet jam stebint norėjome bėgti geriausiai, kaip tik galėjome“, – įvardija jo mokinys. Tačiau tai – tik vienas dėmuo komandos sėkmės formulėje. „Transcend“ (2014) Dokumentinio filmo kūrėjai daug laiko praleido Kenijoje ir Etiopijoje filmuodami garsiausius šių šalių bėgikus, tačiau ilgainiui suprato, kad filmą reikia paskirti vienam – 2012-ųjų Bostono maratono nugalėtojui Wesley Korirui. Kamera jį lydi rengiantis įvairioms varžyboms, atskleidžia charakterio savybes, pasakoja apie netikėtą apsisprendimą pasukti į politiką. „Saint Ralph“ (2004) Įkvepiantis vaidybinis filmas apie ryžtingą ir atkaklų keturiolikmetį Ralphą Walkerį.

Berniuko tėvas – žuvęs karo didvyris, o mama, neabejojanti ypatingais sūnaus gebėjimais, nepagydomai serga. Savo išskirtinumu įsitikinęs Ralphas nusprendžia pradėti bėgioti. Pasiryžęs dalyvauti Bostono maratone, jis nė nenutuokia, kad trasoje gerokai pranoks pats save. „100 Seconds to Beat the World: The David Rudisha Story“ (2014) Šių dienų bėgimo žvaigždė kenijietis atletas Davidas Rudisha vadinamas geriausiu 800 metrų bėgiku, kokį tik yra matęs pasaulis. Dokumentinis filmas atveria jo sėkmės užkulisius ir draugystę su netipiniu treneriu – airių misionieriumi broliu Colmu O’Connelliu.

„McFarland, USA“ (2015) Tikrais faktais paremtas vaidybinis filmas pasakoja apie vienos Kalifornijos mokyklos trenerį (vaidina Kevinas Costneris). Šis, pastebėjęs išskirtinį septynių imigrantų mokinių talentą bėgti, suburia grupę ir ima juos treniruoti ilgoms distancijoms. Profesionalaus trenerio darbas ir įgimtos bėgikų savybės ne tik atneša pergalę varžybose, bet ir iš esmės pakeičia berniukus.

„Race“ (2016) Šiemet sukurto biografinio filmo epicentre – afroamerikietis atletas Jesse Owensas, keturių aukso medalių Berlyno olimpinėse žaidynėse 1936-aisiais laimėtojas. Jo pergalės pateko į istoriją ne tik kaip stulbinami sportiniai rezultatai: jos neigė Adolfo Hitlerio diegiamą arijų pranašumo teoriją. Po J. Owenso pasirodymo žaidynėse įtūžęs fiureris siūlė uždrausti jose dalyvauti juodaodžiams ir žydams, tačiau buvo priverstas atlyžti, kuomet kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas.

5 www.werunvilnius.lt

Amžius – ne barjeras. Tai savęs ribojimas, kurį jūs įsikalate į galvą. Jackie Joyner-Kersee, sprinterė

NIKE DRI-FIT COOL bėgimo marškinėliai 59,95 € NIKE PRO INDY sportinė liemenėlė 34,95 € NIKE POWER SPEED bėgimo tamprės 124,95 € Kojinės 14,95 € Gertuvė 24,95 € NIKE FREE RN DISTANCE bėgimo bateliai 139,95 € Galvos juostelės 22,95 €

NIKE bėgimo striukė 109,95 € NIKE DRI-FIT KNIT bėgimo marškinėliai 74,95 € NIKE DISTANCE bėgimo šortai 44,95 € NIKE ELITE COMPRESSION bėgimo kojinės 69,95 € Gertuvė 39,95 € NIKE LUNARGLIDE 7 bėgimo bateliai 159,95 €

Didžiumą to, ką išmanau apie romanų rašymą, išmokau kasdien bėgiodamas.

Haruki Murakami, rašytojas

10 www.werunvilnius.lt

66 67

Trofėjai kaupia dulkes, o atsiminimai gyvi amžinai. Mary Lou Retton, lengvaatletė NIKE PRO RIVAL sportinė liemenėlė 59,95 € NIKE DRI-FIT COOL BREEZE bėgimo marškinėliai 39,95 € NIKE IMPOSSIBLY LIGHT bėgimo striukė 249,95 € NIKE bėgimo bridžiai 89,95 € Gertuvė 24,95 € NIKE AIR ZOOM ELITE 8 bėgimo bateliai 145,95 € NIKE bėgimo kojinės 14,95 €

10 km

Atletas negali bėgti pinigų pilnomis kišenėmis. Jis turi bėgti su viltimi širdyje ir svajonėmis galvoje. Emilis Zátopekas, bėgikas

NIKE DRI-FIT COOL bėgimo marškinėliai 49,95 € Gertuvė 24,95 € NIKE POWER SPEED bėgimo tamprės 124,95 € Kojinės 14,95 € NIKE LUNARTEMPO 2 bėgimo bateliai 129,95 €

21 www.werunvilnius.lt

68 69

Finišo kirtimas, nesvarbu, ar gerai bėgai, ar patenkinamai, sukelia begalinį vidinį džiaugsmą.

Diana Lobačevskė, bėgikė

NIKE SHIELDRUNNER bėgimo striukė 109,95 € NIKE DRI-FIT CONTOUR bėgimo marškinėliai 89,95 € NIKE PRO CLASSIC sportinė liemenėlė 44,95 € NIKE LUNAREPIC FLYKNIT bėgimo bateliai 199,95 € Kojinės 69,95 € Gertuvė 44,95 € NIKE RIVAL STARGLASS bėgimo šortai 49,95 €

21 km

NIKE HYPER SHIELD LIGHT bėgimo striukė 249,95 € NIKE DRI-FIT COOL bėgimo marškinėliai 89,95 € NIKE TECH bėgimo bridžiai 64,95 € Pirštinės 49,95 € NIKE LUNAREPIC FLYKNIT bėgimo bateliai 199,95 € Kuprinė 94,95 € Gertuvė 24,95 €

Viskas atrodo neįmanoma, kol tai nepadaryta. Nelsonas Mandela, politikas

www.werunvilnius.lt

SPORTINĖS LIEMENĖLĖS 70 71

Ar žinojote, jog net 80 proc. moterų dėvi netinkamo dydžio liemenėles? Įsitikinkite, kad nesate viena iš jų.

astaraisiais metais „Nike“ daug investavo į sportinių liemenėlių kūrimą, kad užtikrintų maksimaliai patogias treniruotes. „Nike PRO“ liemenėlės tinka visoms moterims, nepriklausomai nuo krūtų dydžio, fizinio pasirengimo ar sporto intensyvumo. Galvodama apie inovacijas, kompanija „Nike“ kūrė trejopas PRO liemenėles – stipriai, vidutiniškai ir lengvai prilaikančias. Šie gaminiai itin patogūs, besiūlis dizainas nedir- NIKE PRO INDY BRA gina, o „Dri-Fit“ technologija pade- „Nike Pro Indy“ liemenėlė lengvai da kontroliuoti prakaitavimą. prilaiko ir švelniai priglunda Lengvai prilaikančios liemenėlės per nesunkias energingas skirtos neintensyvioms treniruo- treniruotes – ėjimą, jogą bei tėms. Vidutiniškai prilaikančios – „pilatesą“. gana aktyviai sportuojančioms dai- Itin minkštas „Dri-Fit“ audinys liosios lyties atstovėms. O itin sugeria prakaitą, tad oda išlieka sausa ir jaučiamasi patogiai. įtemptai besitreniruojant rekomenKompresiniai kaušeliai su duojamos maksimaliai prilaikančios išimamais įdėklais lengvai prilaiko, liemenėlės. krūtų forma lieka natūrali. Glotnios Mes jums parodysime mūsų klienčių mėgstamiausias prekes.

reguliuojamos elastinės petnešėlės užtikrina platų judesių spektrą.

NIKE PRO CLASSIC BRA Klasikinis komfortas, puiki parama. „Nike Pro Classic“ liemenėlė puikiai priglunda ir tinka tokiai veiklai kaip dviračių sportas, treniruotės sporto klube, šokiai ar širdies raumens („kardio“) treniruotės. Dėl prakaitą išgarinančio itin minkšto „Dri-Fit“ audinio oda lieka sausa, jaučiamasi patogiai ir sportuojant, ir vėliau. Ši liemenėlė vidutiniškai prilaiko įvairios veiklos metu. Krūtinės juosta yra itin minkšta, tvirtai priglundanti. Atvira nugaros dalis nevaržo judesių.

NIKE PRO RIVAL BRA Stipriai prilaiko, suteikia aptakią formą. Pristatome „aukščiausią“ liemenėlę. „Nike Pro Rival“ nepranokstamai prilaiko be metalinių gijų. Kompresiniai išlieti kaušeliai suteikia formą, kontroliuoja amortizaciją. Prakaitą išgarinantis audinys leidžia išlikti sausai, jaustis patogiai, o gaminio dizainas nedirgina odos ir leidžia susikoncentruoti į treniruotę. Atvira nugara ir perforuoti kaušelių šonai įgalina odą kvėpuoti. Liemenėlės dydžių skalė itin plati, tad tikrai pavyks rasti patį tinkamiausią.

NIKE HERO BRA Naujoji stipriai prilaikanti „Nike Hero Bra“ sukurta su didesniais kaušeliais. Skirtumas tarp „Rival“ ir „Hero“ liemenėlių tas, kad pastarąsias lengva užsisegti ir nusisegti. Paminkštintos petnešėlės suteikia papildomo komforto.

www.werunvilnius.lt

MIESTO MADOS TENDENCIJA NR. 1 Sportiniai bateliai ir suknelė, elastinės kelnės ir ilgi vyriški marškiniai, dizainerio kurtas paltas ir sportinė kepuraitė. Šie deriniai, anksčiau sulaukdavę nuostabos žvilgsnių, šiandien tapo miestų kasdienybe. Iš pradžių megapoliuose įsivyravęs funkcionalizmas ir sportinis stilius įsigali ir čia, Vilniuje. Trys mados ekspertės iš Niujorko bei Vilniaus svarsto, kas tai lėmė, ir drąsina laisviau eksperimentuoti.

72 73

ja vartotojų poreikius, psichologiją, gyvenimo būdą, todėl aprangos tendencijos, vyraujančios gatvėse, vis dažniau perkeliamos į aukštąją madą, o sprendžiant naujai iškilusią problemą kuriami prekių ženklai. Mados vartotojai dabar kaip niekad reikalauja funkcionalumo bei patogumo kasdienėje aprangoje, bet taip pat nori atrodyti stilingai. Nestebina, kad funkcionalių drabužių kategorijos pasiūla labai greitai išaugo: sportinių prekių gamintojai bendradarbiauja su garsiais dizaineriais („Chanel“ Aura Taylor, dizainerė, ir „Reebok“, „Margiela“ ir „Converse“, Niujorkas Elastinės kelnės, sportiniai bateliai, „Nike“ ir Riccardo Tisci („Givenchy“), madingas paltas ir „cool“ kepurė – Jeremy Scottas ir „Adidas“ ir t. t.). Pratokį derinį dažnai išvysi Niujorko ga- bangūs prekių ženklai ėmė kurti ribotvėse. Ši mada gimė iš čia įsivyravusio to tiražo vadinamuosius „luxury“ sporgyvenimo būdo – niujorkiečiai daug tinius ir laisvalaikio gaminius, o tai sportuoja, taigi nestebina, kad „mi- lėmė dar didesnį šio stiliaus individugracija“ tarp biuro, sporto klubo ir alumą, tolesnį eksperimentavimą bei namų vyksta bent iš dalies vilkint naujų derinių atradimą. Dabar gatvėje sportinę aprangą. Mados industrija, gali pamatyti įspūdingais tekstilės rašapčiuopusi atvirą nišą, suliejo sporti- tais margintas elastines kelnes, derinanį stilių su gatvės mada ir net kasdiene mas su dizainerio kurtu prabangiu palbiuro apranga, ėmė siūlyti įvairius tu, megztiniu iš angoros vilnos, o visą produktus, leidžiančius lengviau pa- ansamblį išbaigia masyvūs aksesuarai ir keisti vieną veiklą kita. Būtent tai iš- stilingi sportiniai bateliai. populiarino sportinį stilių ir jis tapo, Aš pati, atlikdama kasdienius darkaip sako amerikiečiai, priimtinu apbus ar keliaudama, mėgstu derinti rangos kodu. Dar prisidėjo Amerikosportinius batelius su įdomaus kirpije stipri hiphopo kultūra. Šio muzikos mo palaidine, haremo stiliaus kelnėstiliaus garsenybės pradėjo išradingai mis ar džinsais. Sportiniai drabužiai maišyti sportinės produkcijos gamintojų asortimentą su papuošalais ir kita man visuomet buvo įdomūs tiek estetiškai, tiek ir funkcionaliai. Dar moklasikinės aprangos atributika. kyklos laikais, jusdama reivo bangos Mada nebėra diktuojama iš viršaus į įtakas, persiūdavau sportinę apranapačią, tai yra nuo podiumų į gatves, o gą į stilingus sijonus, bluzonus bei atvirkščiai: industrija išsamiai analizuo- švarkus. Šiandien didžioji dalis mados

MADOS VARTOTOJAI REIKALAUJA FUNKCIONALUMO BEI PATOGUMO KASDIENĖJE APRANGOJE, BET NORI ATRODYTI STILINGAI. industrijos inovacijų vyksta panašiu principu: išplečiamos rūbo funkcijos, atrandami skirtingi gamybos būdai ir naujų technologijų audiniai.

FAKTAI IR SKAIČIAI

•

Šiųmečių olimpinių žaidynių šūkis yra „Viva sua paixão“. Išvertus iš portugalų kalbos tai reiškia „gyvenk savo aistra“.

šortų, net klasikinių kelnių, švarkų, paltų. Šiandien dėl „Nike“, „Jordan“, „Public School“ išleidžiamų sportbačių serijos iš vakaro rikiuojasi eilės prie parduotuvių. Pati pažįstu žmonių, kolekcionuojančių tokius batelius, tad kaina bėgant metams tik auga. Sykį išskirtinę sportinę avalynę gavau dovanų iš „Public School“ savininkų Maxwello bei Dao ir nė nesusimąsčiusi iškart ėmiau avėti. Vėlų vakarą grįžtant metro vienas jaunuolis mane perspėjo: „Būk atsargi, tokius sportbačius tau gali tiesiog nuauti ir namo teks grįžti basai.“ Šiame juoke buvo dalis tiesos. Ina Bartkus, mados rinko daros ekspertė, Niujorkas

Ar pamenate, kaip Europa juokėsi iš amerikiečių, kurios skubėjo gatvėmis vilkėdamos kostiumėlius ir avėdamos patogius sportbačius? Šios moteriškės tada net nesuvokė, kad yra mados avangardo dalis ir kad būtent sportbačiai, o ne biuro kostiumėliai taps vienu svarbiausių ateinančios kartos mados akcentų.

metus. Juos įsteigė jauni niujorkiečiai, mėgstantys sportą ir muziką. Sumanyta kurti gatvės madą jungiant sportinį stilių ir „haute couture“. Tai viena pirmųjų kompanijų, ant podiumo per mados savaitę parodžiusių vientisą sportinio stiliaus kolekciją.

Niujorko gatvėse galima išvysti visko. Žmonės tampa kūrybiškesni ir vis drąsiau improvizuoja: derina senus ir Gyvenime vis daugiau įtampos, naujus, pigius ir brangius daiktus, iešstreso, mažai laiko, todėl miestie- ko vienetinių drabužių, bet kartu pirčiai ieško kuo daugiau patogumo. menybę teikia patogumui. Sportiniai Nuo „comfort food“ iki „comfort bateliai – neatskiriama kiekvieno niufashion“. Tai, kad žmonės nori kom- jorkiečio aprangos dalis. Jų yra labai forto, suprato ir aukštosios mados įvairių stilių ir kainų, todėl kiekvienas kūrėjai, ir tokios firmos kaip „Nike“, gali pasirinkti pagal skonį ir galimy„Adidas“ ar kitos, kurios anksčiau bes. Anksčiau tokio tipo avalynę daugamindavo tik sportui skirtą apran- giausia derindavo prie džinsų, o dagą. Iš tendencijos gimė daug įdomių bar ji avima ir prie suknelių, sijonų, bendrų projektų, kuriuose sportinė apranga tapo tinkamesnė kasdienai. Be to, atrasta patogumo ir išskirtinumo, netgi ekstravagancijos pusiausvyra. Geras pavyzdys – mados namai „Public School“, kuriuose dirbau dvejus

Vis daugiau miestiečių įsitikina, kad elastines kelnes patogu mūvėti ne tik sporto salėje, bet ir gatvėje. Jos puikiai dera su marškinėliais ar ilgesniais vyriško tipo marškiniais ir, pavyzdžiui, odine motociklininko striuke. Kitas svarbus atributas – trikotažinės sportinės kelnės, marškinėliai, švarkai. Įdomūs mainai: sportinio stiliaus drabužiai siuvami iš kostiumo medžiagų, o klasikiniai švarkai, suknelės, kelnės – iš trikotažinio sportinio audinio. Manau, kad mada ieško ir toliau ieškos to, ko žmogui reikia. Šiuo metu mados industrijoje itin gausu pokyčių: akcentuojami klientai, atsiranda daug kompanijų, gaminančių drabužių linijas, skirtas konkretaus tipo pirkėjams. Sportinis stilius yra vienas iš variantų, kaip gali atrodyti šiandien. Esu tikra, ši tendencija išliks ir toliau, mat prie patogumo greitai įprantama.

BŪTENT SPORTBAČIAI, O NE BIURO KOSTIUMĖLIAI TAPO VIENU SVARBIAUSIŲ MADOS AKCENTŲ.

www.werunvilnius.lt

Lina Bernotaitytė, stilistė, Vilnius

74 75

Sportinė apranga anksčiau asocijuodavosi su užmiesčio rajonais ar nepritekliumi, o šiandien Vilniaus gatvėse kas antras žingsniuoja su patogiais sportiniais bateliais, vilki sportinį megztinį ar kepurėlę. Lietuviai įpratę nuolatos puoštis ir atrodyti reprezentatyviai, o dabar šią nuostatą

kaip reikiant paveikė funkcionalizmo tendencija. Man tai labai priimtina. Manau, turime siekti harmonijos su savo kūnu, kartais atsisakyti griežto stiliaus ir leisti sau patogiai judėti. Be to, gyvename šalyje, kurioje yra visi keturi metų laikai, taigi patiriame šaltį, karštį, vėjus ir dažną lietų, todėl kaskart tenka svarstyti, kaip tinkamai apsirengti atsižvelgiant į sezoną. Itin svarbios sportinių drabužių medžiagų savybės: tokie audiniai gali apsaugoti nuo vėjų, lietaus ir neleidžia suprakaituoti daug judant ar jei staiga orai pasikeičia. Aš pati vis dažniau įsigyju sportinių megztinių, džemperių, o sportinių batelių kolekcija, ypač kai patiriu, kaip patogu su jais lakstyti po parduotuves ar Senamiestį, taip pat nuolat auga. Man patinka įvairiapusiai tokio tipo aprangos pranašumai,

tai – ir stiliaus akcentas, patogus, funkcionalus gaminys, ir gyvenimo būdo indikatorius. Drąsinu visus laisviau derinti kasdienius drabužius su sportiniais. Ar ką nors dar stebina sportinių batelių ir suknelės derinys? Svarbiausia – pasirinkti tinkamas spalvas ir gerą kirpimą. Mano mėgstamiausia aprangos proporcija – 2:1, tai keli kasdieniai drabužiai ir vienas sportinis elementas, priklausomai nuo to, ar šiandien reikės daug vaikščioti, ar labiau saugotis nemalonių orų. Smarkiai išaugus sportinio tipo drabužių pasiūlai, visada galima ieškoti intrigos: patinkamų spalvų kombinacijų, kirpimų ar netikėtų sprendimų, pavyzdžiui, nusegamų rankovių arba atšvaitinės medžiagos elementų. Dabar – pats palankiausias metas jaustis patogiai ir būti nenuobodžiam!

MANAU, TURIME SIEKTI HARMONIJOS SU SAVO KŪNU, KARTAIS ATSISAKYTI GRIEŽTO STILIAUS IR LEISTI SAU PATOGIAI JUDĖTI.

www.werunvilnius.lt

76 77

MAISTO IR SPORTO RECEPTAI Aktyvaus sporto nepakanka, kad galėtume efektyviai atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, gerai jaustis ar vadintis sveikuoliais. Regis, tai daugelis supranta, tačiau kartais pritrūksta laiko ir žinių, kad įgyvendintų. Mitybos specialistė, viena iš knygos „Balansas: skanus maistas ir sveikos gyvensenos idėjos aktyviems žmonėms“ autorių Vaida Kurpienė sudėlioja pagrindinius akcentus, kuriuos reikėtų išmanyti kiekvienam bėgikui, ir primena, kad esminė sveikos gyvensenos taisyklė sietina su vienu žodžiu – saikas.

eigu sportuojate iki pusvalandžio, koreguoti mitybos, jei ji sveika ir subalansuota, nereikia, tačiau pradėjus bėgioti ar kitaip sportuoti kelis kartus per savaitę po valandą ar pusantros, privalu persvarstyti mitybą. Kaip ji turi keistis, priklauso nuo daugelio dalykų: kokiu paros metu sportuojate, kokių rezultatų siekiate, koks treniruočių intensyvumas. Taigi geriausia pasitarti su mitybos specialistu. O jei nusprendėte keisti mitybą savarankiškai, atkreipkite dėmesį į dažniausiai pasitaikančius simptomus, skelbiančius pavojų. Sportuojančio žmogaus mityba nėra subalansuota, jei:

jau po pusvalandžio treniruotės nebeturite jėgų; traukia mėšlungis, atsirado širdies „permušimų“; nejaučiate troškulio; kamuoja stiprus alkis; norite miltinių patiekalų ar saldumynų; siekiate numesti svorio, o kūno apimtys nemažėja; nesate energingi visą dieną; negalite priaugti raumenų (jei turite tokį tikslą). Tokiais atvejais būtų idealu pasikonsultuoti su mitybos specialistu.

Angliavandeniai vs. baltymai

Mitas, kad reikėtų atsisakyti angliavandenių, jei sportuojate ir siekiate sulieknėti. Jie mums būtini ir turi sudaryti 50–65 proc. mitybos. Svarbu atsižvelgti į kelis dalykus. Pirma, angliavandeniai suteikia organizmui energijos, o baltyminiai produktai (mėsa, žuvis, varškė) negali jų pakeisti. Laikydamiesi dietų, kai atsisakoma angliavandenių, negauname pakankamai gliukozės, t. y. „kuro“ organizmo gyvybinei veiklai palaikyti, o ši ypač svarbi sportuojant. Iš pradžių, norėdamas gauti energijos, organizmas ima deginti gliukozės atsargas (glikogeną), bet kartu iš organizmo šalinami skysčiai ir ardomi raumenys. Atrodo, svoris spar-

čiai krinta, deja, tai tik iliuzija. Atsistačius skysčių pusiausvyrai, jis sugrįš. Iš tiesų reikia vengti tik kai kurių angliavandenių: miltinių gaminių, sausų pusryčių, dribsnių, pervirtų kruopų ir daržovių, cukraus, šlifuotų ryžių, sulčių, saldžių pieno produktų. Vegetarizmas ir veganizmas

Ką daryti bėgikams, kurie plečia savo fizines ribas, vis daugiau treniruojasi, bet dėl tam tikrų priežasčių (etinių, fiziologinių ir t. t.) tapo specifinės mitybos šalininkais? Dažnai sakoma, kad vegetarams ar veganams būtinai trūksta kokių nors maistinių medžiagų ar netgi nėra įmanoma visavertiškai maitintis ir energingai jaustis per treniruotes. Įvairių mikroelementų dažnai trūksta ir visavalgiams, ne itin kruopščiai besirūpinantiems savo mityba, taigi viskas priklauso nuo jos subalansavimo, nepaisant to, ar esate visavalgis, ar vegetaras. Pastariesiems patarčiau dažniau vartoti ankštinių kultūrų produktus, „tofu“ (sojų varškės sūrį), rūgštaus pieno gaminius (nesaldintą jogurtą, varškę, kefyrą ir t. t.). Veganams gali trūkti vitamino B12, tačiau tai nustatoma tyrimais ir gydytojas pataria, kaip elgtis.

Skysčiai

Teiginys, neva troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas, klaidingas. Troškulį jaučiame, jei organizmui trūksta 0,5–1 litro vandens. Jeigu stoka didesnė, minėtą pojūtį prarandame. Vienas paprasčiausių būdų sužinoti, ar vartojame pakankamai skysčių, – patikrinti šlapimo spalvą. Jei ji šviesi – gerai, jei šlapimas be spalvos – išgerta per daug skysčių, jei tamsus – jūsų organizmas dehidratuotas. Ši taisyklė negalioja, jei vartojate B grupės vitaminus, kurie šlapimą nudažo skaisčiai geltona spalva. Skysčių teorinė norma žmogui, sveriančiam 60 kg ir 120 kg, bus visiškai skirtinga. Orientacinę teorinę skysčių normą galite pasiskaičiuoti asmeniškai – padauginkite savo kūno svorį iš 0,03 ir gausite kiekį litrais. Vanduo Jei per treniruotę vienu

kartu išgersite didelį vandens kiekį arba gersite jį šaltą, galite apsunkinti širdies veiklą. Kita vertus, sporto metu ir po jo būtinai gurkšnokite šiltoką vandenį – padėsite savo organizmui ir sumažinsite apkrovą širdžiai. Sklando mitas, esą po treniruotės reikia išgerti litrą vandens. Skysčiai tikrai būtini, tačiau kiekvienu atveju vandens kiekis skiriasi. Rekomen-

duočiau pasisverti su tais pačiais drabužiais prieš sportą ir iškart po. Jei svarstyklės rodo, pavyzdžiui, 300 g mažiau, deja, tai ne riebalai ištirpo – jie taip greitai neskaidomi. Svarstyklės rodo, kiek netekote skysčių. 1 gramas „numesto“ svorio lygus 1 ml vandens. Vadinasi, jums reikia išgerti didoką apie 300 ml talpos puodelį šilto vandens per 10–15 minučių. Beje, taip pat primenu, kad skysčius būtina vartoti po truputį ir tolygiai per visą treniruotę. Mėgėjiškai sportuojantiems, t. y. ne besitreniruojantiems didžiausiu intensyvumu ir iki pusantros valandos, turėtų pakakti įprasto vandens. Jei stipriai prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir druskas. Tad verta atsigerti aukštos mineralizacijos vandens. Kava Kofeinas iš tiesų padidina profesionalių sportininkų ištvermę ilgos trukmės treniruotėse, tačiau mėgėjams šis poveikis iki šiol nepatvirtintas, o jėgos treniruotėms visai neturi įtakos. Būtina suprasti, kad vartodami kofeino turinčius gėrimus prieš sportą alinsite širdį, nervų sistemą, taip pat skatinsite prakaitavimą ir dehidrataciją, o visa tai akivaizdžiai prastina sporto rezultatus, nes raumenys bei organai paprasčiausiai

www.werunvilnius.lt

blogiau aprūpinami deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Be to, dėl kofeino iš organizmo sparčiau šalinamas natris ir kalcis, o jų ir taip prarandate sportuodami. Svarbu, kiek kofeino gaunate prieš pat treniruotę ir kiek per visą dieną.

Pusryčiai Būtina valgyti lėtai įsisa-

vinamų angliavandenių, pavyzdžiui, įvairiausių grūdų (ne dribsnių) košių, viso grūdo dalių bemielės duonos, nesvarbu, kvietinės ar ruginės. Mėgaukitės viso grūdo dalių makaronais ar natūraliais ryžiais. Vaisius Jei mėgaujatės kava, apsiribokite vie- bei uogas taip pat valgykite į sveikanu dviem puodeliais per dieną. Daž- tą, tik geriau pirmoje dienos pusėje. nai norisi kavos budrumui padidinti. Dar tinka jais atkurti jėgas iš karto Geriau išgerkite didelę stiklinę šilto po sporto. vandens ir patys nustebsite, kas nu- Pietūs ir pavakariai Pietums tiks po 20 minučių. Atminkite, kad galite rinktis daug įvairių šviežių žalioji, juodoji arbata, matė bei šoko- daržovių ir sotų patiekalą, kupiladas taip pat turi didelį kofeino kiekį. ną angliavandenių, pavyzdžiui, viso Puiki alternatyva – karštas gėrimas be grūdo makaronus, orkaitėje keptas kofeino, tarkime, intensyvesnio sko- bulves, arba baltymų. Pavakariams nio vaistažolių ar prieskonių arbatos, tiks rauginto pieno produktas, šviepavyzdžiui, su imbieru ar cinamonu. žios daržovės, riešutai bei sėklos.

18 –19 val. vakaro, po treniruotės būtinai pavalgykite vakarienę. Geriausia rinktis baltyminį maistą ir šviežių daržovių porciją. Jos kupinos uždegimus mažinančių ir organizmui atsigauti padedančių medžiagų. Vakarienei idealiai tinka šviežių, termiškai neapdorotų daržovių porcija su baltymais: pupelėmis, sojų varškės sūriu, žuvimi, varške, nedideliu mėsos gabalėliu ar kiaušiniu. Jei jūsų treniruotė vėlyva ir iki miego liko tik valanda ar pusantros, sukeiskite vietomis pavakarius su vakariene. Pasportavę suvalgykite vaisių ir lengvą užkandį, jei norėsis. Nepamirškite, kad organizmas jau ruošiasi miegoti, o ilsintis skrandis turi būti apytuštis.

RECEPTAI

Trys nesudėtingi receptai, kurie įkraus energijos bėgti. Juos parinko kulinarinio projekto „Kūno kultūra“ sumanytojas Mykolas Lepeška.

TAILANDIETIŠKI MAKARONAI SU MEDAUS PADAŽU IR ŽEMĖS RIEŠUTAIS (4 porcijos)

• • • • •

• • • •

2 valgomieji šaukštai sutrintos aitriosios paprikos 100 ml sezamų aliejaus 6 valgomieji šaukštai medaus 6 valgomieji šaukštai sojų padažo 500 g ilgų pilno grūdo makaronų (pvz., spagečių, „Angelo plaukų“ (it. „Capelli d’angelo“) ar panašių) 20 g smulkintų svogūnų laiškų 2 tarkuotos morkos 20 g kalendrų 100 g žemės riešutų

KAIP PARUOŠTI

Aliejų ir aitriąją papriką pakaitinkite keptuvėje ant vidutinės ugnies porą minučių. Nukoškite per sietelį. Į aliejų supilkite sojų padažą ir

medų, išmaišykite. Išvirkite makaronus, kaip nurodyta pakuotėje, nusunkite ir padalykite į keturis dubenis. Lygiomis dalimis padalykite padažą ir išdėliokite likusius ingredientus.

Aušros Urlakytės nuotr. („Kūno kultūra“)

Vakarienė Jei sportuojate apie

• •

• • •

OTAS SU MORKOMIS, APELSINŲ SULTIMIS BEI KLEVŲ SIRUPU (4 porcijos) KAIP PARUOŠTI

Įkaitinkite orkaitę iki 190–200 laipsnių. Nuluptas, nuplautas ir nusausintas morkas išdėliokite ant kepimo popieriaus. Užbarstykite svogūnu, česnaku bei jelapeno pipiru. Apšlakstykite dviem šaukštais alyvuogių aliejaus ir jį paskirstykite, kad padengtų morkas. Užbėrę žiupsnį druskos kepkite apie 25 minutes, kol suminkštės ir bus lengvai perduriamos peiliu, o svogūnai šiek tiek karamelizuosis.

• • • •

4 oto filė gabalėliai ryšulėlis jaunų šviežių morkų (nuskustų ir nupjaustytais galiukais) 1 smulkiai supjaustytas vidutinio dydžio raudonasis svogūnas 8 mažos česnako skiltelės (susmulkintos) ½ raudonojo jelapeno pipiro (gana smulkiai supjaustyto) ¼ arbatinio šaukštelio smulkintos aitriosios paprikos 1 ½ puodelio apelsinų sulčių ¼ puodelio klevų sirupo 2 arbatiniai šaukšteliai imbiero (nulupto ir sutarkuoto) ryšulėlis šviežių kalendrų lapų alyvuogių aliejaus druskos

Nusausinkite otą popieriniu rankšluosčiu. Pabarstykite druska ir smul- • kinta aitriąja paprika. Apšlakstykite • keturiais šaukštais alyvuogių aliejaus • ir gerai jį įtrinkite į žuvį. Išdėliokite otą ant kepimo popieriaus ir, likus apie dešimt minučių kepti morkas, šykite apie 15 minučių arba tol, kol išįdėkite į žemesnę orkaitės dalį (t. y. garuos apie du trečdaliai skysčio bei žemiau nei morkos). padažas sutirštės. Gerai įkaitintoje keptuvėje sumaišykite apelsinų sultis, klevų sirupą, imbierą ir pusę arbatinio šaukštelio druskos. Palaukite, kol užvirs, ir mai-

Padalykite morkas į keturias lėkštes, uždėkite ant jų po gabalėlį oto, apšlakstykite padažu bei pagardinkite šviežių kalendrų lapeliais.

SVEIKUOLIŠKI SALDUMYNAI SU AVIŽOMIS, KAVA IR RIEŠUTŲ SVIESTU • • • •

• • • • •

1 puodelis avižų dribsnių ¼ puodelio sumaltų linų 1 arbatinis šaukštelis maltos kavos 2 arbatiniai šaukšteliai nesaldintos kakavos miltelių 2 arbatiniai šaukšteliai kokoso drožlių 5 arbatiniai šaukšteliai riešutų sviesto ¼ puodelio klevų sirupo ½ arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto žiupsnis druskos

KAIP PARUOŠTI

Visus ingredientus sudėkite į didelį dubenį ir maišykite, kol viskas sulips į vieną gniutulą. Uždenkite dubenį ir padėkite į šaldytuvą

30 minučių. Laikui praėjus, formuokite nedidelius kamuoliukus (naudokitės arbatiniu šaukšteliu). Šiuos skanėstus laikykite šaldytuve, orui nelaidžiame inde – taip jie švieži ir skanūs bus iki savaitės.

www.werunvilnius.lt

VIENAS RENGINYS – TŪKSTANČIAI ASMENINIŲ PERGALIŲ „DNB | Nike We Run Vilnius“ dalyvių klausiame, kada jie jaučiasi pasiekę asmeninę pergalę – įveikę daugiau, greičiau, sunkiau ar... kartu. Kas juos motyvuoja ne tik siekti aukštumų profesinėje srityje, bet ir apsiavus sportinius batelius po darbo bėgti, minti ar čiuožti?

80 81

Lina Budreckaitė, vandenlenčių ir kitų pramogų parko „Wake Inn“ vadovė

„DNB | Nike We Run Vilnius“ ketina bėgti 21,098 km distanciją „Sportas man – geros savijautos šaltinis, o šalutinis poveikis – gražėjančios kūno formos. Kartu jis yra neatsiejama mano asmenybės dalis. Vandenlentės, boksas, ištvermės treniruotės, snieglentės, bėgimas – kur tai, ten ir aš. Šias veiklas kaitalioju priklausomai nuo nuotaikos ir sezono, noriai imuosi bandyti naujoves. Jaučiuosi pasiekusi asmeninę pergalę kaskart, kai įveikiu daugiau, ilgiau, greičiau, sunkiau, – kai padarau šiek tiek geriau, šiek tiek daugiau nei iki tol. Žinoma, smagiausia man, kad mėgstamiausias vandenlenčių sportas virto pagrindine veikla.“

Rūta Kuginienė, „Švyturio“ prekės ženklo vadovė

Vidmantas Šiugždinis, „Impuls“ sveikatingumo klubų vadovas

„DNB | Nike We Run Vilnius“ bėgs 10 km distanciją

„DNB | Nike We Run Vilnius“ su kolektyvu bėgs 5 km distanciją

„Asmeninę pergalę jaučiuosi pasiekusi tuomet, kai bent vienu žingsneliu priartėju prie savo tikslo – gyventi sveikiau ir aktyviau. Taigi kiekviena fiziškai aktyvi veikla, sąmoningai pasirinktas sveikesnis maistas ar gėrimas, o kartu ir pozityvi mintis, šypsena man teikia džiaugsmo ir pasitenkinimo savimi. Nesivaikau sportinių rezultatų, man svarbiausia – sporto teikiama gera savijauta. Sportiniai renginiai ir dalyvavimas juose žavi dėl nepaprastos tvyrančios auros, kuri dar ilgai skatina keltis, eiti, judėti. Neslėpsiu, kartais padariusi daugiau, nei iš pradžių planavau, mėgstu save apdovanoti – skaniai pavakarieniauti ar nusipirkti naujus sportinius batelius.“

„Mane ir mūsų kolektyvą sportuoti labiausiai motyvuoja tikslas ir kompanija. Dėl to visi „Impuls“ administracijos darbuotojai savo sportinius rezultatus – kilometrus, laiką, kalorijas – fiksuoja išmaniaisiais laikrodžiais. Vieni kitų pasiekimus sekame, jais džiaugiamės ir, žinoma, pasivaržome bendroje kolektyvo grupėje. Labiausiai mane džiugina, kad kiekvieno asmeninės pergalės padeda siekti bendro tikslo, o šį kiekvienais metais keliame vis ambicingesnį ir kas mėnesį tikriname, kaip mums klojasi. Sportavę kolegos pradėjo gyventi dar aktyviau, o tie, kuriems didžiausia asmeninė pergalė anksčiau būdavo rytais atsikelti iš lovos, pradėjo reguliariai sportuoti.“

www.werunvilnius.lt

menys lengviau pažeidžiami, kai tempiami per jėgą. Todėl prieš bėgimą geriau daryti dinaminį apšilimą: atlikti tam tikrus pratimus, pavyzdžiui, bėgti aukštai keliant kelius ar sparčiai greitėjant, šuoliuoti vietoje ir į tolį. Apskritai raumenų ir sausgyslių tempimas naudingas siekiant atlikti jogos pozą ar baleto judesį. Bėgikams tempimo pratimų nauda nedidelė, nes mažinama raumenų susitraukimo jėga, o padaryti po bėgimo, jie įgalina raumenis kiek lengviau atsigauti. 4 Nuo traumų apsaugo tik brangūs bėgimo bateliai

82 82

GRIAUNAME MITUS APIE BĖGIMĄ Jie visą laiką kankinasi. Jiems greitai sudyla kelių sąnariai. Bėgioja tik jauni. Tokių ir panašių teiginių greičiausiai yra tekę girdėti visiems bėgikams. Pabandykime išsiaiškinti, ar ši nuomonė teisinga. 1 Tai visada yra kančia

Stebint priekyje finišuojančių bėgikų veidus, kuriuose atsispindi ne pačios pozityviausios emocijos, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad bėgimas – tai nuolatinė kančia. Iš tiesų bėgant varžybose ir siekiant aukščiausio rezultato pagal savo galimybes reikia nusiteikti, kad bus sunku. Tačiau kasdienės treniruotės neprivalo tokios būti ir daugeliu atvejų nėra. Keli ar keliolika kilometrų, nubėgtų po intensyvios darbo dienos, padės atsipalaiduoti ir atsikratyti blogų minčių. O norint, kad bėgimas taptų nuolatiniu įpročiu, būtina patirti malonumą ir per šį užsiėmimą, ir po jo. 2 Bėgimas kenkia keliams

Kelius greitai „sudroši“. Išgirdę, kad per savaitę nubėgate bent keliasde-

šimt kilometrų, taip perspėja dažniausiai tie, kurie tebėga iki nuvažiuojančio troleibuso. Bėgiojantys žmonės iš tiesų kartais gali skųstis kelių sąnarių skausmais, tačiau, žvelgiant statistiškai, šio tipo trauma bėgikams nėra labiau būdinga negu kitiems. Priešingai, reguliarus bėgiojimas padeda sustiprinti raumenis ir padidina kaulų tankį, o tai sumažina tam tikrų susirgimų riziką. Aišku, netinkamai pasirinktas krūvis ir persitreniravimas gali pakenkti, bet tai jau kita tema. 3 Tempimo naudingi

pratimai

yra

Nors kartais bėgikams rekomenduojama „pratampyti“ raumenis prieš bėgimą, toks veiksmas nėra naudingas ir net gali pakenkti. Mat nesušilę rau-

Reguliariai bėgiojantys žmonės anksčiau ar vėliau patiria traumų. Vienas jų nulemia nepakankamas fizinis pasirengimas, kitas – persitreniravimas, trečios įvyksta dėl išorinių aplinkybių, pavyzdžiui, atsikišusios šaligatvio plytelės. Todėl tarp bėgimo batelių kainos ir traumų jokio priežastinio ryšio dažniausiai nėra. Problemų dėl avalynės gali kilti tik tuo atveju, jei bateliai nepritaikyti bėgioti ar yra visiškai susidėvėję. Geriausias būdas apsisaugoti – reguliarios treniruotės, tinkamai pasirinktas bei palaipsniui didinamas krūvis ir įvairias raumenų grupes stiprinantys pratimai. 5 Norint bėgti greičiau, rei kia bėgti daugiau

Pradėjus bėgioti ir laikantis šio principo iš tiesų galima pasiekti gerų rezultatų. Tačiau, kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir bėgime paprasčiausios priemonės tik iš pradžių užtikrina didžiausią proveržį. Visų pirma daugelis bėgimo entuziastų stokoja laiko ir treniruotes gali ilginti iki tam tikros ribos. Antra priežastis – tiesiog per didelis bendras krūvis. Todėl labiau pažengę bėgikai norėdami bėgti greičiau vietoje didesnio kilometrų skaičiaus turi imtis tikslinių treniruočių, papildyti bėgimą panašia veikla, pavyzdžiui, minti dviratį ar skirti daugiau dėmesio raumenų jėgą didinantiems pratimams.