Fabula

Autorė: Ugnė Kriūnaitė

Nuotrauka: Simon Berger

Netradiciniai baltų dievai arba... kam melstis, kai raugini kopūstus

Pakalbėkim apie mažiau žinomas baltų mitologines dievybes šia vienkartine Fabulos sugrįžimo proga. Jei skaitei šią rubriką praėjusį sezoną, galbūt dar atsimeni ir turi tą basic supratimą, kokiais principais veikė mūsų protėvių tikėjimas. Atgal jau nebegrįšime, apie anksčiau aprašytas būtybes taip pat nekalbėsime, o čiupsime jautį už ragų (joks jautis šio straipsnio rašymo metu nenukentėjo) ir panagrinėsime, kokių keistenybių gali pasitaikyti netgi tarp dievų. O jei norisi sužinoti daugiau, senesnius Fabulos straipsnius visada gali rasti čia: issuu.com/njuspeipis

Tarp pagrindinių baltų mitologijos dievų, tokių kaip Perkūnas, Giltinė ar Žemyna, tarp tuzino bičių globėjų ir nesuskaičiuojamos galybės javų bei galvijų dievybių, slepiasi nemažai įdomesnių personažų. Nuo būtybių, atsakingų už tai, kad nesusimaišytum tarp šungrybių, iki dievų, globojančių spalvas. Kadangi informacijos apie baltų tikėjimą yra išlikę labai nedaug, nekalbant apie tai, kad nemaža dalis mūsų turimų žinių yra tiesiog prifantazuota (pavyzdžiui, Teodoro Narbuto sugalvoti dievai, tarp jų – meilės deivė Milda), galimas daiktas, kad tokių dievybių buvo gerokai daugiau.

Bangpūtys

Jei vaikščiojant Nemuno deltos ar Rusnės pakrantėmis iš vandens ims grūmoti piktas dviveidis diedukas, tai ne koks Anabelės pusbrolis tave koneveikia, o jūros ir audrų dievas Bangpūtys. Įsižiūrėjus galima pastebėti, kad jis dar ir sparnuotas. Ši dievybė mitologijoje labiausiai pasižymėjo... piktumu ir žiaurumu, mat mėgo versti ir skandinti laivus. Apie baidares metraščiuose nerašoma nieko, tad jei išvirtai, pats kaltas.

Upinis

Upių dievas, tuo nieko nenustebinsiu. Įdomesnis faktas yra šio dievo garbinimo ritualas – kad vanduo būtų skaidrus, žmonės aukodavo baltus paršelius. Nejaugi ir dievams patinka šoninė ir BLT sumuštiniai?

Bardaitis

Kad jau kalbame apie jūros dievus, įtraukime ir prūsų jūreivystės dievą Bardaitį. Šiam buvo aukojamos žuvys – tarsi jis ir taip jų jūroje nerastų? Šaltiniai mini, kad ši dievybė greičiausiai buvo pora su prūsų vandenų dievu Patrimpu. We stan a queer king.

Blizgulis

Blizgulis senovės baltams buvo žinomas kaip sniego dievas. Jį pastaraisiais metais retai kur sutiksi – neaišku, ar ištirpo dėl globalinio atšilimo, ar išėjo į pensiją, ar tiesiog pasidavė.

Gota

Nežinau, ar šios dievybės egzistencija buvo labai smagi, kai jos pagrindinis darbo laukas – galvijų dauginimasis. Jos vardas siejamas su latvišku žodžiu, reiškiančiu „karvė“; taip, visai kaip latviškų saldainių „Gotina“ (not sponsored).

Kolera

Kalbėti apie epidemijų deivę šiuo laikotarpiu kažkaip nelabai norisi, bet paminėti reikia. Kol žmonės nuo jos slepiasi namuose, ši juodai apsitaisiusi poniutė laksto karieta, įkinkyta keturiais juodais žirgais. Minima kaip „baisiai didelė, bjauri ir smirdanti boba“, galbūt dėl to įsižeidusi visus kankina, tačiau žmogų palieka gyvą, jei šis jai padeda ar parodo kelią.

Magyla

Jei jau apsistojome prie nelabai malonių moteriškos lyties būtybių, verta paminėti ir Giltinės tarnaitę, mirties deivę. Kai kuriuose šaltiniuose ji aprašoma visai ne kaip deivė – verčiau demonas, furija, galinti pražudyti žmogų. Kitaip sakant, asmeninis budelis, nes net Giltinė kartais nenori purvintis rankų.

Rūgutis

Tiems, kas namuose raugia kopūstus, agurkus ar girą, verta pasimelsti rūgimo dievui. Šis dievas siejamas ir su pirmaisiais alaus (nealkholinio) ir duonos gaminimo ritualais. Žodžiu, jei pakvies į svečius, atsisakyti būtų didžiulė klaida, nes ir pavalgydins, ir pagirdys; alų midų gersi, per barzdą varvės, burnoj neturėsi.

Indraja

Visai galimas daiktas, kad Indraja, prieš aplikuodama į vandenų laumės pareigas, nepaskaitė darbo aprašymo iki galo, nes jos, kaip dievybės, pagrindinis darbas – atskirti šungrybius nuo paprastų grybų. Kaip tai veikia? Na, vieną gražią dieną grybauji miške, užmatai grybą ir nežinai, ar jis valgomas. Ką daryti, googlint? Ne, šaukiesi deivės Indrajos. Tik ar prisišauksi, neaišku, nes jai gražią dieną, kaip vandenų laumei, lipti iš ežero nei šis, nei tas.

Dugnai

Tęsiant temą apie dievybes su keistomis pareigomis, Dugnai (daugiskaitos forma, kadangi lytis nežinoma) prižiūrėjo supiltus miltus. Atrodo, jog lietuviai turėjo po dievą ar du kiekvienam duonos gamybos etapui.

Vaižgantas

Ne, ne rašytojas, o tikrų tikriausia dievybė. Jei už linus atsakingas dievas gyvuotų šiais laikais, jam tikrai neprireiktų „Tinder“ paskyros, nes jo šaukdavosi būtent merginos. Šaltiniai teigia, jog „ši dievybė garbinta ištęstu bei gana sudėtingu ritualu“.

Mėletėlė

Maketuotojams, dailininkams ir šiaip menininkams verta pasimelsti šiai dažų bei spalvų deivei. Buvo garbinama dažų ieškotojų miškuose, ieškant, kuo nudažyti vilną.