KTU naujienos

Interviu ėmė: Viktorija Rutkauskaitė

INSPIRed: apie fotostudiją iš pirmų lūpų

Donatai, Tave galėčiau pristatyti kaip – fotografą, parodų kuratorių ir architektą, fotografijos dėstytoją, KTU fotostudijos vadovą, DJ’ų ir diplomuotą inžinierių. Gal galėtum plačiau papasakoti apie šį savęs ieškojimo ir savęs atradimo kelią?

Tik tiek? (juokiasi) Dar mėgstu tapyti ir šiek tiek rašau. Taip, esu mokęsis ir inžineriją. Diplominiame darbe projektavau nedidelį riedučių parką. Inžinerinės studijos man daug davė. Išmokau konstruktyvaus mąstymo, glaustai ir aiškiai rašyti. Galiausiai vis tiek visa savo esybe likau menininku. Tiesiog ta patirtis padeda neskraidyti visiškais padebesiais. Inžinerinio ir kūrybiško mąstymo samplaika yra labai geras derinys, kurį panaudoju tiek asmeninėje kūryboje, tiek konstruodamas tas pačias parodų ekspozicijas.

Kaip į Tavo gyvenimą atėjo fotografija?

Jau mokykloje baigiamojo dailės egzamino praktinę dalį atlikau naudodamas šią mediją. Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau viską aiškiai apgalvoti, konceptualizuoti idėją ir ją įgyvendinti. Ankščiau juostoje fiksuodavau tik padrikus vaizdus. Po to universitete fotografuodavau renginius, sudalyvaudavau viename kitame konkurse, bet labai greitai tapo aišku, kad norisi iššūkių. Vieną vasarą įsidarbinau asistentu fotostudijoje Vilniuje. Iššūkis kvadratu, nes nauja aplinka, daug darbo ir kas rytą reikėdavo keltis anksti, kad ten iš Kauno nuvažiuoti. Buvo tikrai reikalinga patirtis. Tuo pačiu supratau, kad vien komercine fotografija nenoriu apsiriboti. Atsirado nauji savęs ieškojimai kūryboje, pradėjau mokytis grafinio dizaino, ėmiau daugiau piešti.

Donatas Stankevičius

Ką svarbu žinoti savęs ieškančiam jaunimui?

Studijuojančiam tiksliuosius mokslus labai pagirtina rasti laiko vienokiai ar kitokiai meno formai. Tebūnie tai tik ieškojimai, bet jie plečia akiratį, lavina pasaulėjautą. Tikėtina, kad toks žmogus gali būti visaverte asmenybe. Mano atveju skirtingos veiklos nesikirto. Jos kaip tik viena kitą papildė. Kuo daugiau darai, tuo daugiau galimybių atsiranda. Linkėčiau niekada neapsiriboti tik viena veikla, nes gyvenimas įgaus pilkšvą atspalvį. Naudokite visą paletę. Šalia roboto visada dera klasikinė literatūra ir gera muzika. Informatikai gilinasi į kompozicijos meną, o chemikai mėgsta ir fotojuostas ryškinti.

Neimantai, pasidalink savo, kaip studento, patirtimi prisijungus prie fotostudijos.

Būtent fotostudija ir Donatas mane privertė pažvelgti į fotografiją visai kitaip. Išmokau tiek senosios juostinės fotografijos, tiek studijinės fotografijos bei kitų gudrybių. Manau, kad prisijungus prie kolektyvo, mano darbai patobulėjo. Turėjau galimybę semtis patirties fotografuojant įvairius KTU renginius, pavyzdžiui, „Ateik ir Įveik“, diplomų įteikimus, kurių skaičiaus jau ant rankos pirštų nebesuskaičiuoju. Atėjus į kolektyvą, norėjau priprasti ir pažinti jos narius, labai patiko kuratoriaus humoro jausmas, nes liūdna niekados nebūna. Taipogi su kiekvienu susirinkimu ir veiklų vykdymu mes sužinome kažką naujo apie fotografiją ir jos ypatumus. Dar vienu privalumu įvardinčiau daug smagių ir įdomių idėjų savoms fotografijoms, skirtingos technikos išbandymą ir išmokimu dirbti fotostudijoje. Nors, kaip ir daugumai studentų, man laiko tikrai trūksta, gyvenu ne Kaune, tačiau dėl fotografijos užsiėmimų nedvejodamas važiuoju 80 kilometrų pirmyn ir atgal. Tikrai kviečiu visus prisijungti prie fotostudijos, nesvarbu ar tu net nelaikęs fotoaparato rankose. Visko galima išmokti jeigu tik yra noro ir ryžto.

Neimantas Jocius

INSPIRed: atrask save KTU teatro studijoje „44“

Aleksandr, pasidalink kokią papildomą vertę studentui suteikia dalyvavimas tokioje meninėje veikloje ir kaip svarbu šiame, greitai besikeičiančiame, pasaulyje būti universaliam?

Per kelis darbo metus KTU pastebėjau, kad į teatro studiją ateina studentai turintys skirtingą motyvaciją, tikslus, norus, pasaulėjautą, todėl ir išsineša jie taip pat skirtingus dalykus. Kai kuriems studentams tai yra tobula atviro ir drąsaus komunikavimo su aplinka mokymosi vieta, kai kas čia pasisemia naujų žinių, praplečia akiratį, atranda naujų knygų, filmų, susipažįsta su įdomiais kūrėjais, kai kas tiesiog labai gerai praleidžia savo laisvą laiką ir pailsi nuo paskaitų ir kitų darbų. Žinoma, vis tiek visi daugiau ar mažiau įgyja tokių įgūdžių, kurie vėliau studentams padeda tapti dar geresniems profesinėje veikloje. Profesijos amato galima ir privaloma išmokti paskaitose, bet ateidamas po studijų į darbo rinką, turi turėti kai ką daugiau nei vien savo profesines žinias, nes jas turi ir visi kiti absolventai. Tuomet puikų specialistą nuo gero skiria būtent tokie įgūdžiai, kuriuos ir galima įgauti dalyvaujant meninėje, organizacinėje, visuomeninėje veikloje ir pan.

Aleksandr Špilevoj

Dažnai iš studentų išgirstu, kad tik studijuoja ir papildomai veiklai laiko nelieka. Gal gali pasidalinti kaip Tu viską suspėji ir atrandi energijos?

Iš tikrųjų spėju ne viską. Kartais pykstu ant savęs, kad apsiimu tiek, kad deadline'ai ima negailestingai spausti, ir visko įgyvendinimui tenka skirti ne tik ištisas dienas, bet dar ir nemažą dalį naktų. Vienaip ar kitaip visą fizinį nuovargį kompensuoja ir papildomų jėgų gyventi ir kurti suteikia tai, kad visiškai visi mano darbai ir visos mano studijos, veiklos ir tyrimai yra susiję su dalyku, kurį aš myliu – teatru. Teatras man ne tik meno laukas. Tai ir kūrybos galimybė, ir savęs bei pasaulio pažinimo platforma, ir santykių mezgimas, ir socialinės bei pedagoginės veiklos galimybė ir didžiausia mokykla bei praktinė filosofija bei religija.

Ką norėtum palinkėti žmogui, kuris skaitys Tavo interviu?

Linkėčiau pamėginti atrasti tai, kas jam iš tikrųjų yra svarbu ir įdomu. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad visi studentai turi apsiimti daug įvairios veiklos, lankyti teatro ar kitokias menų studijas. Kai kam to tikrai visai nereikia. Siūlyčiau tiesiog drąsiai paieškoti to, kas svarbu. Tai galima daryti aktyviai – bandant įvairias veiklas, keliones, savanorystės projektus, naktinėjimus su įdomiais žmonėmis. Galima ieškoti ir visiškai kitaip – pasiliekant tyliam įsiklausimui į tai, ko labiausiai norisi, ko trūksta, kas rūpi. Ir tie atradimai gali būti visiškai skirtingi. Tačiau, kiekvienas atradimas vertas paieškų. Tad drąsių ieškojimų!

Donatai, kodėl verta tapti teatro studijos dalimi?

Būtent teatras, kaip niekas kitas, skatina žmogaus brendimą ir savęs pažinimą. Šiandien mane galite sutikti kaip programų sistemų inžinierių, KTU magistrantūros studentą ar KTU teatro studijos „44“ narį, bet be teatro aš šiandien nebūčiau toks, koks esu. Jei kyla klausimas, kaip inžinieriai, matematikai, technologai suderina meną su technologijomis, tiesa ta, kad tai nėra konfliktuojančios sritys. Mes patys save dažnai ribojame net nesuvokdami, kad galime žymiai daugiau nei manome. Jeigu užtenka motyvacijos – įmanoma suspėti ir suderinti skirtingas veiklas.

Donatas Laurinavičius