Nlea apzvalga 2016 ii pusmetis 20161215

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2016 m. II pusmetis

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2016 m. Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko reikšmingų pokyčių, turėjusių didelę įtaką energijos kainoms ir tiekimo patikimumui: • Lietuva elektros perdavimo jungtimis sujungta su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“); • Lietuvos gamtinių dujų rinką per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą pasiekė pirmieji kroviniai iš neatidėliotinų sandorių rinkos (angl. Spot), skirti mūsų šalies komerciniams ir buitiniams vartotojams; • sujungtos gamtinių dujų ir elektros energijos skirstomosios veiklos, leidžiančios efektyviau valdyti energijos skirstymo infrastruktūros sistemas; • toliau plėtota komercinė gamtinių dujų prekyba tiekiant dujas iš Lietuvos į Estiją.

Dėl gerai išplėtotos tarpsisteminės Baltijos šalių elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros visi šie pokyčiai neišvengiamai paveikė visas tris Baltijos šalis, o 2016-ieji yra pirmieji metai, kai Baltijos šalių elektros ir gamtinių dujų rinkos veikia smarkiai pasikeitusioje konkurencinėje aplinkoje.

Šioje energijos išteklių apžvalgoje pateikiamas objektyvus energijos išteklių kainų palyginimas remiantis viešais informacijos šaltiniais.

Elektros kainĹł palyginimas

Buitiniai vartotojai

Lietuvoje elektros energija buitiniams vartotojams kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse. Priežastis mažesni skirstymo, perdavimo ir tiekimo paslaugų kaštai.

Lietuvoje visi galutinės buitinių vartotojų mokamos elektros kainos elementai yra reguliuojami. Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik atskiros infrastruktūros dedamosios.

Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė elektros kaina 2016 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse – 11,5 ct/kWh. Palyginti su Latvija (15,4 ct/kWh), elektra Lietuvoje yra 25,3 proc. pigesnė, palyginti su Estija (12,8 ct/kWh), – 10,2 proc. pigesnė.

Dedamųjų palyginimas1:

3,9 ct/kWh

elektros įsigijimo kaina Lietuvoje2 2016 m. II pusmetį yra antra pagal dydį Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina siekia 3,9 ct/kWh – 13,3 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 14,7 proc. didesnė nei Estijoje3;

3,0 ct/kWh

skirstymo kaina Lietuvoje mažiausia (3,0 ct/kWh): 21,1 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 28,6 proc. mažesnė nei Estijoje;

1,5 ct/kWh

VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,5 ct/kWh: 44,4 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 50 proc. didesnė nei Estijoje;

1,0 ct/kWh

perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,0 ct/kWh: 23,1 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 16,7 proc. mažesnė nei Estijoje;

0,2 ct/kWh

visuomeninio tiekimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 0,2 ct/kWh: 60 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 50 proc. mažesnė nei Estijoje (Pastaba: LV ir EE rinkos liberalizuotos, todėl šiose šalyse visuomeninis tiekėjas = garantinis tiekėjas.);

0 ct/kWh

Lietuvoje ir Latvijoje buitiniai elektros energijos vartotojai nemoka akcizo, Estijoje akcizas - 0,447 ct/kWh.

21 %

PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje – 20 proc.

1. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.

2. VKEKK nustatyta elektros energijos įsigijimo kaina 2016 m. II pusm.

3. Estijos ir Latvijos elektros įsigijimo kainos nustatytos, kaip NPS elektros įsigijimo kainos svertinis vidurkis už praėjusius 12 mėnesių (2015-06-21 - 2016-06-20) įvertinant 4 % nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo.

4

Elektros energijos kainos palyginimas 2,0

3,0

1,0 0,2

1,5

3,9

11,5

Lietuva

ct/kWh

2,1

4,2

1,2

0,4

1,0

0,4

3,4

12,8

Estija

ct/kWh

2,7

3,8

1,3

0,5

2,7

4,5

15,4

Latvija

ct/kWh

PVM

Skirstymas

Perdavimas

Akcizas

Elektros įsigyjimas

Visuomeninis tiekimas

VIAP

Lietuvoje 2016 m. II pusmetį visos buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos dedamosios Lietuvoje 5–10 proc. mažėjo arba nesikeitė. Skirstymo žemosios įtampos tinklais paslaugos kaina didėjo tik dėl pasikeitusio kainos viršutinės ribos skaičiavimo metodo, kuris vartotojams taikomiems tarifams įtakos neturėjo.

Elektros energijos kainos dinamika 2016 m. I pusmetis 2,1

2,8

1,0 0,2

1,6

4,3

11,9

ct/kWh

2016 m. II pusmetis 2,0

3,0

1,0 0,2

1,5

3,9

11,5

ct/kWh

PVM VIAP

Skirstymas Visuomeninis tiekimas

Elektros kainų palyginimas

Perdavimas

Pagrindinės galutinio tarifo mažėjimą lėmusios priežastys: pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis ir elektros energijos kainos mažėjimas.

Elektros įsigyjimas

5

Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos buitiniams vartotojams 2007-2016 m., Eur/kWh (su PVM) 0,19

Lietuvoje buvo išlaikytas didžiausias elektros energijos kainų buitiniams vartotojams stabilumas Baltijos šalyse.

0,14 0,09 0,04 2007

2008

2009

2010

2011

2012 Latvija

Lietuva

2013

2014

2015

2016 I pusm.

Estija

Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostatas) duomenimis, 2007 m. II pusmečio - 2016 m. I pusmečio laikotarpiu elektros energijos kainos buitiniams vartotojams visose Baltijos šalyse augo. Daugiausiai kaina augo Latvijoje (123,3 proc.), mažiausiai - Lietuvoje (41,5 proc.). Estijoje kaina kilo 53,7 proc.

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija Vengrija

Eurostato duomenimis, tarp Europos Sąjungos šalių buitiniai vartotojai 2016 m. I pusmetį už elektros energiją mažiausiai mokėjo Bulgarijoje, Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje 2016 m.

I pusmetį gyventojai už elektros energiją mokėjo 40 proc. mažiau nei vidutiniškai mokėjo ES šalių gyventojai.

Estija Lietuva Malta Rumunija Kroatija Lenkija Čekija Slovakija Kipras Suomija Slovėnija Nyderlandai Latvija Prancūzija Liuksneburgas Graikija Švedija Didžioji Britanija Austrija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Ispanija Eurozona Airija Portugalija Italija Belgija Vokietija Danija

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band DC: 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)

6

Komerciniai vartotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik į komercinių vartotojų mokamą elektros energijos kainą įtraukiamos infrastruktūros dedamosios.

Lietuvoje taikoma galutinė elektros kaina 2016 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse – 8,8 ct/kWh. Palyginti su Latvija, elektra Lietuvoje yra 19,3 proc. pigesnė, palyginti su Estija, – 9,3 proc. pigesnė.

Dedamųjų palyginimas3:

3,8 ct/kWh

Baltijos šalyse elektra komerciniams vartotojams mažiausiai kainuoja Lietuvoje, to priežastis – maži infrastruktūros kaštai.

elektros įsigijimo kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2016 m. II pusm. yra panaši ir siekia atitinkamai 3,8 ir 3,7 ct/kWh, kas yra 12-15 % daugiau nei Estijoje;

2,5 ct/kWh

skirstymo kaina Lietuvoje mažiausia: apie 21,9 proc. mažesnė nei Latvijoje ir apie 35,9 proc. mažesnė nei Estijoje;

1,5 ct/kWh

VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,5 ct/kWh: 44,4 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 50 proc. didesnė nei Estijoje;

1,0 ct/kWh

perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,0 ct/kWh: 23,1 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 16,7 proc. mažesnė nei Estijoje;

0,052 ct/kWh

akcizas Lietuvoje komerciniams elektros energijos vartotojams siekia 0,052 ct/kWh, t. y. 48,5 proc. mažiau nei Latvijoje (0,101 ct/kWh) ir 88,4 proc. mažiau nei Estijoje (0,447 ct/kWh).

3. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.

Elektros kainų palyginimas

7

Elektros energijos kainos palyginimas 2,5

1,0

1,5

0,1

3,8

8,8

Lietuva

ct/kWh 3,9

1,2

1,0

0,4

3,3

9,7

Estija

ct/kWh 3,2

1,3

2,7

0,1

3,7

10,9

Latvija

Skirstymas

ct/kWh

Perdavimas

VIAP

Elektros įsigyjimas

Akcizas

Prielaidos: • elektros įsigijimo kaina – NPS elektros įsigijimo kainos 2016 m. sausio– birželio mėn. aritmetinis vidurkis įvertinant 4 % nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo.

• Vartotojas per metus suvartoja 33 100 kWh, galia – 34 kW. • Estijoje pasirenkamas tarifų planas VMA11, Latvijoje – S42.

• Tiekėjo maržos nevertinamos.

• Komerciniams vartotojams elektros energijos kainos pateikiamos be PVM.

Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos komerciniams vartotojams 2007–2016 m., Eur/kWh (su PVM) 0,16

Nuo 2013 m.

Lietuvoje pastebimas didžiausias elektros energijos kainų komerciniams vartotojams kritimas (23,7%).

0,12 0,08 0,04 2007

2008

2009 Lietuva

2010

2011

2012 Latvija

2013

2014

2015

2016 I pusm.

Estija

Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band IC: 500 MWh < Consumption < 2 000 MWh)

Eurostato duomenimis, 2007 m. II pusm. - 2016 m. I pusm. laikotarpiu elektros energijos kainos komerciniams vartotojams visose Baltijos šalyse augo. Daugiausiai kaina didėjo Latvijoje (101 proc.), mažiausiai – Lietuvoje (29 proc.), Estijoje – 68 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau skyriuje atliktos analizės laikotarpių ir šio grafiko rezultatai gali nesutapti dėl: skirtingų nagrinėjamų laikotrapių bei taikytų prielaidų atliekant tipinio komercinio vartotojo analizę. Paminėtina, kad vien NPS biržoje vidutinė Lietuvos zonos elektros kaina 2015 m. buvo 35 proc. didesnė nei Estijos zonoje, o 2016 m. sausio-spalio mėn. šis skirtumas siekė tik 13 proc.

1. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_eng.pdf (VMA1) 2. https://www.sadalestikls.lv/files/newnode/tarifieur/ST_tarifi_01.08.2016_EN.pdf (S4)

8

Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Švedija

Eurostato duomenimis, Lietuva 2016 m. I pusmetį buvo 12 vietoje pagal elektros energijos kainą komerciniams vartotojams tarp Europos Sąjungos šalių ir tai buvo 21,8 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES.

Suomija Čekija Rumunija Liuksenburgas Lenkija Vengrija Slovėnija Nyderlandai Estija Kroatija Lietuva Prancūzija Bulgarija Kipras Austrija Slovakija Ispanija Belgija Graikija Portugalija Latvija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Malta Airija Euro zona Didžioji Britanija Italija Vokietija Danija

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band IC: 500 MWh < Consumption < 2 000 MWh)

Elektros kainų palyginimas

9

Elektros mažmeninės rinkos koncentracija 2015 m. (i) „Latvenergo“ užėmė 74 proc. Latvijos, 15 proc.

Lietuvos ir 13 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (ii) „Eesti Energia“ – 15 proc. Latvijos, 5 proc. Lietuvos ir 55 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (iii) LE – 50 proc. Lietuvos ir mažą dalį (1 proc.) Latvijos mažmeninės rinkos.

Iš Baltijos šalių mažiausiai monopolizuota mažmeninė rinka yra Lietuvoje, daugiausiai – Latvijoje.

Valstybinių energetikos įmonių 2015 m. rinkos dalis mažmeninėje rinkoje Lietuva 5%

Estija 30%

55%

Latvija 32%

15%

10% 1%

15%

50%

74% 13%

Eesti Energia

10

Latvenergo

LE

Kiti

Dujų kainų palyginimas

Elektros kainų palyginimas

11

Buitiniai vartotojai Analizė atlikta remiantis galutinėmis kainomis, kurias sumoka gyventojai, naudojantys dujas šildymui – vidutiniškai apie 1 700 m3 per metus.

Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2016 m. II pusmetį yra didžiausia Baltijos šalyse: apie 3 proc. didesnė nei Latvijoje ir apie 19 proc. didesnė nei Estijoje.

Lietuvoje pastebimos mažiausios gamtinių dujų tiekimo kainos buitiniams vartotojams Baltijos Šalyse.

Komponenčių palyginimas:

14,3 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2016 m. II pusmetį yra mažiausia (14,3

Eur/MWh): 8,3 proc. mažesnė nei Latvijoje (15,6 Eur/MWh), 22,3 proc. mažesnė nei Estijoje (18,4 Eur/MWh);

2,8 Eur/MWh perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,8 Eur/MWh); 9,2 Eur/MWh skirstymo kaina Lietuvoje (9,2 Eur/MWh) yra šiek tiek mažesnė nei Latvijoje (9,5 Eur/MWh), tačiau didesnė nei Estijoje (2,5 Eur/MWh);

0 Eur/MWh Lietuvoje buitiniai gamtinių dujų vartotojai nemoka akcizo, Latvijoje akcizo mokestis sudaro 1,622 Eur/MWh, Estijoje – 3,209 Eur/MWh.

21 %

PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje – 20 proc.

4 Eur/MWh

Suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes nėra SGD terminalo.

Gamtinių dujų kainos Estijoje Q ≤ 200m3 7,4

3,2

2,5

1,6

29,9

44,7

Eur/MWh

200m3 < Q ≤ 750m3 5,8

3,2

2,5

21,9

1,6

35,0

Eur/MWh

750m3 < Q ≤ 100 000m3 5,1

3,2

2,5

1,6

18,4

30,9

Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus PVM

12

Akcizas

Skirstymas

Perdavimas

Saugojimas

Dujos, tiekimas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

Gamtinių dujų kainos Latvijoje Q ≤ 500m3 11,0

1,6

19,9

1,5 1,0

28,4

63,5

Eur/MWh

500m3 < Q ≤ 25 000m3 6,2

1,6

9,5

1,5 1,0

15,6

35,5

Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus

PVM

Akcizas

Saugojimas

Dujos, tiekimas

Skirstymas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

Perdavimas

Gamtinių dujų kainos Lietuvoje Q ≤ 500m3 11,9

1,7

29,5

2,4

22,9

68,5

Eur/MWh

Dėl didesnio dujų tinklo, galutinės gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams Lietuvoje yra vidutiniškai 5,5 % didesnės nei Latvijoje.

500m3 < Q ≤ 20 000m3 6,4

4,0

9,2

2,8

14,3

36,6

Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus

PVM

Akcizas

Skirstymas

Saugojimas

Dujos, tiekimas

Perdavimas

Dujų kainų palyginimas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

13

I gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys maistui ruošti), Eur/1 m3, su PVM 0,09 -21,69%

0,08 0,07

+8,68%

0,06

-42,05%

0,05 0,04 2012

2013

Lietuva

2014

Latvija

2015

2016

Estija

2012–2016 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos I gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito nevienodai: Latvijoje kaina 8,68 proc. augo, Lietuvoje ir Estijoje – mažėjo atitinkamai 21,69 proc. ir 42,05 proc.

II gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys būstui šildyti), Eur/1 m3, su PVM Lietuvoje pastebimas didžiausias II gr. buitiniams vartotojams taikomų gamtinių dujų kainų mažėjimas (41,63 proc.) Baltijos šalyse.

0,7 0,6 0,5

-41,63% -8,43%

0,4

-36,60%

0,3 2012

2013

Lietuva

2014

Latvija

2015

2016

Estija

2012–2016 m. laikotarpiu Lietuvoje gamtinių dujų kainos II gr. buitiniams vartotojams labiausiai sumažėjo iš Baltijos šalių – 41,63 proc., atitinkamai Estijoje 36,6 proc. ir Latvijoje 8,43 proc. Tai sąlygojo LD įsigijimas (nuolaidų taikymas) bei palankesnės tiekėjų kainos. 2012 m. II pusmetį Latvijoje galutinė gamtinių dujų kaina buvo 38 proc. mažesnė nei Lietuvoje ir 21 proc mažesnė nei Estijoje. 2016 m. II pusmetį Lietuvos galutinių kainų skirtumas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, sumažėjo: Latvijoje galutinė kaina mažesnė 3 proc., Estijoje – 16 proc.

14

Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Rumunija

Eurostato duomenimis, Lietuva 2016 m. I pusmetį yra 5 vietoje pagal gamtinių dujų kainas gyventojams tarp Europos Sąjungos šalių ir tai 33,5 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES.

Vengrija Bulgarija Lenkija Lietuva Latvija Kroatija Estija Liuksenburgas Slovakija Belgija Didžioji Britanija Graikija Čekija Slovėnija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Prancūzija Airija Vokietija Ispanija Euro zona Austrija Danija Italija Nyderlandai Portugalija Švedija

0,00

0,05

0,10

0,15

Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band D2: 20 GJ < Consumption < 200 GJ)

Dujų kainų palyginimas

15

Baltijos šalyse 2014-2015 m. gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams rinka monopolizuota beveik 100 proc.

Didžiausio gamtinių dujų tiekėjo buitiniams vartotojams užimama rinkos dalis 2014-2015 m.

99,9-100% Lietuva

100%

100%

Estija

Latvija

Komerciniai vartotojai Analizė atlikta remiantis didelių gamtinių dujų vartotojų duomenimis1.

Lietuvoje komercijai taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2016 m. I pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse: apie 8 proc. mažesnė nei Latvijoje ir apie 14 proc. mažesnė nei Estijoje. Komponenčių palyginimas:

2016 m. I pusmetį Lietuvoje pastebimos mažiausios gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams Baltijos šalyse.

13,22 Eur/MWh

gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2016 m. I pusmetį yra mažiausia (13,2 Eur/MWh): 21,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (16,8 Eur/MWh), 21,9 proc. mažesnė nei Estijoje (16,9 Eur/MWh);

1,8 Eur/MWh

perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (1,8 Eur/MWh);

3,9 Eur/MWh

skirstymo kaina Lietuvoje didžiausia (3,9 Eur/MWh);

0,54 Eur/MWh

Lietuvoje komercinių gamtinių dujų vartotojų mokamas akcizas yra mažiausias – 0,54 Eur/MWh, t. y. 66,7 proc. mažiau nei Latvijoje (1,622 Eur/MWh) ir 83,2 proc. mažiau nei Estijoje (3,209 Eur/MWh).

1,4 Eur/MWh

Suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes šiose šalyse nėra SGD terminalo.

1. Nagrinėjami: Lietuvoje egzistuojantis vienas didžiausių vartotojų suvartojantis 4 941 tūkst. m3 - 14 823 tūkst. m3 per metus, Latvijoje priimtas neesamas vartotojas suvartojantis 20 000 tūkst. m3 - 100 000 tūkst. m3 per metus, Estijoje priimtas egzistuojantis vartotojas suvartojantis apie 100.000 tūkst. m3 per metus.

2. 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais komerciniams vartotojams dujų kaina papildomai mažės vidutiniškai 20%. Šaltinis: http://www.ldtiekimas.lt/naujienos/iki-metu-pabaigos-imones-uz-dujas-mokes-penktadaliu-maziau/

16

Gamtinių dujų kainos palyginimas 1,4 0.5

3,9

13.2

1,8

20,9

Lietuva

Eur/MWh

3.2

2,5

1,6

16,9

24,2

Estija

Eur/MWh 1,6

1,7

1,5

1,0

16,8

22,7

Latvija

Eur/MWh

Akcizas

Skirstymas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

Saugojimas

Dujos, tiekimas

Perdavimas

Vidutinės Baltijos šalių gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams 2007–2016 m., Eur/kWh (su PVM) 0,6 0,037

0,4 0,032 0,032

0,2 0,0

2007 2008 2009

Lietuva

2010

2011

2012

Latvija

2013

2014

2015

2016 I pusm.

Estija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band I3: 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)

Eurostato duomenimis, 2007 m. II pusm. - 2016 m. I pusm. laikotarpiu Estijoje gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams tarp Baltijos šalių daugiausiai didėjo – 73proc., atitinkamai Lietuvoje kaina didėjo tik 12,9 proc., o Latvijoje mažėjo 1,5 proc. Tai lėmė, kad 2016 m. I pusmetį Lietuvos ir Latvijos kaina buvo mažiausia, t. y. 13,5 proc. mažesnė nei Estijoje.

Dujų kainų palyginimas

Nuo 2013 m.

Lietuvoje pastebimas didžiausias galutinių gamtinių dujų kainų komerciniams vartotojams mažėjimas Baltijos šalyse (39,2 %). Šiuo metu gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

17

Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija

Eurostato duomenimis, Lietuva 2016 m. I pus­ metį yra 5 vietoje pagal gamtinių dujų kainas komerciniams klientams tarp Europos Sąjungos šalių ir tai 14,5 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES.

Belgija Čekija Latvija Lietuva Graikija Lenkija Ispanija Rumunija Didžioji Britanija Italija Airija Slovakija Estija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Liuksenburgas Euro zona Prancūzija Vengrija Vokietija Kroatija Portugalija Slovėnija Austrija Nyderlandai Suomija Danija Švedija

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band I3: 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)

18

Baltijos šalyse 2014–2015 m. Lietuva buvo mažiausiai monopolizuota gamtinių dujų tiekimo komerciniams klientams sektoriuje, tai rodo didesnį nei kitų šalių konkurencingumo skatinimą ir rinkos atvėrimą.

Didžiausio gamtinių dujų tiekėjo komerciniams vartotojams užimama rinkos dalis

37% 52% 2014

100% 77% 100% 100%

2015 Lietuva

2014

2015

2014

Estija

2015 Latvija

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų skirstymo infrastruktūros palyginimas 1. Lietuvos dujų skirstymo sistemos (ESO) reguliuojamos pajamos yra didžiausios – 51 mln. Eur, „Eesti Gas“ (EG) – 11 mln. Eur, o „Latvijas Gaze“ (LG) – 46 mln. Eur. 2. ESO sąnaudų bazė tenkanti 1 km skirstomojo tinklo yra mažiausia, t. y. 6 tūkst. Eur, EG – 7,4 tūkst. Eur, o LG – 9,2 tūkst. Eur. Estijoje skirstomojo tinklo ilgis daugiau nei 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje – 40 proc. mažesnis nei Lietuvoje.

3. Dėl Lietuvoje esančio didžiausio dujų skirstymo tinklo 1 km tenkantis paskirstytas dujų kiekis yra mažiausias – 763 MWh/km, EG – 2 971 MWh/km, o LG – 2 774 MWh/km.

4. Gamtinių dujų skirstomojo tinklo RAB didžiausias Latvijoje – 150 mln. EUR, nors tinklo ilgis mažesnis nei LT. Atitinkamai 1 km skirstomojo tinklo RAB Estijoje – 35 tūkst. EUR, Latvijoje – 30 tūkst. EUR, o Lietuvoje – tik 15 tūkst.

EUR. 5. Dėl kritusio vartojimo vidutinis dujų skirstomasis tarifas ESO yra didžiausias – 7,9 Eur/MWh, EG – 2,5 Eur/MWh, o LG – 3,3 Eur/MWh. Esminės priežastys: a. Estijoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama vos 25 proc. mažiau, nors tinklas yra daugiau nei 5 kartus mažesnis nei LT; b. Latvijoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama daugiau nei 2 kartus daugiau gamtinių dujų nei Lietuvoje, nors tinklas yra 40 % mažesnis nei Lietuvoje. c. Lietuvoje ESO gamtinių dujų skirstuomuoju tinklu paskirstomas gamtinių dujų kiekis 2010-2015 m. laikotarpiu mažėjo 1,8 karto, atitinkamai gamtinių dujų skirtymo paslaugos tarifas 2011-2015 m. laikotarpiu didėjo.

Estijoje ir Latvijoje dominuoja gamtinių dujų tiekimas iš vieno tiekėjo, tuo tarpu Lietuvoje tai užima tik apie pusę gamtinių dujų rinkos.

ESO tinklo “išlaikymas” skaičiuojant 1 km yra pigiausias Baltijos šalyse.

Baltijos šalių dujų skirstymo tinko dydis ir reguliuojamoji turto bazė. RAB, mln. Eur

125

150

53

8 500 km skirstymo tinklo dydis, km

5 040 km skirstymo tinklo dydis, km

1 465 km skirstymo tinklo dydis, km

Lietuva

Dujų kainų palyginimas

Latvija

Estija

19

Ĺ altiniai: 1. http://www.vkekk.lt/Puslapiai/default.aspx; 2. http://www.vkekk.lt/SiteAssets/vkekk-metines-veiklos-ataskaitos/vkekk-2012-veiklos-ataskaita.pdf ; 3. http://www.vkekk.lt/SiteAssets/veikla/PRIEDAS_pletros_apzvalga_.pdf ; 4. http://www.nordpoolspot.com/ ; 5. https://www.sadalestikls.lv/files/newnode/tarifieur/ST_tarifi_01.08.2016_EN.pdf ; 6. http://www.ast.lv/files/ast_files/gadaparskzinoj/Gada_parsk_2015_LV.pdf ; 7. http://www.ast.lv/eng/services_of_transmission_system/rate_of_transmission_services/ ; 8. https://www.elektrum.lv/en/for-home/products/7/3915291725?personClass=Private&percentage%5bday%5d=60 ; 9. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_eng.pdf ; 10. http://www.konkurentsiamet.ee/file.php?28479; 11. http://elering.ee/price-list/ ; 12. https://www.energia.ee/en/elekter/elektriturg ; 13. http://ec.europa.eu/eurostat/data/database ; 14. https://www.sprk.gov.lv/lapas/Tarifi95 ; 15. http://lg.lv/uploads/filedir/File/Vestnesis/2016/2016.01.01_Tarifi_1_un_2_grupai.pdf ; 16. http://lg.lv/?id=122&lang=lat ; 17. http://lg.lv/uploads/filedir/File/Vestnesis/2016/2016.07.01_Tarifi_1_un_2_grupai.pdf ; 18. http://www.gaas.ee/en/natural-gas-price-since-01-03-2016/ ; 19. http://www.konkurentsiamet.ee/index.php?id=14715 ; 20. http://www.gaas.ee/en/natural-gas-price-since-01-07-2016/ .

20

Elektros kainĹł palyginimas

21