Paveldėjimo bylų perdavimas vesti kitam notarui STRAIPSNIAI

Justas Čiomanas Lietuvos notarų rūmų teisininkas

Paveld ėjimo byl ų perdavimas vesti kitam notarui

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 „Dėl notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1R121 „Dėl notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ bei patvirtino „Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką“ (toliau – Vertinimo metodika), kurioje numatyta teisė Lietuvos notarų rūmų (toliau – Notarų rūmai) prezidentui arba jį pavaduojančiam viceprezidentui, esant suinteresuoto asmens prašymui, nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgiant į Lietuvos respublikos teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams. Vertinimo metodikoje yra įtvirtintas tik pats principas, kas turi teisę perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui. Pati tvarka kaip tai turi būti atliekama reglamentuota Notarų rūmų prezidiumo 2007 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 4.2.1. patvirtintoje „Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarkoje“ (toliau – Paveldėjimo bylų perdavimo tvarka).

Norint pradėti nagrinėti klausimą dėl paveldėjimo bylos pavedimo ar perdavimo vesti kitam notarui, reikalingas suinteresuoto asmens prašymas dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui. Prašyme dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui turi būti nurodyta: • suinteresuoto asmens vardas, pavardė, adresas; • palikėjo, kurio turto paveldėjimo bylą prašoma perduoti: vardas, pavardė, mirties data,

10 paskutinioji deklaruota gyvenamoji vieta; • notaras, į kurį kreiptasi dėl paveldėjimo bylos užvedimo; • motyvai, kodėl prašoma perduoti palikėjo turto paveldėjimo bylą vesti kitam notarui; • notaras, kuriam norima pavesti ar perduoti vesti paveldėjimo bylą; • prašymas turi būti pasirašytas suinteresuoto asmens.

Prašymai, kuriuose nenurodytas suinteresuoto asmens vardas, pavardė, adresas arba nepasirašyti, nenagrinėjami.

Prašymas turi būti užregistruotas Notarų rūmų gautų dokumentų registre bei paveldėjimo bylų perdavimo registre. Prašymas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą prašymas negali būti išnagrinėtas, Notarų rūmų prezidentas, o jam nesant viceprezidentas gali prašymo nagrinėjimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dešimčiai darbo dienų. Suinteresuotam asmeniui apie prašymo nagrinėjimo pratęsimo terminą pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Pasitaiko atvejų, kai suinteresuoto asmens pateiktame prašyme dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui būna išdėstyta neišsami, netiksli informacija, todėl Paveldėjimo bylų perdavimo tvarkoje yra numatyta galimybė kviesti suinteresuotą asmenį pateikti paaiškinimus žodžiu.

Priklausomai nuo to, ar paveldėjimo byla yra užvesta ar ne, Notarų rūmų prezidentas, o jam nesant jį pavaduojantis viceprezidentas, priima atitinkamą sprendimą. Jei paveldėjimo byla, ku

rią prašoma pavesti vesti kitam notarui, nebuvo užvesta, tokiu atveju gali būti priimamas sprendimas pavesti kitam notarui vesti paveldėjimo bylą arba atsisakyti pavesti. Jei paveldėjimo byla jau buvo užvesta, tuomet bylą galima arba perduoti kitam notarui vesti, arba atsisakyti perduoti.

Paveldėjimo bylų perdavimo tvarkoje yra reglamentuota, kas privalo būti išdėstyta sprendimo turinyje.

Sprendime turi būti nurodoma: • suinteresuoto asmens, kurio prašymu priimtas sprendimas, vardas, pavardė; • palikėjo, kurio turto paveldėjimo byla perduodama: vardas, pavardė; • notaro, kuriam pagal Lietuvos respublikos teisingumo ministro nustatytą notaro veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams yra priskirta paveldėjimo byla, vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas ir adresas; • notaro, kuriam Notarų rūmų prezidento, o jam nesant jį pavaduojančio viceprezidento sprendimu yra pavedama ar perduodama vesti paveldėjimo bylą, vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas ir adresas.

Jeigu yra užvesta paveldėjimo byla ir yra pagrindas perduoti ją vesti kitam notarui, tuomet gali būti prašoma notaro, kuriam pagal Lietuvos respublikos teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta vesti paveldėjimo bylą, pateikti paaiškinimą ir sutikimą perduoti užvestą paveldėjimo bylą kitam notarui.

Sprendimai pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, esant pagrįstam suinteresuoto asmens prašymui. Išimtiniais atvejais laikoma: 1) atvejai, kada notarą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta vesti paveldėjimo bylą, ir įpėdinį sieja giminystės ryšiai; 2) konfliktinės situacijos tarp notaro, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta vesti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio; 3) kiti atvejai, pripažinti išimtiniais Notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento.

Kiti atvejai, kurie būna pripažįstami išimtiniais, tai: 1) pavyzdžiui, mirė abu sutuoktiniai, paveldė

jimo bylos užvestos pas skirtingus notarus, nes deklaruota gyvenamoji vieta buvo abiejų sutuoktinių skirtinga, ir įpėdiniai, kurie paveldi abiejų palikėjų turtą, gali prašyti perduoti vesti vieno iš mirusių sutuoktinių paveldėjimo bylą tam notarui, kuris užvedė anksčiau kito sutuoktinio paveldėjimo bylą, kad abiejų sutuoktinių paveldėjimo bylos būtų vedamos pas vieną notarą; 2) įpėdinis, kuris yra neįgalus, gali prašyti pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui. Privalo pateikti invalidumą įrodantį dokumentą.

Jeigu suinteresuoto asmens prašymas yra nepagrįstas arba asmuo prašo perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui papildomam paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, yra priimamas sprendimas atsisakyti pavesti arba perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui.

Suinteresuotam asmeniui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo yra išsiunčiamas paštu - sprendimas dėl paveldėjimo bylos pavedimo (perdavimo) vesti kitam notarui, arba sprendimas atsisakyti pavesti (perduoti) paveldėjimo bylą vesti kitam notarui.

Sprendimai pavesti arba perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo yra išsiunčiami paštu notarui, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą notaro veiklos teritoriją priklausė vesti paveldėjimo bylą, ir notarui, kuriam Notarų rūmų prezidento, o jam nesant jį pavaduojančio viceprezidento sprendimu pavesta ar perduota vesti paveldėjimo bylą.

Notaras, gavęs iš Notarų rūmų sprendimą, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą notaro veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams priskirta paveldėjimo byla yra perduodama vesti kitam notarui, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos paveldėjimo bylą išsiunčia notarui, kuriam sprendimu perduota vesti paveldėjimo bylą.

Be to, notaras, kuris išsiuntė paveldėjimo bylą kitam notarui, privalo pranešti Testamentų registrui apie paveldėjimo bylos išsiuntimą. Toks pranešimas Testamentų registrui turi būti išsiųstas paštu, pateiktas asmeniškai arba elektroniniu būdu per tris darbo dienas nuo paveldėjimo bylos išsiuntimo kitam notarui dienos.