NOTARIATAS
VIDUTË ZUBAVIÈIÛTË: „Dëkoju savo kolegoms, kurie suprato, kad notariatas eis kartu su nepriklausomybës idëjomis, kurias ir ágyvendino savaip – ne riksmais, o racionaliais argumentais ir taikiomis diskusijomis“
NUO ŽĄSIES PLUNKSNOS PRIE KOMPIUTERIŲ – Kaip notaro darbas pasikeitė per kelis dešimtmečius? – Jei dažniau kalbėtume apie tai, kas įvyko per dvidešimt metų, labiau savimi didžiuotumėmės. Juk notariatas puikiausiai iliustruoja, kokį šuolį padarė Lietuva. Įsivaizduokite, viską reikėdavo ranka rašyti, kopijavimo aparatas buvo tik Vilniaus valstybinėje 1-ojoje notarinėje kontoroje. O mažesnių rajonų darbuotojai tokių kopijavimo aparatų neturėjo.
– Kaip buvo rengiami dokumentai? – Adata, siūlas – ir pirmyn prie darbo. Dokumentai ir sutartys buvo spausdinami mašinėle. O juk dabar be kompiuterio niekas neįsivaizduoja savo darbo. Taigi, vienas svarbiausių dalykų – technologijų raida. – Notaras dar ir šiandien asocijuojasi su žmogumi, rankoje spaudžiančiu žąsies plunksną. Kam tos technologijos? – Puikus pavyzdys privatizavimo metu rašytos sutartys. Jos buvo rašomos ant laikraštinio, plono popieriaus, kur tekstas vos įskaitomas. Nuo to laikotarpio įvyko daug pasikeitimų. Ir visi jie teigiami, nes palengvino žmonių gyvenimą. Aišku, reikia atsiminti, kad kompiuteriai nėra svarbiausi darbe, svarbiausia – žmogaus sąmoningumas. Staiga žmogaus mąstyme atsirado didelių pokyčių, čia notariato vaidmuo irgi kito. Seniau notaras pirmą dešimtmetį dirbo įtikinėtoju. – Kaip? – Pavyzdžiui, ateina moteris į notaro biurą ir sako: „O kam jums mano vyras, juk tą butą aš gavau, orderis mano.“ Mes aiškiname: „Orderis – jau praeitis, tai buvo LSSR laikais, butą jūs privatizavote santuokoje. Atvykite su vyru.“ Tada tenka aiškinti visus įstatymus. – Kodėl kilo tokių sunkumų? – Dažniausiai žmogaus sąmonė taip greitai nesikeičia, kaip įstatymai. Tokiais atvejais mums tenka aiškinti, įtikinti, pateikti sprendimų variantų. Bet ar klientas pakankamai suvokia, kad galėtų priimti sprendimus? Notaras kasdien susiduria su šia dilema. CUNAMIUI PRILYGUSI REFORMA
Buvusi LNR prezidentė, Vilniaus notarė Vidutė Zuabavičiūtė
30
– Štai 1992 metų gruodžio 1-oji – diena, kai įsigaliojo lotyniškojo notariato principus įgyvendinantis Notariato įstatymas. – Dabar įsivaizduokite, buvo toks laikotarpis, kai žmogus ateina pas notarą, parašo testamentą, ir tai žinodavo tik du žmonės: notaras ir klientas. Jokio registro nebuvo. Įpėdiniai, kurie nežino, kad testamentas yra, turi jo namuose ieškoti. 2001 me-
