NOTARIATAS
dr. Darius Bolzanas
Mykolo Romerio universiteto lektorius, advokatas
Itin intensyvūs visuomeninio gyvenimo pokyčiai turi įtakos ne tik šeimos sampratos kaitai, bet ir didina teismo vaidmenį sprendžiant vis įvairesnius klausimus dėl užsienio teismų sprendimų šeimos bylose pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti kai kuriuos tokių bylų nagrinėjimo ypatumus. 1. Bylos, priskirtinos šeimos bylų kategorijai Vienybė ir įvairovė negali vienas be kito – ar tai nėra mūsų Europos paslaptis?1 Kosmopolitizmas, proritetiškai gvildenantis įvairių asmenų, o ne valstybių tarpusavio santykius, teisėje atsispindi kaip nacionalinių įstatymų, tarptautinių sutarčių bei kosmopolitinių idėjų sintezė. Šiuolaikinės Europos teisėje autoritetingu pripažįstamas ne tik nacionalinis įstatymų leidėjas. Dėl kosmopolitizmo bei pliuralizmo įtakos įstatymai neišvengiamai išeina už nacionalinės teisės ribų ir yra reglamentuojami tarptautinės teisės taisyklių ir (arba) jiems tiesioginę įtaką daro tarptautiniai teismai. Šeimos teisė – tai privatinės teisės dalis. Su teisių į šeimos santykius įgyvendinimu susiję klausimai šimtmečiais buvo išimtinai priskirti nacionalinių įstatymų leidėjų prerogatyvai. Šiuolaikinei šeimos teisei, kaip ir apskritai privatinei teisei, būdinga tai, kad ji nėra vien nacionalinio įstatymų leidėjo veiklos rezultatas2. Valstybių poreikį vienodinti šios privatinės teisės dalies teisinį reguliavimą nulemia demografinės, ekonominės, socialinės, politinės priežastys. Prioritetinė valstybių funkcija, susijusi su asmens (prigimtinių) teisių maksimalia apsauga, tapo valstybių teisine pareiga prieš tarptautinę bendruomenę. Universaliausiame tarptautiniame dokumente – 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje – tiesiogiai nėra pateikiama šeimos samprata, tačiau 16 straipsnio
3 dalyje nurodoma, kad šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė ir turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma. Tai reiškia, kad šeima, kaip pagrindinė visuomenės ląstelė, turi turėti tokią teisinę apsaugą, kad būtų sudarytos realios sąlygos jai bei šeimos nariams gyvuoti. Ši teisinė apsauga kosmopolitinėje bendruomenėje nebėra siejama tik su teisiniu saugumu valstybės viduje. Šeimą sudarantys nariai yra individai, turintys prigimtines teises, kurias užtikrina bei saugo ir tarptautinės teisės normos. Teisinės valstybės tarptautinei bendruomenei įsipareigoja pasirūpinti ne tik šeimos narių teisių užtikrinimu valstybės viduje, bet ir garantuoti, kad kitose valstybėse esančių šeimų bei jų narių teisės būtų įgyvendinamos nediskriminuojant jų. Tinkamos teisinės apsaugos, šeimos narių teisėtų lūkesčių, nediskriminavimo principų turi būti paisoma ir sprendžiant dėl užsienio teismų ar jiems prilygintų institucijų priimtų sprendimų pripažinimo kitose valstybėse. Valstybės, tarnaudamos asmenų gerovei, privalo užtikrinti maksimalią asmenų, gyvenančių ne tik tradicinėje santuokoje, bet skirtingomis bendro gyvenimo formomis, kaip antai, skirtingos ar tos pačios lyties asmenų, gyvenančių nesudarius santuokos, teisinę apsaugą. Šie socialiniai reiškiniai jei tiesiogiai ir neatsispindi įstatymuose, vis dėlto neišvengiamai tampa teismų nagrinėjamų ginčų dalyku. XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais vykstantys demografiniai perėjimai lėmė šeimos formų pliuralizmą. Siekdami atspindėti realijas, atskirų valstybių įstatymų leidėjai ir (ar) nacionaliniai teismai išplėtė šeimos sampratą, pripažindami šeima ne tik santuokos pagrindu sukurtą dviejų asmenų darinį, t. y. grįžo prie šeimos ištakų, kurios atspindi visų pirma faktinius, o ne teisinius asmenų tarpusavio ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas dar 1986 m. gruodžio 18 d. sprendime byloje „Johnston v Ireland“ nurodė, kad nesusituokę asmenys gali būti laikomi šeima, jei jų santykiai pasižymi stabilumu ir niekuo nesisikiria nuo sutuoktinių gyvenimo, išskyrus tai, kad jie nėra
1 A. Camus Resistance, rebellion and death. London, 1974, p. 234. 2 V. Mikelėnas Šeimos teisė. Vilnius, 2009, p. 110.
31
Šeimos teisė
Užsienio teismų sprendimų šeimos bylose pripažinimas ir leidimas juos vykdyti Lietuvoje
