NOTARIATAS
Vygantas Malinauskas teisininkas
PRIGIMTINIAI IR TEISINIAI SANTUOKOS INSTITUTO ASPEKTAI Pastarojo meto diskusijose dėl šeimos sampratos viena iš aistras keliančių temų yra santuokos ir šeimos tarpusavio ryšys. Visuomenė, politikai ir teisininkai nesutaria, ar santuoka ir šeima turi būti tapatinama1. Ar jas sieja būtinas ryšys? Į šią diskusiją visu savo autoriteto svoriu įsitraukė ir Konstitucinis Teismas paremdamas poziciją, kad santuoka tėra vienas iš šeimos sukūrimo pagrindų2. Tačiau daugelis konceptualių šio klausimo aspektų iki šiol liko išsamiau neišnagrinėta. Dažnai santuokos institutas klaidingai tapatinamas su juridiniu formalizmu valstybės įstaigose ar religinėmis apeigomis, atliekamomis Bažnyčioje, ir priešinamas su „tikru“ šeimos gyvenimu. Šiuolaikinio šeimos kūrimo pavyzdys galėtų būti situacija, kai kartu gyvenanti pora surengia draugams vakarėlį ir praneša, kad nuo šiol juos galima laikyti šeima. Tačiau tokia „santuoka“ iš esmės mažai kuo skiriasi nuo XIII amžiaus Katalikų Bažnyčios kanonuose nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, popiežiaus Inokento III dekrete sakoma, kad „laisva sutuoktinių valia, o ne formalios apeigos, atliekamos kunigo bažnyčioje, yra vienintelė santuokos esmė. Todėl galiojanti ir saistanti santuoka sukuriama žodiniu sutarimu santuokinio amžiaus vyrui ir moteriai pasikeičiant priesaikos žodžiais, ištartais esamuoju laiku dviejų liudininkų akivaizdoje“3. Kai kam gal tai gali būti netikėta, tačiau tokių pačių nuostatų Katalikų Bažnyčia laikosi iki šiol, pripažindama santuokas sudarytas tokiu „neformaliu“ būdu (nors ir nurodo, kad esant galimybei turi būti tuokiamasi bažnyčioje). Kad būtų galima prasmingai kalbėti šeimos ir santuokos ryšio klausimus, svarbu suprasti santuokos instituto funkcijas ir paskirtį. Šis klausimas savo ruožtu susijęs su santuokos instituto esminiais bruožais. Ir šiuolaikiniam šeimos kūrimui „libertarišku stiliumi“, 1 „Apklausa: šeimą šeima padaro vaikai, o ne santuoka // http://www.delfi.lt/ news/daily/lithuania/apklausa-seima-seima-padaro-vaikai-o-ne-santuoka. d?id=54518471#ixzz2I97VqF8P. 2 „Seimas, koncepcijoje nustatęs, kad šeima laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai (įvaikiai), ir taip susiaurinęs šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos“. LR Konstitucinis Teismas, „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos“, 2011. 3 B. Brian State Interest and Marriage: The Theoretical Perspective // Hofstra Law Review, Nr. 93 (2003): 95.
38
ir XIII amžiaus santuokai būdingi tie patys esminiai bruožai: laisvai išreikšta valia sukurti šeimos santykius, tenkinimas tam tikrų privalomų kriterijų (amžius, ne daugiau nei du ir t. t.), dalyvavimas asmenų, galinčių paliudyti šeimos santykių atsiradimą. Jei pabandytume atsiriboti nuo nulemtų kultūrinių ir religinių tradicijų, teisinės sistemos ir teisinio reguliavimo modelių ir paliktume tik tai, kas sudaro pačią santuokos instituto esmę, santuoką galėtume apibrėžti kaip būdą sukurti visuomenės pripažįstamus šeimos ryšius tarp asmenų, kurie nėra susiję artimos giminystės ryšiais. Taip suprantamai santuokos esmei nėra svarbu, kokiu būdu pripažįstami ar formalizuojami santuokos ryšiai – sudarant santuoką bažnyčioje, civilinėje metrikacijoje, pas notarą, ar užregistruojant seniūnijoje. Taip pat nėra svarbu, ar šį institutą vadiname santuoka ar kitokiu pavadinimu. Tačiau santuokos institutui svarbus pats šeimos atsiradimo faktas. Veiksmas, valios pareiškimas ar juridinis faktas iš principo negali būti vadinamas santuoka, jei dėl jo neatsiranda tai, ką įprasta laikyti šeima. Taip apibūdinant santuokos esmę gali atrodyti, kad šeimą ir santuoką siejantis ryšys yra vienos krypties. Populiariai ši mintis išreiškiama pasakymu, kad santuoka negali egzistuoti be šeimos, tačiau šeima gali egzistuoti be santuokos. Bet jei kalbame apie šeimos santykių sukūrimą tarp giminystės ar kraujo ryšiais nesusijusių asmenų, neišvengiamai tenka daryti išvadą, kad tokie šeimos santykiai visuomenėje negalėtų visavertiškai funkcionuoti, jei neegzistuotų santuokos institutas ar jo ekvivalentas. Šeima visuomenėje gali normaliai funkcionuoti, jei ji yra visuomenės atpažįstama ir pripažįstama kaip šeima. Pavyzdžiui, penki kartu gyvenantys giminystės ryšiais nesusiję vyrai gali save laikyti šeima. Tačiau jie visuomenėje nefunkcionuos kaip normali šeima dėl paprastos priežasties – visuomenė jų tiesiog nelaikys normalia šeima. Visuomenės požiūriu egzistuoja tam tikros būtinos sąlygos, kurias turi atitikti giminystės bei kraujo ryšiais nesusiję asmenys, kad juos visuomenė galėtų pripažinti šeima. Nors Konstitucinis Teismas to aiškiai neįvardijo savo nutarime4, po jo nutarimo pasirodę konstitucinės teisės ži-
4 LR Konstitucinis teismas Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos.
