NOTARIATAS
„Notariatas“: įvairių kadencijų politikai Lietuvoje neaplenkia dėmesiu notarų ir kitų teisinių profesijų darbo. Dažna politikų iniciatyvų sritis – siūlymai plėsti arba siaurinti notarų profesinę kompetenciją, didinti arba mažinti atliekamų veiksmų skaičių. Lietuvos notarų rūmų prašymu Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris atliko 2008-2012 m. kadencijos Seime užregistruotos vienos įstatymų leidimo iniciatyvos analizę.
Prof. dr. (HP) Egidijus Kûris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas
ATSAKYMAI Į PATEIKTUS KLAUSIMUS APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO PATAISŲ PROJEKTUS Jūsų prašymu atsakau į man užduotus klausimus apie Lietuvos Respublikos notariato įstatymo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pataisų projektus, parengtus ir pateiktus Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio (atitinkamai Nr. XIP-3866 ir Nr. XIP-3865). Bendras vertinimas 1. Siūlomų pataisų esmė – leidimas notarinius veiksmus atlikti ne vien notarams, bet ir į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytiems advokatams, turintiems ne mažiau kaip penkiolikos metų nepertraukiamą advokato veiklos stažą ir per pastaruosius penkerius metus nebaustus drausmine tvarka. Tokie advokatai būtų įrašyti į atskirą Lietuvos advokatų, turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, sąrašą. Jie notarinius veiksmus atliktų remdamiesi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu. Siūlymai motyvuojami tuo, kad esą „Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę bei gerėjant tiek pačios valstybės, tiek jos gyventojų ekonominei padėčiai, yra padidėjęs notarų paslaugų poreikis“. Tuo tarpu notarai yra monopolizavę notarinių paslaugų teikimą. Notarų Lietuvoje yra nedaug – tik 207. Įstatymų pataisų projektų teikėjo manymu, tokio notarų skaičiaus „sparčiai ekonomiškai besivystančioje 42
valstybėje“ nepakanka, nes stabdoma ekonominė apyvarta bei „tam tikrų veiksmų“ atlikimas. Todėl siūloma nustatyti, kad notarinius veiksmus galėtų atlikti ir advokatai, atitinkantys nurodytus kriterijus. 2. Iškart pabrėžtina, kad pateiktieji Notariato ir Advokatūros įstatymų projektai bei juos lydintys dokumentai, ypač projektų aiškinamasis raštas (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411722), turi tą ydą, kuria, deja, pasižymi dauguma teisėkūros iniciatyvų Lietuvoje ir kuriai nė nemėginama užkirsti kelio. SWOT (liet. SSGG) vertinimas neatliktas. Teisinės politikos analizės aspektu toks projektas yra, švelniai tariant, labai kritikuotinas. Aiškinamajame rašte pateikta nuoroda į „Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimą“ (įstatymų pataisų projektų teikėjui turbūt žinoma, kad tai įvyko prieš 22 metus) yra iš politinių klišių srities, o nuoroda apie „valstybės ir jos gyventojų ekonominės padėties gerėjimą” tėra propagandinis užkalbėjimas, kuris galėtų įtikinti nebent tokį žmogų, kuris neskaito laikraščių, nežiūri televizijos, nesinaudoja internetu, pats nedalyvauja darbo rinkoje ir neturi pažįstamų darbo rinkos dalyvių arba su jais nebendrauja, turi neišsemiamą banko sąskaitą ir nesidomi, kiek moka už prekes ir paslaugas, kitaip tariant, nieko nežino apie Lietuvą ir pasaulį ištikusią ekonominę krizę.
