NOTARIATAS
Dalija Svirbutienë
Vilniaus raj. 1 notarų biuro notarė
Asmens veiksnumo nustatymo teoriniai ir praktiniai aspektai LR civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.5 str. 1 d. veiksnumas apibrėžiamas gana lakoniškai – tai asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, nedetalizuojant nei „galėjimo“, nei „savo veiksmų“, nei „teisių“, nei „pareigų“. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK), Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje, Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracijoje, LR Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės žmogaus teisės – orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas (sąvoka apimanti asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę), lygybė prieš įstatymą ir kitos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, taip pat draudimas piktnaudžiauti asmens neveiksnumu. Veiksnumas teisiškai užtikrina aktyvų individo dalyvavimą civilinėje apyvartoje, ūkinėje veikloje, savo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei interesų įgyvendinimą. Veiksnumo atsiradimas siejamas su amžiumi, t. y. gebėjimu išreikšti savo tikrąją valią ir tapti civilinių teisinių santykių subjektu. LR CK 2.6 str. numatytas neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais. Asmens veiksnumo prezumpcija1 reiškia, kad asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta kitaip. Įstatyme numatyta išskirtinė teismo teisė pripažinti asmenį neveiksniu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. E. B. France byloje pabrėžė, kad 1 Prezumpcija (lot. presumption) – tai fakto pripažinimas tikru, kol neįrodyta kitaip // http:www.zodynas.lt/terminu-zodynas/p/prezumpcija.
56
bylos, kuriose analizuojami asmens veiksnumo klausimai, laikomos prioritetinėmis. Bet koks asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimas pažeidžia EŽTK 8 str., nebent jis būtų atliktas „įstatymų nustatyta tvarka“, turėtų teisėtą tikslą ir būtų „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Teismas ne sykį yra pastebėjęs, kad psichinis sutrikimas, netgi rimtas, negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti veiksnumo apribojimą. Būtinas „kokybinis“ tokio sutrikimo reikalavimas, t. y. negebėjimas orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principų įtvirtintas sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principas3. Pasak VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorės D. Juodkaitės juo vadovaujantis turėtų būti pripažinta, jog egzistuoja skirtingi asmenų veiksnumo (sugebėjimų) lygiai, kurie laikui bėgant gali keistis. Todėl taikant apsaugos priemones neturėtų būti automatiškai panaikinamas asmens veiksnumas, taip pat neturėtų būti iš asmens atimama teisė balsuoti, sudaryti testamentą, duoti sutikimą, atsisakyti gydymo ar priimti kitokį asmeninio pobūdžio sprendimą, kai tai leidžia asmens galimybės2. Įstatymais garantuojama pagarba privačiam asmens gy2 R. Valentukevičius, D. Juodkaitė, A. Dumčius ir kiti Neveiksnumo problematika Europos Sąjungos deklaruojamų vertybių kontekste. Vilnius, 2007.
