Dmitro Žuravl iov Notariato veiklos Ukrainoje principai ir teisinės ypatybės

Dmitro Žuravliov teisės mokslų daktaras, Visuomeninės organizacijos Teorinių ir teisinių tyrimų justicijos ir pažangiųjų projektų srityje instituto direktorius

Not ari at o veiklos kr inoje princip i ir teisinės yp tybės

Ukrainos notariatas – institucijų ir pareigūnų, turinčių įgaliojimus notarinės veiklos srityje, kuriems patikėtos pareigos tvirtinti teises, juridiškai svarbius faktus ir atlikti kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus, norint suteikti jiems teisinę reikšmę, aiški ir griežtos struktūros sistema.

Kaip ir bet kuri kita teisinė sistema, Ukrainos notariatas veikia pagal savo principus; apie tai savo straipsnyje „Ukrainos notariatas. Veiklos principai“ kalba teisės mokslų kandidatė, docentė K. I. Čyžmar. Šie principai gali būti tiek universalūs (būdingi ir kitoms teisės sistemoms), tiek būdingi tik Ukrainos notariato institucijoms. Pats terminas „principas“ kildinamas iš lotynų k. žodžio „ištakos“, „pagrindas“. Todėl teisės teorijoje principams priskiriami teisės norminiai pradmenys, apibūdinantys jų turinį ir dėsningumus. Pažymėtina, kad Ukrainos notariato sistema veikia pagal objektyvius ir tarpusavyje susijusius principus, atspindi šios sistemos specifiką ir svarbiausias kokybines ypatybes.

Vienas pačių svarbiausių Ukrainos notariato veiklos principų – teisėtumo principas (universalus principas), grindžiamas notariato veiklos teisiniu pagrindu – Ukrainos Konstitucija. Ukrainos Konstitucijos 92 straipsnis skelbia, kad Ukrainoje notariato organizacija ir veikla nustatoma tik įstatymu. Teisėtumo principas įtvirtinamas ir sukonkretinamas Ukrainos notariato įstatymo 5 ir 7 straipsniuose, skirtuose notaro pareigoms. Čia notarui (ir notarinius veiksmus atlikti įgaliotiems asmenims) imperatyviai nurodoma vykdyti savo profesines pareigas pagal Ukrainos notariato įstatymą ir duotą priesaiką, padėti piliečiams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įgyvendinti savo teises ir ginti teisėtus interesus, išaiškinti jų teises ir pareigas, įspėti dėl atliekamų notarinių veiksmų pasekmių tam, kad jie nenukentėtų dėl savo teisinių žinių stygiaus. Nurodytieji subjektai, atliekantys notarinius veiksmus, privalo vadovautis Ukrainos įstatymais, Ukrainos Rados nutarimais, Ukrainos prezidento įsakymais ir nurodymais, Ukrainos vyriausybės nutarimais ir nurodymais, o Krymo Respublikos teritorijoje, be to, ir Krymo Autonominės Respublikos teisės aktais, Ukrainos teisingumo ministro įsakymais, apskričių, Kijevo ir Sevastopolio

miestų valstybinių administracijų teisės norminiais aktais. Notarai nustatyta tvarka pagal kompetenciją sprendžia iš tarptautinės teisės normų, Ukrainos tarptautinių sutarčių kylančius klausimus. Teisėtumo principas įgyvendinamas ir įpareigojant atsisakyti atlikti Ukrainos teisės aktams ir tarptautinėms sutartims prieštaraujančius notarinius veiksmus.

Teisėtumo principas reikalauja, kad visi notarinio proceso subjektai tiksliai ir griežtai laikytųsi ir vykdytų įstatymų reikalavimus, nustatytos tvarkos notariniams veiksmams atlikti, kad notariniai veiksmai būtų atliekami teisėtais pagrindais ir įstatymo numatyta procesine forma, kad sprendimai būtų pagrįsti atitinkamomis materialinės ir proceso teisės normomis; šis principas galioja ne tik notarams, bet ir visiems notarinio proceso subjektams, kurie taip pat privalo nepriekaištingai laikytis įstatymo reikalavimų.

Su pirmuoju, teisėtumo, principu glaudžiai susijęs specialaus subjektiškumo principas; šis principas reikalauja, kad notarinę veiklą vykdytų išimtinai specialūs subjektai, t. y. notarai, dirbantys valstybiniuose notarų biuruose, valstybiniuose notaro archyvuose (valstybiniai notarai), arba notarai, besiverčiantys privačia notaro praktika (privatūs notarai). Ir tik išimtiniais atvejais, tose gyvenvietėse, kur nėra notarų, Ukrainos notariato įstatymo 37 straipsnyje numatytus veiksmus atlieka tam įgalioti vietos savivaldos institucijų pareigūnai. Užsienyje notarinius veiksmus atlieka Ukrainos konsulinės įstaigos, o įstatyme numatytais atvejais – diplomatinės įstaigos.

Įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus ir kartu nustato tam tikrus „apsauginius“ kovos su korupcija principus, pagal kuriuos vykdoma notarinė veikla. Taigi jais draudžiama notarui ar notarinius veiksmus atliekantiems vietos savivaldos organų pareigūnams atlikti notarinius veiksmus savo vardu, savo vyro ar savo žmonos vardu, taip pat savo giminaičių (tėvų, vaikų, anūkų, senelio, močiutės, brolių ir seserų) vardu, taip pat notaro biuro darbuotojų vardu, darbuotojų, turinčių darbo santykių su privačiu notaru, ar vykdomojo komiteto darbuotojų vardu. Pirmiau nurodytais atvejais notariniai veiksmai atliekami bet kuriame kitame valstybiniame notaro biure, pas privatų notarą arba kitos kaimo tarybos vykdomajame komitete. Pažeidžiant šį principą atlikti notariniai ir jiems prilyginami veiksmai negalioja. Kovos su korupcija notarinėje veikloje principą užtikrina notarui, viešųjų paslaugų teikėjui, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vadovaujantis Ukrainos baudžiamojo kodekso 365-2 straipsniu, notaro piktnaudžiavimas savo įgaliojimais, siekiant

14 neteisėtos naudos sau ar kitiems asmenims, baudžiamas bauda su teisės eiti pareigas atėmimu.

Vienas pamatinių notariato veiklos principų – notarinių veiksmų paslapties principo laikymasis. Įstatymu yra įtvirtinta, kad notarinę paslaptį sudaro visi duomenys, gauti atliekant notarinius veiksmus, ar suinteresuotiems asmenims kreipiantis į notarą, įskaitant duomenis apie asmenį, jo turtą, asmenines turtines ir neturtines teises ir pareigas ir pan. Už šio principo laikymąsi visų pirma atsako notaras, notaro padėjėjas, net jei jų veikla apsiriboja teisinės pagalbos teikimu ar supažindinimu su dokumentais, neatliekant notarinių veiksmų. Pareiga laikytis notarinės paslapties principo taikoma ir asmenims, kurie notarinės paslapties turinį sudarančius duomenis sužinojo vykdydami tarnybines pareigas. Šio principo įgyvendinimas Ukrainoje, atliekant notarinę veiklą, išsiskiria tuo, kad, be bendrųjų notarinės paslapties laikymosi taisyklių, nustatytos ir procedūros, be kurių neįmanoma teikti informacijos apie atliktus notarinius veiksmus, pavyzdžiui:

pažymas apie atliktus notarinius veiksmus notaras išduoda per dešimt dienų, gavęs pagrįstą atitinkamų įstatyme nustatytų institucijų reikalavimą, jei tai susiję su jų nagrinėjamomis bylomis; būtina nurodyti bylos numerį ir patvirtinti herbiniu antspaudu. Paimti notarinių veiksmų registro išrašą ir notarui saugoti perduotus dokumentus, notaro antspaudą draudžiama. Tokie notarinių veiksmų registrai, dokumentai ar spaudas pateikiami apžiūrai motyvuotu teismo sprendimu ir po to nedelsiant grąžinami.

Notarinių veiksmų slaptumo principo laikymosi garantijos įtvirtintos ir baudžiamojo proceso įstatymuose. Vadovaujantis Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsniu, notarą draudžiama apklausti liudytoju dėl žinių, sudarančių notaro paslaptį. Išimtine tvarka notaras gali būti atleistas nuo pareigos saugoti notaro paslaptį, jei šiuos duomenis jam patikėjęs asmuo atleidžia notarą minėto asmens nustatyta apimtimi. Atleidimas išreiškiamas raštu. Be to, notaras atleidžiamas nuo atsakomybės už notarinės paslapties principo nesilaikymą tuomet, jei jis įgyvendina įprastos finansinės stebėsenos subjekto įgaliojimus. Įdomi notarinės paslapties principo laikymosi civiliniame procese ypatybė – galimybė suengti uždarą teismo procesą. Taip pagal Ukrainos civilinio proceso kodekso 6 straipsnį uždaras bylos nagrinėjimas leidžiamas tais atvejais, jei atviras nagrinėjimas gali lemti valstybės ar bet kokios kitos įstatymu saugomos paslapties atskleidimą. O mums jau žinoma, kad notarinių veiksmų paslaptį saugo Ukrainos notariato įstatymas.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Ukrainoje iš esmės pasi-

keitė leidimo verstis notaro praktika principas. Šiuo metu laikomasi principo „į profesiją tik per profesiją“. Įstatyme įtvirtina, kad notaro kvalifikacinį egzaminą gali laikyti tik asmuo, turintis ne mažesnį nei šešerių metų teisinio darbo stažą, iš jų trejų metų notaro padėjėjo darbo stažą (taip susipažįstant su profesija iš vidaus).

Ukrainos notariatas vadovaujasi viešumo principu. Viešumo principas įgyvendinamas per valstybės įgaliojimus vykdyti vieną iš svarbiausių notariato funkcijų – juridinių ir fizinių teisių ir teisėtų interesų gynybą. Тodėl notariatas turi valstybinės valdžios įgaliojimus ir per savo veiklą įgyvendina viešąją valstybės valdžią. Notariato organizacijos viešumas pasireiškia tuo, kad notariatas formuojamas valstybės valia: notariato veiklos teisinis pagrindas – valstybės priimti įstatymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys visus svarbiausius notariato organizacijos ir veiklos klausimus.

Valstybė per teisėsaugos institucijas registruoja privačių notarų veiklą, atidaro ar uždaro valstybines notarų kontoras, nustato teisės verstis notarine veikla liudijimų išdavimo tvarką ir juos išduoda. Valstybė taip pat nustato privačių notarų darbo vietai keliamus reikalavimus. Viešo pobūdžio notarinė veikla vykdoma griežtai valstybės nustatytose ribose, pagal įstatymą. Valstybė garantuoja ir užtikrina vienodas sąlygas piliečiams verstis notaro praktika, o notarams – vienodas galimybes organizuoti ir vykdyti notarinę veiklą.

Valstybė notarui užtikrina galimybę vykdyti nepriklausomą notarinę veiklą; draudžiamas bet koks kišimasis į notaro veiklą, taip pat ir siekiant sutrukdyti jam vykdyti savo profesinius įsipareigojimus ar vertimas atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat reikalavimas, kad notaras ir jo darbuotojai pateiktų notaro paslaptį sudarančius duomenis. Už visa tai įstatymas numato ir atsakomybę.

Vienas svarbiausių bet kokios teisės sistemos principų – teisminės gynybos principas. Teisės į teisminę gynybą principas notarinėje veikloje realizuojamas norminiais nurodymais, įtvirtintais Ukrainos notariato įstatymo 50 straipsnyje. Nurodyta norma teigia, kad notariniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami teismui. Teisę apskųsti notarinį veiksmą ar atsisakymą jį atlikti turi asmuo, su kurio teisėmis ir interesais tokie veiksmai yra susiję. Šis principas itin svarbus piliečių ir juridinių asmenų teisėms atliekant notarinius veiksmus užtikrinti, nes jis saugo nuo galimo notaro piktnaudžiavimo.

Vis dėlto ne tik piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę į teisminę gynybą notarinės veiklos srityje. Savo teises teisme gali ginti ir notarai. Taip pat išskirtini šie principai, kuriais vadovaujamasi ir kuriais grindžiama notarų veikla Ukrainoje: • etikos ir moralės principas; • nuolatinio notarų kvalifikacijos kėlimo principas; • notaro profesinės atsakomybės principas; • notarinių veiksmų atlygintinumo principas; • notarinės veiklos valstybės kontrolės ir reguliavimo principas; • lygybės prieš įstatymą vykdant notarinę veiklą principas; vienoda notarinio akto teisinė galia; • vientiso notarinio proceso ir vientiso veiksmų algoritmo principas; • notarinės veiklos ir raštvedybos valstybinės kalbos principas; • principas, pagal kurį notarinės veikla yra neginčytina. Ukrainos notariatas neabejotinai savo veikloje vadovaujasi Tarptautinės lotynų notariato sąjungos principais ir priesakais, kurie išsikristalizavo per ilgus notarinės veiklos amžius ir pasirodė esą teisiškai nepriekaištingi, todėl yra privalomi visiems notarams: 1. Gerbk savo tarnystę, valstybės valdžios institucijas ir profesinės bendrijos organus; 2. Vykdyk notarinius veiksmus tik tada, jei esi įsitikinęs, jog tavo veiksmai atitinka įstatymą, o bet kokias abejones išspręsk prieš imdamasis veiksmų; susilaikyk nuo veiksmų net ir esant mažiausių abejonių jų teisėtumu ir teisingumu; 3. Būk ištikimas Tiesai; 4. Būk apdairus; 5. Medžiagą nagrinėk atsidavęs ir itin kruopščiai; 6. Elkis garbingai; 7. Vadovaukis teisingumu; 8. Apsiribok įstatymu; 9. Dirbk oriai; 10. Atmink, kad tavo misija – užkirsti kelią civiliniams teisiniams ginčams.

PANAUDOT Ų ŠA LTINI Ų SĄRAŠA S 1. Ukrainos Konstitucija; 2. Ukrainos civilinis kodeksas; 3. Ukrainos notariato įstatymas; 4. Чижмарь К. И. Нотаріат Украины: принципы деятельности. Научный вестник Ужгородского университета, 2012,, Nr. 18, c. 23. 5. Черемных Г. Г., Черемных И. Г. Нотариальное право Российской Федерации: Учебное пособие. Maskva: Юрид. лит., 2005, c. 432.