Liudmil a Pavl ova Ukrainos notariato problemos

Liudmila Pavlova Buvusi Ukrainos notarų rūmų prezidentė, Teorinių teisinių tyrimų justicijos srityje instituto ekspertė notariato ir advokatūros klausimais, nusipelniusi Ukrainos teisininkė

Ukr ain os n ot ari at o

pr oblemos

Pranešimas tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Lotyniškojo notariato Europoje strateginės raidos kryptys. Problemos ir perspektyvos“, Kijevas, 2014 m. gruodžio 9 d.

Šiek tiek anksčiau nei prieš metus Ukrainos notarų rūmai inicijavo ir organizavo apskritojo stalo diskusiją tema „Profesinės savivaldos įgyvendinimo būdai Ukrainoje“.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo 15-os Ukrainos savivaldos ir savireguliacijos profesinių organizacijų atstovai, teisių gynėjai, mokslo darbuotojai, notarai, taip pat labai garbingos tarptautinės organizacijos – Tarptautinės notariato sąjungos, kurios nare Ukrainos notariatas tapo praėjusių metų spalio mėnesį, atstovai.

Todėl ir šiandien vykstančioje konferencijoje, kuri tęsia tinkamos profesinės savivaldos organizacijos, konkrečiai, notariato srityje, temą, man labai malonu pasveikinti jus, jos dalyvius, garbingus mokslo darbuotojus, notarus, teisingumo ministrą, kurio dėka tapo įmanomos 2010–2013 metais vykdytos profesinės notariato reformos, – Aleksandrą Lavrinovičių ir ypač šiltai mūsų seną draugą, bendražy

6 gį ir prijaučiantįjį Tarptautinės notariato sąjungos Tarptautinio notarinio bendradarbiavimo komisijos vadovą Michellį Merlottį ir Lietuvos notarų rūmų prezidentą Marių Stračkaitį.

Minėtoje apskritojo stalo diskusijoje ypač daug dėmesio buvo skirta sudėtingai situacijai, susijusiai su Ukrainos profesinių savivaldos ir savireguliacijos organizacijų veikla, kurią iš esmės lėmė tai, kad nėra parengtos profesinės savivaldos valstybinės strategijos ir plėtros politikos arba jos veikia neefektyviai, nesuderinti šio klausimo teisinės bazės klausimai, todėl tiek tam tikros valdžios institucijos ir aukšti pareigūnai, tiek nepriklausomų, laisvųjų profesijų atstovai, kurie jau susivienijo į atitinkamas profesines savivaldos organizacijas arba ketina tokias kurti, nesuvokia arba nepakankamai suvokia profesinės savivaldos institutą.

Reikėtų konstatuoti, kad per praėjusį laikotarpį praktiškai neįvyko jokių nei teisinio reguliavimo, nei

atskirų organizacijų veiklos pokyčių.

Kalbėsiu apie Ukrainos notarų rūmus, kuriuos steigiant tiesiogiai dalyvavau, todėl visi klausimai, susiję su šia organizacija, man yra labai skausmingi. Deja, bet profesinės savivaldos idėja Ukrainą pasiekė neseniai ir, mano nuomone, labai pavėluotai. Būtent todėl Ukrainos notariatas susidūrė su didelėmis problemomis, kurias lėmė negebėjimas perimti arba netinkamas kitų išsivysčiusių šalių patirties formuojant profesinę notarinę savivaldą, kuriose tokia savivalda efektyviai veikia dešimtmečius, kartais ir kelis amžius, perėmimas, pagrindinių notarų savivaldos organizacijų veiklos postulatų nesuvokimas arba absoliučiai subjektyvus suvokimas, valstybinių reguliavimo institucijų kišimasis į notarų veiklą ir perteklinis notariato srities reguliavimas – dėl to faktiškai profesinė savivaldos organizacija tapo eiline ir, deja, ne geriausia visuomenine organizacija.

Šiais metais pasikeitus valstybės valdžiai, įgaliotosios valstybės institucijos požiūris į notarų savivaldą pasikeitė iš esmės, tačiau Notarų rūmų darbas dėl to nė kiek nepagerėjo – vadovybė dažniausiai stabdo visas iniciatyvas, susijusias su notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimu, notarų kvalifikacijos kėlimo strategija, metodinės pagalbos notarams teikimu, notarų materialiniu palaikymu – tų, kuriems to reikia ir, konkrečiai, išvykusių arba likusių laikinai okupuotose teritorijose, notarų interesų gynimu, nereagavimu arba labai vangiu reagavimu į bandymus apriboti jų įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus ir panašiai.

Esu įsitikinusi, kad būtina atlikti galiojančio Ukrainos notariato įstatymo keitimus bent jau šiais toliau nurodytais klausimais.

Pirmasis klausimas susijęs su būtinybe uždrausti valstybės valdžios institucijoms neteisėtai, nepagrįstai, prieštaraujant įstatymui, kištis į Ukrainos notarų rūmų veiklą.

Kol notarai bus visiškai priklausomi ir, be jokios abejonės, kontroliuojami valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (turiu omenyje visišką, jokių alternatyvų nepripažįstančią teisingumo institucijos vykdomą notarų veiklos kontrolę), juos visada bus galima priversti eiti „reikiama“ kryptimi ir vykdyti įsakymus netgi nepaisant įstatymų, rūmų statuto ir savo sąžinės.

Antrasis klausimas susijęs su profesinės savivaldos organizacijos narių įgaliojimų išplėtimu pamažu perduodant profesinės veiklos kontrolės funkcijas šios organizacijos nariams.

Trečiasis klausimas. Įstatymu nesureguliuota notarų bendruomenės atstovų delegavimo sprendžiant leidimo verstis tokia veikla ir atimti teisę vykdyti šią veiklą klausimus lėmė savivaldos organizacijos vaidmens iškraipymą: ankstesnioji Teisingumo ministerijos vadovybė apskritai savarankiškai skirdavo tokius notarus, o dabartinė Notarų rūmų vadovybė, užuot sušaukusi notarų suvažiavimą ir išrinkusi atstovus į Notarų aukščiausiąją kvalifikacinę komisiją, patvirtino šiuos atstovus rūmų tarybos sprendimu iš pačių tarybos narių tarpo.

Ketvirtasis klausimas susijęs su notarų profesinės etikos taisyklių patvirtinimu. Šią funkciją turi įtvirtinti aukščiausiasis profesinės savivaldos organas – Ukrainos notarų suvažiavimas. Tokiu atveju nė vienam naujai į valdžią atėjusiam valdininkui nekils minties keisti pagrindinius notarų etikos principus. Pavyzdžiui, ta pati Janukovičiaus laikų Teisingumo ministerija be jokio pagrindo pakeitė notarų profesinės etikos taisykles, supaprastino jas panaikindama rūmų nario atsakomybę už nario mokesčių, kurie yra profesinės savivaldos organizacijos egzistavimo pagrindas, nemokėjimą.

Nesuprantama, kodėl dabartinė rūmų vadovybė nesureagavo į tokį įstatymo ir rūmų statuto reikalavimų pažeidimą ir nesiėmė priemonių, kad naujoji Teisingumo ministerijos vadovybė pašalintų šį faktą. Ir galiausiai paskutinis labai svarbus klausimas – elektroninio notarinio archyvo sukūrimas. Koks aktualus šis klausimas ir kaip svarbu jį spręsti, be to, per kiek galima trumpiausią laiką, patvirtino skaudūs įvykiai, susiję su Krymo aneksija ir Ukrainos rytinių sričių dalies teritorijos okupacija. Krymo valstybinių notarų kontorų ir privačių notarų notariniai archyvai pagal įstatymus yra Ukrainos valstybės nuosavybė. Tačiau šiandien, kai pagal Rusijos Federacijos įstatymus Krymas tapo Rusijos Federacijos dalimi, visi archyviniai notariniai dokumentai, esantys Krymo teritorijoje, dabar priklauso Krymo Respublikai ir neaišku, ar pavyks juos atgauti.

Daug archyvų Donecko ir Luhansko srityse buvo išplėšti ir sunaikinti, kaip ir patalpos, kuriose dirbo notarai.

Notariniai archyvai – tai didžiulis kiekis dokumentų, susijusių su piliečių ir juridinių asmenų nuosavybe, jų teisėmis ir pareigomis, originalų. Atnaujinti juos, kaip ir kitus archyvų dokumentus, bus nepaprastai sudėtinga, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma, todėl bus pažeistos piliečių teisės.

Siekiant išvengti tokių situacijų pasikartojimo ateityje, reikėtų pradėti nedelsiant kurti saugius elektroninius notarinius archyvusir užtikrinti jų egzistavimą. Ši užduotis sudėtinga, tačiau įgyvendinama. Iš pradžių būtina kiek galima greičiau parengti atitinkamą teisinę ir techninę dokumentaciją. Teo-

rinių teisinių tyrimų justicijos srityje institutas jau prieš penkis mėnesius pradėjo spręsti šiuos klausimus, parengė ir išsiuntė Teisingumo ministerijai nagrinėti Instrukcijos dėl notariato įstaigų ir teisingumo institucijų veiksmų ypatingų situacijų atveju siekiant apsaugoti piliečius ir išsaugoti notarinius dokumentus tvarkos projektą. Pagal Ukrainos teisingumo ministerijos pranešimą, į šį projektą bus atsižvelgta rengiant atitinkamą Teisingumo ministerijos norminį teisės aktą.

Tik atlikus šiuos ir kitus neatidėliotinus įstatymo keitimus bus galima kalbėti apie subsidiariškumo principo kaip imperatyvo pripažinimą, kai pagrindinių valstybės valdžios institucijų kompetencija bus ne pagrindinė, o papildoma, pagalbinė subjektų, institucijų, organizacijų, vykdančių valdžios įgaliojimus žemesniame lygyje, kompetencijos atžvilgiu – tai savo ruožtu neleis perduoti visų valdymo funkcijų aukščiausiems valdžios organams ir skatins valdžios įgaliojimų decentralizaciją, apie kurią pastaruoju metu tiek daug kalba mūsų politikai.

Tik tada galėsime kalbėti apie paritetinius, grindžiamus partneryste, tarpusavio pasitikėjimu notarų savivaldos organizacijos ir valstybinės valdžios institucijos santykius, bendrų pastangų koncentravimą siekiant plėtoti notariatą, didinti jo vaidmenį, autoritetą, atsakomybę, visų be išimties notarų profesinės savivaldos vaidmens, savo kaip notaro vaidmens savivaldoje ir apsaugos nuo neteisėto kišimosi į jų veiklą suvokimą. Tačiau neginčytina sąlyga išlieka profesinės savivaldos organizacijos pavaldumas ministerijai.

Mūsų Teorinių ir teisinių tyrimų justicijos ir pažangiųjų projektų srityje institutas pradėjo nagrinėti siūlymus dėl atitinkamų galiojančio notariato įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, kurie leis pakelti notariatą ir profesinę notarų savivaldą į kokybiškai naują lygį.

Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Ukrainos Aukščiausiosios Rados (UAR) deputatais, UAR Teisinės politikos formavimo komitetu, UAR Moksliniu ekspertiniu komitetu. Sieksime, kad būtų įgyvendinti mūsų pasiūlymai. Patikinu jus, kad mums pakaks įkvėpimo ir atkaklumo siekiant iškeltų tikslų.