NOTARIATAS
Tautvydas Miežinis
Asesorius, Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro teisininkas
TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU JŲ NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ TURTU 1. Nepilnamečio savininko teisinis statusas Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisinį statusą galutinai įtvirtino 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK), realizavęs tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pakeisti požiūrį į nepilnametį, kaip teisės subjektą, nacionalinėje teisėje, pirmiausia – 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (toliau – Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikoje ratifikuotą 1995 m. liepos 3 d., kurioje nepilnamečio vaiko teisės apibrėžtos atskirai nuo šeimos, tokiu būdu leidžiant jo poreikius bei interesus įvertinti autonomiškai1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) dar ankstyvojoje LR CK taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodė: „Ratifikavus Vaiko teisių konvenciją ir priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Lietuvos teisėje įsigaliojo nuostata, kad vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, tu-
rintis atskiras bei nuo jo tėvų nepriklausančias teises. Pilnas šių nuostatų realizavimas įtvirtintas naujajame Civiliniame kodekse.“2 Minimas 1996 m. balandžio 13 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ) svarbus tuo, kad tai buvo bene pirmasis reikšmingas žingsnis link specifinio vaiko teisinio statuso nustatymo nacionalinės teisės lygiu. VTAPĮ įtvirtintos autonomiškos vaiko turtinės ir neturtinės teisės, o nuo jo įsigaliojimo į vaiką nacionalinėje teisėje pradėta žiūrėti iš kitos perspektyvos: minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įtvirtina absoliutų principą, perimtą iš Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, o vėliau – įtvirtintą LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, jog aiškinant kitų teisės aktų normas, jų aiškinimas turi atitikti vaiko, kaip specialaus teisės subjekto, teisių bei interesų viršenybės principą – kaip viešąjį interesą, turintį tiesioginės įtakos kuriant, interpretuojant bei taikant tiek materialinės, tiek proceso teisės normas.
1 Kairienė B. Vaiko teisinis statusas: įgyvendinimo problemos // Socialinių mokslų studijos, 2012, Nr. 4 (4), p. 1444.
2 LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 06 19 nutartis civilinėje byloje „J. Barinova v. I. Bobrovskaja“, Nr. 3K–3–883/2002.
50
