TURTAS

PATVIRTINTA 2013 m. lapkričio 28 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 3.5 PATVIRTINTA 2014 m. kovo 13 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 9

KONSULTACIJA

Dėl areštuoto nekilnojamojo turto perleidimo esant antstolio patvarkymui turtą perleisti su sąlyga

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 691 straipsniu areštuotas turtas realizuojamas priverstinai parduodant iš varžytynių. Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis gali turtą realizuoti, jei pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui.

Antstolis, turintis teisę realizuoti areštuotą turtą, gali numatyti, kad areštuotas turtas gali būti perleistas su sąlyga, kad lėšos už perleistą nekilnojamąjį daiktą bus įmokėtos į antstolio arba notaro depozitinę sąskaitą. Šios sąlygos turi būti numatytos turto arešto akte ir įregistruotos Turto arešto aktų registro duomenų bazėje, kurioje esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Esant minėtoms sąlygoms, notaras gali tvirtinti areštuoto nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį.

KONSULTACIJA

Dėl sutarčių sąlygų įsigyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Nekilnojamojo turto registro 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai dokumentui, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, t. y. turi būti visų nekilnojamojo daikto įgijėjų vardai, pavardės, asmens kodai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato galimybę atsisakyti registruoti daiktines teises, jei pateikti registravimui dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Taigi, nekilnojamojo daikto įgijimo sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi būti nurodomi abiejų sutuoktinių duomenys.

Kai nekilnojamojo daikto įgijėjas (sutuoktinis) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą, duomenys apie sutuoktinį yra Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Kai nekilnojamojo daikto įgijėjas (sutuoktinis) yra užsienietis ir jo duomenų nėra Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto įgijimo sandoryje turi būti įrašytas daikto įgijėjo pareiškimas apie šeiminę padėtį ir įgyjamo daikto nuosavybės formą. Jei įgijėjas turi sutuoktinį, notarui turi būti pateikiami sutuoktinį identifikuojantys duomenys, kurie turi būti nurodomi nekilnojamojo daikto įgijimo sutartyje.

PATVIRTINTA 2014 m. rugpjūčio 28 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 3.4

KONSULTACIJA

Dėl pranešimo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį nekilnojamojo daikto

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnį, kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Jei notaro persiųstas pranešimas nepasiekia adresato, tada gali būti pranešama kitais būdais. Kadangi konkrečiai bendraturčiui pranešimo po to, kai notaro pranešimas nebuvo gautas, tvarka teisės aktais nėra nustatyta, tinkamu pranešimu gali būti laikomas pranešimas per antstolį arba skelbiant spaudoje, kai nežinoma bendraturčio gyvenamoji vieta (deklaruotas išvykimas iš Lietuvos, įtrauktas į savivaldybės nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių duomenų apskaitą, ar kt.). Dokumentų perdavimo ir įteikimo per antstolius tvarką nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 24 straipsnis, kuriame sakoma, kad dokumentai asmeniui perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui. Jei pateikiamas antstolio aktas dėl galimybės įteikti dokumentus, kuriame yra aprašyta aplinkybė, kad asmuo, kuriam turėjo būti įteiktas pranešimas, susipažino su dokumentu ir pareiškė, kad jo nepriims, ir jam buvo paaiškinta, kad atsisakymas priimti dokumentus tolygus jų įteikimui, laikytina, kad pranešimas bendraturčiui yra įteiktas.

Tuo atveju, kai notarui pateikiama informacija, kad adresatas nerastas, o palikus pranešimą, kad yra gautas laiškas, tačiau adresatui pranešimo neatsiėmus, laikytina, kad asmuo negavo pranešimo, todėl reikėtų papildomai pranešti kitais būdais. Šis atvejis negali būti prilyginamas atsisakymui priimti pranešimą, kadangi nėra duomenų, kad adresatas apskritai žino apie pranešimo gavimą.

Jei pranešimas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.),

66 o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai, tai laikoma, kad pranešimas įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Jei apie parduodamą nekilnojamojo daikto dalį pranešimo bendraturtis negavo, pranešimas gali būti skelbiamas viešai. Tais atvejais, kai bendraturtis yra miręs ir nė vienas iš įpėdinių nėra priėmęs palikimo, taip pat yra suėjęs terminas palikimui priimti, pranešimas gali būti skelbiamas viešai, t. y. viešas skelbimas skelbiamas paskutinės žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš nacionalinių Lietuvos Respublikos laikraščių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65 straipsnio 2 dalis).

Išnaudojus minėtas galimybes, siekiant neapsunkinti bendraturčio teisės parduoti savo daikto dalį, galima tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį daikto dalį parduodant pardavėjo pasirinktam asmeniui.