NOTARIATAS
TURTAS
PATVIRTINTA 2014 m. kovo 13 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 9
KONSULTACIJA
KONSULTACIJA
Dėl areštuoto nekilnojamojo turto perleidimo esant antstolio patvarkymui turtą perleisti su sąlyga
Dėl sutarčių sąlygų įsigyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 691 straipsniu areštuotas turtas realizuojamas priverstinai parduodant iš varžytynių. Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis gali turtą realizuoti, jei pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui. Antstolis, turintis teisę realizuoti areštuotą turtą, gali numatyti, kad areštuotas turtas gali būti perleistas su sąlyga, kad lėšos už perleistą nekilnojamąjį daiktą bus įmokėtos į antstolio arba notaro depozitinę sąskaitą. Šios sąlygos turi būti numatytos turto arešto akte ir įregistruotos Turto arešto aktų registro duomenų bazėje, kurioje esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Esant minėtoms sąlygoms, notaras gali tvirtinti areštuoto nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Nekilnojamojo turto registro 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai dokumentui, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, t. y. turi būti visų nekilnojamojo daikto įgijėjų vardai, pavardės, asmens kodai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato galimybę atsisakyti registruoti daiktines teises, jei pateikti registravimui dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Taigi, nekilnojamojo daikto įgijimo sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi būti nurodomi abiejų sutuoktinių duomenys. Kai nekilnojamojo daikto įgijėjas (sutuoktinis) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą, duomenys apie sutuoktinį yra Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Kai nekilnojamojo daikto įgijėjas (sutuoktinis) yra užsienietis ir jo duomenų nėra Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto įgijimo sandoryje turi būti įrašytas daikto įgijėjo pareiškimas apie šeiminę padėtį ir įgyjamo daikto nuosavybės formą. Jei įgijėjas turi sutuoktinį, notarui turi būti pateikiami sutuoktinį identifikuojantys duomenys, kurie turi būti nurodomi nekilnojamojo daikto įgijimo sutartyje. 65
Konsultacijos
PATVIRTINTA 2013 m. lapkričio 28 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 3.5
