NOTARIATAS
KITI NOTARINIAI VEIKSMAI
2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 3.1 taisyklės papildytos 158 ir 33 punktais: „158. Ar galima vienašaliu hipotekos kreditoriaus prašymu pakeisti Hipotekos registre skolininką ir (ar) įkaito davėją? Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 571, 44 punkte nurodyta, kad tiesiogiai ar per notarą Hipotekos registrui gali būti teikiami duomenys apie įkeisto turto savininko pasikeitimą ar skolininko, kreditoriaus, įkaito davėjo ar asmens, kuriam perduotas įkeitimo objektas, vardo (vardų), pavardės ar pavadinimo, gyvenamosios vietos adreso (buveinės) pasikeitimą. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei į Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad hipoteka seka paskui daiktą, vienašaliu kreditoriaus prašymu gali būti pakeisti duomenys Hipotekos registre, kai pasikeičia įkeisto turto savininkas. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys įkeisto turto savininko pasikeitimą (pvz., paveldėjimo teisės liudijimas) bei duomenys apie pasikeitusį įkeisto turto savininką turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ar kitame turto registre (jei turtas privalo būti jame registruojamas). Šalys taip pat gali, sudarydamos hipotekos sandorio pakeitimą, susitarti ir dėl duomenų apie įkeisto turto savininką pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos registro nuostatuose nenumatytas duomenų apie skolininko pasikeitimą įregistravimas vienašaliu hipotekos kreditoriaus prašymu, skolininko pasikeitimo atveju turi būti sudaromas hipotekos sandorio pakeitimas. Vienašaliu kreditoriaus prašymu gali būti pakeisti tik duomenys apie Hipotekos registre jau įrašytą skolininką (skolininko vardas, pavardė, pavadinimas ar gyvenamosios vietos adresas (buveinė)).“
33. Kokios formos sandoriu ir kokia tvarka perleidžiama hipotekos teisė? Civilinio kodekso 4.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. Atsižvelgiant į šią Civilinio kodekso nuostatą, hipotekos teisė turi būti perleidžiama, t. y. turi būti sudaromas jos perleidimo sandoris. Civilinio kodekso 6.103 straipsnyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. Kadangi hipotekos sandoriui privaloma notarinė forma, tai ir hipotekos teisės perleidimo sandoriui privaloma notarinė forma. 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 3.3 taisyklės papildytos 155 ir 259 punktais: „155. Ar gali daikto savininkas įkeisto jam priklausančio daikto dalį? O jam priklausančios dalies bendrojoje nuosavybėje dalį? Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis. Civiliniame kodekse nebeliko nuostatos, kad norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas. Atsižvelgiant į tai, asmuo, esantis viso daikto savininku, gali įkeisti jo dalį, neregistruodamas jos viešame registre kaip atskiro objekto. Ši daikto dalis turi būti pakankamai apibrėžta, kad vėliau būtų galima ją parduoti iš viešųjų varžytynių ar perduoti kreditoriui administruoti. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 6 dalimi, įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje 73
Konsultacijos
Hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimo ir vykdomųjų įrašų atlikimo taisyklių pakeitimai ir papildymai
