NOTARIATAS
Dr. Laurynas Didžiulis
Teisininkas, civilinės teisės advokatas, Vilniaus Universiteto docentas
TEISINĖ IŠVADA Dėl hipotekos ir įkeitimo reformos projekto
1. Išvada teikiama pagal Lietuvos notarų rūmų prašymą išanalizuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.189 straipsnio, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus – Lietuvos Respublikos hipotekos registro įstatymo Nr. 1-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882 46 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas). 2. Išvadoje pateikiama asmeninė civilinės teisės specialisto dr. Lauryno Didžiulio nuomonė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, mokslinę literatūrą, lyginamosios teisės šaltinius ir Lietuvos notarų rūmams atsiųstus derinti ir dr. Laurynui Didžiuliui pateiktus Projekto dokumentus. I. Teisėkūros reikalavimai ir jų laikymasis 3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžia22
