Apie jausmus ir žmones RASA BIRUTIENĖ

64 Rasa Birutienė – Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarė, šiemet visuotiniame Lietuvos notarų susirinkime išrinkta Lietuvos notarų rūmų Garbės teismo pirmininke. Ji pakeitė ilgametę garbės teismo pirmininkę notarę Janiną Girnienę.

Baigusi teisės studijas Vilniaus universitete, Rasa Birutienė karjerą pradėjo Teisingumo ministerijoje.

„Tuo metu ministras buvo Pranas Kūris, o mano tiesioginis viršininkas - viceministras Vladas Nikitinas. Dirbau teismo skyriuje, važinėdavau po rajonus ir tikrindavau teismų darbą“, - žurnalistams yra pasakojusi Rasa Birutienė, vėliau šį darbą iškeitusi į civilinę teisę ir praktines jos žinias gilinusi vieninteliame tuo metu Vilniaus notarų biure. Kadangi Rasa Birutienė yra baigusi baudžiamąją teisę, civilinės teisės jai teko mokytis papildomai.

Rasa Birutienė jau dvidešimt metų gyvena kartu su vyru Šarūnu Biručiu, europarlamentu. Pora augina aštuonerių dukrą Rūtą Mariją.

„Moku daug vyriškų darbų. Tėvui esu padėjusi net statybose, kai namą statėme. O didžiausia mano aistra - bitininkystė. Tėvai turi nuo 20 iki 40 bičių šeimų. Nesu bitėms alergiška, todėl galiu ir spiečių nuo medžio nuimti, ir medų išsukti”, – apie savo pomėgius pasakoja notarė.

Jos gyvenimo moto - „Svarbu džiaugtis tuo, ką turi, nelinkėti niekam bloga ir niekuomet apie kitus nekalbėti negražiai”.

Šio „Notariato“ skiltyje „Svečiuose“ siūlome atsikvėpti su dar viena notarės aistra – poezija.

Rasa Birutienė

APIE JAUSMUS IR ŽMONES

Žmogau, kaip gyveni ir ko tau palinkėti? Kantrybės nelinkiu – su metais ji mažėja, Stiprybė priešingai – išauga ir pati. Ir medis ištvermės kasmet žaliuoja vis daugiau. Energija – likimo kūrinys, gimimo dovana. Turi, kiek duota tau, ir ne daugiau ir ne mažiau. Jautrumą saugoki, jo nenuplauki Nei ašaromis, nei vynu ir nebijok, O baimę pasitiki neatsukus nugaros. Kai liūdna – verk ir džiaukis, kad liūdi, O kai džiaugiesi – džiaukis kiek tik moki. Pagirk save, kai pyksti, nes jauti, kad skauda tau, O ar dažnai žinai kodėl? Ir kai skaudu – apsikabinki skausmą, Paguosk ir pagloboki jį kaip vaiką, Tada pasėki pakantumą, jį daigink, Jį laistyk, šildyk ir augink. Išaugs draugystės daigas, Kurį toliau augink likimo duotom dovanom. Be to, kalbėk gerus žodžius – jie duoda gerą derlių, Nepranašauki negandų, ir taip ateis. Neburk likimo, nespėliok – tai ne ramunė, Geriau supink gėlių vainiką, pasipuošk. Neversk žmonių kalbėti, kartais jie nenori, Išmok kalbėt tyla, suprast akis, rankas ir lūpas –Jie gyvi. Patirk ir džiaugsmą, ir kančias. Jausmai ateina, lieka ar praeina, Bet pasilieka patirtis, kurios dėka mes kuriame savas dienas. Mes esame kūrėjai savo ir kitų, Ką sukuriame, tą ir turime, Apdovanoti stebuklinga dovana – gebėjimu mylėti. Vieni daugiau, kiti mažiau – mes mylime. Todėl linkiu tik meilės, tik mylėt ir būti mylimiems, Už tai, kad žmonės esam šiame pasauly –Jausmų, žmonių ir jų minčių tėkmėj.

2000m. SVEČIUOSE