NOTARIATAS
Svajonė Šaltauskienė
Vilniaus m. 29-ojo notaro biuro notarė, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė
NOTARO VAIDMUO ŠEIMOS TEISINIUOSE SANTYKIUOSE IR RAIDOS PERSPEKTYVOS Straipsnis paremtas pranešimu, kuris perskaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Teisinio reguliavimo ypatumai šiandieninės globalizacijos kontekste“ (2009-09-25) Naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau LR CK), įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d., gimė kaip būtinybė adaptuoti šeimos santykių teisinį reguliavimą prie iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes vaikų teisių apsaugai, sutuoktinių turtinių santykių reguliavimui, šeimos reikšmės visuomenėje stiprinimui ir nustatyti efektyvesnius šeimos narių pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Kitas svarbus tikslas, kurio buvo siekiama – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautiniais teisės šaltiniais, tokiais kaip Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei kitomis tarptautinėmis konvencijomis šeimos 12
teisės srityje, kurias yra ratifikavusi Lietuva. Atsirado naujų, anksčiau nebuvusių teisinių institutų, tokių kaip vedybų sutartis, šeimos turtas, separacija, partnerystė ir kiti, kurie praplėtė notaro funkcijas. Notariato institucijai suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus, kurių iki LR CK įsigaliojimo nebuvo. Notarinės formos nustatymas daugeliui sandorių ir veiksmų priklauso nuo notariato institucinių savybių, kurios leidžia geriau apsaugoti šalių interesus, nes palengvėja sandorio sudarymo fakto įrodymas, užtikrinamas šalių tarpusavio santykių aiškumas, apsaugomi trečiųjų asmenų interesai ir garantuojamas civilinės apyvartos skaidrumas. Be to, notarinė dokumentų forma leidžia
