NOTARIATAS
Sandra Ražanaitė
Lietuvos notarų rūmų teisininkė konsultantė
PILIETYBĖS REIKALAVIMAS NOTARAMS – NEDISKRIMINAVIMO PRINCIPO PAŽEIDIMAS?
Lotyniškasis notariatas veikia dvidešimt vienoje Europos Sąjungos šalyje ir atlieka valstybės deleguotas viešo pobūdžio funkcijas. Dėl vykdomos veiklos pobūdžio notariatas yra laikomas sudėtine valstybės teisinės sistemos dalimi. Daugelyje valstybių reikalaujama, kad notaras būtų susijęs su valstybe pilietybės ryšiu. Vis dėlto Europos Bendrijų Komisija suabejojo, ar notaro veikla iš tiesų gali būti prilyginama viešosios valdžios funkcijų vykdymui. 2008 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė1 Lietuvos įstojimui į Europos Bendrijų Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas C-47/08, C-50/08, C-51/08, C-52/08, C-53/08, C-54/08 ir C-61/08, kuriose Europos Bendrijų Komisija pareiškė ieškinius septynioms Europos Sąjungos valstybėms narėms dėl pilietybės reikalavimo taikymo notarams ir profesinių kvalifikacijų direktyvos neperkėlimo notarų atžvilgiu2. 24
Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) pareiškė ieškinius Europos Bendrijų Teisingumo Teisme Belgijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Didžiajai Liuksemburgo Hercogystei, Portugalijos Respublikai, Austrijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Graikijos Respublikai, prašydama pripažinti, kad, numačiusios pilietybę kaip sąlygą tapti notaru, šios valstybės pažeidė įsipareigojimus pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis)3 43 ir 45 straipsnius, taip pat kad Belgijos Karalystė, Didžioji Liuksemburgo Hercogystė, Portugalijos Respublika, Austrijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika ir Graikijos Respublika, į nacionalinę teisę neperkėlusios 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos4 (toliau – Direktyva 89/48/EEB) arba 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos
