PROF. DR. EGIDIJUS ŠILEIKIS
Vyriausybės ir Seimo sumanymų reformuoti notariatą ir notarų savivaldą konstitucinių aspektų įžvalgos
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
Įvadas Lietuvos įstatymų leidyboje pastaraisiais metais netrūksta Notariato įstatymo keitimo sumanymų1. Tam skirtus projektus rengti ėmėsi ne tik Teisingumo ministerija, kaip tai įprasta šioje teisinio reglamentavimo srityje, bet ir Vidaus reikalų ministerija2. Dėl pastaŽr., be kita ko: a) 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-1605 (TAR, 2018-18678), kuriuo panaikintas Notarų rūmų dalyvavimas derinant su teisingumo ministru jo (suderinus tik su finansų ministru) nustatomus notaro už notarinių veiksmų atlikimą (taip pat sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas) imamo atlyginimo dydžius (įkainius); b) 2019 m. gruodžio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-2728 (TAR, 2019, Nr. 92), kuriuo naujai reglamentuojami su notaro atliekamu hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimu ir notaro gauto vykdomojo įrašo (dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą) atlikimu susiję santykiai; c) 2017 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 9, 10, 22¹ ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-570 (TAR, 2017-12070), kuriuo ne tik numatytos naujos notaro vykdomos funkcijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, bet ir įtvirtinta galimybė notarui paskirti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytą poveikio priemonę – leidimo vykdyti veiklą panaikinimą.
2
Žr.: Vidaus reikalų ministerijos rengtas ir pagal Vyriausybės teikimą 2017 m. gegužės 23 d. Seime registruotas minėto Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 9, 10, 22¹ ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-734.
42
NOTARIATAS | TEISĖS AKADEMIKO ŽVILGSNIU
1
