„Užpuola tas pasididžiavimas“
INTERVIU SU DALYTE KRIKŠTOLAITYTE, ĮGALIOJIMUS BAIGUSIA KAUNO MIESTO 9-OJO NOTARO BIURO NOTARE „Notare dirbau 40 metų ir dvi dienas. Esu mergaitė Suvalkijos lygumų. Mano pirmasis ir paskutinis patvirtinti notariniai veiksmai buvo įgaliojimai.“
„Notariatas“: Kodėl pasirinkote teisę? Apie teisininkės profesiją pradėjau anksti galvoti, nors tam įtakos neturėjo niekas. Vaikystėje svajojau tapti dantų gydytoja, nes nuolat skaudėdavo dantis. Į Slabadų kaimą (Vilkaviškio rajonas) autobusas neužsukdavo, ir su mama pas dantų gydytoją į Kudirkos Naumiestį devynis kilometrus žygiuodavome pėsčiomis. Paauglystėje susidomėjau teise. Bet tai, kad tapau notare, lėmė atsitiktinumas ir susiklosčiusios aplinkybės. Studijuodama Vilniaus universiteto Teisės fakultete, lūkesčių ar išankstinių nuostatų dėl notaro darbo neturėjau, net gerai nenumaniau visų šios profesijos niuansų. Apie šį darbą daugiau sužinojau iš draugės, kuri dirbo notare Joniškyje. Po studijų gavusi paskyrimą, 1979 metų gruodžio pabaigoje pradėjau dirbti Pakruojo valstybinėje notarinėje kontoroje. Tuomet vyko rajoninių valstybinių notarų kontorų kūrimo procesas, ir iškart tapau vyr. notare. Pakruojyje buvau pirmoji notarė, prisimenu, kad mano kontora buvo atidaryta miestui minint 400-ąsias metines.
72
NOTARIATAS | PATIRTIS
Ar prisimenate pirmuosius klientus? Taip, prisimenu. Kuklūs buvo tie notariniai veiksmai: nuorašas, įgaliojimas, paveldėjimo teisės liudijimas, pavieniai pirkimai ir pardavimai, nes juk turto reglamentavimas buvo kitoks. Prisimenu, egzistavo kolūkiniai kiemai, ir paveldėjimas atsirasdavo mirus paskutiniam kolūkinio kiemo nariui.
