Mediacija – galimybė žmogui būti savo gyvenimo kalviu. Interviu su Vaidota Majūte

Mediacija – galimybė žmogui būti savo gyvenimo kalviu

INTERVIU SU UKMERGĖS RAJONO 3-OJO NOTARO BIURO NOTARE VAIDOTA MAJŪTE

Su kokiais iššūkiais susiduriate, vykdydami integruotą mediaciją ir derindami šalių interesus?

Pagrindiniai iššūkiai – laikas, nes mediacijai jo reikia daug; mediacijos žinomumas ir populiarinimas, nes daugelis žmonių nežino, kas tai yra, tapatina mediatoriaus ir teisėjo vaidmenis, tikisi, kad mediatorius už šalį priims sprendimą ir pasakys, kaip ginčas turi būti išspręstas. Mediatorius turi nemažai skirti laiko šalių informavimui, supažindinimui su procesu ir jo galimybėmis. Lietuvoje ginčų sprendimo kultūra dar gana žemo lygio, žmonės įpratę santykius spręsti kumščiais arba pakeltu tonu įrodinėdami savo tiesą, nemokame išklausyti arba klausydami nemokame išgirsti. Mediatoriai kartais atsiduria aklavietėse, susiduria su ginčo šalių tuščiomis ambicijomis, pykčiu, kerštu, užsispyrimu, kurie trukdo siekti konstruktyvaus sprendimo ir pažvelgti į situaciją neutraliai, iš šalies.

Dar vienas iššūkis – tai mediatorių supervizijos trūkumas. Mediatoriai galėtų pasitarti su supervizoriais - didesnę patirtį turinčiais profesionalais, iš jų pasimokyti, kaip neužstrigti sudėtingose situacijose.

Dideliu iššūkiu mediacijai tapo karantinas, nes gyvi susitikimai buvo apriboti, mediacija tapo nuotoline. Didelė dalis į mane besikreipusių klientų nebuvo labai technologiškai išmanūs, kai kurie asmenys neturėjo net elektroninio pašto, o visokios vaizdo bendravimo priemonės jiems buvo juo labiau neprieinamos. Tekdavo medijuoti telefo-

nu. Pvz., valandą bendrauji telefonu su viena šalimi, paskui susisieki su kita ir bandai, pozityviai perfrazuodamas išgirstas mintis, nuomones, pozicijas, perduoti kitai šaliai ir išgirsti jos reakcijas, kurias vėliau vėl perduodi pirmajai šaliai. Šis būdas labai sudėtingas ir retai kada pavyksta šalis sutaikyti. Mediacijai, manau, yra būtinas gyvas kontaktas, pokalbis, žmogiškasis ryšys. Turi girdėti intonacijas, matyti žmogaus kūno kalbą.

Ar dažnai Jūsų notarinėje praktikoje, sandorio šalių pageidavimu ar Jums rekomenduojant, į sandorius yra įtraukiama mediacijos išlyga?

Kartais mediacija galėtų būti labai naudinga, ypač asmeninio pobūdžio sandoriuose, pvz., susitarimuose dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Mediacijos, kaip taikaus ginčų sprendimo būdo, populiarinimui ir ginčų sprendimo kultūros kėlimui, būtų labai naudinga skatinti suvokimą, kad asmuo turi pats ieškoti sprendimų būdų, o ne užversti teismui visą darbą ir atsakomybę. Tačiau realybė yra tokia, kad dažniausiai žmonės pas notarą ateina negalvodami, kad galbūt ateityje dėl jų sudaromos sutarties gali kilti ginčas. Sąlyga dėl mediacijos išlygos turėtų būti įtraukiama individualiai su šalimis ją aptarus, o tai užimtų daug laiko, nes didelė dalis žmonių dar net nežino, kas ta mediacija yra.

Ar Jūsų notarinėje praktikoje dažnai tarp asmenų, kurie kreipėsi dėl notarinio veiksmo atlikimo, kyla ginčų, ir tenka jiems pasiūlyti ginčą spręsti mediacijos būdu?

Paprastai žmonės, jei ateina pas notarą, jau būna susitarę ir siekia tik to susitarimo užtvirtinimo. Dažniau neoficialiai medijuoti ar siūlyti mediaciją tenka paveldėjimo bylose, kur santykiai tarp paveldėtojų yra gana įtempti ir sudėtingi. Kartais kreipiasi poros, kurių santuoka braška, dėl vedybinių sutarčių patvirtinimo ar turto perleidimo sutarčių. Matydama įtampą santykiuose, pasiteirauju, ar nereikia kitokios pagalbos, papasakoju apie mediaciją, taip pat pateikiu informaciją apie savivaldybėse teikiamą kompleksinę pagalbą šeimai (įskaitant ir mediacijos, psichologo paslaugas).

Ar dažnai asmenys kreipiasi į Jus dėl mediacijos paslaugų?

Praktikuoti mediaciją pradėjau 2019 m. Šiai dienai esu užbaigusi apie 30 mediacijų. Maždaug pusė pradėtų mediacijų baigiasi sėkmingai - šalys pasiekia susitarimą, tačiau visgi kita pusė lieka neišspręsta ir šalys kreipiasi arba grįžta į teismą. Kadangi visuomenėje mediacija dar gerai pažįstama, savarankiškai, savo iniciatyva į mane dėl mediacijos paslaugų kreipėsi tik keletas asmenų. Dažniausiai mediacijos iki manęs atkeliauja per valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą (privalomoji mediacija, kuri taikoma šeimos santykiuose nuo 2020 m.), arba iš teismo, kai šalių sutarimu teisėjas perduoda teisme nagrinėjamą ginčą pabandyti išspręsti mediacijos būdu. Vienu metu vykdau po vieną – tris mediacijas. Jų esu turėjusi ir daugiau, tai buvo sudėtinga, nes tuomet reikia rašytis konspektus, nes pradeda painiotis situacijos ir detalės. Be to, mediacija yra tęstinis procesas, trunka gana ilgai, kartais reikia daryti pertraukas dėl tam tikrų priežasčių, o vėliau vėl grįžti prie ginčo sprendimo.

NOTARIATAS | PRAKTIKO ŽVILGSNIU

Kokiose srityse dažniausiai vykdote mediaciją?

Dažniausiai mediacija pasitaiko šeiminiuose santykiuose (skyrybos, vaikų išlaikymas, bendravimo su vaikais tvarka, turto pasidalijimas), tačiau esu turėjusi ir kitokių civilinių ginčų. Pvz., ginčas dėl sandėliuko nuosavybės teisės, kelio servituto nustatymo, netgi dėl teisės prižiūrėti kapą ir būti kapo valdytoju, taip pat paveldėjimo ginčai.

Pagal teisinį reguliavimą, mediacijos paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Kokie iššūkiai kyla, įgyvendinant tokį reikalavimą?

Manau, kad notarams, kurie turi labai didelį darbo krūvį ir daug notarinių veiksmų, yra labai sunku suderinti šias dvi veiklas, dėl ko didelė dalis notarų ir neužsiima mediacija. Suprantama, notarinių veiksmų atlikimas yra prioritetas ir mediacija negali tam trukdyti. Derinant notarinį darbą ir mediaciją, svarbus laiko planavimas. Neįsivaizduoju, kad būtų normalu, pvz., iš ryto atlikti notarinius veiksmus, per pietus - mediaciją, o po pietų - vėl notarinius veiksmus. Reikia laiko „persijungti“ iš vienos veiklos į kitą, be to, po mediacijos būni emociškai įaudrintas. Būtina pertrauka. Dėl to aš dažniausiai mediacijas planuoju antroje dienos pusėje, į darbo dienos pabaigą. Notaro ir mediatoriaus vaidmenys kažkuo yra panašūs, tačiau turi esminių skirtumų. Labai svarbu atriboti šiuos vaidmenis. Notaras yra profesionalus patarėjas, kuris aktyviai kišasi į sandorio turinį, kai kalbama apie būtinybę užtikrinti imperatyvias teisės normas. Mediatorius turi būti daug neutralesnis, iš esmės nesiūlyti šalims sprendimų, nevertinti šalių pozicijų, netgi nekonsultuoti jų, nors kartais labai norisi, tačiau mediacijoje konsultacija gali būti palankesnė vienai ginčo šaliai ir tada rizikuojama prarasti savo neutralumą, kuris mediacijoje ypač svarbus. Mediatorius turi būti labai atsargus rinkdamas žodžius, užduodamas klausimus, nes mažiausias neatidumas gali įžiebti ugnį ir aštrius ginčus. Mediatoriaus vaidmuo, manyčiau, yra artimesnis psichologo, kai reikia išklausyti, išgirsti ir suprasti. Svarbiausias mediatoriaus uždavinys – siekti, kad šalys viena kitą išklausytų, išgirstų ir suprastų. Nes tik tuomet, kai atsiranda empatija, galima bandyti kalbėti apie tam tikras nuolaidas ir kompromisus ir susitarimus. Man pati mediatoriaus veikla vis dar yra iššūkis. Aš kiekvieną kartą kažko išmokstu. Mediacijai reikia nusiteikimo ir laiko. Visgi mediacija neretai vyksta po darbo, nes žmonės negali skirti tam laiko darbo metu. Šiai veiklai poreikis kyla ir šeštadieniais.

Ar, Jūsų vertinimu, esamas mediacijos notaro veikloje teisinis reglamentavimas yra tinkamas, kad notarai aktyviai vykdytų mediaciją?

Mediacija vis dar nepakankamai žinoma ir populiari, kad ginčų sprendimui ją šalys rinktųsi prioritetiniu būdu. Kalbant apie reglamentavimą, manau, būtų labai tikslinga atsisakyti ribojimo, kad notaras, atlikęs mediaciją ir padėjęs šalims pasiekti taikų susitarimą, negali patvirtinti šios šalių sutarties. Tai visiškai neskatina notarų vykdyti mediaciją. Ar atrodo normalu, kad notaras, nuveikęs visą juodą darbą, parengęs sutarties projektą, siųstų jį tvirtinti kolegai, kuris imtų iš naujo jį vertinti teisėtumo aspektu? Priešingai, šalims gali būti labai patrauklios vieno langelio principu teikiamos paslaugos, kai notaras padeda išspręsti keblią situaciją ir surasti šalims tinkamą bei įstaty-

mus atitinkantį sprendimo variantą ir tuo pačiu patvirtina jų susitarimą, suteikdamas jam didesnę įrodomąją galią, kita vertus padarydamas dokumentą vykdytinu, gavus notaro vykdomąjį įrašą. Nematau čia jokio galimo nešališkumo pažeidimo ar interesų konflikto. Todėl siūlymą, kad notaras, vykdęs mediaciją, galėtų pats ir patvirtinti taikos sutartį, kaip šios procedūros rezultatą, vertinu labai teigiamai.

Kaip vertinate tai, kad pagal teisinį reguliavimą kandidatai į notarus (asesoriai) negali vykdyti mediacijos, nors arbitrais jiems būti leidžiama?

Manau, kad tai yra tiesiog įstatymo spraga, o ne tikslingas teisinis reguliavimas.

Kas, Jūsų manymu, paskatintų žmones naudotis mediacijos paslaugomis?

Žmones dažniau naudotis mediacija paskatintų teisinis švietimas ir skleidžiama žinia, kiek daug asmuo gali sutaupyti savo trumpo gyvenimo akimirkų, sveikatos, dažnai ir pinigų, išvengti neigiamų emocijų, streso ir nežinomybės, patiriamų teisme, ir būti savo gyvenimo kalviu, kuris laikosi savo priimtų sprendimų, o ne kažkieno prievarta primestų.

Netrukus notarų laukia naujas iššūkis – notarinių veiksmų atlikimas nuotoliniu būdu. Ar manote, kad žmonės aktyviai naudosis tokia galimybe?

Manau, kad tiek versle, tiek privačiuose teisiniuose santykiuose, asmenys, kuriems nesvetimos informacinės technologijos, net labai naudosis šiomis paslaugomis. Tikiu, kad tai notariato ateitis. Svarbu, kad nuotolinių notarinių veiksmų atlikimo platforma būtų saugi ir patogi naudoti.

NOTARIATAS | PRAKTIKO ŽVILGSNIU