2014 Knygų mugė by Robertas Jakstaitis

vasario 20-23 d.

Vilniaus knygĹł mugÄ&#x2014; 2014

rubrika

Knygos

Vilniaus knygų mugė 2014

15-osios

Vilniaus knygų mugės gairės

MUGĖS TEMA Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė Šiame leidinyje savo mintimis ir įspūdžiais apie K.Donelaitį dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, grupės „Liūdni slibinai“ nariai bei LRT Žinių vedėjas Marijus Žiedas. Skaitykite 4–5 psl.

vasario 20-23 d.

MUGĖS TEMA Laiko patikrintos knygos

Laukiami užsienio svečiai: nuo romanistų iki mokslininkų

Antroji mugės tema, susiesianti ne vieną renginį, šiemet skirta klasikinei literatūrai ir kultinėms knygoms. Kas yra klasikinė literatūra? Koks kiekvieno mūsų asmeninis kultinių knygų rinkinys? Kokius sielos užkaborius suvirpina literatūros kūrinys, jog jį skaitome ir po 500 ar 1000 metų? Apie tai šiame leidinyje mes kalbamės su instrumentaliste ir choriste Skaiste Garbašauskiene, režisieriumi ir aktoriumi Kirilu Glušajevu, vaikiškų knygų iliustratoriumi ir rašytoju Kęstučiu Kasparavičiumi ir žurnalistu, laidų vedėju, filmų garsintoju bei rašytoju Ryčiu Zemkausku.

Knygų mugės lankytojai šiemet vėl turės galimybę susitikti su svečiais iš užsienio - įvairios leidyklos jų pakvietė net keliolika. Tai ir populiarių romanų autoriai, ir eseistai, ir mokslininkai bei literatūros tyrinėtojai. Vieni jų Lietuvoje lankysis pirmąsyk, kiti čia jau yra viešėję nesyk. Įdomūs kūrėjai ir ką tik lietuviškai išleistos jų knygos žada ne vieną įdomią susitikimų valandą.

Skaitykite 8–9 psl.

Daugybė lietuviškų knygų premjerų Sunku vertinti, ar knygų mugės lankytojai kasmet labiau laukia susitikimų su svečiais iš užsienio, ar pokalbių su Lietuvos rašytojais bei poetais. Pilnutėlės susitikimų salės ir prie autografus dalijančių kūrėjų nusidriekusios eilutės liudija, jog savus rašytojus ir poetus skaitytojai myli, vertina ir tikrai laukia naujų jų knygų. Šių metų Knygų mugėje bus pristatyta išties daug lietuviškai rašančių autorių knygų: nuo populiarių romanų tęsinių iki poezijos, nuo eseistikos iki mokslinių veikalų. Ryškiausias premjeras apžvelgiame 2–3 psl.

Apie šių metų svečius iš užsienio skaitykite 12 psl.

Kvies ir tradiciniai renginiai, ir naujos iniciatyvos Dalis renginių mugėje „sužimba“ vienąsyk, tačiau nemažai jų įsitvirtino programoje ir kasmet kviečia mugės lankytojus. Šiemet knygos mylėtojus vėl suburs kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Diskusijų klubas, Vaikų bei Kino salės. Naujų renginių paletė taip pat itin spalvinga - nuo gatvės meno projektų „Litexpo“ lauko aikštelėje iki atgimsiančios „Literatų svetainės“ bei masinio K.Donelaičio „Metų“ skaitymo. Apie tradicinius renginius rašome 6 psl., o naujas iniciatyvas pristatome 10-11 psl.

Knygų mugėje – dešimtys lietuviškų knygų premjerų Kristina SABALIAUSKAITĖ „Silva rerum“ III / leidykla „Baltos lankos“

Giedrius KUPREVIČIUS „Koncertas“ / leidykla „Tyto Alba“

Aurimas LUKOŠEVIČIUS „Kūnai ir kristalai“ / leidykla „Kitos knygos“

Skaitytojai, spėlioję, ar menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė ryšis pratęsti didžiulio populiarumo sulaukusią Norvaišų šeimos sagą, ir vėliau išgirdę, jog trečioji knygos dalis tikrai bus, Vilniaus knygų mugėje pagaliau galės paimti šią naujieną į rankas. Trečioji „Silva rerum“ dalis nukelia skaitytoją į XVIII a. vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.

Kompozitoriaus, karilionininko, muzikos pedagogo Giedriaus Kuprevičiaus knyga „Koncertas“ taps įdomia naujiena šio ne vienu talentu apdovanoto kūrėjo gerbėjams. „Knygą pavadinau „Koncertas“, nes ji ir yra koncertas, mano gyvenimo koncertas, su mano muzika, jos atlikėjais, manimi besidominčia publika, kritika, aplinka, kurioje formavausi, klydau, švenčiau pergales ir galiausiai esu laimingas. „Koncerte“ lankosi ir mano šeima, protėviai, draugai ir dienos sapnų herojai. Čia patikrinti faktai susipina su kompozitoriui būdingomis fantazijomis ir regėjimais“, – teigia pats G.Kuprevičius.

15 metų Londone gyvenančio paprastu darbininku dirbančio Aurimo Lukoševičiaus romanas „Kūnai ir kristalai“ – tai knyga, kuri pirmą kartą lietuvių literatūroje kitaip vaizduoja nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Autoriui svetimas to laikotarpio romantizavimas, kuriam norom nenorom pasidavė daugelis Lietuvos rašytojų. Visomis spalvomis ir atspalviais šiame romane žėri ne pakylėtas tautinis atgimimas, o realus, žiaurus ir negailestingas „naujųjų lietuvių“ gyvenimas. Autorius piešia sodrų ir autentišką paskutinio XX a. dešimtmečio Lietuvos paveikslą. Džiugesio dėl neseniai atgautos nepriklausomybės fone – politinė suirutė ir naujos verslo struktūros, žiaurūs gaujų karai ir žmones užvaldęs pinigų siekis, privatizavimo aferos, turto prievartavimai ir valdžios korupcija.

Algimantas ČEKUOLIS „Generolo Sena Karvė istorija“ / leidykla „Alma littera“

Andrius NAVICKAS „Kelio bendrija“ / išleido Bernardinai.lt

Žurnalistas, knygų autorius Algimantas Čekuolis, ko gero, pažįstamas daugeliui lietuvių. Vieniems jis labiau žinomas kaip televizijos laidų vedėjas, kitiems – vyresniems – kaip ilgametis tekstų savaitraštyje „Gimtasis kraštas“ autorius, nušvietęs padangę dar keleri metai iki Sąjūdžio. Kai kurie atsimena ir A.Čekuolio jūrinius apsakymus, kelionių apybraižas. Knyga „Generolo Sena Karvė istorija“ yra apie tai, kaip A.Čekuolis susiformavo. Pirmoji knygos dalis – tai autoriaus autobiografija, o antroji, kaip visada, enciklopedinė publicistika apie svarbiausius reiškinius mūsų dienų pasaulyje, apie mitus – tikrus ir melagingus.

Tai antroji filosofijos daktaro, Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Andriaus Navicko knyga. Šįsyk autorius pristato per Tikėjimo metus subrandintas įžvalgas apie tikėjimo kelionę, būtiną kelionmaišį, kelio gaires ir klystkelius bei patikimus vedlius. Šioje knygoje skaitytojas atras ne tik gilių minčių apie tikėjimo, vilties ir meilės dovanas, bet ir provokuojančių svarstymų apie krikščionybės ir Vakarų civilizacijos santykį bei 13 intriguojančių pasakojimų apie iškilias asmenybes, palikusias gilų pėdsaką Bažnyčios istorijoje.

Andrius UŽKALNIS „Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“ / leidykla „Obuolys“ Rašytojas ir žurnalistas Andrius Užkalnis savo knygoje žvilgteli į Lietuvą. Į tą, kurioje, atrodo, gyvenome taip neseniai ir apie kurią kartais išgirstame sakant: „O tarybiniais laikais buvo geriau.“ Tą gerą tarybinį gyvenimą ir tyrinėja autorius, palikdamas politinius dalykus nuošaly ir susitelkdamas į tai, su kuo susidūrė dauguma to meto Lietuvos gyventojų: nuo pieno butelių supirkimo iki meilės romanų sanatorijose, nuo madų bei mus supusių daiktų iki pakeistų gatvių pavadinimų. A.Užkalnis be nostalgijos, laužydamas mitus bei stereotipus, šmaikščiai ir įdomiai aprašo to meto gyvenimą.

KITOS LIETUVIŲ AUTORIŲ KNYGŲ PREMJEROS: • Aidas Marčėnas „Tuščia jo“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Vytaras Radzevičius „Pasaulio puodai“/„Obuolys“ • Saulius Paukštys „Į Bankoką per 40 dienų“/„Tyto Alba“ • Eglė Digrytė „Laiškai iš knygos“ • Aušra Maldeikienė „Melo ekonomika“/„Alma littera“ • Rytis Zemkauskas „Pasivaikščiojimai“/„Alma littera“ • Renata Šerelytė „Kokono baladės“/„Alma littera“ • Algimantas Aleksandravičius „Žemaitėjė – mona meilė“ (albumas)/„Vaga“ • Marčėnas „Sakiniai“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Dovilė Zelčiūtė „Džuljetos suknelė“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Artūras Valionis „Apytiksliai trys“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Romualdas Granauskas „Šventųjų gyvenimai“/ „Baltos lankos“ • Ilja Bereznickas „Animacijos menas“/„Mintis“ • Firmos „Melodija“ plokštelių katalogas/ „Mintis“ • Vykintas Vaitkevičius „Neris. 2007 metų ekspedicija (trečioji knyga)/„Mintis“

vasario 20-23 d.

Knygos 3

Vilniaus knygų mugė 2014

... ir mes, laiko tikrinami

Rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Vladas BRAZIŪNAS

Knyga ir kaip daiktas, artefaktas, ir kaip reiškinys, sąmonės visata, – patraukli ir įtraukli: prie savęs prilaikanti, savęspi traukianti, savin įtraukianti. Ar labai jau čia, tarkim, ir žinom, ko kasmet Vilniaus knygų mugėn sukurmam kaip į atlaidus? Pirmiausioji priežastis – toji knygos trauka, aiškesnė, sutelktesnė ar ir kiek pasklaja, gal nė įvardyt neįmanoma. Bet stipri. Pirmosios mugės konkretybių dorai neprisimenu, tik likęs tas jausmas, tas tylus knygos žmonių džiugesys: sulaukėm! Iškart buvo aišku:

kur jau kur, o šion mugėn kaksiu kasmet. Varu nevaromas. Lyg šiaip nei pamaldžios pačios, nei klebonėlio pernelyg nepaisantis senojo kaimo laidokas – Velykų išpažinties. Jau penkioliktoji mugė štai rodo, kad knygos trauka – ir tvari, tverianti. Tiesa, mugė nėra knygos maldykla, šventvietė. Mugė yra mugė: didelis turgus, prekymetis. Priešybės, net tų priešybių eklektika nelenkia nė knygos pasaulio. Mes turim susigyventi su tokia šaligreta kaip, tarkim, knyga ir prekė. Juk susigyvenom su kita šaligreta, istorine, – knyga ir kontrabanda, pirmiausia ją, tą kontrabandą, suvokdami kaip šventą knygnešystę. Susigyvendami mes padedam gyventi ir knygai. Žinoma, jei nepamirštam jos, knygos per se, pirmumo. Vilniaus knygų mugė vis didėjo, plėtėsi. Ačiūdie – nors kai kurie prekijai gal manytų ir kitaip, – ne tiek komercijos, kiek agoros pusėn. Vis turtėjo kultūrinė, diskusinė mugės programa: jos renginių gausa, įvairiapusiška jų kokybė – įspūdinga. Šitokia mūsų mugės kryptis bus patikusi ir jos svečiams: nujaučiu, jog pasaulio literatūros garsenybės ją lanko vis noriau. Ir turiu galvoj ne vien populistines „žvaigždes“, o ir tas, kurių kūrybai nebaisus joks laiko patikrinimas.

Didžiausia knygų ir skaitymo švente vadinama Vilniaus knygų mugė kiekvienais metais tampa ta vieta, kur leidėjai pristato gausų naujai išleistų knygų derlių. Dalis jų būna jau pasiekusios knygynų lentynas, tačiau oficialiai pristatomos būtent mugėje, kitos į renginį atkeliauja tiesiai iš spaustuvių. Vidmantė JASUKAITYTĖ „Kaip mes mokėmės mirti“ / Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Audronė URBONAITĖ „Žydiškų daiktų kambarys“ / leidykla „Alma littera“

Tai autobiografiškų patirčių romanas, kuriame pasakojama apie ligą (vėžį), pasipriešinimą, dvasines galias jai atsispirti, įtikėjimą gamtos, maldų, žmogiškojo gėrio pajėgomis. Tai pagrindiniai kūrinio motyvai, išreikšti energinga, sodria, įtaigia kalba, sukuriantys ypatingų įtampų lauką. Knygos pasakotoja serga vėžiu, o netrukus ją užklumpa žinia, kad vėžiu susirgęs ir jos mylimas vyras. Prieš pat mugę pasirodys ir naujas V.Jasukaitytės eilėraščių rinkinys „Ambra“, taip pat persmelktas autorės asmeniškų išgyvenimų. Tai netekties ir atsisveikinimo poezija, paveikta ligos, vyro netekties.

Tai trečiasis žinomos žurnalistės ir rašytojos Audronės Urbonaitės romanas. Juokinga, graudi, tyčia sentimentali knyga, kurią autorė sąmoningai pavadino „Žydiškų daiktų kambariu“, nes žydiškumas jai yra tarsi jausmų intensyvumo sinonimas. Romane pasakojama apie karjeros aukštumas pasiekusią ir sėkmės lydimą merginą, kuri visą gyvenimą negali susitaikyti su tuo, kad jos nemylėjo tėvas. Tėvo nemeilė tokia skaudi, kad ji nusprendžia jam atkeršyti. Mergina leidžiasi į tėvo paieškas po visą pasaulį, kol galiausiai nusitaiko į konglomeratą RIMI XXL, manydama, kad jos tėvas – pagrindinis akcininkas ponas Kuklenskis…

Sigitas PARULSKIS „Mano tikėjimo iltys“ / leidykla „Alma littera“

Genovaitė BONČKUTĖPETRONIENĖ „Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete“ / leidykla „Vaga“

Naujausia Sigito Parulskio knyga – trumpų tekstų, parašytų pastaraisiais metais, rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa.

Knygoje „Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete“ psichoterapeutės Genovaitės Bončkutės-Petronienės surinkti įsimintiniausi jos psichoterapijos atvejai ir klientų pasakojimai, paversti novelėmis. Ši knyga tęsia tradiciją, kažkada pradėtą psichoterapeuto amerikiečio Irvino Yalomo. Istorijos neišgalvotos, psichoterapijos seansai aprašyti profesionaliai ir taktiškai, autorės pozicija tokia, kokia ir yra autorė gyvenime – rami, dėmesinga ir draugiška.

Dar malonu matyti, kaip drauge su mugėmis bręsta ir pats knygos menas (visa, kas susiję su knyga, jos visuma, jos turiniu ir pavidalu, o svarbiausia – knygos dailininkų darbas), ir leidėjų, spaustuvininkų, pagaliau pačių autorių ir skaitytojų šio specifinio meno – knygos meno – suvokimas. Išskirtinė mūsų mugė ir Sigutės Chlebinskaitės sumanymu – kūrybine studija visai šeimai „Tu gali sukurti knygą“, ta laisvo kūrybingumo atgaiva, ypač vaikams. Unikalus edukacinis knygos dailininkės kūrinys, gyvuojantis, vis plėtojamas jau bene trylika metų, per tą laiką ne kartą sėkmingai įgyvendintas Lietuvą pristatant ir kitose Europos knygų mugėse. Europoje ir pasauly šiemet mus solidžiausiai pristato Kristijonas Donelaitis. Jo, poeto ir žmogaus, laikysena, jo sąmoninga tarnystė savo meto lietuvių tautinei bendruomenei galėtų būti svarbus pavyzdys ir mums. Donelaitis, iškiliausias Apšvietos intelektualas, pirmiausia buvo savo tautos, savo parapijos patriotas. Tarytum visai šiuolaikiškas europietis, besididžiuojantis savo bendruomenės, savo miestelio ar miesto išskirtinumu, jį puoselėjantis, regintis jį ypatingu žvilgsniu – kaip vietą, kurioje būtis skleidžiasi, pasaulį turtina pilnatviškiausiai. Laiko patikrinta išmintis.

Šiais metais, kaip ir ankstesniais, Knygų mugėje leidyklos pristatys net kelias dešimtis naujų lietuvių autorių knygų. Gražina SVIDERSKYTĖ „Darius ir Girėnas: istorija ir legenda“ /leidykla „Baltos lankos“ Ši knyga skirta visiems vaikams ir jų tėvams, kurie vertina ir brangina nepaprastas istorijas, domisi jomis ir mėgsta jas pasakoti vieni kitiems. Jaunesniam skaitytojui knyga taps smagia ir artima pažintimi su tautos didvyriais vadinamais lakūnais Steponu Dariumi ir Stasiu Girėnu – dviem šauniais vyrais, kurie ir šiandien atrodo savi, šiuolaikiški, toli gražu ne paslaptingi karžygiai iš gūdžios senovės. Vyresniam skaitytojui susitikimas su, atrodytų, jau puikiai pažįstamais herojais gali būti maloniai netikėtas. Mat tai bus proga prisiminti ne tik lakūnus bei „Lituanicos“ skrydį, bet ir istorijos raidą, ypač XX a. pirmosios pusės įdomybes. Eglė GUDONYTĖ „Karta nuo Sibiro“ / leidykla „Mintis“ Debiutinis E.Gudonytės romanas – tai ne tiek dokumentinis pasakojimas, kiek autorės (g. 1970) ir kartu visos kartos, kuriai ji atstovauja, santykis su skaudžiu istoriniu ir labai asmenišku faktu. Tremties pragarą patyrė autorės mama ir seneliai, palaidoję Sibire du vaikus. Pasak rašytojos Renatos Šerelytės, ši knyga „žavi ne tik įtaigiai perteikta dar viena tremties istorija, bet ir stilistine raiška, kūrinio forma, kurią galima pavadinti modernia“.

Kabulo“/„Tyto Alba“ • Mindaugas Nastaravičius „Mo“/„Tyto Alba“ • Žygimantas Digaitis „7 kvadratiniai metrai“/Bernardinai.lt • Dainius Liškevičius „Muziejus“/„Kitos knygos“ • Artūras Tereškinas „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“/„Kitos „Vanduo – tai gyvybė“ (albumas apie Vidmanto Urbono žygį pasaulio ežerais)/„Vaga“ • „Rimas Zigmas Bičiūnas. Tapybos džiaugsmas“/„Vaga“ • Donaldas Kajokas „Lapės gaudymas. Eseistinės užsklandėlės“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Aidas Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Marcelijus Martinaitis „Mes gyvenome“/Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla • Tomas Rekys „Sovietų armijoje“/„Baltos lankos“ • Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšaitė „Lietuvos istorija. V tomas. Veržli Naujųjų laikų pradžia“/

2014-ieji – K. Donelaičio metai

Vilniaus knygų mugė 2014

vasario 20-23 d.

Kristijonas Donelaitis: Raimonda MIKALČIŪTĖ

ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais – šiemet minimos šio vieno iš žymiausių lietuvių literatūros klasikų 300-osios gimimo metinės. Tad neatsitiktinai įvairiabriaunei K.Donelaičio asmenybei bei kūrybai didelis dėmesys skiriamas ir Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. K.Donelaičio poema „Metai“ kelioms skirtingoms kartoms pirmiausia primena mokyklą – dauguma pamena nors porą eilučių, nes išmokti ištrauką iš „Metų“ būdavo privaloma. Tačiau pasakyti, kad K.Donelaitis buvo tik evaąngelikų liuteronų kunigas, sukūręs į literatūros aukso fondą įrašytus „Metus“ ir šešias pasakėčias, būtų tas pats, kas apie šį žmogų nepasakyti nieko. Tai buvo ypatingo talento asmenybė, ypač stebinanti savo įvairiapusiškumu. Daug kas nežino, jog K.Donelaitis buvo poliglotas – knygas gebėjo skaityti ne tik gimtąja kalba, bet ir lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių bei senovės graikų kalbomis, išradėjas – jo rankose atgimdavo vargonai, termometrai, barometrai, laikrodžiai. Šį žmogų domino ir kiti technikos išradimai, tyrinėjimai – tiek makroskopiniai, tiek kosmosas. Jo kūrybos tyrinėtojai pabrėžia, jog K.Donelaitis buvo novatorius – jį domino naujovės tiek technikoje, tiek literatūroje. Tikriausiai todėl jis buvo pirmasis, išdrįsęs antikinį eilėdaros metrą – hegzametrą – pritaikyti lietuvių kalbai. Maža to, kaip pastebi lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė, rašydamas „Metus“ K.Donelaitis sukūrė naujos rūšies hegzametrą, „adaptuotą“ lietuvių kalbai, pasižyminčiai savitu kirčiavimu. Tokios rūšies hegzametru niekas nieko nebuvo sukūręs nei prieš K.Donelaitį, nei jo laikais, nei vėliau.

Kunigas per brūkšnelį išradėjas Bandyti atskleisti šio, prieš 300 metų gimusio, genijaus asmenybę sudėtinga. Kaip ir garsiausias jo kūrinys – poema „Metai“, taip ir pats K.Donelaitis yra daugiaplanis žmogus, turėjęs aibę iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamų savybių ir pomėgių. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis sako, kad gerai pažinti

Žinių vedėjo M.Žiedo įsitikinimu, K.Donelaičio kūriniai – gyvas liudijimas, kokia nuostabi yra lietuvių kalba. BFL NUOTR.

Šis K.Donelaičio portretas stovi Tolminkiemio bažnyčioje.

K.Donelaitį trukdo tai, jog išliko labai nedaug medžiagos apie jo gyvenimą. „Nėra jokio autentiško K.Donelaičio atvaizdo. Buvo daryta rekonstrukcija pagal kaukolę, bet ji tik iš dalies atspinti K.Donelaičio išvaizdą. Visa kita, ką mes turime, tai yra daugiau ar mažiau autorių fantazijos vaisius“, – pasakoja pašnekovas. Vis dėlto kai kas tikrai žinoma. K.Donelaitis buvo dvasininkas ir humanitarinių mokslų atstovas: studijavo ne tik teologiją, bet ir senąsias kalbas, literatūrą. „Šalia Imanuelio Kanto jis buvo vienas iš didžiausių šviesulių, kuriuos išleido to meto Karaliaučiaus universitetas. Be to, jis buvo ir nagingas žmogus: gamino klavesinus, pianinus, barometrus, kitus prietaisus, skirtus matuoti slėgiui, mikroskopus, šlifuodavo lęšius mikroskopams. Jie nėra išlikę, bet rekonstrukcijos (istorijos faktų atkūrimas – aut.), liudija, kad K.Donelaitis juos buvo pagaminęs ir net sulaukė savotiško pripažinimo“, – pasakoja G.Vaškelis. Pasak pašnekovo, visa K.Donelaičio giminė buvo naginga. Pavyzdžiui, jo brolis Karaliaučiuje buvo auksakalys. Tad nėra atsitiktinumas, kad K.Donelaitis mokėjo restauruoti vargonus ir be vargo atlikdavo panašius darbus, kurie, regis, sunkiai derinosi su klebono statusu ar literato talentu. Be abejo, įvairius technikos stebuklus savo namuose K.Donelaitis gamino neturėdamas tikslo juos parduoti ir užsidirbti. Tačiau būtent ši jo asmenybės pusė įrodo, koks kantrus jis buvo: šlifuoti stiklus nebuvo paprasta. „Ta pati kantrybė dar nesuvaldytą lietuvių kalbą padėjo jam įsprausti į griežtus hegzametro rėmus“, – įsitikinęs G.Vaškelis. Ne mažiau įdomus pašnekovui yra ir kitas K.Donelaičio pomėgis – sodininkystė. Prie savo namų K.Donelaitis buvo užveisęs didžiulį sodą, kurį pats prižiūrėjo: nėra žinoma, kad būtų išvedęs naujų augalų rūšių, tačiau tikrai mokėjo skiepyti vaismedžius. Literatūrologas G.Vaškelis čia įžvelgia ir sąsajų su K.Donelaičio kūrybos temomis: „Tai, sakyčiau, K.Donelaičio kūrybos pagrindinė mintis: žmogus ir pasaulis yra kaip Dievo sodas.“

Portreto autorius – Erikas Varnas.

„Metai“ padeda iššifruoti patį autorių Pasak G.Vaškelio, viena iš iki šiol neįmintų mįslių – „Metų“ leidyba, tiksliau, kodėl poema buvo išspausdinta tik po K.Donelaičio mirties praėjus net kelioms dešimtims metų. „Yra duomenų, kad jis siuntė pradinius variantus į Karaliaučių leidėjams. Bet kūrinys taip ir nebuvo išspausdintas. Tik praėjus 40 metų po K.Donelaičio mirties Liudvikas Rėza su nemažom kupiūrom išspausdino kūrinį kartu su vokišku vertimu“, – pasakoja G.Vaškelis. Jis pridūrė, kad dėl to K.Donelaičio gyvenimo metais jo niekas ir negalėjo vadinti poetu – nebuvo išspausdintas nė vienas jo kūrinys. Norintiems pažinti K.Donelaitį, pašnekovas pataria dažniau skaityti „Metus“: „Mes visi žinome pavadinimą, autorių, bet turbūt retas kuris pacituotų bent keletą eilučių. Man norisi, kad žmonės daugiau skaitytų „Metus“, nes ten yra visko. Tai, kad tekstas rašytas prieš kelis šimtus metų, nereiškia, kad jis senas. Tai, kad ten rašoma apie būrus, nereiškia, jog jie labai primityvūs. „Metuose“ mes matome, kad K.Donelaitis yra intelektualas, įvaldęs antikinę, pačią garbingiausią kūrybos formą – hegzametrą. Jį pritaikė lietuvių kalbai, kuri, kaip pasirodė, kaip tik ir yra tinkama pačioms aukščiausioms kūrybos formoms. K.Donelaitis parodė, kad lietuvių kalba yra ne tik kažkokių būrų kalba.“ Iš „Metų“ matyti, kad K.Donelaitis nebuvo toks sustingęs, kaip kad paminkle ar portretuose. „Tai buvo gyvas žmogus. Netgi, sakyčiau, savotiška prieštara. Jis gynė silpnuosius – būrus, valstiečius, gyvenusius šalia. Rūpinosi jų reikalais, mokė juos gyventi: ką, kaip sėti, ką, kada valgyti, kaip kaupti atsargas, konservuoti, kad ir pavasarį būtų ką valgyti. Kitas aspektas – matome K.Donelaitį kunigą, kuris „Metuose“ skundžiasi, kad žmonės nežino, ko nori: vieniems kunigas per drąsus, kitiems per švelnus. Tą patį kalba ir apie mokytojus. Iš tikrųjų yra galybė epizodų, kurie atskleidžia K.Donelaitį. Jei mes „Metus“ skaitytume dažniau, tikrai jį išsišifruotume“, – įsitikinęs G.Vaškelis.

vasario 20-23 d.

Vilniaus knygų mugė 2014

2014-ieji – K. Donelaičio metai 5

Prisirišęs prie vienos vietos K.Donelaitis gimė 1714 metų sausio 1 d. Lazdynėliuose, dabar išnykusiame Mažosios Lietuvos kaime, netoli Gumbinės. Karaliaučiuje mokėsi vadinamojoje lotyniškoje mokykloje, kurioje visi dalykai buvo dėstomi lotynų kalba. 1736–1740 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Po studijų trejus metus dirbo giedojimo mokytoju, vargonininku, mokyklos vedėju Stalupėnuose, o nuo 1743 m. iki mirties buvo liuteronų kunigas Tolminkiemyje. Ten mirė 1780 metų vasario 18 d. Žymiausias K.Donelaičio kūrinys – poema „Metai“, kurį jis rašė apie 1765–1775 m. (tiksli data nežinoma). K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Kūrinį, pavadintą „Metai“, išleido Liudvikas Rėza 1818-aisiais. Pats K.Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Ciklo „Metai“ dalis L.Rėza kiek patrumpino, suredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą. Poema parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį. K.Donelaitis buvo pirmasis lietuvių kalbos kūrinyje panaudojęs šį antikinį eilėdaros būdą. Yra išlikusios ir šešios K.Donelaičio pasakėčios. Pirmą kartą jos išleistos 1824 metais.

Pavyzdys viskuo nepatenkintiems Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis K.Donelaitį siūlo laikyti pavyzdžiu šių dienų lietuviams, nevengiantiems paburbėti dėl „netinkamų aplinkybių“. „Liuteronų teologijoje labai svarbus žmogaus pašaukimas šiame gyvenime: ten, kur Dievas tave nuveda, jis turi išsipildyti. Donelaitis yra gyvas to liudijimas. Iš savo kaimo, kur dirbo kunigu daugiau kaip 30 metų, jis buvo išvykęs tik vieną kartą gyvenime. Jis galėjo graužtis ir skųstis, kad norėtų gyventi intelektualesnėje aplinkoje, kur atsiskleistų kaip asmenybė. Taip daugelis iš mūsų mėgsta daryti – pamurmėti, kad esame aplinkybių aukos. Tačiau K.Donelaičio pavyzdys įrodo, kad, jei žmogaus vidus stiprus, jis tvirtai stovi ant kojų, jis nėra aplinkybių auka. Jis pats kuria tas aplinkybes“, – pabrėžia kunigas. K.Donelaičio asmenybėje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas sako atrandantis ir jam artimų teologinių tiesų. „Iš jo tekstų matome, kad gamtoje yra tvarka, kurią Dievas yra sukūręs. Žmogus, kuris gyvena Dievo valioje, taip pat atsiskleidžia. Nesvarbu, kad jis pavargęs nuo darbų, chaoso, jis tą šviesą neša, gali joje gyventi, kad ir koks sunkus jo gyvenimas“, – sako kun. M.Sabutis. Pasak jo, skaitant K.Donelaitį belieka tik stebėtis, kad prieš šimtus metų parašyti tekstai aktualūs ir artimi mums, XXI amžiaus lietuviams. „Kai buvau mokinys, „Metai“ man atrodė gana tamsus kūrinys: kaimas be vilties, purvas, kažkas gamtoje, su žmonėmis negero vyksta – tokie prisiminimai. Savaime aišku, mokykloje mums niekas

Pasak LLTI Leidybos centro vadovo G.Vaškelio, K.Donelaitis yra daugiaplanis žmogus, turėjęs aibę iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamų savybių ir pomėgių.

daugiau apie tai neaiškino – supažindino su hegzametru, paskaitėme ir tiek. Tad suprasti vaikams, kad šis kūrinys įrašytas į literatūros aukso fondą, buvo sunku. Kada atsiranda, kad ir nedidelė, bet visgi gyvenimo patirtis, kitoks pasaulio matymas, kiekvienoje aprašytoje gamtos ar žmogaus gyvenimo akimirkoje pradedi matyti save. Tada pavyksta suprasti, kad rašymas apie būrus ir kaimą nėra tik apie juos – tai kalba apie mus pačius.“

Įkvėpė dainai Tai, kad K.Donelaičio tekstai aktualūs iki šiol, įrodo ir šių dienų dainos. Metų pradžioje praūžusiuose „M.A.M.A.“ muzikiniuose apdovanojimuose aktorių grupė „Liūdni slibinai“ sudainavo dainą „Pavasario linksmybės“, kurios tekstas – ištrauka iš K.Donelaičio „Metų“. Nors nemaža dalis auditorijos šią dainą išgirdo pirmą kartą, tikrieji „slibinų“ gerbėjai greičiausiai jau moka ją mintinai – daina yra pernai išleistame grupės dainų rinkinyje „Imkit mane ir klausykit“. Albumą sudaro dainos pagal žinomų Lietuvos poetų kūrinius. Tarp jų – ir K.Donelaičio „Metus“. Grupės nariai neslepia, kad, kaip ir dauguma jaunų žmonių, apie K.Donelaitį daug ko nežino. Pirma mintis, kuri jiems kyla išgirdus klausimą apie šį, į literatūros aukso fondą įrašytą, klasiką, yra MOKYKLA. „Man Donelaitis yra savotiškas mokyklos simbolis. Bet ne tik dėl to, kad su juo susipažinau mokykloje. Ir dėl jo darbo šviečiant žmogų“, – sako „Liūdnų slibinų“ narys Vaidas Kublinskas. Jo kolega, Dominykas Vaitiekūnas, iki šiol gerai atsimena „vadovėlinį“ K.Donelaičio portretą:

Grupė „Liūdni slibinai“ (iš kairės): D.Vaitiekūnas, Aistė Lasytė, V.Kublinskas sukūrė dainą pagal K. Donelaičio „Metų“ ištrauką. LINO MARCIŠAUSKO NUOTR.

J. KALINSKO NUOTR.

„Ilgą laiką K.Donelaitis man buvo juodu tušu pieštas rūstaus vyro portretas. Dabar jis man – dainų tekstų autorius, kad ir kaip keistai tai skambėtų, gerai išgaląstos plunksnos valdytojas. Mokykloje jis man buvo neaprėpiamo nuobodulio meistras. Bet paskaičius tekstus atidžiau, mano vaizduotėje jo grafinis juodas portretas nusispalvino.“ „Liūdni slibinai“ nepamena, kam pirmam iš grupės kilo mintis sukurti dainą pagal K.Donelaičio „Metus“. Anot muzikantų, tai buvo eksperimentas, kuris, kaip rodo klausytojai, pasiteisino. „Paėmėme iki skausmo visiems mokiniams žinomą „Pavasario linksmybių“ pradžią, kurią patiems dar teko mokytis mokykloje, ir sudėjome į muziką. Žodžiu, pradėjome genami grynai eksperimentinės aistros. Tekstas hegzametru, tad sutalpinti jį muzikoje tikrai nelengva“, – pripažįsta V.Kublinskas.

Graikams Homeras, lietuviams – K.Donelaitis Per nacionalinį transliuotoją jau kurį laiką sukasi 300-osioms K.Donelaičio gimimo metinėms skirtos „Metų“ ištraukos. Jas įskaitė ilgametis LRT žinių vedėjas Marijus Žiedas. „Pasiūlymas įgarsinti tuos kelis posmus buvo lyg atsitiktinumas. Kita vertus, gal ir ne. Turiu prisipažinti, kad aš visiškai kitaip pažvelgiau į Donelaitį. Mūsų karta, galbūt ir jaunimas, su juo yra susipažinę mokykloje. Žinome „vėl saulelė atkopdama“, tuos kelis posmus, bet iš esmės niekas nėra per daug įsigilinęs, nedaug kas visą kūrinį yra perskaitęs. Nors aš pažįstu kelis žmones, kurie moka atmintinai visus „Metus“. Bet čia jau toks tautinis žygdarbis! Aš, aišku, tiek nemoku. Bet tai, kad teko vėl susiliesti su Donelaičiu, man leido visai kitaip į jį pažvelgti“, – pasakoja M.Žiedas. Pašnekovo nuomone, K.Donelaitis lietuvių nepelnytai pamirštas. „Prieš 20 metų, tuo nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, mums buvo svarbus Maironis su romantinėmis idėjomis, laisvės, lietuvybės šaknimis. O dabar, man atrodo, K.Donelaitis yra kaip niekada aktualus, nes jis kalba apie paprastus dalykus: gyvenimą, darbą“, – savo nuomone dalijasi M.Žiedas. Pasak jo, K.Donelaičio kūriniai – gyvas liudijimas, kokia nuostabi yra lietuvių kalba: „Jo kalba labai turtinga! „Metai“ verčia didžiuotis, kad mes esame lietuviai, mokame lietuvių kalbą, skatina ją saugoti. Koks žmogus galėtų pasigirti, turintis savo žodyne beveik pusketvirto tūkstančio žodžių? O „Metuose“ kalba sodri, taiklūs pasakymai, net keliais žodžiais apibūdinant dalykus, kurie skaitant, regis, stoja prieš akis. Gerai, kad šie metai skirti K.Donelaičiui – gal žmonės atras jį. Man atrodo, kad kaip graikai turi Homerą, mes turim K.Donelaitį. Tik galbūt kol kas mes geriau žinome Homerą, o ne K.Donelaitį. Reikėtų, kad tai pasikeistų ir kad mes sugebėtume įvertinti tuos genialius kūrėjus, kurie laiko mūsų tautos šaknis – tautą, savimonę.“

Renginiai

Vilniaus knygų mugė 2014

vasario 20-23 d.

Tradiciniuose renginiuose – Rūta ŠIAUDVYTYTĖ

dėmesys laiko patikrintoms knygoms Per penkiolika savo gyvavimo metų tarptautinė Vilniaus knygų mugė keitė savo pavidalą, dalis iniciatyvų liko vienkartinės, kitos ilgainiui kito, tačiau išsiskyrė keletas renginių, kuriuos jau galima vadinti tradiciniais.

Knygų kūrybos subtilybės – iš garsių iliustratorių ir leidėjų lūpų Vienas iš ilgamečių mugės renginių – dailininkės Sigutės Chlebinskaitės sumanyta kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Joje stengiamasi nušviesti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar. Studijos iniciatorė randa daugybę būdų, kaip tą padaryti. Pavyzdžiui, vienas šiemet pasirinktų knygos istorijos etapų atskleidžia, kad knygų skaityklės – ne visai naujas išradimas. S.Chlebinskaitė demonstruoja senovinę knygų skaityklę – prietaisą, skirtą skaidrėms, kuriose įamžintos knygų iliustracijos, peržiūrėti. Optines knygas per šį aparatą galės išvysti ir mugės lankytojai. Kūrybinė studija taip pat kviečia sužinoti, kaip buvo rašoma ant vaškinių lentelių

ir tošies, pamėginti rašyti Brailio rašto mašinėle, spalvinti senas fotografijas, pasigaminti judančių vaizdų iliustraciją ar kartu su dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi sukurti „Krokodidelį Šimtakojį“. „Laiko patikrintos knygos – šių metų Knygų mugės tema. O laikas kaip reikiant išbandė Taidos Balčiūnienės kūrybą: pirmosios jos iliustruotos knygos buvo išleistos dar prieš 50 metų ir tebėra perleidžiamos. Tad gali būti, kad jos kūryba ne vieną lankytoją nukels į vaikystę. Ekspozicijoje rasite jos iliustruotų leidinių ne tik lietuviškai, bet ir prancūzų, anglų, rusų, hindi, urdu ir kitomis tolimų kraštų kalbomis“, – pasakoja S.Chlebinskaitė. Į mugę jai taip pat pasisekė pakviesti garsią vaizdais kalbančią menininkę iš Lenkijos – Iwoną Chmielewską. Ši kūrėja

bendradarbiauja su Pietų Korėjos leidyklomis, o Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje jau du kartus (2011 ir 2013 m.) laimėjo iliustruotojų „Oskarą“, Bratislavos iliustracijų trienalėje – „Aukso obuolį“ (2007 m.). Lankytojai ne tik turės unikalią galimybę apžiūrėti jos iliustruotų knygų parodą, bet ir galės iliustracijas kurti kartu su ja. Kita, ne tik kūrybinės studijos, bet ir visos Knygų mugės, pažiba – vaikų ir suaugusiųjų knygų leidykla „Tara Books“, įsikūrusi Indijoje. Jos atstovai į Vilnių atsiuntė savo knygų, jas per mugę bus galima apžiūrėti, o jos pabaigoje – įsigyti. „Tara Books“ vadinama vienu iš šiandienos knygų pasaulio stebuklų, nes jos knygos spausdinamos šilkografijos būdu ant rankų darbo popieriaus. Jos rankomis sulankstomos, įrišamos ir numeruojamos. Studijoje taip pat svečiuosis ir kartu su lankytojais kurs vaikų knygų leidyklą „Baobab“ įkūrusi pora iš Čekijos. Įdomus momentas – ši pora, kaip ir Taida Balčiūnienė, susilaukė net aštuonių atžalų. „Galbūt turintys vaikų geriausiai supranta, kas mažiesiems arčiausiai širdies“, – šypsodamasi priduria kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ siela S.Chlebinskaitė.

Skaitymo džiaugsmą žadins kultiniai rašytojai Tradiciškai Knygų mugėje veiks Vaikų salė, kurioje karaliaus vaikams skirtos literatūros leidėjai bei mažieji knygų mylėtojai. Tarptautinės Vilniaus knygų mugės kuratorė Milda Gembickienė intriguoja, kad tik jiems ant Vaikų scenos bus rodomi spektakliai, pristatomos vaikiškos knygos, koncertuojama, o ant scenos kops mažųjų mylimi autoriai ir iliustratoriai. Skaitymo džiaugsmą žadins naujausias knygas pristatysiantis Vytautas V.Landsbergis, o jam talkins būrys garsių kūrėjų – aktoriai Gediminas Storpirštis, Neringa Varnelytė, dailininkas Gediminas Pranckevičius.

Mugėje šiemet viešės garsi vaizdais kalbanti menininkė iš Lenkijos I.Chmielewska.

Mažųjų ir jų tėvų dėmesio lauks ir komiksų dirbtuvės su vokiečių komiksų menininku Felixu Görmannu, žinomu Flixo vardu. Dirbtuvėse jis mokys piešti komiksų veikėjus, pasakos, kaip sukurti unikalų jų charakterį. Šis dailininkas išgarsėjo autobiografiniais komiksais, kuriuose kalba apie Vokietijai reikšmingus istorinius įvykius. Jaunieji skaitytojai taip pat kviečiami į susitikimą su kultiniu Suomijos rašytoju Timo Parvela. Jo knygos yra pelniusios daugybę apdovanojimų, išverstos į 18 užsienio kalbų. Susitikime su autoriumi bus pristatoma pirmoji tarptautinio pripažinimo sulaukusios serijos apie moksleivių gyvenimą knyga „Elė ir draugai“. Jis kartu su dailininke Sigute Ach diskutuos apie tai, kokios knygos ir jose nagrinėjamos temos gali sudominti vaikus. M.Gembickienė pasakoja, kad Vaikų salės ir Vaikų scenos Knygų mugėje iniciatyva gimė 2007-aisiais, kai pagrindinė mugės tema buvo būtent vaikų literatūra.

Metas garbingiems apdovanojimams Jau devintą kartą Vilniaus knygų mugėje bus apdovanota Metų knyga. Iš tiesų tai net ne viena knyga, nes jas trijose kategorijose – knygų suaugusiesiems, vaikams ir poezijos knygų – renka LRT žiūrovai. Tiesa, Rūta Kačkutė, „Metų knygos rinkimų“ koordinatorė, apgailestauja, kad šiemet nepavyko sudaryti knygos paaugliams kategorijos: „Rašyti paaugliams labai svarbu, bet, matyt, nelengva. Kitais metais vėl tikimės turėti šią kategoriją.“ Per mugę apdovanojimų sulauks ir gražiausiai apipavidalintos knygos, išleistos 2013-aisiais metais. Čia bus eksponuojamos atrinktos knygos laureatės. Lietuvos knygos meno konkursą nuo 1997 m. kasmet organizuoja Kultūros ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija.

vasario 20-23 d.

rubrika 7

Vilniaus knygų mugė 2014

režisierių nebuvo sunku – Vilnių jis labai myli, čia R.Liberovas praleido pirmuosius penkerius savo gyvenimo metus. Jis dalyvaus mugės lankytojams peržiūrint du jo filmus – „Parašyta Sergejaus Dovlatovo“ (2012) ir „Ilfirpetrovas“ (2013). „Po filmų žiūrovai galės juos aptarti kartu su režisieriumi. Jis labai įdomus pasakotojas“, – tvirtina R.Mėlynė. Lankytojų dėmesio lauks ir lietuviški filmai. Kino programą atidarys Kristijonui Donelaičiui skirtas „LRT kino seansas“, kuriame savo dokumentinį filmą „Ruduo Tolminkiemyje“ žiūrovams pristatys režisierius ir prodiuseris Juozas Sabolius. Keletą dokumentinių Lietuvos kino kūrėjų darbų ir tris ekranizacijas Knygos kino salėje pristatys naujoji lietuviško kino institucija – Lietuvos kino centras. Lankytojai kviečiami atsigręžti ir į lietuviškos animacijos ištakas: mažiesiems Vilniaus knygų mugės lankytojams bus skirtos

Viena iš knygų mugės pažibų – leidykla „Tara Books“, įsikūrusi Indijoje. Jos atstovai į Vilnių atsiuntė savo knygų, kurias per mugę bus galima apžiūrėti, o jos pabaigoje – įsigyti. Ši leidykla vadinama vienu iš šiandienos knygų pasaulio stebuklų, nes jos knygos spausdinamos šilkografijos būdu ant rankų darbo popieriaus.

Literatūros klasika – ant kino juostos Mugės lankytojai šiemet taip pat bus laukiami Knygos kino salėje. Kadangi šių metų mugės ašis – literatūros klasika, tad ši tema bus plėtojama ir filmuose. Programos koordinatorė Rūta Mėlynė žada, kad ekrane suksis įvairių žanrų filmai, tiesiogiai susiję su rašytojų gyvenimu ir kūryba, pasaulyje žinomais klasikos kūriniais. Viena tokių juostų – lietuvių žiūrovų mylimo suomių režisieriaus Akio Kaurismäkio vaidybinis filmas „Nusikaltimas

ir bausmė“ (1993), sukurtas Fiodoro Dostojevskio to paties pavadinimo romano motyvais. Įsitikinimą, kad animacija – tik vaikams skirtas žanras, laužys saviti, meniški lenkų dailininko ir režisieriaus Piotro Dumałos animaciniai filmai suaugusiesiems – „Nuolankioji“, „Nusikaltimas ir bausmė“ (pagal F.Dostojevskio kūrinius) ir „Franzas Kafka“. Į mugę R.Mėlynei pavyko pakviesti žymių Rusijos rašytojų gyvenimus savo dokumentiniuose filmuose nagrinėjantį režisierių Romaną Liberovą. Renginio koordinatorė sako, kad pasikviesti į mugę šį

Knygos kino salėje bus galima pamatyti ir žinomų veikalų ekranizacijų, ir filmų, skirtų rašytojų biografijoms.

KADRAI IŠ FILMŲ.

Tradiciškai Knygų mugėje veiks Vaikų salė, kurioje karaliaus vaikams skirtos literatūros leidėjai dvi dailininkų režisierių Jūratės Leikaitės ir Iljos Bereznicko animacinių filmų programos. Prancūzų kultūros institutas šiemet pristatys du dokumentinius filmus apie žinomus prancūzų rašytojus – Albert‘ą Camus ir Romainą Gary, prieš šimtą metų gimusį Vilniuje. Goethe‘s institutas Vilniuje siūlo pažiūrėti biografinę dramą apie Goethe‘s jaunystę, o Lenkijos institutas Vilniuje pristatys solidžią Henryko Sienkiewicziaus istorinio romano „Quo vadis“ ekranizaciją tokiu pat pavadinimu.

Tema

Vilniaus knygų mugė 2014

Muzikės S.Garbašauskienės manymu, klasika galima pavadinti tai, kas sena, bet aktualu ir šiandien.

I. GELŪNO NUOTR.

vasario 20-23 d.

„Man klasika yra gyvas dalykas, ir jei klasikas neatsiliepia man, jei nekalba su manimi, tai nieko ir nereiškia“, – sako R.Zemkauskas.

J. KALINSKO NUOTR.

Klasikai – savas metas Parodyk, ką skaitai, ir aš pasakysiu, koks tu esi. Istorinis laikotarpis, vertybės, žmonių savybės – visa tai galima išskaityti kultinėse knygose. Daugelis mūsų tam tikrais gyvenimo etapais grįžta prie knygų, kurios įvardijamos klasikiniais veikalais. Apie tai, kas yra klasika, kodėl kai kurios knygos taip vadinamos ir ką jos reiškia mums, kalbamės su skirtingų kartų, skirtingoms meno sritims atstovaujančiais kultūros pasaulio atstovais.

Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ Šiųmetė tarptautinė Vilniaus knygų mugė skirta klasikinei literatūrai ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti. Klasikinė literatūra, meno klasika ir kultinės knygos – tai temos, suvienysiančios nemažai mugės renginių.

Suteikia toną visam gyvenimui Šio straipsnio pašnekovus vienija aistra geroms knygoms, visi jie skaito nuo ankstyvos vaikystės. Išskyrus instrumentalistę ir choristę Skaistę Garbašauskienę, kuri vaikystėje nelabai mėgo skaityti (nors skaitė!) ir knygų svarbą įvertino tik suaugusi. „Mano santykis su klasika glaudus. Klausydama klasikinių kūrinių įgavau muzikinius pamatus, mokykloje skaičiau klasikinę literatūrą ir... maniau, kad nemėgstu skaityti. Tačiau mama man prieš miegą skaitydavo pasakas. Turbūt labiausiai įsiminė eiliuotos Kosto Kubilinsko pasakos, jas mokėdavau mintinai. Jose glūdinti išmintis formuoja mažo (ir ne tik) žmogaus pasaulėžiūrą. Niekada nesvarsčiau, kiek įtakos tai turėjo man, tačiau neabejoju, kad pasąmoningai tai pasireiškia ir šiandien. Beje,

„Mažasis princas“ vaikystėje nepaliko didelio įspūdžio, tačiau šiandien ši knyga man viena gražiausių.“ Vaikiškų knygų iliustratoriaus ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus teigimu, skaitymas vaikystėje ypatingas, nes duoda toną visam gyvenimui. Pats K.Kasparavičius augo skaitymui itin tinkamoje aplinkoje – buvusiame sename dvare, kurio viename gale buvo namai, o kitame – pradinė mokykla. Abu tėvai buvo mokytojai. „Nepavojingos knygos buvo mokykloje, klasės spintoje. O visos pavojingos (pvz., „Didžioji enciklopedija“) – palėpėje, į kurią patekti buvo galima tik užlipus aukštomis klibančiomis kopėčiomis. Ką rasdavom su broliu, tą ir skaitydavom. Literatūra padarė didelę įtaką mano kūrybiniam keliui.“ Režisierius ir aktorius Kirilas Glušajevas vaikystėje turėjo alternatyvų – radosi pirmieji kompiuteriai ir videomagnetofonai, kiekviena šeima turėjo televizorių. Tačiau pagrindinis laisvalaikis vis tiek buvo knygos. „Buvo labai įdomu skaityti apie indėnus, seklius, kovas, nuotykius. Viena mėgstamiausių vaikystės knygų – „Tomo Sojerio nuotykiai“. Tėtis man skaitydavo „Robinzono Kruzo nuotykius“, „Guliverio keliones“. Vėliau sekė M.Zoščenkos kūriniai. Skaityti skatino azartas, smalsumas, egzotikos siekis. Skaičiau apie kovas su blogiu, apie tikrąsias vertybes – orumą, garbę, draugystę, pasiaukojimą. Domino, kad yra

kažkokia alternatyva tam gyvenimui, kurį gyvenau: amerikietiškas gyvenimas prie Misisipės upės yra šiek tiek kitoks, nei gyvenimas Vilniuje prie Neries. Jaučiau norą pažinti tuos paralelinius pasaulius. Berniukiška literatūra žavėjo tuo, kad herojuose galėjai pažinti save. O atpažįstamumo džiaugsmas yra vienas iš pagrindinių literatūroje.“ Žurnalistas, laidų vedėjas, filmų garsintojas bei rašytojas Rytis Zemkauskas augo su įvairiais kultūriniais leidiniais ir smetoniška literatūra, nes tuometė literatūra vaiko netenkino. „Labiau domėjausi, kas vyko 1936-aisiais, nei tuo, kas vyksta dabar už lango“, – juokiasi pašnekovas. Jo senelio brolis Vytautas Petrauskas išvertė beveik visą Thomą Manną į lietuvių kalbą. Šis rašytojas žurnalistą lydi visą gyvenimą tarsi savotiška karma, o jo „Užburtą kalną“ R.Zemkauskas vadina literatūriniu šedevru. Matydamas, kaip giminaitis dirba prie savo rašomojo stalo, kiek jis turi knygų, jis, tuomet dar mažas berniukas, svajojo užaugęs irgi užsiimti tokia veikla.

Tramplinas, nuo kurio galima atsispirti Menininkams vardijant mėgstamiausias knygas nesunku apibendrinti, kad dauguma jų – klasikinės. Šis terminas

vasario 20-23 d.

Tema 9

Vilniaus knygų mugė 2014

„Turbūt visą laiką reikia klasikos. Tam, kad reflektuotum, mąstytum, apibendrintum“, – pastebi aktorius K.Glušajevas. I. GELŪNO NUOTR.

dažnai vartojamas ir girdimas, tačiau ką jis iš tiesų reiškia? Klasikos terminą imasi paaiškinti K.Glušajevas: „Kalbant literatūrologiniais terminais, klasikos samprata atsirado paskutinius 300 antikinio periodo metų, kai tam tikri autoriai buvo laikomi etalonu. Renesanso epochoje buvo atsigręžta į antiką, ypač graikų tragedijos meistrus Aischilą, Sofoklį ir Euripidą, ir klasika įsigalėjo. Vėliau atsirado savos epochos klasikai. Tarkim, romantizmo epochos klasikas – lordas Byronas, modernizmo – J.Joyce’as su M.Proustu ir t.t. O bendrąja prasme klasikine literatūra vadinama ta, kuri laikoma etalonine.“ „Klasika – tai, kas sena, bet aktualu ir šiandien, – mintimis dalijasi S.Garbašauskienė. – Tai pamatas, tramplinas, nuo kurio gali atsispirti. Klasikoje glūdi pamatinės, nekintančios vertybės, kurios aktualios ir šiandien, tačiau pernelyg dažnai pamirštamos. Klasikiniai kūriniai atspindi tuomečio gyvenimo aktualijas, pasaulėžiūrą, idealus, vertybes. Juos skaitydamas gali įgyti istorinių žinių, pasisemti patirties, išminties arba pasimokyti iš svetimų klaidų.“ „Kūrinys klasiškas tampa susiklosčius aplinkybėms, – teigia R.Zemkauskas. – Cz.Miloszas yra gerai pasakęs: „Pasaulio istorija pasisuko mano naudai – aš tapau didis, jei ji būtų pasisukusi mano nenaudai, tie patys kūriniai būtų niekam nereikalingi.“ Pvz., pokariu J.Kerouacas su „Kelyje“ pataiko į tam tikrą sentimentą ir tampa klasika. Dabar į sentimentą pataiko E.M.Remarque’as su „Vakarų fronte nieko nauja“. Ateina laikas pasauliui keistis ir tada reikalingi tam tikri ženklai. Ši teorija galbūt nėra universali, nes W.Shakespeare’as iki šiol mus veikia, o kodėl, nežinau. Man klasika yra gyvas dalykas, ir jei klasikas neatsiliepia man, jei nekalba su manimi, tai nieko ir nereiškia. Atsitiktinumo vaidmuo čia yra nemažas. Susiklosto aplinkybės, kad vieni tampa klasikais, o kiti ne. Tikriausiai poetai galėtų paaiškinti, kodėl kūryba kartais mus veikia ir po poros šimtų metų. Gal žinojimas, kas yra giliausiose sielos kertelėse, ir jų palietimas? Stiprus klasikinis kūrinys apibendrina, veikia plačiai ir labai įvairiais lygiais. O šedevro taip paprastai dekonstruoti neišeis.“

Keisti knygų keliai „Teatre dažnai naudojama sąvoka konfliktas, kurį galėtume paprasčiau pavadinti kova. Kova tarp materialinių ir nematerialinių gėrybių; kova tarp to, ką pasirinkti – pareigą tėvynei ar asmeninį interesą, susijusį su meile. Kuo

Pasak iliustratoriaus ir rašytojo K.Kasparavičiaus, dažniausiai kultinės knygos netelpa į jokius apibrėžimus. Tarp tokių knygų galima paminėti, pavyzdžiui, „Pinokį“ ar „Mikę Pūkuotuką“. I. GELŪNO NUOTR.

didesnis ir neišsprendžiamesnis konfliktas kūrinyje, tuo kūrinys vertingesnis. Konflikto neišsprendžiamumas padaro kūrinį kultinį“, – priduria K.Glušajevas. „Kartais tie knygų keliai labai keisti būna, – susimąstęs šypteli K.Kasparavičius. – Dažniausiai kultinės knygos netelpa į jokius apibrėžimus. Pvz., „Pinokis“, „Mikė Pūkuotukas“ – knygos, kurias daugelį metų skaito visi, net suaugusieji, nors jose tiek visko pripainiota, net nelogiškumų gali rasti!“ „Tam, kad kūrinys taptų kultinis, reikia, jog jis būtų aktualus adresatui, kad rezonuotų su jam svarbiomis temomis“, – apibendrina S.Garbašauskienė. K.Kasparavičius prisipažįsta apie ypatingą asmeninį santykį su klasikiniais kūriniais vaikams. Kaip rašytojas jis – dar jaunas, tačiau kaip knygos dailininkas jis yra iliustravęs nemažai klasikinių kūrinių vaikams. „Iliustravau daug pasakų, kurios būtų kiekvieno iliustratoriaus svajonė. „Pinokis“ – viena mėgstamiausių mano knygų. Jokios kitos knygos nesu iliustravęs dukart. Iliustravau ir tokias kultines knygas kaip „Coliukė“, „Mergaitė su degtukais“, „Baronas Miunchauzenas“, „Spragtukas“... Labai pagarbiai žiūriu į klasikinius tekstus. Nesu iš tų, kurie iliustruodami bando polemizuoti su autoriumi. Nesiūlau šiuolaikinių, modernių sprendimų. Prieš iliustruodamas klasikinį tekstą labai daug kartų jį perskaitau ir įsigilinu. Renku medžiagą apie tą epochą, aplinką, aprangą. Todėl mano klasika iliustruota labai santūriai, nors pats nesu labai rimtas žmogus.“

Labai pagarbiai žiūriu į klasikinius tekstus. Nesu iš tų, kurie iliustruodami bando polemizuoti su autoriumi. Nesiūlau šiuolaikinių, modernių sprendimų. Prieš iliustruodamas klasikinį tekstą labai daug kartų jį perskaitau ir įsigilinu. Renku medžiagą apie tą epochą, aplinką, aprangą. Todėl mano klasika iliustruota labai santūriai, nors pats nesu labai rimtas žmogus, prisipažįsta K. Kasparavičius

„Esu labai laimingas, kad kalbu keliomis kalbomis, kad galiu skaityti rusų klasiką originalo kalba, – šypsosi K.Glušajevas. – Arba kad galiu skaityti angliškai – kaip smagu skaityti J.Joyce’o „Dubliniečius“ originalo kalba lankantis Dubline ir suprasti, kaip nuostabiai ir tiksliai yra perteikta atmosfera.“

Skirtingos knygos skirtingiems gyvenimo etapams Kodėl klasika dažniausiai tampa grožinės literatūros kūriniai? „Galbūt kad fantazija visada įdomiau už realybę. Pasaka visada bus labiau apibendrinta už dokumentiką“, – svarsto R.Zemkauskas ir priduria, kad visa literatūra a priori yra grožinė, nes rašytojas/autorius visuomet yra ir kūrėjas. Pašnekovai vieningai sutaria, kad knygos pasirinkimas priklauso nuo žmogaus gyvenimo etapo ir susiklosčiusios situacijos. Sunku paaiškinti, kodėl skaitomos vienos ar kitos knygos, nes jų pasirinkimas vyksta pasąmonės lygmenyje. „Kūriniams turi būti savas gyvenimo etapas, – teigia R.Zemkauskas. – Tai yra smarkiai nuotaikos reikalas – kartais net nuostabus literatūros kūrinys neveikia, kad ir ką jis sakytų. Labai svarbu kūrinį perskaityti savu laiku, kai tavoji patirtis bus iki jo priaugusi. Pavyzdžiui, studijų laikais man nelabai patiko M.Proustas. O dabar, kai prof. Kęstutis Nastopka man jį priminė, pamaniau: gal tikrai metas prie M.Prousto sugrįžti?“ K.Glušajevas primena, kad kartais žmonės pasiduoda mados tėkmei ir skaito populiariąją literatūrą ne dėl to, kad jiems jos reikia, o dėl to, kad tai tuo metu labai madinga. Vis tik praėjus kuriam laikui, banga atslūgsta ir tos knygos pamirštamos. O tikroji klasika vertinga visada. Paklausus, kiek šiuolaikinio žmogaus gyvenime reikia klasikos ir kada reikia, pašnekovai susimąsto. S.Garbašauskienės teigimu, klasiką galima pritaikyti visur ir visada – ir norint atsipalaiduoti, ir susikoncentruoti, ir analizuoti ar improvizuoti. „Turbūt visą laiką reikia klasikos, – pritaria K.Glušajevas. – Tam, kad reflektuotum, mąstytum, apibendrintum. Tai priklauso nuo individualaus žmogaus gyvenimo tarpsnio. Mes intuityviai jaučiame, kada ko mums reikia. Ir apskritai – kas kitas, jei ne knygos, leistų mums tiek daug pažinti ir pamatyti?“. R.Zemkausko teigimu, knygas reikia skaityti, o ne apie jas kalbėti. Ir būtina jausti džiaugsmą.

Renginiai

Vilniaus knygų mugė 2014

vasario 20-23 d.

Rūta ŠIAUDVYTYTĖ

Nauji renginiai: nuo drąsių formų Kultinės knygos – ant Vilniaus sienų Nauju vėjo gūsiu Vilniaus knygų mugėje šiais metais taps paroda „Kultiniai autoriai ant Vilniaus sienų“, kurią pristato „Vilnius Street art“ festivalis. Jau pats pavadinimas kužda, kad renginio centre – gatvės menas. Jo koordinatorė Ūla Ambrasaitė piešia tokį renginio eskizą: „Menininkams svarbių literatūros kūrinių interpretacijos suguls ant improvizuotų Vilniaus sienų ir taps netradiciniu laiko patikrintų ir aktualumo nepraradusių knygų sąrašu, kurį įvertinti galės mugės lankytojai.“ Tiesa, Ū.Ambrasaitė kalba ne apie tikrų pastatų sienas, o apie atspaustas jų nuotraukas, pastatytas lauke, šalia „Litexpo“ parodų rūmų sienų. Savo kultines knygas Vilniaus sienų atspauduose, vasario 17–18 dienomis, t.y. dar kelios dienos prieš Knygų mugę, pieš menininkai Antanas Dubra, Jurgis Tarabilda, Artiomas Brancelis, Rapolas Vosylius su Petru Navicku ir Tadas Šimkus su Žygimantu Amelynu. Specialiai dėl renginio iš Malaizijos atvyksiantis menininkas Ernestas Zacharevičius savąjį darbą pieš ketvirtadienį, pirmąją mugės dieną, Vaikų scenoje. Menininkų kūriniai bus eksponuojami visas keturias mugės dienas. Renginio koordinatorė pabrėžia, kad Knygų mugė – puikus kontekstas atsiskleisti gatvės menui, šis yra itin populiarus, itin viešas, matomas ir keliantis diskusijų. Taip literatūros klasikos perskaitymui suteikiama nauja dimensija.

Literatūros, muzikos ir kavos dermė

Keletas menininkų kultines knygas ant Vilniaus sienų atspaudų nupieš dar prieš mugę. ORGANIZATORIŲ NUOTR.

Knyga šiemet suvienijo iš pirmo žvilgsnio skirtingus, bet ta pačia kryptimi žvelgiančius veidus. Tai Rūdninkų knygynas, prekiaujantis ne tik knygomis, bet ir žinomiausiais pasaulio žurnalais bei muzikos įrašais, Lietuvos atlikėjus vienijanti asociacija AGATA, kavinių tinklas „Coffee Inn“ ir pirmasis indie muzikos baras Lietuvoje „LIVERPOOL Indie/Rock Bar“. Pasak renginio koordinatoriaus Gyčio Matiuko, jie visi pasistengs, kad šiemet Vilniaus knygų mugė skambėte skambėtų: „Renginys KNYGA. KAVA. GYVAI. – tai visas mugės dienas veiksianti jauniems Lietuvos atlikėjams skirta scena, kuri bus įrengta tradiciškai liberalesniame ir laisva erdve pasižyminčiame mugės „Bukinistų pasaže“. Naujumu alsuos ne tik pats renginys, bet net ir scena: jos dizainą specialiai renginiui kuria kūrybinė studija „No Drama“. Scenos gamybai bus panaudoti senų knygų lapai, vinilo plokštelės ir kitokios medžiagos, kurios bus prikeltos antram gyvenimui. Renginio metu pasirodys atlikėjai Elle G, Garbanotas Bosistas, Volumetears, Makchu Pikchu, R.A.D.D., Justė Kazakevičiūtė ir Julija Rušinskytė, Journey of Mintyria, Martin Wall, Ora. Tarp jų – ir AGATA meistriškumo stovyklos dalyviai. „Scenoje bus nauji Lietuvos muzikos vardai, kurių jūs galbūt dar negirdėjote, bet kuriuos pažinti verta taip pat, kaip ir perskaityti debiutuojančių Lietuvos eseistų kūrybą. Klausykitės jų su knyga ir kavos puodeliu rankose“, – siūlo G.Matiukas.

vasario 20-23 d.

Vilniaus knygų mugė 2014

iki trumpų sugrįžimų

Vilniaus knygų mugėje Žmones skaityti kaip knygas – kiekvienas gali atrasti „Bibliotekų erdvėje“ renginių, artimų ir pagal tematiką Pavargus vaikštinėti po mugę, atKito naujo Knygų mugės renginio bei formą, ir pagal aptariamų temų sipūsti bus galima „Bibliotekų eružmojis – bent dviem šių metų „gylį“. Be ilgamečių iniciatyvų, šių dvėje“. Čia lankytojų lauks galivakarams atgaivinti kadaise gymybė pailsėti su knyga rankose. vavusią „Literatų svetainę“, į kumetų Knygų mugė pažers ir nemažai „Bibliotekų erdvės“ koordinatorią rinkdavosi rašytojai ir poetai. rė Indrė Zalieckienė teigia, kad „Į Knygų mugę suguža daunaujienų. Lyg vienijanti gija šiuos naujus knygos į šią erdvę atkeliaus iš mugybė skaitytojų ir rašytojų, tad du renginius jungia laiko tematika, nes gėje dalyvaujančių leidyklų, o vėilguosius knygų vakarus – penktaliau bus padovanotos bibliotekoms. dienio ir šeštadienio – kviečiame mugės tema – laiko patikrintos „Aktyvios bibliotekos taip pat prisijuos į parodų rūmų restoraną. Ten dės prie renginio – jos į pagalbą atsiųs jie galės klausytis literatūros skaitymų, knygos.

Leidybos namai „Tikra knyga“ pristato naujienas

rubrika 11

Parašyta vaikams, tačiau patiks ir suaugusiems!

Trumpam sugrįš „Literatų svetainės“ dvasia

Knygų mugėje atgimsiančioje „Literatų svetainėje“ penktadienį vakare skambės poeto A.Marčėno poezija. B. BARAUSKO / BFL NUOTR.

savo darbuotojus. Visos „Bibliotekų erdvės“ koordinatorė šiemet yra Vilniaus universiteto biblioteka“, – patikslina mergina. Čia veiks ir gyvoji biblioteka – šnekučiuojantis kaip knygas bus galima skaityti ir žmones, įvairių sričių specialistus. Pasak I.Zalieckienės ši erdvė Knygų mugėje atsirado įsiklausius į jos lankytojų pageidavimus. Tad jie čia kviečiami pabėgti nuo mugės šurmulio, atsipūsti ir sukaupti jėgas naujų įspūdžių lavinai.

Muziejų edukacinė programa – turtinga ir išradinga Išradingumą renginyje šiemet pademonstruos Lietuvos muziejų asociacija, Knygų mugei paruošusi įvairių užsiėmimų puokštę. Programos atstovė Nika Puteikienė neabejoja, kad įdomios veiklos šalia asociacijos stendo ras visi šeimos nariai: „Maironio lietuvių literatūros muziejus paruošė užsiėmimą, kurio metu bus galima rašyti taip, kaip rašė mūsų seneliai – mirkant plunksną į rašalą. Taip pat žingsnis po žingsnio bus atskleista visa raštijos istorija: pro pirštus nežvelgsime į pirmuosius piešinius olose, su lankytojais mokysimės rašyti hieroglifus, o paskui savo darbais apsikeisime ir mėginsime juos perskaityti.“ Norintys iš arčiau pažvelgti į Aleksandro Puškino pasakų herojus, galės pasigaminti popierines lėles, su jomis čia pat bus galima vaidinti improvizuotą pasaką. Birštono muziejus supažindins su knygomis, pagamintomis tremtyje, kalėjimuose ir su svarbiomis Lietuvos istorijai asmenybėmis. N.Puteikienė žada, kad naudojant įvairias medžiagas patiems bus galima pasidaryti „skrebinimo“ knygelę. Tačiau tai tik dalelė visų suplanuotų užsiėmimų. Renginio koordinatorė sako, kad edukacinė programa taps puikia galimybe paklajoti po knygos, rašto istoriją, sužinoti, kuo gyvena muziejai ir, žinoma, pasigaminti unikalų suvenyrą.

Skaitmeninė, interaktyvi, daugiakalbė paroda

Dar vienas unikalus, su viena iš didžiųjų mugės temų susijęs renginys – Donelaičio skaitymai. Renginio organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis atskleidžia, kuo ši iniciatyva ypatinga: „Turbūt pirmąkart Lietuvoje vyks nacionaliniai skaitymai – vasario 22 dieną, šeštadienį, nuo pradžios iki pabaigos bus perskaityti Kristijono Donelaičio „Metai“. Tai turėtų trukti maždaug keturias valandas, o perskaityti bent po 10 kūrinio eilučių turėtų maždaug 300 žmonių.“ Šį renginį atidarys Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį transliuos televizija. Norite tapti vienu iš skaitovų? Jums reikės dalyvauti trumpoje atrankoje – komisijai nusiųsti poros minučių trukmės įrašą, kuriame skaitote tekstą. „Norėtume, kad atsilieptų skaitovai iš įvairių šalies kampelių tam, kad Donelaičio „Metus“ skaitytų visa Lietuva. Tai gali tapti ne tik Knygų mugės tradicija. Štai estams miestelio aikštėje keturiolika valandų skaityti „Kalevalą“ įprasta“, – tvirtina G.Vaškelis ir priduria, kad skaityti hegzametru parašytus „Metus“ nėra lengva, tad internete paskelbta keletas tai daryti mokančių įrašų. „Donelaitis parašė pirmąjį lietuvišką kūrinį. Ir dar – tobulu hegzametru. Tačiau iš skaitovų tobulo perskaitymo nereikalausime. Svarbu, kad skaitantysis suprastų daugiasluoksnius „Metus“ ir perteiktų dalelę kūrinyje pulsuojančios gyvybės“, – sako G.Vaškelis.

Tradiciškai knygų mugėje netrūks parodų, viena jų bus itin novatoriška ir moderni. Minėdamas žymiojo rašytojo ir filosofo Albert’o Camus šimto metų jubiliejų, Prancūzų institutas Lietuvoje siūlo naujos koncepcijos skaitmeninę parodą. Šią monografinę parodą sudaro informaciniai plakatai, kuriuose turinys prieinamas naudojant išmaniuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius. Atsisiuntę programėlę, specialiai sukurtą ir pritaikytą parodai, ir nuskenavę plakatuose esančius QR kodus, lankytojai galės susipažinti su Camus gyvenimą ir kūrybą iliustruojančia medžiaga – fotografijomis, rankraščiais, dokumentais, išgirsti ir pamatyti patį Camus, skaitantį pirmuosius „Svetimo“ puslapius ar atsiimantį Nobelio literatūros premiją. Programėlės pateikiamos 6 kalbomis, tarp jų – prancūzų, anglų ir vokiečių.

Rimo Valeikio nupieštoje istorijoje pasakojama apie mažą mergaitę Uną, į Žemę atkeliavusią iš pasakų pasaulio. Ši drąsi ir ryžtinga mažylė turi stebuklingą galią - matyti tik gerus dalykus. Ją lydi du komiški palydovai grėsmingais vardais - Belzebubas ir Terminatorius. Una ir jos bičiuliai patiria gausybę nuotykių ir stebuklingų susitikimų. Šilta ir pozityvi istorija moko, jog pasaulis yra toks, kokį mes jį matome jei matysime tik gražius ir gerus dalykus, toks bus ir mūsų pasaulis!

Dainius Šukys „Višta, kurią prarijo rūkas“ – Nėra Peletrūnijos! Negrįžo iki pirmo mano giedojimo, ji niekad jo nepraleisdavo! – Rimta, – mėgino budintis Pelenona, judindama ausis. – Gal dar grįš? – Nematei, koks lauke rūkas! – neatlyžo Petrikis. – Bent pažiūrėtum!

300 „Metų“ skaitovų

- Labas! - pasisveikino mergaitė ir prisistatė: Aš esu Una. O tu - labai gražus paukštis, tikriausiai povas? Varnai net kranktelėjimas įstrigo gerklėje. „Povas? Mmm… Gal ir yra to panašumo?.. - susimąstė ir ėmė snapu šukuotis plunksnas. - Įdomu, kas toji Una? Kokia protinga mergaitė!“

mėgautis poezija, neformaliai susitikti su rašytojais“, – pasakojo „Litexpo“ atstovė ir šio renginio koordinatorė Agnė Žekonytė. Penktadienio vakare planuojamas Aido Marčėno poezijos pristatymas, o šeštadienio – užsienio klasikų kūrybos vakaras su Vilniaus mažojo teatro aktoriais. Literatūros jėgą dar labiau sustiprins gražios ir dinamiškos vaizdo projekcijos. Pro restorano langus matyti didžiulė betoninė siena, vaizdai jai suteiks gyvybės, gros muzika, o lankytojai galės pasivaišinti taure vyno.

Rimas Valeikis „Una“

Nuotaikingą Dainiaus Šukio istoriją „Višta, kurią prarijo rūkas“ galima pavadinti tikrų tikriausiu vaikišku detektyvu! Joje puikiai pažįstami lietuviško kaimo gyvūnai patraukia į staiga dingusios vištos Peletrūnijos paieškas. Kodėl višta tokia svarbi? O gi todėl, kad be jos gali sugriūti visa įprasta tvarto gyvenimo tvarka! Kiekvienas knygos herojus turi savo charakterį, pomėgius, autorius jiems suteikė šypseną keliančius vardus. Jie pykstasi ir taikosi, krečia vienas kitam pokštus ir, žinoma, skuba į pagalbą ištikus bėdai.

Iki pasimatymo

Vilniaus knygų mugėje, Vaikų salėje! FACEBOOK LOGO ICON for Adobe Illustrator

Bendraukime socialiniame tinkle: facebook.com/tikraknyga

Susitikimai

Vilniaus knygų mugė 2014

Užsienio svečiai:

nuo populiarių romanų autorių iki pripažintų mokslininkų

Karlas Schlögelis (Vokietija)

02–22 d., 14 val. Konferencijų salė 5.3 Į Vilnių atvykstantis Karlas Schlögelis – žymus vokiečių istorikas, kurio tyrimų sritis Rytų Europos istorija. Vilniaus knygų mugėje jis viešės leidyklos „Tyto alba“, neseniai išleidusios jo knygą „Teroras ir svajonė: Maskva, 1937-ieji“, kvietimu. Ši knyga – tai monumentalus veikalas apie Tarybų Sąjungos sostinę, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi apogėjų. K.Schlögelio darbai buvo nesyk apdovanoti prestižinėmis premijomis, šiuo metu jis dėsto Rytų Europos istoriją Europos Viadrinos universitete Frankfurte prie Oderio. Michaelas Brooksas (Didžioji Britanija) 02–22 d., 17 val. Konferencijų salė 5.3 Dar vienas leidyklos „Tyto alba“ svečias – knygos „13 protu nesuvokiamų dalykų“ autorius Michaelas Brooksas. Šis britų mokslininkas yra kvantinės fizikos daktaras, 5 mokslo populiarinimo knygų autorius, žurnalo „New Scientist“ mokslinis konsultantas, jis rašo straipsnius

Vilniaus knygų mugė skaitytojams tampa puiki proga gyvai susitikti su pamėgtų knygų autoriais, dalyvauti naujausių jų knygų pristatymuose, diskusijose bei skaitymų valandose. Šiais metais svečių iš užsienio būrys margas ir įdomus, tad laukia ne viena įdomi ir netikėta susitikimų valanda. garsiausiems įvairių šalių mokslo žurnalams, skaito paskaitas universitetuose. Ulfas Peteris Hallbergas (Švedija/Vokietija) 02–22 d., 12 val. Konferencijų salė 5.3 Švedų rašytojas ir iškilus vertėjas į švedų kalbą, gimęs Malmėje ir nuo 1983 m. gyvenantis Berlyne, „Apostrofos“ leidyklos kvietimu atvyksta į Vilnių pristatyti savo pirmą lietuviškai išleistą romaną Europos šlamštas: šešiolika būdų prisiminti tėtį, kuris tėvynėje buvo įvertintas 2010-ųjų Alberto Bonniero premija ir išverstas į kelias užsienio kalbas. Vasario 19 d. rašytojas skaitys paskaitą Vilniaus universitete.

vasario 20-23 d.

Jeanas François Hangouët ir Anne Morange (Prancūzija) 02–22 d., 16 val. Konferencijų salė 5.3 Leidykla „Baltos lankos“ Vilniaus knygų mugėje organizuoja renginį „Romainui Gary – 100 metų: kūryba ir gyvenimas“. Ta proga į Vilnių atvyksta Jeanas François Hangouët, asociacijos „Les Mille Gary“ („Romaino Gary kūrybos kaupimas ir sklaida“) įkūrėjas, ir Anne Morange, šiuolaikinės literatūros dėstytoja Rubė (Prancūzija) esančiame Maxence Van der Meersch licėjuje. Abu jie renginyje kalbės apie Romainą Gary (1914–1980), rašytoją, vienintelį istorijoje dukart pelniusį literatūrinę Goncourt’ų premiją, bei jo sąsajas su Vilniumi. Nora Gomringer (Vokietija) 02–22 d., 19 val. Konferencijų salė 5.2 Goethe’s instituto ir leidyklos „Baltos lankos“ kvietimu Vilniaus knygų mugėje viešės poetė, garsi slamo atstovė Nora Gomringer. Ši kūrėja daug eksperimentuoja su kalba ir poezija, pristato įvairius teatrinius muzikinius performansus. Vilniuje ji atliks perfomansą kartu su Gabriele Labanauskaite ir DJ A. (Ana Maslenikova). Šis renginys organizuojamas kaip Johanno Wolfgango Goethe’s autobiografijos „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ pristatymo dalis. Henrikas Fexeus (Švedija) 02–22 d., 18 val. Konferencijų salė 5.3 Leidykos „Alma littera“ kvietimu į Vilniaus knygų mugę atvyksta Henrikas Fexeus. Žinomas švedų manipuliavimo meno ekspertas skaitytojų pripažinimo sulaukė vos pasirodžius jo debiutinei knygai „Minčių skaitymo menas“. Vėliau sekė tokios jo knygos, kaip „Viliojimo menas“, „Elkis taip, kaip aš noriu“ bei „Nuostabus protas“. Pastaroji knyga, įvardijama kaip išsamus asmenybės tobulinimo kursas, ir bus pristatoma mugėje. Joje autorius demonstruoja, kokios elastingos žmogaus smegenys ir kokių fantastiškų rezultatų galime pasiekti padedami paprasčiausių treniruočių. Larsas Kepleris (Švedija) 02–21 d., 20 val. Konferencijų salė 5.2 Leidyklos „Obuolys“ svečias šių metų knygų šventėje – knygos „Smėlio žmogus“ autorius Larsas Kepleris. O jei tiksliau, tai net ne vienas autorius, o vieni garsiausių Skandinavijos detektyvų rašytojai, prisistatantys Larso Keplerio vardu – sutuoktiniai Alexanderis ir Alexandra Ahndorilai. Ursula Poznanski (Austrija) 02–22 d., 15 val. Konferencijų salė 5.1 Knygų „Erebas“, „Saeculum“ autorė. Į jaunimo literatūrą ji įsiveržė trileriu „Erebas“, jau išverstu beveik į 30 kalbų ir pelniusiu kelis rimtus apdovanojimus, tarp jų ir premiją už geriausią

2011-ųjų Vokietijos knygą vaikams ir jaunimui. Viešnią pristato leidykla „Alma littera“. Domnica Radulescu (Rumunija) 02–22 d., 16 val. Konferencijų salė 5.2 Knygos „Traukinys į Triestą“ autorė. Jos romane susipina skaudus Rumunijos istorijos etapas – diktatoriškas komunistinis N.Ceausescu režimas ir romantiška meilės istorija. Pati rašytoja yra prancūzų ir italų literatūros profesorė, taip pat Rumunų kultūros studijų asociacijos JAV konsultantė. 1983 m. ji sugebėjo pabėgti iš komunistų valdomos Rumunijos į JAV. Viešnią pakvietė leidyklą „Briedis“. Jevgenijus Anisimovas (Rusija) 02–22 d., 15 val. Konferencijų salė 5.3 Knygos „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino“ autorius. Šiame veikale pristatoma Rusijos istorija, kuri šiuolaikinėje Lietuvoje mažai žinoma. Autorius tam pasirinko tris rubrikas – „įvykiai, datos ir žmonės“. Svečią pasikvietė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nikita Petrovas (Rusija) 02–22 d., 12 val, Konferencijų salė 5.2 Knygos „Budeliai. Jie vykdė Stalino užsakymus“ autorius. Pristatoma jo knyga grįsta daugybe dokumentų, griaunančių Stalino, kaip tėvynės globėjo, mitą bei atskleidžiančių istorinę tiesą ne tik apie šią asmenybę – tironą, žudiką – bet ir apie jo parankinius L.Beriją, V.Blochiną, V.Ulrichą, L.Vlodzimirskį ir kt. Istoriką į mugę pakvietė leidykla „Briedis“. Dorothy Koomson (Didžioji Britanija) 02–22 d., 17 val. Konferencijų salė 5.1 Romanų „Mano vyro paslaptis“, „Šokoladinis pabėgimas“, „Moteris, kurią jis mylėjo“ autorė. Autorę pakvietė leidykla „Alma littera“. Manuelis Rosa (JAV) 02–22 d., 13 val. Konferencijų salė 5.2 Knygos „Kolumbas. Atskleistoji istorija“ autorius. Svečią pristato leidykla „Charibdė“. Reinas Raudas (Estija) 02–22 d., 11 val. Konferencijų salė 5.3 Mugės organizatorių ir „Apostrofos“ leidyklos svečias estų rašytojas, vertėjas, vienas žymiausių šių dienų Estijos intelektualų, kultūros teoretikas, poliglotas Reinas Raudas yra puikiai žinomas Lietuvoje. Skaitytojai jau spėjo pamėgti jo romaną „Hektoras ir Bernardas“ (2006). Rašytojas pasakos apie savo kūrybą, naujausias knygas, pristatys antrąjį savo romaną lietuviškai – Brolis (Apostrofa, 2014) ir dalyvaus Diskusijų klubo renginyje „Europos vienijimosi pabaiga?”.

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE DALYVAUSIANTYS UŽSIENYJE KURIANTYS LIETUVIAI Kristina Sabaliauskaitė (Lietuva / Jungtinė Karalystė) pristatys savo romano „Silva rerum“ trečiąją dalį. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“. Paulina Pukytė (Lietuva / Jungtinė Karalystė) viešėdama pristatys savo knygą „Bedalis ir labdarys: monologai ir dialogai“. Ją išleido leidykla „Apostrofa“. Agnė Žagrakalytė (Lietuva / Belgija) – knygos „Eigulio duktė: byla F 117“ autorė. Knygą išleido „Tyto alba“.

vasario 20-23 d.

Vilniaus knygų mugė 2014

dėkojame 13

Renginių programa

Vilniaus knygų mugė 2014 Konferencijų salė 5.5

KETVIRTADIENIS, BIČIULIŲ DIENA

VASARIO 20 d.

10.00 Konferencijų salė 5.1 Mugės atidarymas

Susitikimas su šiuolaikiniais italų rašytojais: knygą „Le attenuanti sentimentali“ pristato Antonio Pascale. (Italų kultūros institutas) Rašytojų kampas / LRT studija Aušros Maldeikienės knygos „Melo ekonomika“ (Alma littera) pristatymas. Dalyvauja autorė, I.Šimonytė, R.Šimašius, K.Masiulis. Vedėjas A. Tapinas. Tiesiogiai transliuoja LRT KULTŪRA. Konferencijų salė 3.2 Arūno Baltėno, Saulės Matulevičienės, Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Gervėčių Lietuva“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, R.Paknys (R. Paknio leidykla)

11.00 Vaikų scena „Vilnius Street Art Notebook“: menininkas Ernestas Zacharevičius gyvai piešia parodai „Kultiniai autoriai ant Vilniaus sienų“ (Lapas) Trukmė 3 val.

12.00 Forumas Knygos meno konkurso „Vilnius 2013“ laureatų apdovanojimas, knygų laureačių parodos atidarymas (LR kultūros ministerija)

14.00 Forumas Patriotų premijų teikimas. Džiazuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo džiazo grupė, solistas Jurgis Brūzga (LR Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos leidėjų asociacija)

15.00

PENKTADIENIS, ILGASIS PENKTADIENIS

VASARIO 21 D.

12.00 Konferencijų salė 5.2 Avromo Suckeverio knygos „Žaliasis akvariumas“ pristatymas. Dalyvauja M.Kvietkauskas, D.Kalinauskaitė ir kt., L.Lempertienė, A.Šlepikas (LLTI) Konferencijų salė 5.3 Gottholdo Ephraimo Lessingo knygos „Natanas Išmintingasis“ pristatymas. Dalyvauja A.A.Jonynas, I.Veisaitė, L.Donskis, A.Konickis (Naujosios Romuvos fondas) Konferencijų salė 5.5

Forumas Diskusijų klubas. Kaip mokykla skaito klasiką? Dalyvauja mokiniai ir studentai, D.Kuolys, M.Kvietkauskas. Moderuoja N.Čepulis Trukmė 2 val.

15.00 Konferencijų salė 5.3 Biografinės knygos „Frida“ pristatymas: režisierės Ievos Norkūnienės šokio spektaklio „Viva la Vida“ premjera. Dalyvauja T.Rimgaila, K.Navickaitė-Tina, V.Kontrimas (Kitos knygos) Vaikų scena Vytauto V.Landsbergio knygos „Anupro kupros“ pristatymas. Dalyvauja autorius, vaidina D.Skamarakas, V.Klimčiauskaitė (Dominicus Lituanus) Konferencijų salė 3.1 Pokalbis su Juraju Horváthu apie drąsią leidyklos „Baobab“ veiklą ir leidybinę situaciją Čekijoje (Čekijos ambasada Lietuvoje)

16.00 Forumas Susitikimas su šiuolaikiniais italų rašytojais: knygą „Resistere non serve a niente“ pristato Walteris Siti. Dalyvauja R.Klioštoraitytė, G.Storpirštis (Italų kultūros institutas) Rašytojų kampas / LRT studija Inteligentiški chuliganai: apie Evangelijas. Andrius Tapinas kalbina Andrių Užkalnį. Knygos „Evangelija pagal Užkalnį“ pristatymas (Obuolys) Filmuoja LRT Vaikų scena

Romualdo Rakausko knygos „Fotovi(t)ražai“ pristatymas. Dalyvauja T.Pabedinskas, A.Sutkus, V.Braziūnas, V.Rudžianskas (Kauko laiptai)

Edukacinė programa „Kelionė į pasakų pasaulį“. Dalyvauja D.Šarkanauskaitė (Lietuvos muziejų asociacija) Trukmė 2 val.

13.00

17.00

Konferencijų salė 5.1 Spektaklis „Šalčininkų rajono įžymybės“. Aurelijos Arlauskienės, Lucijos Jurgelevič, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ pristatymas. Dalyvauja autorės, Šalčininkų J.Sniadeckio gimnazijos mokiniai (Projektų vykdymo sprendimai) Forumas Susitikimas su Iwona Chmielewska ir pokalbis „Paveikslėlių knygos ir jų misija suaugusiems ir vaikams“ (Lenkų kultūros institutas, Kūrybinė studija Tu gali sukurti knygą)

16.00 Forumas Diskusijų klubas. Nauji klasikos drabužiai? Dalyvauja J.Vaitkus, E.Bajorinienė, D.Gavenonis. Moderuoja V.Jauniškis Trukmė 2 val.

Konferencijų salė 5.1 Algimanto Čekuolio knygos „Generolo Sena Karvė istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, V.Radzevičius, A.Einikytė (Alma littera) Trukmė 2 val. Konferencijų salė 5.3 K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinio su originaliomis dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis pristatymas. Dalyvauja Š.Leonavičius, L.Liškevičienė, D.Zovienė (Artseria) Forumas Knygos „Antanas Vaičiulaitis Laiškai“ pristatymas. Dalyvauja D.M.VaičiulaitytėNourse, N.Klišienė, I.Čiužauskaitė, E.Juknytė (LLTI) Rašytojų kampas / LRT studija

17.00 Konferencijų salė 5.1 „Darbai ir dyvai“. Poetinė-muzikinė pramonė. Skambės fragmentai iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“, J.S.Bacho, J.Gudavičiaus, J.Naujalio muzikiniai kūriniai. Atlikėjai: aktorius Rolandas Kazlas, varinių pučiamųjų kvintetas „Dūduva“ (L.Lapė, E.Korablikovas – trimitai, I.Kuleševičienė – valtorna, A.Gražulis – trombonas, S.Kirsenka – tūba) Trukmė 2 val.

2013 Metų verstinės knygos rinkimai. 2014 – Vengrų literatūros metai. Dalyvauja L.Jonušys, L.Katkus, K.Sprindžiūnaitė (LLVS) Filmuoja LRT

14.00 Konferencijų salė 5.2 Šiuolaikinė lenkų literatūra. Susitikimas su rašytoja Magdalena Tulli. Dalyvauja autorė, D.Michelevičiūtė, B.Jonuškaitė, V.Dekšnys (LRS leidykla, Lenkijos institutas Vilniuje)

Konferencijų salė 5.1 Ryčio Zemkausko knygos „Pasivaikščiojimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, M.Ivaškevičius, O.Koršunovas, M.Jankavičius (Alma littera) Konferencijų salė 5.2 Monologai ir dialogai: apie nesusikalbėjimą. Paulinos Pukytės knygos „Bedalis ir labdarys“ pristatymas. Dalyvauja autorė, A.Šlepikas, L.Kreivytė ir kt. (Apostrofa)

vasario 20-23 d. Konferencijų salė 5.3 Iš rankraščių: nežinomas J.Marcinkevičius, M.Martinaitis, J.Strielkūnas. Neskelbtos kūrybos skaitymai. Dalyvauja O.Dautartaitė, R.Strielkūnas, R.Stankevičius, A.Siaurusevičius (LRS leidykla) Konferencijų salė 5.5 Johanno Wolfgango Goethe’s autobiografijos „Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa“ pristatymas. Dalyvauja T.Spengler, G.Sodeikienė (Baltos lankos, Goethe’s institutas) Forumas Sigito Gedos skaitymai. Rinktinės „Ugniakalbis Niekas“ su CD (serija „Gyvoji poezija“) pristatymas. Dalyvauja K.Nastopka, R.Kmita, M.Nastaravičius, G.Norvilas (LLTI) Rašytojų kampas / LRT studija Diskusija „Lietuviška popkultūra: jausmų ir kūnų istorijos“. Artūro Tereškino knygos „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“ (Kitos knygos) pristatymas. Dalyvauja autorius, A.Maslauskaitė, R.Zabarauskas. Vedėja R.Jonykaitė Filmuoja LRT

18.00 Konferencijų salė 5.1 Algirdo Kaušpėdo knygos „Antiška“ pristatymas. Dalyvauja autorius, L.Varanavičienė (Tyto alba) Konferencijų salė 5.2 Agnės Žagrakalytės knygos „Eigulio duktė: byla F 117“ pristatymas. Dalyvauja autorė, D. Mitaitė, E.Visockaitė, M.Nastaravičius (Tyto alba) Forumas Diskusijų klubas. Emigracija ir naujos galimybės: pozityvus žvilgsnis. Dalyvauja D.Staponkutė, P.Pukytė, R.Valiukonytė, L.Bielinis. Moderuoja G.Mažeikis Trukmė 2 val.

19.00 Literatų svetainė Poezijos vakaras. Aido Marčėno „Tuščia jo“. Dalyvauja autorius, J.Budraitis, J.Baranova (LRS leidykla) Rašytojų kampas / LRT studija Audronės Urbonaitės knygos „Žydiškų daiktų kambarys“ pristatymas. Dalyvauja autorė, R.Valatka ir kt. (Alma littera) Tiesiogiai transliuoja LRT KULTŪRA.

vasario 20-23 d. Konferencijų salė 5.3 Kęstučio Navako knygos „100 du: eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir G.Radvilavičiūtė (Apostrofa)

20.00 Konferencijų salė 5.1 Grupės „Liūdni slibinai“ koncertas Konferencijų salė 5.2 Larso Keplerio knygos „Smėlio žmogus“ pristatymas. Dalyvauja A.Ahndoril, A.Coelho Ahndoril (Obuolys) Konferencijų salė 5.3 Mindaugo Nastaravičiaus knygos „Mo“ pristatymas. Dalyvauja autorius, G.Norvilas, D.Razauskas, R.Kmita (Tyto alba)

ŠEŠTADIENIS,

NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA

VASARIO 22 D.

10.45 Knygos kino salė Nacionalinis diktantas (Atgimimas) Tiesiogiai transliuoja LRT RADIJAS.

11.00 Konferencijų salė 5.3 Susitikimas su estų rašytoju Reinu Raudu ir jo romano „Brolis“ pristatymas. Dalyvauja I.Butkutė, N.Milerius ir J.Dapkūnaitė (Apostrofa) Forumas Nacionaliniai Kristijono Donelaičio „Metų“ skaitymai. Filmuoja LRT. Trukmė 5 val. Rašytojų kampas / LRT studija 12 geriausių knygų pristatymas ir 2013 metų LLTI premijos „Kūrybiškiausios knygos“ laureato paskelbimas. (LLTI) Filmuoja LRT

12.00 Konferencijų salė 5.1 Leonido Donskio knygos „Paprastos tiesos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Š.Liekis, G.Mažeikis (Versus aureus) Konferencijų salė 5.2 Nikitos Petrovo knygos „Budeliai. Jie vykdė Stalino užsakymus“ pristatymas. Dalyvauja autorius, V.Landsbergis, R.Užukukis (K.Mickevičiaus leidykla Briedis) Konferencijų salė 5.3 Gyvenimo prasmė ir kiti rūpesčiai. Ulfo Peterio Hallbergo esė romano „Europos šlamštas: šešiolika būdų prisiminti tėtį“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir kt. (Apostrofa) Trukmė 2 val.

Renginių programa 15

Vilniaus knygų mugė 2014 Konferencijų salė 5.1 Krikščionybė ir vakarų civilizacija – Andriaus Navicko knygos „Kelio bendrija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, K.Dvareckas, L.Virbalas, D.Puslys (Bernardinai.lt) Rašytojų kampas / LRT studija Susitikimas su suomių vaikų rašytoju Timo Parvela (Nieko rimto). Filmuoja LRT

14.00 Konferencijų salė 5.1 „Silva rerum III“ – naujausios Kristinos Sabaliauskaitės knygos pristatymas. Dalyvauja autorė, M.Ivaškevičius, S.Žukas (Baltos lankos) Konferencijų salė 5.3 Karlo Schlögelio knygos „Teroras ir svajonė: Maskva, 1937-ieji“ pristatymas. Dalyvauja autorius, E.Aleksandravičius (Tyto alba, Goethe’s institutas)

15.00

Konferencijų salė 5.3 Michaelio Brookso knygos „13 protu nesuvokiamų dalykų“ pristatymas. Dalyvauja autorius (Tyto alba, Britų taryba) Konferencijų salė 5.5 Alexandre’o Havardo knygos „Dora lyderystė“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir kt. (Katalikų pasaulio leidiniai)

18.00 Konferencijų salė 5.3 Henriko Fexeus knygos „Nuostabus protas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A.Puklevičius (Alma littera) Forumas Komiksų skaitymai gyvai: Goethe’s „Faustas“ kaip grafinis romanas. Dalyvauja Flix (Frankfurto knygų mugė, Goethe’s institutas) Rašytojų kampas / LRT studija Albumo „Modernaus meno centras. Lietuvos tapyba 1960–2013“ pristatymas. (Modernaus meno centras) Tiesiogiai transliuoja LRT KULTŪRA.

Konferencijų salė 5.1 Ursulos Poznanski knygų „Erebos“ ir „Saeculum“ pristatymas. Dalyvauja autorė, A.Tapinas (Alma littera) Konferencijų salė 5.3 Jevgenijaus Anisimovo knygos „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A.Bendorienė, P.Lasinskas (MELC) Konferencijų salė 3.1 Baltarusių poeto Vladzimiro Niakliajevo knygos „Polonezas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, J.Liniauskas, A.Katinas (LRS leidykla)

16.00 Konferencijų salė 5.1 Sigito Parulskio knygos „Mano tikėjimo iltys“ pristatymas. Dalyvauja autorius (Alma littera) Konferencijų salė 5.2 Domnicos Radulescu knygos „Traukinys į Triestą“ pristatymas. Dalyvauja autorė, A.Kirdulienė, A.Kapočiūtė (K.Mickevičiaus leidykla Briedis) Konferencijų salė 5.3 Romainui Gary – 100 metų: kūryba ir gyvenimas. Dalyvauja J.F. Hangouët, A.Morange (Baltos lankos) Forumas Diskusijų klubas. Europos vienijimosi pabaiga? Dalyvauja R.Raud, A.Blum, K.Schlögel (anglų kalba) Trukmė 2 val.

17.00 Konferencijų salė 5.1 Dorothy Koomson knygos „Mano vyro paslaptis“ pristatymas. Dalyvauja autorė, V.Baublienė (Alma littera)

Konferencijų salė 5.1 Koncertas visai šeimai „Susitikimas su Mere Popins“. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, J.S.Norvaišienė, A.Sabulytė, V.Rašimas (Lietuvos nacionalinė filharmonija)

12.00 Konferencijų salė 5.2 „Dvi tėvynės“: Dalios Staponkutės ir Alev Adil literatūrinis performansas (esė romaną „Iš dviejų renkuosi trečią“ pasitinkant). Dalyvauja L.Junutytė ir D.Jonkus (Apostrofa) Konferencijų salė 5.3 Vytauto Landsbergio knygos „Jotvingių giesmės“ pristatymas. Dalyvauja autorius, L.Jakimavičius, J.Riškutė (LRS leidykla) Konferencijų salė 5.5 Aleso Razanau knygos „Krikšto motinos dovana“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A.Lapinskienė, V.Braziūnas, V.Gužauskis (Homo liber) Forumas

19.00

Žymūs žmonės skaito (Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacija)

Literatų svetainė Europos literatūros klasikos skaitymai. Skaito Vilniaus mažojo teatro aktoriai. Trukmė 2 val. Konferencijų salė 5.2 Poetės, slamo atstovės Noros Gomringer performansas Goethe’s kūrybos motyvais. Dalyvauja N.Gomringer (Baltos lankos, Goethe’s institutas) Konferencijų salė 5.3 Renatos Šerelytės knygos „Kokono baladės“ pristatymas. Dalyvauja autorė (Alma littera)

20.00 Konferencijų salė 5.1 Poezija ir džiazas: V.Tarasovas, E.Kanevičius, L.Mockūnas, A.Valionis (LRS leidykla) Konferencijų salė 5.3 Justino Žilinsko knygos „Vilnius – mano!“ pristatymas ir diskusija. Dalyvauja autorius, knygos rengėjai, tėvai ir vaikai (Aukso žuvys)

SEKMADIENIS, ŠEIMOS DIENA

VASARIO 23 D.

10:15

14.00 Konferencijų salė 5.1 Vytauto Landsbergio knygų „Briuselio dienoraščiai“ ir „Romansai ir dainos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, V.Gasiliūnas, L.Donskis, groja P. Vyšniauskas (Dominicus Lituanus) Forumas Akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai. Dalyvauja išrinktų knygų autoriai (Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, LNB) Vaikų scena Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ pristatymas. Dalyvauja autorė, G.Adomaitytė (Tyto alba)

15.00 Forumas Jurgos Ivanauskaitės premijos „Už laisvą, atvirą, ir drąsią kūrybinę raišką“ įteikimas (Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras)

16.00 Vaikų scena Knygų šalies Naujųjų metų paskelbimas. Nukerpamos parodoje kabančios naujausios knygos (Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“)

Vaikų scena Muzikinė improvizacija visai šeimai „Čiulba ulba ūbauja“. Dalyvauja V.Povilionienė ir kt. (Strazdanėlės mokyklėlė)

Konferencijų salė 5.2

13.00 Konferencijų salė 5.2 Manuelio Rosos knygos „Kolumbas. Atskleistoji istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, R.Kubilienė, J.Rimeišytė (Charibdė)

(N-18) Jaroslavo Melniko knygos „Maša, arba Postfašizmas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A.Peluritytė-Tikuišienė, R.Zemkauskas, A.Šlepikas (Alma littera) Vaikų scena Spektaklis „Apie vėžliuką“ (Lėlės teatras)

11.00 Konferencijų salė 5.5 Moterų poezija. Dalyvauja D.Zelčiūtė, S.Paliulytė, E.Karnauskaitė, R.Brundzaitė (LRS leidykla)

Visą mugės renginių programą rasite nuskaitę šį kodą

Visas mugės naujienas rasite nuskaitę šį kodą

bendroji informacija

Vilniaus knygų mugė 2014

Bilietai

Autobusas

Programėlė

Bilietai iki mugės ir mugės metu parduodami internetu. Mugės metu bilietus bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose.

Mugės lankytojus kviečiame nemokamai atvykti miesto autobusu, kursuosiančiu kas pusvalandį nuo Arkikatedros stotelės (Vrublevskio g.) iki „Litexpo“ ir atgal.

Šiemet Vilniaus knygų mugei sukurta speciali išmanioji programėlė, leidžianti susikurti savo Knygų mugės renginių programą.

Išankstinių bilietų kainos: ■■ vienkartinis bilietas - 12 Lt, ■■ vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt, ■■ keturių dienų bilietas – 35 Lt, ■■ keturių dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 25 Lt

Bilietų kainos mugės metu:

Arkikatedra ■■ Ketvirtadienį – 12:00-18:30 ■■ Penktadienį/šeštadienį – 11:00-20:30 ■■ Sekmadienį – 11:00-15:30

„Litexpo“

DĖKOJAME UAB Viešasis Vilniaus transportas bei Vilniaus miesto savivaldybei.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams įėjimas į mugę nemokamas.

Suvenyrai

Programėlę bus galima atsisiųsti nuo vasario 18 d. PROGRAMĖLĘ KŪRĖ Gludis-CrazyImp studio, www.gludis.com

Mugės darbo laikas Vasario 20 d. -

BIČIULIŲ DIENA

Jubiliejiniais Mugės metais lankytojų lauks ir Mugės suvenyrai – maišeliai knygoms, pieštukai, užrašų knygutės, atvirukai ir net - trumpalaikės tatuiruotės su mylimų knygų citatomis. Mugės suvenyrų galėsite įsigyti 4 salės prieigose, stendo numeris 4.01

QR kodai

Visi, parsisiuntę programėlę į savo išmanųjį telefoną, gaus visą informaciją apie Vilniaus knygų mugę bei jos renginius.

■■ Ketvirtadienį – 12:30-19:00 ■■ Penktadienį/šeštadienį – 11:30-21:00 ■■ Sekmadienį – 11:30-16:00

■■ vienkartinis bilietas - 14 Lt, ■■ vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt, ■■ keturių dienų bilietas – 35 Lt, ■■ keturių dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams - 25 Lt.

SUVENYRUS KŪRĖ ArtBooks

vasario 20-23 d.

10.00-19.00 val.

Vasario 21 d. -

Antspaudas Kviečiame proginiu Mugės antspaudu ženklinti knygas! Į šių metų antspaudą grafikė Jūratė Kemeklytė Bagdonienė (studija Ekslibris.lt) suaugino visas tris šių metų temas - mugės 15-ąjį jubiliejų, Kristijono Donelaičio metus bei pagrindinę mugės temą – laiko patikrintos knygos. Pažymėti knygas Mugės antspaudu kviečiame 5 ir 3 salių informacijos centruose bei Ekslibris.lt stende (nr. 4.02), 4 salės prieigose.

ILGASIS PENKTADIENIS

10.00-21.00 val. Vasario 22 d. -

NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA

15min.lt

10.00-21.00 val. Vasario 23 d. -

Nuskaitę šį kodą pateksite į šių metų knygų mugės interneto svetainę

Nuskaitę šį kodą rasite detalią knygų mugės renginių programą

ŠEIMOS DIENA

10.00-17.00 val.

Informacinis partneris – www.15min.lt