Pabaigtas informatika simona2c

Sveika mityba Darbą parengė 2c klasės mokinė: Simona Stučinskaitė Darbo vadovė: Jolanta Ulrichaitė Klaipėda, 2015

2

Turinys 

Sveika mityba……………………………………………………….4



Sveikos mitybos principai…………………………………………..4



Sveikos mitybos taisyklės…………………………………………...5



Sveikos mitybos piramidė…………………………………………...6



Mitybos režimas……………………………………………………..7



Maisto medžiagų energetinė vertė………………………………….7



Subalansuota mityba………………………………………………..8



Sintetiniai ir natūralūs vitaminai…………………………………..8



Vitaminų šaltiniai…………………………………………………...9



Goji uogos………………………………………………………….10



Avižos………………………………………………………………11



Skaidulos…………………………………………………………..12



Čija sėklos………………………………………………………….13



Riešutai…………………………………………………………….14



Daržovės gydo……………………………………………………...14



Rekomenduojami energijos poreikiai……………………………..16



Sveikuoliškas receptas…………………………………………….16



Literatūros šaltiniai…………………………………………..……17

3

Sveikos mitybos principai:

Sveika mityba Kas tai yra?

Pirmasis principas - saikingumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t. y. palaikyti gyvybę ir augimą. Pieno produktuose yra vertingų baltymų ir kalcio; mėsos ir jos grupės produktuose – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų; vaisiuose - vitamino C bei folinės rūgšties; daržovėse - mikroelementų ir maisto skaidulų; grūdų produktuose – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų.

Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

Antrasis principas – įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medžiagoms.

Trečiasis principas - subalansavimas .

Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose.

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

4

Sveikos mitybos taisyklės: Pirma taisyklė - valgyti kiek galima įvairesnį maistą . Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų truks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.

Antra taisyklė - būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto pavojus. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūslės akmenlige; moterims - dažnesnė nėštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu.

Kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) - kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio kvadrato: KMI = svoris (kg) : ūgis (m)² • jeigu KMI < 18,5 - žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo; • jeigu KMI = 18,5-24,99 - kūno svoris normalus, rizika susirgti minimali; • jeigu KMI = 25-29,99 - yra nežymus antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba; • jeigu KMI > 30 - žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.

Ideali kūno masė - KMI = 22.

mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas, kurių yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste.

Kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama: · kuo mažiau vartoti riebalų;· maiste turi būti didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių;· suvartojamo maisto kaloringumas neturi viršyti organizmo poreikio;· valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje didelis maistinių skaidulų (ląstelienos) kiekis.

Maistinių skaidulų žmogaus paros norma yra 20-30 g.· per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg; Ketvirta taisyklė - valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų.

Apie 55-60 % energijos į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu, kurių gausu daržovėse, bulvėse, grūdiniuose produktuose, duonoje, ankštiniuose.

Trečia taisyklė - pasirinkti maistą, turintį 5

Sveikos mitybos piramidė Penkta taisyklė - Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų.

Per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą. Cukraus įtakoje mažėja “gerojo” cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme (dažnai trūksta vitamino B6). Šešta taisyklė - vartoti kuo mažiau valgomosios druskos.

Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra vienas iš esminių padidėjusio kraujospūdžio rizikos veiksnių.

Sveikos mitybos piramidė padės pasirinkti maisto produktus, kad mityba būtų sveika.

Ji iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje.

Valgyti daugiausiai reikėtų tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės pagrinde. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos per parą gaunamos energijos.

Mėsos ir pieno produktų vartoti saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kenkia sveikatai.

Mažiausiai reikėtų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. Sveikam suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2,5 - 3 litrus skysčių (dalį jų gauname su maistu, todėl tikrų skysčių per parą būtina išgerti apie 2 litrus) Nepamiršti būti fiziškai aktyviam!

Septinta taisyklė - riboti alkoholio vartojimą Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims , kepenims, kasai, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį. Moterys, nėštumo metu vartojančios alkoholinius gėrimus, gimdo naujagimius su įvairiais apsigimimais.

6

Mitybos režimas Maisto medžiagų energetinė vertė

Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas.

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu.

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis.

Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10-12%, riebalai – 3035% ir angliavandeniai – apie 55% paros raciono.

7

Subalansuota mityba

Sintetiniai ir natūralūs vitaminai

Sveika mityba – sveikas žmogaus kūnas. Tai maitinimosi procesas, kuomet organizmas su maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas. Nuo to ir priklauso mūsų išvaizda, savijauta, gyvenimo kokybė ir, žinoma, sveikata.

Sveikos mitybos nereiktų maišyti su dietomis bei lieknėjimu. Atvirkščiai, žmogui reikalingi ir augaliniai, ir riebaliniai maisto produktai, kad visi jo organizmo poreikiai būtų patenkinti. Maisto dėka, mes gauname begalės naudingų vitaminų, mikroelementų (chromas, varis, jodas, geležis, cinkas, selenas) bei riebiųjų rūgščių. Su maistu patenkantys vitaminai ir mineralai lemia plaukų, nagų ir odos būklę, tad maistas svarbus ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Tik reikėtų nepamiršti nuosaikumo – žmogaus organizme vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali turėti neigiamos įtakos ar net gi gali būti kenksmingas sveikatai.

Vitaminai nėra nei energetinė, nei statybinė medžiaga, jie yra katalizatoriai, labai labai reikalingi organizmui, kad jis galėtų normaliai vykdyti medžiagų apykaitą ir gyvybinę veiklą. Nors daugelis firmų aktyviai bruka sintetinius vitaminus, reikia įsidėmėti, kad organizmui jų reikia nedaug. Beje apie vitaminų stoką organizmas praneša pats – pradedama dažniau sirgti, atsiranda silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai ar skilinėja lūpų kampai.

Natūralūs, gamtiniai ir sintetiniai vitaminai veikia skirtingai. Nors vis pasirodo naujų tyrimų duomenų apie sintetinių vitaminų žalą, jų gamyba vis dėlto klesti. Gydytojai teigia, kad daugumos natūralių ir sintetinių vitaminų efektyvumas nesiskiria, kadangi jų molekulinės struktūros yra vienodos (tačiau yra išimčių, pvz., vitaminas E). Natūralių formų vitamino E biologinis pasisavinimas yra geresnis nei sintetinių formų.

8

Vitaminų šaltiniai Vitaminas A

T.p. randama kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenyse. Ypač daug motinos piene.

Vitamino A yra gyvūniniuose maisto produktuose, daugiausia žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje, o beta karotino (augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A) - morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas K Vitamino K yra augaluose, daugiausia liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Nedideli kiekiai yra gyvūniniuose produktuose - kepenyse, kiaušiniuose.

Vitaminas D Vitamino D randama žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenyse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas E

Vitaminas B1

Vitaminas E (tokoferolis) - gamtoje plačiai paplitęs. Jų randama daugelyje augalinių produktų, ypač aliejuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojoje.

Daugiausia jo yra varpinių grūdų sėlenose.

Daug šio vitamino yra miltuose, ypač sumaltuose su sėlenomis, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse, ypač ankštinėse kultūrose, riešutuose. Pagrindinis šaltinis - grūdų produktai (pvz., rupi duona). Daugiausia vitamino B1 yra grūdo daige ir apvalkale, kuris gaminant aukščiausios rūšies miltus arba valant ryžius, deja, pašalinamas.

Vitaminas B2 Vitaminą B2 gamtoje sintezuoja bakterijos, mielės, augalai. Daug jo randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

9

Goji uogos Vitaminas B3

Goji uogos – dygliuotojo bei kininio ožerškio uogos (angliškai goji berries) – tai raudonos, rūgščiai saldžios pailgos uogos, kurios yra gerai žinomos dėl naudingų maistinių savybių. Šios uogos auga Kinijoje, Mongolijoje ir Tibeto Himalajuose.

Goji uogos labiausiai vertinamos dėl jose esančių antioksidantų, todėl kartais vadinamos „Jaunystės uogomis“. Žmonės, kurie nuolat valgo goji uogas, rečiau serga širdies ligomis, diabetu, turi geresnį regėjimą ir stipresnį imunitetą. Jos puikiai tinka norint išvengti depresijos. Padeda, menopauzės metu, išvengti varginančių simptomų.

Vartojamos kaip priešuždegiminė priemonė.

Ypač daug jos randama mielėse ir avių kepenyse. Nemaži kiekiai randami kiaušiniuose, žaliuose žirneliuose, ruginėje duonoje, jautienoje, piene, bulvėse.

Vitaminas H Daugiausia jo yra mielėse, kepenyse, inkstuose, taip pat randama kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose, jautienoje, piene.

Vitaminas B12 Vitamino B12 nedideli kiekiai randami gyvūniniuose produktuose - kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose. Augaluose šio vitamino beveik nėra.

Vitamino B12 yra tik gyvūniniuose maisto produktuose, pėdsakų randama raugintuose augaliniuose produktuose (kopūstuose).

Vitaminas C Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose, kiek mažiau šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse.

Lietuvos gyventojams pagrindinis vitamino C šaltinis yra bulvės.

10

Avižos Maistinės goji uogų savybės

Tinkama mityba atsiliepia ne tik mūsų organizmo sveikatai, bet ir išorei. Šiuo atveju avižos gali būti puikus pavyzdys. Mat avižų stiebeliuose ir grūdų luobelėje yra alkoloidų – medžiagos, kuri stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Tai pirmiausia ir atsiliepia odai bei audiniams.

Goji uogos pasižymi šiomis maistinėmis savybėmis:

Turi daugiau kaip 30 pagrindinių makro ir mikroelementų. Uogose yra cinko, kalcio, seleno, fosforo, geležies, germanio ir kt. 

Net 18 amino rūgščių iš kurių 8 nepakeičiamosios amino rūgštys.  

Turi B ir C grupės vitaminų.

Turi polisacharidų, kurie aktyvina ir palaiko imuninę sistemą. 

Turi antioksidantų – fenolių ir karotinoidų (beta–karotino, likopeno, liuteino, kriptoksanktino ir kt.). 

Goji uogose yra net 2 kartus daugiau antioksidantų nei žaliojoje arbatoje, o geležies net 15 kartų daugiau nei špinatuose. 

Be to, avižos ypač naudingos moterims, nes jos stimuliuoja skydliaukės funkciją ir reguliuoja moteriško hormono – estrogeno – lygį. Būtent nuo jo kiekio priklauso plaukų, nagų ir odos būklė.

Vartojimas Džiovintos goji dažniausiai vartojamos norint pagardinti žaliuosius kokteilius, įvairias salotas, sausus pusryčius, arbatą arba valgomos tiesiog vienos kaip užkandis. Šias uogas galima vartoti su košėmis, sriubomis, pupelių ar daržovių patiekalais. Per dieną suvalgius vieną šaukštą šių uogų jūsų organizmas bus aprūpintas reikalingomis medžiagomis.

Pagal baltymų ir riebalų kiekį ir kokybę avižinės kruopos pranoksta visas kitas. Šių grūdų aminorūgščių sudėtis gana artima raumenų baltymui – todėl jie laikomi ypatingai vertingu produktu. Juo labiau, kad avižų dribsniai ir miltai, išvirti piene, beveik pilnai įsisavinami organizmo.

Kaip dietinis produktas ir gydymo priemonė sergant lėtinėmis ligomis naudojamos ne tik kruopos, sveiki grūdai ir miltai iš jų, bet dar ir stiebų viršūnėlės, kurios renkamos plaukėjimo metu, ir netgi šiaudai.

11

Skaidulos Norite sulieknėti – valgykite daug skaidulų turintį maistą. Tikriausiai žinote kokios svarbios mūsų organizmui yra skaidulos, bet ar pakankamą kiekį jų gaunate? Maistinės skaidulos (ląsteliena) – tai augaliniame maiste randami organizmo nesuvirškinami sudėtiniai angliavandeniai, kurių yra daugelyje vaisių, daržovių, riešutų, sėklų ir grūdų. Jos skirstomos į vandenyje tirpias (daugiausia pektinai) ir netirpias (daugiausia celiuliozė ir hemiceliuliozė). Tirpios skaidulos tirpsta ir tirštėja vandenyje, suteikdamos sotumo jausmą, taip pat sulėtindamos cukraus patekimą į kraują ir palaikydamos pastovią cukraus koncentraciją kraujyje – tai yra labai svarbu reguliuojant kūno svorį, kontroliuojant apetitą.

Šios skaidulos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat cukrinio diabeto atsiradimo riziką. Tirpių vandenyje skaidulų gausu pupose, žirniuose, sojoje, miežiuose, avižose, kynvoje, linų sėklose, obuoliuose, citrusuose, kriaušėse, įvairiose uogose, burokėliuose, morkose, brokoliuose, kopūstuose, šparaginėse pupelėse. Netirpios vandenyje skaidulos žarnyne išbrinksta, taip yra skatinama žarnų peristaltika, padėsianti išvengti vidurių užkietėjimo. Šių skaidulų šaltiniai: rudieji ryžiai, pupos, lęšiai, žirniai, rupaus malimo kvietiniai miltai, kviečių sėlenos, rupi tamsi duona, kukurūzai, viso grūdo makaronai.

12

Čija sėklos Čija (angl. chia) sėklos kilusios iš Centrinės Amerikos. Savo maistine verte jos pranoksta linų sėmenų sėklas. Čija sėklos turi švelnų riešutų skonį. Skirtingai nei linų sėmenų sėklos, jos gali būti valgomos tiek natūralios, tiek ir sumaltos. Jos puikiai dera tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Sumaišius čija sėklas su skysčiu susidaro gelis, kuris gali būti puikus kiaušinių pakaitalas kepiniuose ir labai naudingas veganams, bei žmonėms alergiškiems kiaušiniui. Šios sėklos suteikia sotumo, todėl puikiai tinka norintiems sulieknėti.

Kasdien turėtume gauti 25g – 35g skaidulų.

Norėdami išvengti nemalonaus vidurių pūtimo, skaidulų kiekį maiste didinkite po truputį. Labai svarbu, kad gertumėte pakankamą kiekį vandens (6 – 8 stiklines per dieną).

Kaip padidinti skaidulų kiekį maiste: 

Rytą pradėkite nuo dubenėlio košės;



Baltuosius ryžius keiskite į ruduosius ar laukinius ryžius;



Sumuštiniams naudokite rupių miltų duoną;



Kepiniams naudokite avižų ar kviečių rupaus malimo miltus;



Baltų miltų makaronus keiskite į viso (pilno) grūdo makaronus;



Užkandžiaukite vaisiais, riešutais ir sėklomis;



Kasdien suvalgykite ne mažiau kaip 400g daržovių (dažniau šviežių);



Į salotas ar jogurtą įsiberkite maltų sėklų ar kviečių sėlenų;



Nepamirškite ankštinių daržovių (pupelių, lęšių, avinžirnių, žirnių) – gaminkite sriubas, salotas, troškinius;

Čija sėklose gausu skaidulų, vertingų baltymų, Omega 3 ir Omega 6 riebiųjų rūgščių, kalcio, geležies, kalio, magnio, seleno, fosforo, antioksidantų. Yra nustatyta, kad čija sėklos reguliuoja alkį, gerina širdies veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad jautrūs garstyčioms, sezamų sėkloms, raudonėliams ar čiobreliams gali taip pat reaguoti ir į čija sėklas.

13

Riešutai

Daržovės gydo

Dažnai besilaikantys dietų žmonės visiškai atsisako sėklų bei riešutų, manydami, kad juose esantys riebalai pridės papildomų kilogramų.

Daržovės – vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Tai vienintelis maisto produktas, kuriame nėra cholesterino, liaudyje žinomo cholesterolio. Žmogaus organizmas nesugeba sukaupti didesnių biologiškai aktyvių maisto medžiagų atsargų. Jas reikia visą laiką papildyti, todėl daržovės turi būti kasdieninio maisto priedas. Kai kurios daržovės yra ir vaistiniai augalai, nes turi gydomųjų savybių. Jos populiarios liaudies medicinoje, nes jau nuo senų laikų žmonės pastebėjo teigiamą daržovių poveikį sveikatai...

Iš tiesų šie produktai yra kaloringi, bet juose gausu riebalų, turinčių didelę maistinę vertę (Omega 3 ir Omega 6), vitaminų bei mikroelementų. Todėl riešutai, sėklos bei jų aliejai turi būti kiekvienos dienos valgiaraštyje. Vertingiausi yra šalto spaudimo sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų ir sezamų aliejai.

Jie puikiai tinka pagardinti salotas. Riešutai bei sėklos (saulėgrąžos, moliūgai) tinka užkandžiams tarp pagrindinių valgymų. Jų per dieną turėtumėte suvartoti apie 30 – 40 gramų.

Bulvė

14



Liaudies medicinoje viršutinių kvėpavimo takų katarai gydomi šviežiai išvirtų ir sutrintų bulvių garais.Bulvė ištraukia karštį.



Ant sutinusios vietos, nudegimo uždėkite šviežiai patarkuotos bulvės , pažeista vieta greičiau gyja.



Žalių bulvių sultys skatina peristaltiką, todėl tinka vidurių užkietėjimui,



virškinimo trakto opoms gydyti.

Kopūstas

Padidėjusiam rūgštingumui slopinti tinka bulvių sultys. Geriama 2-3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės žalių šviežiai spaustų sulčių, patartina vartoti pusvalandį prieš valgį.



Špinatai

Burokėliai 

Užkietėjus viduriams padeda virti burokėliai. Jų ląsteliena intensyvina žarnyno veiklą.



Liaudies medicinoje burokėliai vartojami nuo inkstų, kepenų ligų, esant prastai medžiagų apykaitai.

Ši daržovė naikina kai kurias sukeliančias bakterijas, kadangi turi fitoncidų. Kopūstuose gausu vitamino U. Tai puikus vaistas nuo opaligės, reguliuojantis medžiagų apykaitą, saugantis nuo aterosklerozės.



15

Gausu geležies, kalio, kalcio, todėl ypač tinka sergantiems mažakraujyste, tuberkulioze. Tinka tuomet, kai sutrikusi skydliaukės veikla, nes juose yra daug jodo.

Rekomenduojami energijos poreikiai

Sveikuoliškas receptas

Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata . Tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyviais. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, ko pasekoje gerėja mokymosi rezultatai. Suaugusiems – leidžia nepervargstant atlikti kasdienines užduotis.

Pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms pakankamas fizinis pajėgumas – galimybė džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir tuo pačiu išlaikyti socialinį aktyvumą.

Ingridientai: 

Pusė stiklinės pieno



Pusė stiklinės vandens



Pusė stiklinės avižų



1 bananas



Goji uogos (pagal skonį)



Riešutai (pagal skonį)



Čija sėklos (pagal skonį)

Darbo eiga: Supilti pieną ir avižas į puodą ir palaukti kol užvirs. Kai užverda, supilti avižas ir virinti, kol jos tampa išbrinkusios, o virinama masė tiršta. Gautą košę suversti į lėkštę ir pridėti bananų, goji uogų, riešutų ir čija sėklų pagal poreikį. Skanaus! :)

Fizinis aktyvumas – tai visuma aktyvių judesių, atliekamų raumenų ir sąnarių pagalba.

Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą.

16

Literatūros šaltiniai http://lollypopsas.blogas.lt/vitaminai-ir-ju-reiksme-zmogaus-organzmui-13.html http://s58.radikal.ru/i161/0905/e5/f220998adba8t.jpg http://www.plutas.lt/files/images/105374/resized/320x0p/vitaminai_sunims.jpg http://www.kaisiadorysvsb.lt/wp-content/uploads/2012/02/Fizinio-aktyvumo-piramid%C4%97-suaugusiems-212x300.jpg http://www.ambroozija.lt/images/naujienos/s1_1383822733_vitamins_2.jpg http://www.neovital.lt/wp-content/uploads/2013/02/vitaminai.jpg http://citygirlbites.com/blog/wp-content/uploads/2014/09/fiber.jpg http://www.nutritioulicious.com/site/wp-content/uploads/2013/01/Insoluble-Fiber.png http://www.friends121.net/wp-content/uploads/2014/11/fiber.jpg http://www.liekneksveikai.lt/skaidulos/ http://thecubanreuben.com/wp-content/uploads/2013/07/Granola-Cereal-Mixed.jpg http://www.liekneksveikai.lt/cija-seklos-mazose-seklose-didele-galia/ http://www.sulieknek.lt/wp-content/uploads/2013/03/cija-seklos-chia-seeds.jpg http://cdn.skinnyms.com/wp-content/uploads/2013/01/Nuts.jpg http://tinklarastis.fitfood.lt/goji-uogos-kodel-jos-vadinamos-jaunystes-uogomis-ir-laikomos-supermaistu/ http://tinklarastis.fitfood.lt/wp-content/uploads/2014/12/AmyChaplinBlog06130515-1-540x432.jpg http://tinklarastis.fitfood.lt/wp-content/uploads/2014/12/goji3-300x300.jpg http://www.sveikaspatarimas.lt/wp-content/uploads/2012/07/images-6-1.jpeg http://sveikadieta.lt/aviziniai-dribsniai-ne-tik-pusryciams/259/ http://radviliskisvsb.lt/wp-content/uploads/2014/11/Kids-Junk-Food.jpg http://alkas.lt/wp-content/uploads/2013/11/Sveikas-maistas-Nutritionhealthfoods.com-nuotr..jpg http://www.366.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=295:sveikos-mitybos-principai-taisykles-piramide&catid=3:sveikas-maistas http://www.15min.lt/images/photos/616350/big/sveika-mityba-509a3eeb2e7d9.jpg https://encrypted-tbn3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTGkKOZRXjQguM-nJ_nM8lVfCHmTm5t9heyOT3og-0S3PZmZ-XU http://mamosgidas.lt/wp-content/uploads/2011/04/Sveikas-maistas-smegenims.jpg http://www.egu.lt/Uploads/Training/126/lg/sveika%20gyvensena%20ir%20mityba.jpg https://encrypted-tbn0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcR_wldPqu3LOUzBfA0xMbiZ_iT9pcToI_xyo_WjQFdXyCHA2-21 http://vegan.lt/wp-content/uploads/veg-maisto-piramid%C4%97.jpg http://gyvensena.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveika_mityba/ http://www.liekneksveikai.lt/cija-seklos-mazose-seklose-didele-galia/

17

18