EIŠIŠKIŲ MIESTO TERITORIJOS PRITAIKYMAS

JAUNIMO KŪRYBINĖS SAVIRAIŠKOS ERDVEI

Istorija

Eišiškės – sena jotvingių gyvenvietė. XIV a. viduryje svarbios kelių sankryžos apsaugai pastatyta aptvarinė pilis. Manoma, kad ją pastatė žinomas to meto Lietuvos didikas Eikša. 1384 m. Vytauto sutartyje su Kryžiuočių ordinu Eišiškės minimos kaip Vytauto žmonos Onos Vytautienės brolio Sudimanto tėvoninė valda. Nors 1382–1392 m., vykstant vidaus kovoms tarp Vytauto ir Jogailos, Eišiškių pilis buvo trumpam apleista, to laikotarpio Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Eišiškės vadinamos miestu. Sudimantui žuvus 1394 m., Eišiškės perėjo į Vytauto valdžią: nuo XIV a. 2-osios pusės minimas didžiojo kunigaikščio Eišiškių dvaras. XIV a. pab. – XV a. pr. pastatyta pirmoji Eišiškių bažnyčia.

Dvi atskiros miesto dalys yra susiformavusios dar XIII a. – XIV a. pabaigoje abipus Versekos upės. Pietinė komplekso dalis yra didesnė. Buvusi turgaus aikštė su aplinkinėmis gatvelėmis nuo 1969 m. Lietuvos urbanistikos paminklas.

Eišiškės viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. XVI a. buvo laikomos vienu iš svarbiausių LDK miestų. Čia veikė pilies teismas, rinkosi bajorų seimeliai. Miestelyje buvo bažnyčia, sinagoga, mokykla, keturios gatvės, rotušė, smuklė. Dauguma gyventojų buvo žydai, gyvenę čia iki Antrojo pasaulinio karo.

Eišiškėse vyko aktyvi prekyba kailiais, mediena, galvijais, grūdais. Alkoholio prekyba, ilgą laiką buvusi žydų rankose, po Pirmojo pasaulinio karo atiteko karo veteranų šeimoms. Žydai miestelyje turėjo keletą malūnų, degtukų fabriką, odos, kailių dirbtuves ir kitų pramonės įmonių. Restoranai, tavernos, kepyklos, cukrainės irgi priklausė žydams. Tarp amatininkų ryškiausiai išsiskyrė siuvėjai ir batsiuviai, kurie net meldėsi atskirai. Tarpukariu, klestint statyboms, stipriai padaugėjo statybininkų, kelininkų ir vežikų.

Eišiškėse veikė trys maldos namai, vadinami sinagoga, naujuoju ir senuoju beit midrašu. Miestelis garsėjo ne tik savo ješivomis (rabinų mokyklomis), įvairiais chederiais (religininėmis mokyklomis), bet ir privačia mergaičių mokykla, veikusia iki Pirmojo pasaulinio karo. Po karo šalia sinagogų išdygo ir hebrajų mokykla. Miestelyje veikė kultūros ir sporto draugijos, biblioteka, visuomeniniai klubai, poilsiavietės ir vaikų stovyklos, buvo rodomi spektakliai, o atsiradus elektrai – ir kino filmai.

Turgaus aikštė – susiformavo kelių į Vilnių, Rodūnią ir Merkinę sankirtoje. Eišiškės garsėjo savo turgais, kurie vykdavo ketvirtadieniais, o dar keletą kartų per metus apylinkės susirinkdavo į didžiulius jomarkus. Turgaus diena buvo labai gerai paskaičiuota, paderinta prie kaimyninių miestelių turgų, tą dieną į Eišiškes susirinkdavo ne tik vietiniai, bet ir iš Vilniaus ir Lydos.

Sako, žydai čia įsikūrę dar pagoniškais laikais, maždaug XI amžiuje. Eišiškių žydų bendruomenė kildinama iš penkių šeimų, trijų iš jų pavardės įėjo į istoriją kaip Ben Josifai (vėliau – Jozefovičiai, Kabačnikai), Ben Ašerai (vėliau vadinti Ašerovičiais, Jurkanskiais) ir Azrieliai (Azrielovičiai, Edelsteinai). Yra pasakojimų, kad dar XVIII kapinėse buvę šių šeimų atstovų kapų, kurių antkapiai datuoti XI ir XII a.

Legendos legendomis, bet dokumentuose Eišiškių žydai minimi tik XVIII a. Tuomet jie sudarė apie pusę miesto gyventojų, turėjo sklypą sinagogai, dvejas kapines ir pareigą saugoti miestelį nuo gaisrų.

„Vienos gerbiamiausių miestelio prekybininkių“ Malkės Rochės Šneider parduotuvė, buvusi tose eilėse. Anot pasakojimo, parduotuvė atrodė mažytė, bet buvo labai gerai aprūpinta. Čia galėjai įsigyti cukraus, miltų, razinų, žibalo, taukų ar silkės. Pas ją ir žydai, ir krikščionys pirkdavo siūlų, ylų, medinių vinukų batams taisyti, pasagų, vaško, batų tepalo. Malkė pati mezgė kojines ir čia pardavinėjo, čia galėjai nusipirkti kaspinų, ricinos aliejaus, uostomojo tabako, devynių rūšių prieskonių, kavos, cinamono ir druskos.

Turgaus aikštėje buvo Altes Kaco namas ir vaistinė, buvo Šeinos Kacenelenbogen viešbutis, kinoteatras ledų parduotuvė, kelios kepyklos ir daug kitokių parduotuvėlių bei amatininkų dirbtuvėlių. Čia, vaistininko Alte Kaco namas, degalinė.

XX a. pradžioje Eišiškių sinagogų kiemas užėmė net 152 arų sklypą – tai buvo labai didelė teritorija, gerokai didesnė už įprastą litvakų miesto dalį. Čia stovėjo net treji maldos namai – sinagoga ir du beit midrašai: senasis ir naujasis, rabino namelis, pirtis, skerdykla, prieglauda, šulinys. Vėliau čia buvo pastatyta ir hebrajų mokykla.

Mūrinė Eišiškių sinagoga, statyta XVIII a. pabaigoje, buvo miestelio pasididžiavimas: aukšta, trijų pakopų stogu, vitražiniais langais ir mediniu interjeru buvo bene aukščiausias miestelio pastatas. Tai buvo draudžiama ir sunku pasakyti, ar žydai nesilaikė įstatymų, nes katalikų bažnyčia stovėjo nuošaliau ir vizualiai sunku buvo tuos pastatus sulyginti. Šalia sinagogos išdygo du midrašai, iš pradžių senasis, vėliau, atsiradus nesutarimams, žydo Jurkanskio iniciatyva buvo pastatytas ir naujasis. Deja, bet šiuos pastatus kartu su visu turtu nusiaubė didžiulis 1895 m. gaisras. Netrukus ir sinagoga, ir abu beit midrašai buvo atstatyti.

Čia pat, nuo sinagogų pasukime į Pirties gatvę. Ji žymi vietą, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo žydų pirtis (Pirties g. 22, Eišiškės). Pirtis buvo sudaryta iš dviejų dalių: didesnėje galėjo praustis visi miestelio gyventojai, o mažesnėje tik žydai. Mažesnėje buvo mikva, ritualinė pirtis, ir kelios sujungtos vonios su atsikirais įėjimais. Į mažąją pirties dalį moterys galėjo eiti visada, o vyrams ji buvo atvira tik tam tikru metu. Žydų pirties pastatas neišlikęs, o panašioje vietoje sovietmečiu buvo išmūryta jau nauja pirtis miestelio gyventojams.

Žydų kapinės – gyvųjų bendruomenės veidrodis. Turtingesnieji ir garbingesnieji bendruomenės nariai gyveno geresnėje miestelio vietoje, arčiau centro, po mirties juos laidodavo ten, kur kokybiškesnis dirvožemis, gražesnė vieta. Dideli paminklai su gausiomis epitafijomis išsiskyrė iš žemesnėse vietose ar kapinių pakraščiuose laidotų nepasiturinčių gyventojų antkapių, ir tai buvo visiems priimta taisyklė.

Daug metų atgal Eišiškės klestėjo ir buvo prekybos centru. Šiuo metu turgaus aikštė – poilsio zona ir paminklas, skirtas įamžinti 150-ąsias Sausio sukilimo metines, o nedidelėje informacinėje lentoje galima pasiskaityti apie Eišiškių miestelio istoriją. Minimas čia ir žymusis Eišiškių turgus.

Smagu, kad Šalčininkų rajonas ir Eišikių seniūnija, tvarko miestą, saugo praeitį ir nori sukūrti darnias jaunimo ir viso miesto gyventojų erdves, kuriuose jie galėtų praleisti laisvalaikį sportuojant, žaidžiant, poilsiaujant. Labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie miesto plėtros projekto. Tam skirta labai didžiulė erdvė 6.3125 ha Ąžuolų g.3, Eišiškės.

Teritorija Ir Esama Situacija

Sklypų bendras plotas 6.3125 ha, kitos paskirties – visuomeninės ir atskirųjų želdynų teritorija. Sklypų adresas –Eišiškių m. Ąžuolų g. 3.

Sklypai suformuoti, Šalčininkų rajono savivaldybė sklypus valdo panaudos sutarties teise. Pagal Eišiškių miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2013 m. vasario 27 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-633, ši teritorija suplanuota kaip specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos ir atskirieji rekreacinės paskirties želdynai.

Bendrieji sprendinių reglamentai:

Užstatomos teritorija - specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos. Leistinas pastatų aukštų skaičius iki 5 a/20 m‘. Maksimalus užstatymo intensyvumas

< 1. Leistini naudojimo būdai pagal bendrąjį planą - visuomenių objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos ir atskirųjų želdynių teritorijos.

Neužstatoma teritorija – atskirieji rekreacinės paskirties želdynai. Lestini naudojimo būdai pagal bendrąjį planą - rekreacinės teritorijos (trumpalaikio poilsio statinių statybos), inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių) ir atskirųjų želdynių teritorijos.

Teritorijos Problematika

Nors Šalčininkų rajono švietimo įstaigos dažnai organizuoja meninius renginius, kuriuose dalyvauja moksleiviai ir iš kitų savivaldybių, tačiau tokio tipo priemonės neskatina šiuolaikinio jaunimo užimtumo didinimo, socialinės atskirties mažinimo, vietos ekonominės plėtros, gyvenimo kokybės didėjimo. Turime inicijuoti ir vystyti naujas kūrybines ir kultūrines jaunimo iniciatyvas.

Šalčininkų rajono kultūrinis potencialas – tautodailininkų gausa, moksleivių susidomėjimas šiuolaikinėmis meno ir saviraiškos formomis – indikuoja galimybę regione plėtoti kultūrinių industrijų sektorių ir taip susikurti tiek naują ekonominės veiklos nišą, tiek ir plėtoti naujas laisvalaikio ir visuomenės užimtumo formas bei įveiklinti esančias teritorijas kūrybinių industrijų pristatymui po atviru dangumi.

Teritorijos L Kes Iai

Teritoriją tikslinga pritaikyti jaunimo kultūrinės saviraiškos ir kūrybiškumą skatinančiai erdvei

Suplanuoti renginiams ir pramogoms skirtą erdvę, kurioje vasaros savaitgaliais galėtų vykti kinoseansai po atviru dangumi ir įvairūs (kultūriniai, gatvės maisto ir pan.) renginiai.

Pramogų zonos įrengimas. Pramogos turėtų būti orientuotos į šeimas su vaikais (pramogos, aktyvus laisvalaikis, basų kojų takas ir laipiojimo bokštas, dviračių nuoma, ir pan).

Suplanuoti vietą parodų po atviru dangumi organizavimui.

Parko teritorijoje tikslinga plėtoti architektūros ir vaizduojamojo meno elementus.

Pritaikyti poilsiui tvenkinio teritoriją.

Įrengti sporto infrastuktūrą šalia esančių gimnazijos, lopšelio-darželio ir gyventojų poreikiams tenkinti.

Projekto Vizija

Eišiškių miesto teritorijos pritaikymas jaunimo kūrybinės saviraiškos erdvei tai didžiulis projektas, kuris apjungia Eišiškiu miesto sporto ir laisvalaikio centro, Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos bei miesto gyventojų prašymus, pageidavimus, poreikius.

Visas projektas kruopčiai aptartas ir suderintas su Eišiškių miesto seniūnu Miroslavu Bogdiun, Eišiškių laisvalaikio ir sporto centro direktore Barbara Mickevič, Eišiškių Stanislavo Rapolionio gimnazijos derektore Danuta Zuzo, Romu Urviku.

Kadangi projektas užima daugiau nei 6 ha plotą ir jo įgyvendinimui reikės skirti daug lėšų, siūlau jį įgyvendinti etapais, gal pakoreguoti siūlomą įrenginių kiekį galutinai viską suderinus su Šalcininkų miesto savivaldybe

1 ĮRENGIMO ETAPAS: * ŽAIDIMO AIKŠTELĖS, * TAKELIAI PARKE, * ELEKTROMOBLIŲ PAKROVIMO STOTELĖ (2 VNT)

Einant prie pagrindinio Sporto ir laisvalaikio centro centrinio įėjimo po dešinę yra žalias plotas, jame planuojama įrengti lauko žaidimus: šachmatų ir šaškių stalus, Twist žaidimo erdvę prie šalia esančių suoliukų (bendravimo erdvės). Šiuoje erdvėje galėtų poilsiausi senyvo amžiaus žmonės, kuriems nereikėtų toli eiti. Šiame žaliame plote galėtų būti eksponuojamos skulptūrų, dailės, meno darbų, dirbinių parodos, tiek stovinčios atvirai, tiek stikliniuose, skaidraus metaklilato tūriuose. Rengti parodą šalia Centro būtų naudinga, nes visi art objektai būtų apšviestoje teritorijoje, kuri būtų stebima bei užimtų reprezentacinę erdvę.

Einat gylin į parką bus įrengtos trys laisvalaikio aikštelės:

1 – jaunino bendravimo erdvė: vieta su trinkelėmis išklotu plotų, suoliukais, šiūkšliadėžėmis, apšvietimo stulpais, ant kurių bus sumontuotos kameros.

2 - aikštelė su lauko muzikos instrumentais bet kokio amžiaus vaikams, jaunimui: aikštelę planuojama įrengti ant žolės, be papildomų dangų, bet esant reikalui, bus galima suformuoti sukietinto žvyro pagrindą. Aikštelėje bus įrengti skirtingi muzikos instrumentai, suoliukai, šiūkšliadėžės, apšvietimo stulpai, ant kurių bus sumontuotos kameros.

3 – vaikų žaidimo aikštelė: aikštelę planuojama įrengti ant žolės, be papildomų dangų, bet esant reikalui, bus galima suformuoti sukietinto žvyro pagrindą. Aikštelė bus su didelių laipiojimo bokštu, skirtu mažesnėms ir vyresnėms vaikams, supynėmis, smėliadėže, suoliukais, šiūkšliadėžėmis, stovais su kabliukais tašėms pasikabinti, apšvietimo stulpais, ant kurių bus sumontuotos kameros.

Šioje erdvėje galės pramogauti jaunos šeimos su mažamečiais ir vyresniais vaikais, močiūtės/seneliai su anūkais, pavėsyje žaidžiant aikštelėse ar važinėjantis įvairiomis transporto priemonėmis takeliai aplink parką, prie kurio su laiku bus įrengtas sanmazgas, kad nereikėtų su vaikais toli ieškuoti tualeto, kai nedarbo dienomis bus uždarytas Centras.

Esamame centro parkinge planuojama įrengti dvi elektromobilių pakrovimo stoteles.

Aplink parką planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, kurie bus apšviesti švyturiais iš žemės. Stulpai bus sumontuoti iš pėsčiųjų tako pusės. Pėsčiujų tako danga trinkelės arba sukietinto žvyro pagrindas. Dviračių takams – vienkomponetinė liejama danga.

Jeigu vystyti projektą toliau, parke, ant medžių būtų galima įrengti kliūčių trasas.

2 ĮRENGIMO ETAPAS: * GIMNAZIJOS STADIONAS, * GIMNAZIJOS AIKŠTELĖ, * TAKAS ŠALIA STADIONO

Gimnazijai priskirtas stadionas bus nauduojamas kaip viešoji erdve po pamokų darbo dienomis ir savaitgaliais. Stadionas bus aptvertas, bet su įėjimais iš skirtingų teritorijos pusių, kiek varteliais, tiek plačiais vartais aptarnaujančiai technikai įvažiuoti.

Stadionas bus 40x100 metrų, su keturiais bėgimo takais, vienų šuolių į tolį taku. Stadionas bus panašaus dydžio kaip yra dabar, tik patį stadioną traukiam link žvyrkelio, išlyginus žemes, kad atsirastų didesnė erdvė busimos scenos vietai. Stadione panuojama įrengti vieną 20x40 metrų multifunkcinę sporto aikštelę, šalia jos iš abiejų pusių kėdutės žiūrovams rungtinių stebėjimui, pavesinės komandoms. Šalia pavėsinės - šiūkšliadėžė, stovas su kabliukais tašėms, kuprinėms pasikabinti. Pačioje pavėsynėje numatytos daiktadėžės sporto įrangai, daiktams pasidėti. Aikštelės galuose iš vienos pusėje numatyta tinklinio, kitame – krepšinio aikštelė. Visas stadiono plotas dengtas gumine danga, aplink jį žolė, ant žolės iš dviejų pusių siūlau statyti suoliukus su stalais, bus galimybė pravesti pamokas lauke bei bus vieta poilsiui, daiktų pasidėjimui. Teritorija apšviesta stulpų pagalba, ant jų vaizdo stebėjimo kameros.

Stadiono įrengimas bus naudingas tiek gimazijos poreikiams, tiek skatins miesto vaikų, jaunimo sportinę veiklą, kadangi bus atviras.

Šalia pačios gimnazijos esančioje teritorijoje bus įrengta uždara aikštelė pamokų pravedimui su žaidimo aikštele. Pamokos galės vykti tiek pavėsynėje, tiek po atviru dangumi, medžių pavėsyje prie stalų su suoliukais. Pavėsynėje bus sustatytos daiktadėžės sėdėjimui bei inventoriaus ir daiktų pasidėjimui. Šalia jos bus įrengti dviračių ir paspirtukų stovai. Teritorijoje bus įrengta laipynių aikštelė, smėliadėžė, mini batutai pradinių klasių ir ne tik poilsiui, žaidimui po pamokų. Tarp žaidimo erdvių suolai. Teritorijoje įrengtos šiūkšliadėžės, stovai su kabliukais tašėms, kuprinėms pasikabinti. Teritorija bus aptverta, tvoroje įėjimai nuo gimnazijos ir parko pusių. Teritorija apšviesta stulpų pagalba, ant jų vaizdo stebėjimo kameros.

3 ĮRENGIMO ETAPAS:

* SCENA, * AIKŠTĖ IR TAKELIAI ŠALIA JOS, * ŽAIDIMO AIKŠTELĖ

Šalčininkų rajone aktyviai rengiamos įvairaus pobūdžio šventės (kultūros ir sporto). Eišiškių miestui trūksta scenos. Šalia stadiono planuojama įrengti lauko sceną, kad joje tilptų didelių liaudies kolektyvų pasirodimai.

Lauko sceną siūlai statyti šalia centro, prie stadiono. Pati scena atsukta į stadiono pusę, kad garsas eitų nuo gyvenamųjų pastatų link laukų. Lauko scenos pastatas planuojamas 20x12 metrų. Planuojama įrengti du persirengimo/pasiruošymo kambarius. Pati scena 20x8 metrų. Pastatas planuojamas iš metalo konstrukcijos Padas, laiptai, neįgaliųjų takeliai - betonas. Vidaus ir išorės sienų apdaila – pluoštinio cemento pluokštės, stogas su nuolydžių. Nesinori, kad pastatas labai išsiskirtų iš bendros Centro architektūros, todėl siūlau nauduoti pilka, smėlio spalvas. Padas – cementas, išorės sienos smėlio spalvos, o pačios scenos sienų spalva – tamsiai pilka, su vertikaliais bruseliais, stogas iš bituminų čerpių. Atvira erdvė galėtų būti uždaroma su laukui skirtomis žaliuzėmis.

Pati scena ir jos aikštelė gali būti nauduojama kaip filmų peržiūrėjimo aiktelė.

Priešais sceną planuojama įrengti šokių/žiūrovų aikštelė. Jos gale piramidės principu bus įrengti mediniai suoliukai iš metalo konstrukcijos su medžio ar medžio imitacijos apdaila. Esant reikalui bus atvežamos pastatomos kėdės ar suoliukai, statomi skiečiai ar tentai nuo saulės prie kėdžių ir suoliukų.

Šaltuoju sezonu ant aikštelės galėtų būti pastatoma/užliejama Ledo arena.

Pastato vienas iš persirengimo kambarių galėtų būti skirtas dviračių, riedučių, vaikiškų mašinėlių nuomai šiltuoju sezonu. Tas kambarys būtų technikos sustatymo vieta. Šaltuojo sezono metu įmonė teikianti nuomos paslaugą, galėtų nuomoti slydes, pačiūžas.

Švenčiu metu palei taką link parkingo numatytos vietos maisto/dirbinių pardavimo palapynėms. Už pastato, šalia parkingo galėtų įsikūrti maistą gaminačios ir tiekiančios palapynės su stalais ir suolais.

Aikštės ir šalia esančių takų apdaila – trinkelės. Dalinis apšvietimas nuo stadiono, papildomai apšvieimas gali būti įrengtas ant pastato sienų.

Nuo scenos iš kairės, tarp pastatų, planuojama įrengti kliūčių aikštelę su basakojų taku